Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-616/2016

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02455-2014-0

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.6.3; 1.2.4.8.3; 2.4.6.

     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                    N U T A R T I S

                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                    2016 m. birželio 16 d.

                                                               Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teisėjų Alfredo Vilbiko, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui A. K. ir atstovui advokatui Simui Šuminui,

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. ir jos gynėjui advokatui Modestui Švažui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 str., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 3 d., padarymo, kaltinamajai ir nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui susitaikius ir baudžiamoji byla G. K. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 722 str., G. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo G. K. A. K. įsipareigojo atlyginti 960 Eur patirtų proceso išlaidų bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iki 2018-06-01, mokant periodines įmokas kas mėnesį po 40,5 Eur.

Patvirtintas susitaikymo protokolas tarp G. K. ir A. K., kuriame užfiksuota, kad G. K. susitaikė su nukentėjusiųjų įstatyminiu atstovu A. K., pretenzijų kaltinamajai jis neturi bei nereikš ateityje.

Priimtas civilinio ieškovo A. K. atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio likusioje dalyje dėl reikalavimo G. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

   G. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji, 2014 m. gruodžio 8 d. 8.18 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), smurtaudama prieš mažametę dukrą I. K., gim. 2009 m., tai yra sugriebdama ją rankomis ir paguldydama ant lovos, gulinčiai suduodama jai tris kartus rankos delnu į sėdmenų ir kojų sritis, sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

   Be to, G. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji, 2014 m. gruodžio 22 d. 00.04 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), smurtaudama prieš mažametę dukrą I. K., gim. 2009 m., tai yra suduodama jai šešis kartus rankos delnu į juosmens, sėdmenų ir kojų sritis, šešis kartus rankos delnu į dešinės rankos plaštaką ir pešdama ją už plaukų, sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

   Be to, G. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji, 2014 m. gruodžio 22 d. apie 00.15 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), smurtaudama prieš mažametį sūnų M. K., gim. 2011 m., tai yra suduodama jam tris kartus į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, sukėlė nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą.

   Be to, G. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji, 2015 m. sausio 1 d. 21.36 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), smurtaudama prieš mažametę dukrą I. K., gim. 2009 m., tai yra suduodama jai keturis kartus rankos delnu į juosmens, sėdmenų ir kojų sritis, bei ranka suspausdama jai veidą sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas A. K. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendį; atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui papildyti ir atlikti byloje pateiktų įrodymų tyrimą, tiriant bei tinkamai kvalifikuojant G. K. 2014 m. lapkričio 12 d. prieš jo dukrą I. K. įvykdytą nusikalstamą veiką; teisti G. K. teisiamajame posėdyje.

Apeliantas skunde nurodo, kad jo ir jį atstovavusios advokatės nuomonės bei pozicijos teismo posėdžio metu iš esmės išsiskyrė. Pasak apelianto, advokatei patarus bylą baigti taikiai ir nesiekti sužlugdyti jaunos moters, jo vaikų motinos gyvenimo, jis (A. K.) sutiko pasirašyti 2015-05-14 prašymą dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl ko dabar gailisi. Apeliantas teigia, kad taikos sutartį su G. K. sudarė būdamas kitų asmenų įtakoje, pats to nenorėdamas.

