Proceso Nr. 1-01-1-04743-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.14.; 1.2.14.5.1.; 2.10.11
Teismas
n u s t a t ė:
L. D., turėdama vieningą tyčią, laikotarpyje nuo 2021-10-12 iki 2021-11-12, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: žinodama, kad J. D. ir A. D. yra mirę, 2021-10-12, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvituose, kurių brūkšniniai kodai (duomenys neskelbtini), grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašė už mirusį savo brolį J. D. ir jai AB „Lietuvos paštas“ mobilioji laiškininkė perdavė 296 eurų, tokiu būdu ji apgaule įgijo svetimą turtą – VSDFV Kauno skyriaus J. D. mokamą 10 eurų Transporto išlaidų kompensaciją ir 286 eurų Šalpos neįgalumo pensiją; tęsdama nusikalstamą veiką 2021-10-13, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvituose, kurių brūkšniniai kodai (duomenys neskelbtini), grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašė už mirusią savo motiną A. D. ir jai AB „Lietuvos paštas“ mobilioji laiškininkė perdavė 294,28 eurų, tokiu būdu ji apgaule įgijo svetimą turtą – VSDFV Kauno skyriaus A. D. mokamą 265,65 eurų Neperskaičiuotą senatvės pensiją ir 28,63 eurų Našlių pensiją; tęsdama nusikalstamą veiką 2021-11-12, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvituose, kurių brūkšniniai kodai (duomenys neskelbtini), grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašė už mirusią savo motiną A. D. ir jai AB „Lietuvos paštas“ mobilioji laiškininkė perdavė 294,28 eurų, tokiu būdu ji apgaule įgijo svetimą turtą – VSDFV Kauno skyriaus A. D. mokamą 265,65 eurų Neperskaičiuotą senatvės pensiją ir 28,63 eurų Našlių pensiją, o pinigų išmokėjimo kvituose, kurių brūkšniniai kodai (duomenys neskelbtini) grafoje „ Gavėjo parašas“ pasirašė už mirusį savo brolį J. D. ir jai AB „Lietuvos paštas“ mobilioji laiškininkė perdavė 296 eurų, tokiu būdu ji apgaule įgijo svetimą turtą – VSDFV Kauno skyriaus J. D. mokamą 10 eurų Transporto išlaidų kompensaciją ir 286 eurų Šalpos neįgalumo pensiją, tokiais veiksmais ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV Kauno skyriui priklausančius 1180,56 eurų, taip padarydama VSDFV Kauno skyriui 1180,56 eurų turtinę žalą.
L. D. paaiškino, kad paštininkė užeidavo į namus, jai reikėdavo tik pasirašyti kad gauna pinigus, tačiau paštininkė tų pinigų neduodavo. Tuo metu mama ir brolis dar buvo gyvi. Lapkričio mėnesį paštininkė pinigų neatidavė ir dingo be žinios, dabar kita paštininkė. Ta ankstesnė paštininkė, kai mama ir brolis jau buvo mirę, iš viso nesirodė. Ji buvo tokia bjauri, jos pavardės neatsimena. Dabar gydosi, jaučiasi geriau, mano, kad reikia ir toliau pasigydyti. Anksčiau nesigydė, nes nieko neskaudėjo, tik naudojo vaistus nuo širdies.
Liudytoja L. J. parodė, kad L. D. pažįsta jau seniai, žinojo, kad jos mama serga tokia liga „su nervais“, taip pat dar buvo ir L. D. brolis. Ji nešdavo išmokėti pensijas L. D. motinai ir broliui. Žinodama, kad jos mama ir brolis serga, o taip pat dėl karantino, į namo vidų neidavo. Ją prie užtvaro, esančio ant įvažiavimo į sodybą, pasitikdavo L. D., kuri toliau neįsileisdavo. Jai paduodavo dokumentus ir L. D. nešdavo į namo vidų pasirašyti. Po to išmokėdavo pinigus L. D.. Suprato, kad dėl sveikatos būklės L. D. nepasidarys pas notarą įgaliojimo gauti pinigus už motiną ir brolį, tačiau, gailėdama žmonių, išmokėdavo jai brolio ir motinos pensijas. Ji dar užsisakydavo laikraščių, įsigydavo pas ją prekių, taip pat ir asmens higienos-servetėlių, tepalų, tualetinio popieriaus, kurias ji vežioja kaip mobili paštininkė, už jas atsiskaitydavo ir pinigų vertę tikrai suvokė. Paskutiniu metu jai kilo įtarimas kad kažkas negerai, nes L. D. greitai sugrįžta pasirašiusi. Norėdama užeiti į namo vidų ir įsitikinti, ar viskas gerai, L. D. pasakė, kad jai reikia surašyti patikrinimo aktą. L. D. į namo vidų neįsileido, nusivedė prie lango ir liepė žiūrėti, tačiau užuolaidos buvo užtrauktos ir jai nieko nesimatė. Viduje buvo šuo, todėl eiti buvo baisoka. Taip pat paprašė, kad L. D. pasirašytų prie jos, ir tada pamatė, kad parašas toks pat kaip ir tada, kai ji tariamai nešdavo pasirašyti motinai. Apie šitokias aplinkybes pasakė seniūnui ir daugiau ten nėjo. Žinojo, kad L. D. turi psichinę negalią, tačiau su ja nebuvo agresyvi, bendraudavo gražiai. Kada mirė L. D. motina ir brolis-nežino.
