Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-6286-1100/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05042-2019-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs . (duomenys neskelbtini), gyvenantis . (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 6 dalį ir 459 straipsnio 10 dalį.
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. lapkričio 26 d., (duomenys neskelbtini) 13.05 val. buvo patikrinta vairuotojo G. S. vairuojama transporto priemonė Volvo FH 62T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Donat Tikkon LWB6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas sukabintas su šešių ašių puspriekabe), važiavusi maršrutu Granito g. – Žirnių g., Vilnius. Patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonių junginys viršija leistinas apkrovas ir matmenis, o pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas Nr. A341 -1048/19 pripažintas negaliojančiu. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL103 Nr. 1620 plokščių Nr. 4677, 4670, metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2020 sausio 16 d.), nustatyta, kad bendra faktinė masė su kroviniu – 78,60 t (leistina bendra masė su kroviniu – 40 t), įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), bendra masė su kroviniu viršija – 36,8 t. G. S., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 19.9 punkto nuostatoms ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 patvirtintų Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus.
G. S. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.
Be to, pamatavus transporto priemonių junginį strypine matavimo priemone (Stabila Nr. . (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad faktinis plotis yra 3,43 m (88 cm viršijantis leistiną), faktinis aukštis yra 4,14 m. (14 cm viršijantis leistiną), faktinis ilgis yra 19 m (250 cm viršijantis leistiną). Tokiu būdu G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 5.2, 6 ir 4.3 punktų reikalavimus.
G. S. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje.
Be to, G. S. važiavo sunkiasvore ir didžiagabarite transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore ir didžiagabarite transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir nesilaikė N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 10.2 ir 11 punktų nuostatų, kad vairuotojas krovinio krovimo metu turi kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir minėtų reikalavimų nuostatų. G. S. 2019 m. lapkričio 26 d. Vilniuje, Granito g., pats pasikrovė ir neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas vežė sunkiasvorį krovinį, taip pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 patvirtintų Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto, Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 9, 10 punktų reikalavimus.
G. S. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
G. S. teismo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad bendrovėje dirba pusantrų metų, dėl bendrovės vairuotojų trūkumo tenka pačiam vairuoti transporto priemones, juolab vairuotojų su tokia patirtimi nėra daug, o vairuotojai, kurie dirba seniai, nevežioja tokių krovinių, bijo prisiimti atsakomybę. Dėl patirties stokos išsiėmė netinkamą leidimą, nes bendrovė neseniai nusipirko tralą. Važiavo iš bendrovės buveinės į Liepkalnio g., vežė techniką darbams vykdyti. Pripažįsta, kad transporto priemonė neatitiko reikalavimų. Po nagrinėjamo įvykio tą pačią dieną užpildė prašymą gauti leidimą ir metinis leidimas jau išduotas. Anksčiau nebuvo nustatyta daugiau tokių pažeidimų, tai buvo pirmas kartas.
2019 m. lapkričio 26 d. rašytiniame paaiškinime dėl krovinio vežimo nurodyta, kad šią dieną 7 val. G. S. pasikrovė krovinį į transporto priemonę Volvo FH 62T su puspriekabe Donat Tikkon adresu . (duomenys neskelbtini), ir vežė jį į iškrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). (b. l. 8).
Iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. svėrimo akto Nr. K – 057845 matyti, kad transporto priemonių junginio faktinis svoris yra 76,8 t, o leistinas svoris – 40 t (viršyta 36,8 t) (b. l. 4).
Iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. matavimo akto Nr. K- 57845 matyti, kad, atlikus G. S. vairuojamo transporto priemonių junginio matavimus, faktinis aukštis 14 cm viršija leistiną ribą, plotis – 88 cm, ilgis – 250 cm (b. l. 5).
2019 m. lapkričio 26 d. krovinio važtaraštyje Nr. . (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad maršrutu (duomenys neskelbtini) vežamas gręžimo agregatas (b. l. 6).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymo matyti, kad transporto ir tiekimo vadybininkui G. S. pavedama faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovininius transporto priemonėms bei prižiūrėti eismo saugos procedūras (b. l. 7).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
ANK 459 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm.
ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.
ANK 459 straipsnio 10 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.
Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 19,9 punkte nustatyta, kad naudojantis keliais didžiausioji leidžiama junginių, turinčių daugiau kaip penkias ašis masė yra 40 tonų. Minėto teisės akto 5.2; 6.2; 4.3 punktuose nustatyta, kad naudojantis keliais didžiausias leistinas priekabų ir puspriekabių plotis yra 2,55 m., aukštis – 4 m., o krovininio automobilio, sukabinto su puspriekabe ilgis – 16,50 m.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 patvirtinto Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą Leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu).
Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte nustatyta, kad krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, o 10 punkte nustatyta, kad vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad G. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokią išvadą patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas su padarytais administraciniais nusižengimais ir jo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad patikrinimo metu G. S. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės leidimą Nr. A341-1047/2019, kuris pripažintas negaliojančiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtus veiksmus įrodo byloje esantis svėrimo kvitas, 2019 m. lapkričio 26 d. svėrimo, matavimo aktai Nr. K-057845, kuriuose nurodyta, kad G. S. vairuojamo transporto priemonių junginio faktinis svoris yra 76,8 t (leistinas svoris 40 t), faktinis aukštis – 4,14 m (leistinas matmuo 4 m), faktinis plotis – 3,43 m (leistinas matmuo 2,55 m), faktinis ilgis – 19 m (leistinas matmuo 16,5 m). Taigi patikrinimo metu nustatyti faktiniai transporto priemonių junginio matmenys neatitinka teisės aktais leistinų matmenų bei atitinka ANK 459 straipsnio 4, 6 dalyse nustatytus administracinių nusižengimų požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų administracinių nusižengimų sudėtys yra formalios, todėl nebūtinai turi kilti padariniai, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju pakanka nustatyti tam tikro dydžio transporto priemonės (jos junginių) matmenų neatitikimus. Byloje esančių įrodymų visuma taip pat neleidžia abejoti tuo, kad G. S. bylai reikšmingu laiku gabeno sunkiasvorį krovinį neturėdamas reikiamo leidimo. Iš 2019 m. lapkričio 26 d. rašytinio paaiškinimo dėl krovinio vežimo matyti, kad G. S. krovinį pasikrovė (duomenys neskelbtini), ir gabeno jį neįsitikinęs, ar yra išduotas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas važiuoti miesto gatvėmis. Tokią aplinkybę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino taip pat teismo posėdžio metu.
Teismas konstatuoja, kad, byloje nurodytu laiku ir vietoje patikrinus G. S. vairuojamą transporto priemonę Volvo FH 62T su puspriekabe Donat Tikkon LWB6 (triašis vilkikas sukabintas su šešių ašių puspriekabe), važiavusią maršrutu (duomenys neskelbtini) Vilnius, nustatyta, kad transporto priemonių junginys viršija leistinas apkrovas ir matmenis, o pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas Nr. A341-1048/19 pripažintas negaliojančiu. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, nustatyta, kad bendra faktinė masė su kroviniu 36,8 t viršija leistiną masę. Pamatavus transporto priemonių junginį strypine matavimo priemone, nustatyta, kad aukštis 14 cm viršija leistiną ribą, plotis – 88 cm, o ilgis – 2, 5 m. Be to, G. S. pats pasikrovė sunkiasvorį krovinį ir vežė jį neįsitikinęs, ar yra išduotas reikiamas leidimas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje ir 459 straipsnio 10 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 459 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, ANK 459 straipsnio 10 dalies sankcijoje nustatyta bauda vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų.
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
G. S. padarė administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, nesilaikė minėtos pareigos gauti leidimą ar padidino krovinio svorį turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimo metu leidimas gabenti sunkiasvorį krovinį miesto gatvėmis buvo pateiktas, tačiau jis buvo negaliojantis. Aplinkybė, kad G. S. galėjo nepatikrinti leidimo galiojimo ir dėl to nepiktybiškai gabenti sunkiasvorį krovinį Vilniaus mieste, kai transporto priemonių junginio matmenys neatitinka teisės aktais nustatytų matmenų, t. y. veikė neatsargia kaltės forma, nėra paneigta. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokių administracinių nusižengimų padarymo atsirado kokių nors neigiamų pasekmių. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti G. S. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. dirba, anksčiau neteistas (b. l. 13), vieną kartą baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 9–12). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų, įrodytų šioje byloje, padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. S. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jo padaryti administraciniai nusižengimai laikytini atsitiktiniais. Be to, G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaip minėta, ANK 459 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 140 Eur, šio straipsnio 6 dalies sankcijoje – 900 Eur, o to paties straipsnio 10 dalies sankcijoje – 560 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. S. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarymą G. S. skirtina minimali bauda. Kita vertus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat protingumo ir teisingumo principus, manytina, kad ANK 459 straipsnio 6, 10 dalių sankcijose įtvirtintų minimalių baudų paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams ir G. S. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes baudas, nei ANK 459 straipsnio 6, 10 dalių sankcijose nustatytos minimalios baudos, t. y. atitinkamai 350 Eur ir 250 Eur. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsniu, 459 straipsnio 4, 6, 10 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 140 Eur dydžio baudą.
G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 350 Eur dydžio baudą.
G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 10 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 250 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. S. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108404369.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą
Teisėjas Darius Lukaitis