Teikimas Nr. TS-22-482/2019
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00568-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. kovo 28 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. E. skundą dėl 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-128 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Nuteistasis R. E. skundu prašo panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą. Nurodo, kad komisijos nutarimas visiškai nepagrįstas. Paaiškina, jog Komisijai pristatomas antrą kartą, pirmąjį kartą prašymas buvo atmestas vadovaujantis tais pačiais motyvas, kaip ir dabar, nors įvykdė visas jam paskirtas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo priemones. Per šį laikotarpį nepadarė naujų pažeidimų, todėl nors ir neženkliai, tačiau turėjo sumažėti jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika – OASys, tačiau ji nesumažinta, kas leidžia daryti išvadą, jog ši metodika pildoma formaliai.
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Nustatyta, jog R. E. teistas 2010-12-03 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį subendrinus su 2010-07-22 nuosprendžiu skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal 2012-02-27 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendį pakeistas 2010-12-03 nuosprendis ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas 12 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su BK 302 straipsnio 1 dalį, (2 epz.), 201 straipsnio 3 dalį bei su 2010-07-22 nuosprendžiu ir galutinė bausmė skirta 12 metų laisvės atėmimo.
Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, apsvarstė nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo.
Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į jo požiūrį ir poziciją į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis buvo nuteistas, į tai, kaip vykdė komisijos rekomendacijas. Per bausmės atlikimo laikotarpį nesilaikė rėžimo reikalavimų t. y. 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, galiojančių nuobaudų neturi, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (72 balai). Nuteistasis antrą kartą pristatomas Komisijai dėl lygtinio paleidimo. Komisijai nusprendus R. E. netaikyti lygtinio paleidimo, per 6 mėnesių atidėjimo laikotarpį įpareigojo bausmės atlikimo metu tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis ir nepažeidinėti režimo reikalavimų, tačiau nuteistais neįvykdė Komisijos įpareigojimų, nes 2017-12-29 buvo nubaustas drausmine nuobauda už grubaus pobūdžio pažeidimus, t. y. mobilaus telefono turėjimą. Visa tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis linkęs pažeidinėti priimtas (numatytas) taisykles, todėl toks elgesys Komisijos yra vertinamas neigiamai. Net struktūruotoje aplinkoje nuteistasis ne visada geba laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų. Įvertinus nuteistojo elgesį pastebimi korekcijos požymiai: skatintas 4 kartus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis yra linkęs pasielgti rizikingai, nepagalvojant apie pasekmes, nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, perkeliant atsakomybę aplinkai ir aplinkiniams. Finansines savo problemas linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam yra priteista 28353,59 eurų ieškinio suma, iš kurio atlyginta 16124,49 eurų suma, dalį šios skolos yra padengęs nuteistojo brolis. Likusieji finansiniai įsipareigojimai nuteistajam yra sunkiai įveikiami, kadangi pragyvena tik iš brolio ir dukrų siunčiamų piniginių lėšų, kurių užtenka tik kasdieninėms išlaidoms, o dėl sveikatos problemų šiuo metu pataisos namuose nedirba. Neatlikta paskirtos bausmės dalis dar yra nemaža, t.y. 2 metai 8 mėnesiai ir 27 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Vien tai, jog nuteistojo darbinė motyvacija yra gera, jis bendrauja su artimaisiais, jo socialinė aplinka nebūtų kriminalizuota, šiuo atveju nėra veiksnys, kurio pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad R. E. pažanga mažinant nusikalstamumo riziką yra pakankama.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. E. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tenkinti skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Nuteistojo R. E. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.
Teisėja Aksinija Žemantauskienė