Liudytojas J. B. paaiškino, kad pasirūpindavo L. D., jie yra tolimi giminės. Kartą į savaitę atveždavo pieno, kurį palikdavo prie užtvaro ant kelio, į namo vidų neidavo. Taip pat gal kartą į mėnesį veždavo L. D. apsipirkti į Šakius. Ji apsipirkinėdavo pati. Be to, gal kartą į kelis mėnesius, pakeisdavo dujų balioną. Jį L. D. įsileisdavo tik į virtuvę, o kambarys, kuriame gulėdavo jos brolis ir mama, buvo dar už kelių pereinamų kambarių. Ten niekada nebuvo nuėjęs. L. D. name laikė gal keturis-penkis šunis, kurių į lauką neišleisdavo, tai ten visada būdavo smarvė. Kada paskutinį kartą iki įvykio keitė dujų balioną, neatsimena. Gal prieš 10 metų keitė tame name langus, tada matė kambaryje gulintį ligonį, o A. D. dar vaikščiojo. Žino, kad L. D. mokėsi pagalbinėje mokykloje, tačiau su juo jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Žino, kad yra išplūdusi seniūną, išvijusi iš Kazlų Rūdos atvažiavusias socialines darbuotojas. Kol lankėsi pas L. D., nieko blogo neįtarė. Ji turėdavo pinigų-duodavo pinigų sumokėti už elektrą, šiukšles, pati pirkdavo ir apsimokėdavo parduotuvėje. Visada pirkdavo vienkartines paklodes, kurios klojamos gulinčiam ligoniui. Kai motina jau nevaikščiojo, prašydavo jų nupirkti daugiau ir taip buvo iki šių įvykių. Kada mirė L. D. brolis ir motina, nežino.
Liudytoja J. A. parodė, kad dirba nuo 2017 metų socialine darbuotoja Kazlų Rūdos socialinės paramos skyriuje. Žinojo, kad tame kaime gyvena L. D., jos mama ir negalią turintis brolis. Šiai šeimai socialinė pagalba nebuvo teikiama. Vieną kartą buvo nuvykę, tačiau L. D. jų neįsileido, paėmusi pagalį išvijo ir daugiau ten nevažiavo. Bendraudavo su jų giminaičiu J. B., kuris juos lankė. Jis sakydavo, kad viskas gerai ir prižiūrima ir jeigu pablogės, tai praneš. Taip pat jis sakė, kad geriau su policija ten neiti, nes nežinia kas gali mamai atsitikti. L. D. nenorėjo svetimų žmonių. J. B. ją apipirkdavo ir vaistais aprūpindavo, jie visiškai vieniši nebuvo. L. D. negalios neturėjo. Paštininkė pasakė seniūnui, kad kažkas tuose namuose negerai, nujautė gal kad pati L. D. pasirašinėja už pensijas. Tuomet policija, seniūnas, gydytoja ir ji nuvažiavo iki L. D. namų. Į namo vidų nuėjo policijos pareigūnai ir gydytoja, o ji buvo kieme su L. D., kuri nieko nesakė. .