Skunde apeliantas nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo, kompiuteryje peržiūrėjęs nuo 2014-10-01 kauptus video įrašus iš savo namų, be teismui žinomų video įrašų, jis rado 2014-11-12 vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip G. K. vėl, eilinį kartą, rankomis daužo jų dukrą I. K. per sėdmenis ir veidą.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje yra dar 4 nusikalstamų veikų epizodai 2014-12-08, 2014-12-22 ir 2015-01-01, kuomet G. K. naudojo smurtą prieš jo mažamečius vaikus, o šiame naujai atrasto vaizdo įrašo data yra 2014-11-12, tai yra, beveik mėnuo prieš kitą byloje žinomą epizodą ir dėl to daro išvadą, jog prieš jo vaikus jų gyvenamojoje vietoje (ir tikriausiai ne tik ten) buvo nuolat naudojama agresija bei neproporcingas fizinis smurtas ir tokiu būdu žalojama jų psichika. Apeliantas skunde reiškia manymą, kad G. K. turi būti taikomos visos baudžiamojo įstatymo numatytos sankcijos – konstatuojant jos kaltę dėl aukščiau aprašytų nusikalstamų veikų ir taikant visas teisines pasekmes, kylančias priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas pažymi, kad jis atsisako susitaikyti su G. K., prašo laikyti jo parašą 2015-05-14 G. K. prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės negaliojančiu, laikyti kad pasirašė minėtą dokumentą ir sutiko susitaikyti su G. K. tuomet dar nežinodamas visų reikšmingų bylos aplinkybių bei iš esmės suklydęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas A. K. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. K. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu neginčijamos G. K. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, atleidžiant G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nukentėjusiųjų mažamečių įstatyminis atstovas A. K. apsigalvojo – nebenori taikytis su kaltininke, nori, kad G. K. atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl visų jos įvykdytų nusikalstamų veikų, tarp jų ir dėl tos, kuri paaiškėjo naujai – jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Taigi, skundžiamu nuosprendžiu G. K. nuo baudžiamosios atsakombės buvo atleista taikant BK 38 str. įtvirtintą institutą, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 str. nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu paprastai taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad G. K. įvykdė keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji atsiprašė nukentėjusiųjų – savo mažamečių vaikų, atstovo, susitaikė su juo (2 t., 39 b. l.), nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta,                            G. K. anksčiau neteista (1 t., 99 b. l.), administracine tvarka nebausta (1 t., 100 b. l.), dirbanti (1 t., 101 b. l.), darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai (1 t. 103 b. l.). Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti nei dėl G. K. nuoširdaus apgailestavimo ir smerkiamo savo elgesio įvertinimo, nei dėl nuostatos ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, nei dėl nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. K. tikrosios valios susitaikyti su G. K., susitarimo atlyginti žalą ir kt. (2 t., 29, 39 b. l.). Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas baudžiamajame procese naudojosi advokatės R. Roščenkovienės paslaugomis, todėl apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad A. K. taikos sutartį su G. K. sudarė būdamas kitų asmenų įtakoje, pats niekada to nenorėjęs, yra nepagrįsti ir atmestini. Juolab, kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pats A. K., atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė – „Susitaikėme gera valia. Nurodyta suma tinkama, ją sumažinau, pretenzijų neturiu“. Pažymima, kad analogiškai parodė ir G. K., – „Susitaikėme gera valia, man atleido“. (2 t., 28 b. l.). O baigiamų kalbų metu pats A. K. pritarė prokurorės pasiūlytai bylos baigčiai – atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 str. numatytiems pagrindams, ir baudžiamąją bylą nutraukti (2 t., 29 b. l.). Būtent todėl ir nėra jokio pagrindo abejoti apelianto ginčijamo 2015-05-14 G. K. prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. išreikšta ir teisiamojo posėdžio metu patvirtina valia. 

Taigi, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės G. K., tinkamai konstatavo žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, ir nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog G. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas A. K. kelia jo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos G. K. susitaikymo pirmosios instancijos teisme fakto klausimą, teigdamas, kad jam nebuvo žinoma visa G. K. neteisėto elgesio apimtis, kad iš tikrųjų jis taikytis nenorėjo, kad suklydo ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 38 str. 2 d. išvardintos aplinkybės, sudarančios kliūtį taikyti susitaikymo institutą G. K. atžvilgiu, šioje byloje nenustatytos, jų savo skunde neįvardijo nei apeliantas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias teisės normas, priimdamas skundžiamą nuosprendį. 

Esant šioms aplinkybėms, t. y. pripažinus, kad kaltininkas ir nukentėjusiųjų atstovas susitaikė laisva valia, kad patvirtinti susitaikymą su nukentėjusiųjų įstatyminiu atstovu kliūčių nebuvo bei, esant BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygoms, apylinkės teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir dėl to nuosprendį naikinti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

Tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir tai, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, apeliantas rado 2014-11-12 vaizdo įrašą, kuris, apelianto įsitikinimu, patvirtina, jog G. K. naudojo fizinį smurtą prieš dukrą I. K. ir anksčiau. Pirmiausia, A. K. pateiktas vaizdo įrašas savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad G. K. padarė naują nusikalstamą veiką, o be to, minimas įrašas nebuvo šios bylos tyrimo, nagrinėjimo dalykas.

Konstatuotina, kad byloje buvo nustatytos visos būtinosios BK 38 str. taikymo sąlygos, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, G. K. teisėtai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su mažamečių nukentėjusiųjų įstatyminiu atstovu, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo. 

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n u t a r i a:

            nukentėjusiųjų  įstatyminio atstovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Ernesta Montvidienė

Teisėjai                                                                                        Alfredas Vilbikas

                                                                                        Bronius Zalaga