Liudytoja D. G. parodė, kad L. D. jos pusseserė. Kol L. D. dirbo, maždaug dvidešimt metų, su ja bendraudavo normaliai, o kai ji išvyko į tėvų namus, bendravimas nutrūko. Gal prieš ketverius metus su savo mama buvo nuvažiavusi pas L. D., tačiau ji neįsileido, pradėjo garsiai rėkti, sudavė jai lazda. Daugiau iki šių metų vasaros jos nebuvo mačiusi. J. B., socialinė darbuotoja, kuriai pasiskambindavo, sakydavo, kad viskas gerai, liepė jai nesikišti. L. D. brolis buvo neįgalus nuo vaikystės. L. D. visi buvo negeri, kaltino ir kaimynus. Po grįžimo iš ligoninės buvo su ja susitikusi, Ji buvo pasikeitusi, gražiai bendravo, gydymas turėjo reikšmės.
2022-02-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nurodyta, kad A. D. ir J. D. VSDFV Kauno skyrius skyrė ir mokėjo pensijas bei kitas socialines išmokas. A. D. senatvės (kolūkiečio) pensija buvo skirta Pensijų skyrimo komisijos prie Šakių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1991-04-15 protokoliniu sprendimu Nr. 382 (bylos Nr. 62753), VSDFV Šakių rajono skyriaus 1995-04-18 sprendimu buvo perskaičiuota pagal VSD pensijų įstatymą. VSDFV Šakių rajono skyrius 2001-02-02 sprendimu Nr. 719690 A. D. paskyrė socialinio draudimo našlių pensiją. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus 2018-12-17 sprendimu Nr. 216 J. D. nuo 2018-12-01 iki 2050-09-01 buvo paskirta neįgalumo pensija bei transporto išlaidų kompensacija Socialinių išmokų mokėjimą teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2019-01-01 iš Kazlų Rūdos savivaldybės perėmė VSDFV Marijampolės skyrius, po įvykusios reorganizacijos nuo 2021-07-01 šias funkcijas perėmė VSDFV Kauno skyrius. VSDFV Kauno skyrius jau po nurodytos specialisto išvadose vėliausiai galimos A. D. ir J. D. mirties datos (2021-09-19) priskaičiavo ir išmokėjo minėtiems asmenims socialinio draudimo bei kitas socialines išmokas už laikotarpį nuo 2021-09-19 iki 2021-11-30 894,56 eurų, todėl patyrė mažiausiai 894,56 eurų turtinę žalą. Prašo dėl pareiškime nurodytų aplinkybių pradėti ikiteisminį tyrimą. (I t., b.l. 21-25)
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2022-02-09 Nr. 64-G-2287 rašte pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2021-09-19 iki 2021-11-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo A. D. ir J. D., kurie tuo metu buvo mirę, viso bendrai 894,56 eurų išmokų. Tikėtina, kad šias išmokas pasisavino kartu su mirusiais gyvenusi L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 5-10)
2022-02-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nurodyta, kad padaryta 894,56 eurų turtinė žala. Pridėti dokumentai, patvirtinantys pensijų A. D. ir J. D. skyrimą ir išmokėjimą -pensijų skyrimo protokolų, sprendimų ir pažymų apie išmokėtas išmokas kopijos. (I t., b.l. 39-54).
2022-04-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte dėl informacijos patikslinimo (J. D.) pateikiama patikslinta informacija apie J. D. už laikotarpį nuo 2021-09-01 iki 2021-10-31 priskaičiuotas ir išmokėtas lėšas. Patikslinta suma yra 572,00 eurų, todėl bendra patikslinta žala VSDFV Kauno skyriui yra 1180,56 eurų. Pridėta pažymos apie išmokėtas išmokas kopija.(I t., b.l. 57-59)
2021-11-19 Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad J. D. ir A. D. gaudavo socialines išmokas, L. D. negavo jokių pajamų. Minėti asmenys nebuvo kreipęsi dėl socialinių paslaugų, todėl jiems paslaugos nebuvo teikiamos. Globa jiems nebuvo nustatyta.(I t., b.l. 92)
Prijungtoje medžiagoje iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40319-21 yra šie duomenys:
-2021-11-18 Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40319-21 dėl to, kad 2021-11-15 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariate gavus Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Jankų seniūnijos raštą Nr. 64-G-10260, kuriuo prašoma užtikrinti atsakingų Jankų seniūnijos darbuotojų ir gydytojos patekimą adresu (duomenys neskelbtini) kur gyvena visišką negalią turintis J. D., gim. (duomenys neskelbtini), nes jį prižiūrinti sesuo L. D. neįsileidžia atsakingų darbuotojų, kurie nori patikrinti jo priežiūros sąlygas, 2021-11-18 13.20 val. nuvykus nurodytu adresu, namuose rasti J. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei jo motinos A. D., gim. (duomenys neskelbtini), lavonai irimo stadijoje. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK kodą 555000. (I t., b.l. 65-68);
-2022-02-14 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40319-21 dėl J. D. ir jo motinos A. D. mirties priežasties nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.(I t., b.l. 69-76);
-2021-12-15 Specialisto išvada Nr. M 184/2021 (09), kurioje nurodyta, kad A. D. mirties priežastis nenustatyta dėl pilnos lavono mumifikacijos, mirtis galėjo įvykti prieš nuo 2-3 mėn. iki 6-12 mėn. iki jos lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2021-11-19. Lavone mechaninių sužalojimų nekonstatuota, etilo alkoholio nerasta.(I t., b.l. 93-95);
-2021-12-15 Specialisto išvada Nr. M 185/2021 (09), kurioje nurodyta, kad J. D. mirties priežastis nenustatyta dėl pilnos lavono mumifikacijos, mirtis galėjo įvykti prieš nuo 2-3 mėn. iki 6-12 mėn. iki jos lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2021-11-19. Lavone mechaninių sužalojimų nekonstatuota, etilo alkoholio nerasta.(I t., b.l. 96-98)
VSDFV Kauno skyrius pateikė išmokų J. D. ir A. D. išmokėjimą patvirtinančių kvitų už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2021-11-30 kopijas (I t., b.l. 100-103 , kurios Saugomos Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40319-21.
2022-05-13 VSDFV Kauno skyrius pateikė išmokų J. D. ir A. D. išmokėjimą patvirtinančių kvitų originalus 8 vnt. (I t., b.l. 116), kurie gražinti 2022-08-08 ( 1 t., b.l. 117), o kopijos saugomos byloje (I t., b.l. 104-107).
2022-06-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1359(22), nurodoma, kad Lietuvos pašto pinigų išmokėjimo kvituose: A. D. vardu 2021-10-13, brūkšniniai kodai 0053260407, 0053260408, 2021-11-12, brūkšniniai kodai 0053406205, 0053406206 ir J. D. vardu - 2021-10-12, brūkšniniai kodai 0053321727, 005332128, 2021-11-12, brūkšniniai kodai 0053488597, 0053488598, eilutėse „(gavėjo parašas)“, pasirašė L. D..(I t., b.l. 135-137)
Teismas sprendžia, kad aptartų įrodymų pagrindu neabejotinai nustatyta, jog L. D. apgaule įgijo svetimą turtą,- pasirašydama pensijų mokėjimų dokumentuose už A. D. ir J. D., kurie tuo metu jau buvo mirę, ir paimdama jiems skirtas pensijas. Nors pati L. D. tai neigia, tačiau įvertinus jos psichinę būklę ir ekspertų išvadų duomenis vadovautis jos parodymais nėra pagrindo. Kad pensijų išmokėjimo dokumentuose pasirašiusi pati L. D., partvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados duomenys, o taip pat liudytoja R. J.. Ši liudytoja parodė, kad pinigus visada atiduodavo L. D., kuri suprato pinigų vertę ir kiekį, netgi pati L. D. parodė, kad su šia paštininke jokių problemų nebuvo, pinigų neatiduodavo kita paštininkė. Liudytojas J. B. parodė, kad L. D. visada turėjo pinigų, duodavo sumokėti už jo nupirktas prekes, pati važiuodavo ir apsipirkdavo mieste. Pati L. D. jokių išmokų negauna, kitokio pragyvenimo šaltinio neturi. Taigi, visuma šių duomenų patvirtina, kad L. D. buvo išmokėti kaltinime nurodytu laiku jos broliui J. D. ir motinai A. D. skirti pinigai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. Teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad tuo kaltinime nurodytu laikotarpiu šie asmenys jau buvo mirę, tikslus jų mirties laikas dėl irimo procesų nenustatytas, tačiau vėliausia galima A. D. ir J. D. mirties data- 2021-09-19. Apie šių asmenų mirtį nei teisėsaugos institucijoms, nei mirties faktą registruojančiai institucijai nebuvo pranešta, kol tai nenustatė atvykę į L. D. namus policijos pareigūnai. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad L. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
2022-07-14 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2022 nustatyta, kad esant reikalingam ilgesniam tiriamosios psichikos būklės stebėjimui, išsamesniam ištyrimui, L. D. rekomenduojama paskirti stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje. (II t., b.l. 35-37)
2022 m. spalio 7-spalio 20 d. Nr. 75U-II-89/2022 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada:
1.L. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
2.Šiuo metu L. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimas - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
3.L. D. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, jai nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būseną.
4.L. D. dėl savo psichikos būsenos yra socialiai pavojinga. Jai rekomenduojamas priverstinis gydymas- stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL)
Ekspertė J. D. parodė, kad patvirtina duotą išvadą. Paaiškino, kad veikos padarymo metu L. D. sirgo organiniu kliedesiniu sutrikimu, ekspertizės padarymo metu ir dabar ji serga lėtiniu kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, kadangi serga seniai šiuo sutrikimu, nėra kritiška, jos veiksmų negalima prognozuoti ir jai reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės. Ji nėra kritiška savo būsenai, abejotina ar lankysis pas psichiatrą, todėl siūloma taikyti bendrą stebėjimą stacionarioje gydymo įstaigoje. L. D. gyveno susikurtam kliedesiniam pasaulėlyje, labai abejotina ar ji lankysis pas psichiatrą, jos elgesio neadekvatumas stebėtinas daugiau nei 10 metų, tačiau nesikreipė laiku pagalbos, progresavo sutrikimas. Ji ambulatoriškai nesigydė, iki įvykio psichiatrijos ligoninėje negydyta. Asmenų, sergančių lėtiniais sutrikimais, elgesio negalima prognozuoti- kaip jie elgsis jiems nepalankioje situacijoje, iš bylos duomenų matyti, kad ji ir kaimynus yra apmėčiusi ir su pagaliu puolusi, todėl rekomenduojama būtent tokia priverčiamoji medicinos priemonė. Matosi, kad ir šiuo metu nesuvokia esamos situacijos, pasakoja tikrovės neatitinkančius faktus. Jos būklei pagerėjus galima keisti ir į ambulatorinį gydymą.
Įvertinus L. D. patologinę būseną, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytus duomenis bei ekspertės paaiškinimus teisme, vadovaujantis BK 17 str., ji pripažintina baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusi nepakaltinama, jai skirtina priverčiamoji medicinos priemonė.
Konkrečios rūšies priverčiamąsias medicinos priemones skiria teismas. Baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą; 2) padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą (jis nustatomas priklausomai nuo veikos padarymo būdo, pasekmių ir pan.); 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai.
Iš ekspertizės akte nurodytų duomenų apie L. D. psichinės sveikatos būseną ir ligos pobūdį matyti, kad ji serga psichine liga ir jai būtinas priverstinis gydymas. Ekspertizės akte rekomenduojamas gydymas-stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad L. D. pati savarankiškai nesigydė, netgi nesikreipė į gydytojus, nors ligos požymiai egzistuoja jau gana ilgą laiką. Nurodo, jog jai gydymas nebuvo nereikalingas, iš jos paaiškinimo matyti, kad ji nesuvokia savo ligos pobūdžio (paaiškino, jog dėl sveikatos būklės niekur nesikreipė, nes nieko neskaudėjo). Nors jos neteisėtų veiksmų pasekmės yra turtinio pobūdžio, tačiau įvertinus byloje surinktų duomenų visumą matyti, kad jos negydoma psichinė būsena kelia pavojų aplinkiniams. Iš ekspertizės akto, ekspertės paaiškinimo matyti, kad L. D. pati nėra kritiška savo sveikatai, ji gali kelti pavojų aplinkai, jai reikalingas nuoseklus gydymas. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadą ir paaiškinimus, įvertinęs baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį, L. D. konstatuoto psichinio susirgimo pobūdį, sprendžia, kad jai už BK 182 str. 1 d. numatytos veikos padarymą skirtina priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje- VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. (BK 98 str. 1 d. 2 p.).
Iki nutarties dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti, atsižvelgiant į L. D. psichikos sveikatos būklę, jos elgesį, toliau taikytina procesinė prievartos priemonė atidavimas į specialią gydymo įstaigą (BPK 141 str. 2d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,
n u t a r i a:
pripažinti, kad L. D. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.
L. D., baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiai nepakaltinamumo būsenoje, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę-stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, taikyti iki nutarties skirti priverčiamąją medicinos priemonę pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nutartį – šią procesinę prievartos priemonę panaikinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė