Baudžiamoji byla Nr.1-165-743/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20510-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.3; 2.1.13; 2.1.14.1.1; 2.1.14.3.3.2; 2.1.15.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 14 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,

sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorams Inetui Volungevičiui, Algidai Banienei,

kaltinamajam G. G.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Ž., jo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidutinio išsilavinimo, vedęs, teistas

1)       2022 m. liepos 7 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį 40 minimalių gyvenimo lygių dydžio – 2 000 Eur bauda, bausmės neatlikęs;

2)       2023 m. vasario 7 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, BK 641 straipsnio 1 dalį paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams bei konfiskuotas automobilis ,,VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

G. G. nuo 2022 m. gegužės 28 d. 19.14 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 4.31 val., neteisėtai atliko dvylika finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis – PIN kodą ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes, o būtent:

Lazdijų m. Seinų g. 8 esančiame bankomate, apgaule, pasireiškusia tuo, kad neteisėtai panaudodamas svetimą – R. Ž. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininką R. Ž., neteisėtai atliko devynias finansines operacijas – 2022 m. gegužės 28 d. 19.14 val. išgrynino 500 Eur, 19.21 val. išgrynino 200 Eur, 19.37 val. išgrynino 100 Eur, 2022 m. gegužės 29 d. 9.01 val. išgrynino 500 Eur, 9.02 val. išgrynino 300 Eur, 2022 m. gegužės 30 d. 4.36 val. išgrynino 800 Eur, 20.10 val. išgrynino 50 Eur, 20.11 val. išgrynino 20 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. 4.31 val. išgrynino 370 Eur, taip iš viso apgaule išgrynino ir užvaldė R. Ž. turtą – 2 890 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, Lazdijų m. Dzūkų g. 3 esančioje parduotuvėje „Norfa“, 2022 m. gegužės 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, pasireiškusia tuo, kad neteisėtai panaudodamas svetimą – R. Ž. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininką R. Ž., neteisėtai atliko tris finansines operacijas, kurių metu atsiskaitė už įsigytas prekes, sumokėdamas 29,96 Eur, 0,09 Eur ir 20,79 Eur, taip iš viso išvengė 50,84 Eur turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes; tokiais savo veiksmais padarė bendrą 2 890,84 Eur turtinę žalą R. Ž.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad R. Ž. yra jo sesers buvęs vyras. 2022 m. gegužės 28 d. užėjo pas seserį ir rado atvažiavusį R. Ž., kuris buvo neblaivus, norėjo dar išgerti alkoholio, todėl paklausė, ar jis negali surasti vairuotojo, kuris galėtų nuvežti nusipirkti alkoholio. Jis sutiko. Neprisimena, kas pirmą kartą jį su R. Ž. nuvežė į Lazdijus nusiimti pinigų ir nusipirkti alkoholio, mano, kad vairuotoją rado per M. N., tačiau tikrai prisimena, kad pirmą kartą jį vežė ne R. M. ir pirmą kartą su jais važiavo ir pats R. Ž. R. Ž. jam padavė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir liepė nuimti pinigų. Jis nesakė, kiek pinigų jam nuimti, o jis neklausė, pinigus nuiminėjo savo nuožiūra. Kadangi planavo pasiskolinti iš R. Ž. 300 Eur, pirmą kartą per kelis kartus nuėmė 800 Eur. Kodėl nuėmė tokią pinigų sumą, negali paaiškinti, gal todėl, kad planavo pirkti daug alkoholio. Nuėmęs pinigus jis apsipirko parduotuvėje, pirko alkoholio, maisto, apie 20 val. grįžo į sodybą, kur buvo apsistojęs R. Ž. ir ten abu gėrė ūkiniame pastate. Prisimena, kad naktį iš 2022 m. gegužės 28 d. į 2022 m. gegužės 29 d., tris kartus – apie 23 val., 2 val. ir dar kartą, valandos neprisimena, kažkas buvo atvažiavęs į sodybą ir R. Ž. atvežė kažkokius maišelius, mano, kad tai galėjo būti kažkokios narkotinės medžiagos, dėl jų atvežimo tarėsi pats R. Ž. Visą laiką jie pamiegodavo, pagerdavo ir taip iki ryto. 2022 m. gegužės 29 d. ryte, R. Ž. paprašytas jis vėl važiavo į Lazdijus alkoholio ir pinigų, šį kartą vežė R. M., su R. Ž. leidimu, tačiau savo nuožiūra, jis nuėmė 800 Eur, nupirko maisto ir alkoholio ir sugrįžo. Vėl taip gėrė iki pat ryto tame pat ūkiniame pastate. 2022 m. gegužės 30 d. apie 4 val. pabudo ir vėl R. Ž. prašymu, nuvažiavo į Lazdijus, kur vėl nuėmė 800 Eur, nusipirko alkoholio, maisto degalinėje, tačiau grįžęs R. Ž. jau nerado. Iki šio momento pinigus nuo sąskaitos nuiminėjo su R. Ž. žinia, jam leidus ir pasakius PIN. Nuo to momento, kai grįžęs R. Ž. nerado, jis jau be jos žinios nuo sąskaitos nuiminėjo pinigus, atsiskaitė už prekes parduotuvėje ,,Norfa“, gėrė su A. M., todėl pripažįsta, kad neteisėtai užvaldė tik šiuos pinigus – apie 1 200 Eur. Be to, pripažįsta, kad R. Ž. skolingas tuos 300 Eur, kuriuos jam nukentėjęs paskolino po pirmo pinigų nuėmimo ir kuriuos jis atidavė žmonai. Jis pripažįsta, kad dar 2022 m. sausio mėnesį jam R. Ž. buvo pasakęs savo banko kortelės PIN kodą, tačiau neigia, kad jis jį nuo to laiko atsiminė, kad galėtų pasinaudoti nukentėjusiojo pinigais (t. 3, b. l. 7–9).

Nukentėjęs R. Ž. patvirtino, kad įvykio metu buvo po stuburo traumos, gyveno Druskininkuose, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. atvyko pas savo tuometinę žmoną V. Ž. į (duomenys neskelbtini). V. Ž. yra G. G., kuris gyvena gretimame name (duomenys neskelbtini), sesuo. Prieš atvažiuodamas jis Druskininkuose ir Lazdijuose bankomate nusiėmė pinigų, todėl su savimi turėjo grynų pinigų. Kadangi jis buvo neblaivus, žmona neleido jo į namus, jis visą laiką buvo V. Ž. sodybos ūkiniame pastate, kur yra ir lova. Kada tiksliai neprisimena, bet jam būnant žmonos sodyboje, pas jį atėjo G. G., su kuriuo girtavo iki 2022 m. gegužės 29 d., kol jį iš šios sodybos į Druskininkus parvežė brolis. Kadangi jis turėjo grynųjų pinigų, 2022 m. gegužės 27 d. buvo apsipirkęs ko reikia (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, jam nebuvo jokio reikalo prašyti, kad G. G. važiuotų nuimti pinigų nuo jo kortelės ar nupirkti alkoholio. Jis atsimena, kad to pas G. G. neprašė, jam savo banko kortelės nedavė ir neleido nuiminėti jo pinigų bei atsiskaityti jo kortele. Jis neneigia, kad jiems girtaujant G. G. atsinešė alkoholio, maisto, bet jis buvo įsitikinęs, kad G. G. tai pirko už savo pinigus. Jis savo banko kortelę turėjo piniginėje, kuri buvo jo striukėje, tuo metu kai V. Ž. sodyboje girtavo, nekreipė dėmesio, kur buvo jo piniginė ar kortelė. Jo banko kortelės PIN kodą G. G. žinojo dar nuo 2022 m. pradžios, kai žiemą jis pas jį prašė paskolinti pinigų, tačiau buvo daug sniego, jis sunkiai vaikšto, todėl savo banko kortelę davė G. G., pasakė PIN kodą ir leido jam pačiam nusiimti pinigų nuo jo kortelės. Kai 2022 m. gegužės 29 d. apie 13 val. jo brolis jį parvežė stipriai neblaivų į namus Druskininkuose, jis nepastebėjo, kas neturi banko kortelės. 2022 m. gegužės 31 d. apie 12 val., jam prireikė asmens tapatybės kortelės, pasiėmė piniginę ir pamatė, kad nėra jo ,,Swedbank“ banko kortelės. Jis paskambino į banką, ją užblokavo, po to prisijungė prie elektroninės bankininkystės ir pastebėjo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Lazdijų mieste iš bankomato nuimti pinigai, iš viso – 2 840 Eur. 2022 m. gegužės 31 d. apie 17 val. iš sutuoktinės V. Ž. sužinojo, kad jai R. G. atnešė jo banko kortelę, kurią paėmė iš G. G. Dėl to mano, kad jo banko kortelę pasisavino G. G., kuris nuėmė per keletą operacijų 2 840 Eur, taip pat išleido 50,84 Eur pirkiniams parduotuvėje ,,Norfa“ atsiskaitydamas jo banko kortele. G. G. jam pinigų negrąžino, todėl jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau ir pareiškė civilinį ieškinį. Jis narkotinių priemonių nevartoja. Teisminio nagrinėjimo metu jis pareiškė 2 890,84 Eur civilinį ieškinį, kurį palaiko, tačiau G. G. jam atlygino dalį sumos – pervedė 1 500 Eur, todėl šioje dalyje ieškinį mažina, prašo priteisti likusią neatlygintą dalį ir atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 1–8, 14–15; t. 3. b. l. 9–10).

Liudytoja V. Ž. patvirtino, kad 2022 m. balandžio mėnesio pabaigos jos sutuoktinis R. Ž. gyveno Druskininkuose pas savo motiną. Prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu, ji patikrino savo duomenis telefone ir detaliai nurodė visas aplinkybes apie įvykį. 2022 m. gegužės 26 d. apie 9 val. R. Ž. taksi automobilis atvežė iki jos namų (duomenys neskelbtini). R. Ž. buvo neblaivus, atsivežė butelį degtinės. Ji apie 14 val. išvyko į Lazdijus. Grįžo su (duomenys neskelbtini) dukra apie 16 val., rado R. Ž. miegantį. Kadangi jis buvo neblaivus, o namuose buvo jos mažametė dukra, nenorėdama, kad dukra matytų R. Ž. neblaivų, iškvietė policijos pareigūnus, po kurių apsilankymo R. Ž. liko nakvoti automobilyje, kuris stovėjo sodybos kieme. Apie 21 val. atėjo jos brolis G. G., gyvenantis tame pačiame kaime už kelių šimtų metrų, buvo neblaivus, ieškojo R. Ž., bet ji jam pasakė, kad jo nėra ir liepė jam čia nevaikščioti. G. G. išėjo ir tą vakarą ji jo nematė. 2022 m. gegužės 27 d. nuo 10 val. iki 15 val. ji dirbo, išvažiuodama į darbą matė R. Ž. miegantį automobilyje. Į namus grįžo truputį po 16 val. Kai sugrįžo iš darbo, R. Ž. vis dar gulėjo automobilyje, G. G. nebuvo. Matė, kad jis išlipdavo iš automobilio, nueidavo į ūkinį pastatą parūkyti, ji jam nunešė pavalgyti, vandens, bet jis prašė jam duoti alkoholio. Tą dieną brolio taip pat nematė, brolio balsas garsus, tai mano, kad būtų girdėjusi, jei jis būtų atėjęs. 2022 m. gegužės 28 d. nuo 9.30 val. ji išvyko į darbą, matė, kad R. Ž. vienas miegojo ūkiniame pastate. Buvo šeštadienis, ji dirbo ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį, iki 2 val. 2022 m. gegužės 28 d. apie 20.30 val., jai paskambino mama R. G., pasakė, kad jos vyras su G. G. pas ją girtauja. Ji grįžo 2022 m. gegužės 29 d. apie 2 val., rado R. Ž. vieną, visiškai girtą ūkiniame pastate: jis nesiorentavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo. Ūkiniame pastate buvo tuščių butelių nuo degtinės, prirūkyta, prilaistyta. 2022 m. gegužės 29 d., ryte, išleidusi dukrą į mokyklą, būdama kambaryje, išgirdo G. G. balsą. Nuėjusi į ūkinį pastatą pamatė girtus sėdinčius R. Ž. ir G. G. su pirkinių krepšiu. Krepšyje buvo trys buteliai degtinės, kažkokių maisto produktų. Ji supykusi butelį degtinės sudaužė ir liepė G. G. nešdintis. Brolis supyko, pasakė, kad ji niokoja jo turtą. Paklausus koks jo turtas, jis atsakė gavęs algą, nors ji žinojo, kad tuo metu brolis nekur nedirbo. Ji pagrasino iškviesianti policiją, tada G. G. išėjo. Tą dieną 9.20 val. ji paskambino vyro broliui V. Ž., papasakojo kad jo brolis geria, ji baiminasi dėl jo gyvybės ir nežino ką daryti. Po pokalbio ji išvyko į darbą, R. Ž. liko ūkiniame pastate. 2022 m. gegužės 29 d. nuo 10 val. ji dirbo, sugrįžo apie 17.30 val., buvo sekmadienis. Dukra jai pasakė, kad R. Ž. išsivežė jo brolis V. Ž. 2022 m. gegužės 31 d. 9.41 val. jai paskambino brolis G. G. ir paklausė, ar vyras jai atidavė kortelę. Ji nesuprato, kokią kortelę. Tą pačią dieną, tikslaus laiko nepamena, R. Ž. jai paskambino iš savo mamos telefono, nes savo buvo palikęs automobilyje, paprašė nueiti į ūkinį pastatą ir paieškoti banko mokėjimo kortelės, nes neranda. Ji apieškojo ūkiniame pastate, tačiau kortelės nerado. Vėliau dar paskambinęs R. Ž. pasakė, kad nuo jo kortelės nuimta didelė pinigų suma apie 2 850 Eur. Tuomet ji suprato, kad jos brolis G. G., pasinaudojęs jos vyro girtumu, pavogė jo banko mokėjimo kortelę ir ja pasinaudojo. G. G. jau nuo šių metų sausio mėnesio žinojo R. Ž. banko mokėjimo kortelės PIN kodą, nes jai yra pasakęs, kad žino kokia suma yra jo sąskaitoje. Ji R. Ž. banko mokėjimo kortelės PIN kodo nežino. Kai ji paklausė G. G., kodėl jis taip pasielgė, jis jai atsakė, kad ji pyksta tik todėl, kad ne ji pati paėmė vyro pinigus, o jis juos pragėrė. 2022 m. gegužės 31 d. vakare atvyko jos mama R. G., kuri atvežė jai R. Ž. ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę. Kokiomis aplinkybėmis ir pas ką rado kortelę pasakyti negali, nes tiksliai nepamena ką ji pasakojo. Apie banko kortelės grąžinimą ji pasakė R. Ž., po kurio laiko jis ją pasiėmė (t. 3, b. l. 12–13).

Liudytoja R. G. patvirtino, kad jos buvęs žentas R. Ž. bei jos sūnus G. G. yra linkę girtauti. Tiksliai laiko nepamena, galėjo būti 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje, pas jos dukrą buvo atvykęs R. Ž., kurį laiką buvo dukros sodyboje, girtavo ūkiniame pastate kartu su jos sūnumi G. G. Vieną vakarą ji buvo nuėjusi pas dukrą ir rado juos abu geriančius ūkiniame pastate, matė gal tris butelius degtinės, alaus, maisto produktų. Pastebėjo, kad ūkiniame pastate ant lovos, kur sėdėjo R. Ž., šalia jo buvo banko mokėjimo kortelė. Sūnus jai sakė, kad nusiimti pinigų nuo R. Ž. kortelės, jis važiavo kartu su R. Ž., tvirtino nežinojęs banko mokėjimo kortelės PIN kodo. Sūnus taip pat sakė, kad pinigus nusiimdavo pats R. Ž., o parduotuvėje kortele atsiskaitydavo jis, atsiskaitant PIN nereikėjo, atsiskaitydavo bekontakčiu būdu. Jis tvirtino tai daręs su R. Ž. leidimu. Kai R. Ž. buvo išvežtas iš jos dukros namų, jai skambino R. Ž. motina ir pasakė, kad iš jos sūnaus R. Ž. banko kortelės nuimta daug pinigų, minėjo apie 2 000 Eur, sakė, kad ji turinti grąžinti, nes pinigus nuėmė jos sūnus. Vėliau kortelę rado kito asmens automobilyje, kuris G. G. vežė girtauti ir kur tą banko kortelę buvo pametęs.  Ji banko kortelę nunešė dukrai V. Ž. (t. 3, b. l. 14–15).

 Liudytojas R. M. patvirtino, kad 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, jam paskambino G. G., paprašė, kad jis jį nuvežtų į miestą, sakė, kad reikia apsipirkti ir nusiimti iš sąskaitos pinigų, pasakė, kad jam pervedė algą. Iš balso suprato, kad G. G. yra neblaivus. Kiek prisimena, kai pirmą kartą vežė G. G. nusiimti pinigų, jį vežė vakare, tikslaus laiko neprisimena, paėmė nuo pagrindinio kelio, jis jo laukė prie įsukimo į savo namus. Neprisimena prie kurio bankomato Lazdijų m. vežė G. G. – Seinų g. ar Dzūkų g. Galėjo vežti prie abiejų. Kiek G. G. vežė nusiimti pinigų, jis visus kartus važiavo vienas. Toks vežiojimas nusiimti pinigų truko kelias dienas, veždavo ryte, vakare, bet G. G. visada važiuodavo vienas, už vežimą duodavo 12 Eur. Kiek pastebėjo, G. G. pinigus nusiimdavo nemažomis sumomis, po 500 ir daugiau. Dėl tokių sumų jam net kilo įtarimas, iš kur jis juos gavo, tačiau G. G. vis sakydavo, kad čia jo alga, kurią moka ūkininkas. Prisimena, kad G. G. apsipirko ir ,,Norfos“ parduotuvėje. Jį į miestą veždavo neblaivų. Buvo vienas kartas, kai G. G. į Lazdijų m. vežė labai anksti, gal prie 5 val. ryto. Buvo du kartai, kai G. G. parvežęs iš Lazdijų, paleido prie V. Ž. ūkinio pastato. Toks pinigų nuėmimas tęsėsi tris–penkias dienas, apie kokią nors svetimą banko kortelę G. G. neužsiminė. Jis G. G. klausė, kur jis deda tiek pinigų, tai jis jam atsakė, kad pinigus paima žmona. Vėliau iš V. Ž. sužinojo, kad jiems begeriant, buvo dingusi R. Ž. kortelė, tada jis suprato, kad tuos pinigus G. G. nuiminėjo nuo R. Ž. banko kortelės (t. 3, b. l. 14).

Liudytoja N. G. (G. G. sutuoktinė) patvirtino, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslių dienų ji neprisimena, G. G. kartu su R. Ž. apie savaitę laiko vartojo alkoholį. G. G. išeidavo ir grįždavo girtutėlis. Kartais G. G. dirbdavo pas ūkininką, kiek žino, ūkininkas per dieną sutuoktiniui mokėdavo apie 30–40 Eur, tačiau tuo metu G. G. nedirbo, nes gėrė. Kiek prisimena, tuo metu kai su R. Ž. jos vyras savaitę laiko vartojo alkoholį, jai buvo davęs grynų pinigų, tačiau kiek davė, neprisimena, nes tai jau buvo seniai, buvo keli šimtai, pinigus ji išleido šeimos poreikiams. Ji neklausė vyro iš kur jis pinigus gavo (t. 3, b. l. 13–14).

Liudytojai G. P. (t. 3, b. l. 14) ir A. M. (t. 3, b. l. 38–39) patvirtino, kad jie pažįsta G. G., kartais kartu išgeria, būna, kad kai turi pinigų G. G. nuperka išgerti, tačiau neprisimena, ar gėrė su juo 2022 m. gegužės mėnesį.

Liudytojas M. N. patvirtino, kad G. G. yra jo žmonos brolis. 2022 m. pavasarį jis jam neskambino ir neprašė nuvežti į Lazdijus. Jis nesutinka vežioti G. G. pirkti alkoholio. Jis nėra suradęs G. G. kažkokio vairuotoją, kuris jį vežiotų pirkti alkoholio (t. 3, b. l. 38).

Liudytojas D. M. patvirtino, kad R. Ž. pažįsta, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. jo nevežė į Lazdijus nusiimti pinigų, fotonuotraukose prie bankomato (t. 1, b. l. 55) šalia R. Ž. stovi ne jis, jis yra žemesnis nei R. Ž. (t. 3, b. l. 27).

R. Ž. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, nuotraukos patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes. 2022 m. gegužės 26 d. 8.31 val. Druskininkų m. Veisiejų g. 31 esančiame bankomate iš R. Ž. banko sąskaitos nuimta 50 Eur. 2022 m. gegužės 26 d. 22.21 val. bankomate, esančiame Lazdijų m. Dūkų g. 3 nuimta 100 Eur, nuotraukos patvirtina, kad šiuos 100 Eur nuėmė pats R. Ž.. 2022 m. gegužės 27 d. atsiskaityta UAB ,,Viligitra“ parduotuvėje, esančioje Lazdijų r. sav. Šventežerio mstl. 2022 m. gegužės 28 d. bankomate, esančiame Lazdijų m. Seinų g. 8, per tris kartus – 19.14 val. nuimta 500 Eur, 19.21 val. – 200 Eur, 19.37 val. – 100 Eur, nuimta iš viso 800 Eur; nuotraukose matyti šiuos pinigus nuėmęs asmuo – G. G.. 2022 m. gegužės 29 d. bankomate, esančiame Lazdijų m. Seinų g. 8, per du kartus – 9.01 val. nuimta 500 Eur, 9.02 val. – 300 Eur, iš viso nuimta 800 Eur; nuotraukose matyti šiuos pinigus nuėmęs asmuo – G. G.. 2022 m. gegužės 30 d. bankomate, esančiame Lazdijų m. Seinų g. 8, per tris kartus – 4.36 val. nuimta 800 Eur, 20.10 val. – 50 Eur, 20.11 val. – 20 Eur, iš viso nuimta 870 Eur; nuotraukose matyti, kad pinigus nuėmė G. G.. 2022 m. gegužės 31 d. 4.31 val. bankomate, esančiame Lazdijų m. Seinų g. 8, nuimta 370 Eur, nuimantis asmuo – G. G.. 2022 m. gegužės 30 d. tris kartus – 29,96 Eur, 0,09 Eur ir 20,79 Eur sumokėta už pirkinius Lazdijų m. parduotuvėje ,,Norfa“ (t. 1, b. l. 53–69).

AB ,,Swedbank“ banko pateiktas G. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. jo sąskaitoje jokių operacijų neatlikta (t. 1, b. l. 73, 83).

R. Ž. telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) detalūs duomenys apie sujungimus bei prisijungimus prie telekomunikacinių bokštų patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes. R. Ž. telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų (duomenys neskelbtini) arba Lazdijų r. sav. Lazdijų k. nuo 2022 m. gegužės 26 d. 10.25 val. iki 2022 m. gegužės 28 d. 12.02 val. Nuo 2022 m. gegužės 28 d. 17.56 val. telefonas buvo išjungtas. 2022 m. gegužės 31 d. 16.51 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. R. Ž. telefonu bendravo tik su V. Ž. (2022-05-27 20.18 val., tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100–106).

???

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnį 

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (sukčiavimo subjektyvusis požymis). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką) arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-693/2019, 2020 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-976/2020).

Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

Taigi, tam, kad būtų kvalifikuotas sukčiavimas, turi būti nustatyti kaltininko veiksmai, kuriais jis įgyja svetimą turtą ar išvengia turtinės prievolės, tai atlieka apgaule, suklaidindamas turto valdytoją, pas kurį yra turtas ir visų šių veiksmų pasekmė – nukentėjęs netenka turto.

Kaltinamasis neneigia, kad nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. jis nuo nukentėjusiojo sąskaitos nuiminėjo pinigus, jo banko kortele atsiskaitė parduotuvėje, tačiau tvirtina, kad nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. 4.36 val. jis tai darė R. Ž. pavedimu, šiam sutinkant, jo pinigų neužvaldė, nes perdavė nukentėjusiajam. Užvaldė tik 300 Eur, kuriuos nukentėjęs jam paskolino. Savo nuožiūra nukentėjusiojo banko kortele naudojosi tik po 2022 m. gegužės 30 d. 4.36 val. Taigi, iš esmės pripažįsta, kad iš 2 890,84 Eur neteisėtai užvaldė tik 490,84 Eur. Nukentėjęs neigia davęs sutikimą G. G. naudotis jo sąskaita ir pinigais. Aplinkybes dėl to, ar G. G. nukentėjusiojo pinigais disponavo savo nuožiūra ar su nukentėjusiojo sutikimu, galima nustatyti tik remiantis jų parodymais, todėl būtina spręsti, ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai yra patikimi ir ar jais galima grįsti nuosprendį.    

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete.

Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą pažymėtina, kad jo parodymai nėra nuoseklūs. Pirmosios apklausos metu jis neigė užvaldęs kokius nors R. Ž. pinigus (t. 2, b. l. 60–61). Apklaustas antrą kartą jau pripažino dalį pinigų užvaldęs be nukentėjusiojo žinios (t. 2, b. l. 66–68). Paaiškindamas šiuos parodymų keitimus nurodė, kad tam tikras detales nuslėpė nuo tyrėjo tyčia, nežinojo, kaip susiklostys byla (t. 3, b. l. 9). Tai patvirtina, kad kaltinamasis nėra linkęs duoti nuoširdžius ir sąžiningus parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, jam nenaudingas aplinkybes linkęs nuslėpti. Kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjęs nuimtus pinigus išleido, jo manymu, kažkokioms narkotinėms medžiagoms, kurias nuo 2022 m. gegužės 28 d. 23 val. iki 2022 m. gegužės 29 d. kažkoks nepažįstamas asmuo per tris kartus atvežė nukentėjusiajam jo prašymu. Nukentėjęs šią aplinkybę kategoriškai neigia, nukentėjusiojo telefono ryšiai patvirtina, kad nuo 2022 m. gegužės 28 d. 17.56 val. nukentėjusiojo telefonas buvo išjungtas, o nuo 2022 m. gegužės 27 d. jis bendravo tik su V. Ž. Tai paneigia kaltinamojo duodamus parodymus apie tai, kad nukentėjęs telefonu susitarė su nepažįstamuoju dėl kažkokių prekių įsigijimo. Kaltinamasis tvirtina, kad 2022 m. gegužės 30 d. rytą su nukentėjusiojo žinia vyko į Lazdijus nuimti pinigų, tačiau iš nukentėjusiojo, V. Ž. parodymų matyti, kad jau 2022 m. gegužės 29 d. apie 13 val. nukentėjusį V. Ž. buvo parvežęs į Druskininkus, tai taip pat paneigia kaltinamojo parodymus šioje dalyje. Nors kaltinamasis tvirtina, kad pirmą kartą, t. y. 2022 m. gegužės 28 d., į Lazdijus jį vežė ne R. M., vairuotoją surado per M. N., tačiau šią aplinkybę liudytojui paneigus, nurodė, kad galėjo vežti kažkoks kitas vairuotojas, kurio neįvardijo. Nuo R. M. ir V. Ž. kaltinamasis nuslėpė aplinkybę, kad leidžia nukentėjusiojo pinigus, tvirtino, kad tai jo gautas darbo užmokestis, nors banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2022 m. gegužės 23 d. jo sąskaitoje nevyko jokios operacijos. Visos šios aplinkybės, kaltinamojo parodymų neatitikimas kitiems byloje surinktiems įrodymams patvirtina, kad G. G. nutyli svarbias įvykio aplinkybes, kurios jam yra nenaudingos, jo duoti parodymai prieštarauja kitiems objektyviems byloje esantiems įrodymams ir kitų liudytojų parodymams, ir visa tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad jo duodami parodymai yra nepatikimi, todėl nuosprendis jais negali būti grindžiamas.

Nukentėjęs nuo pat pirminės apklausos momento nuosekliai tvirtino, kad jis turėjo nusiėmęs grynųjų pinigų jau 2022 m. gegužės 26 d., buvo apsipirkęs parduotuvėje, todėl jam nereikėjo ir jis neprašė kaltinamojo, kad šis nuiminėtų pinigus nuo jo sąskaitos. Šiuos jo parodymus patvirtina banko sąskaitos išrašas, nuotraukos, kuriose matyti prie bankomato 2022 m. gegužės 26 d. nufotografuotas R. Ž.. Tai, kad R. Ž. atsivežė butelį degtinės patvirtino ir V. Ž. R. Ž. 2022 m. gegužės 29 d. pirmoje dienos pusėje buvo išvežtas iš V. Ž. sodybos, todėl niekaip negalėjo prašyti kaltinamojo 2022 m. gegužės 30 d. 4 val. vykti nuimti pinigų nuo jo banko kortelės. Nukentėjęs neigia 2022 m. gegužės 28 d. naktį bendravęs su kažkokiu asmeniu ir iš jo įsigijęs kokias nors prekes, šiuos jo parodymus patvirtina ir jo telefone fiksuoti ryšiai, kurie patvirtina, kad jo telefonas nuo 2022 m. gegužės 28 d. 17.56 val. buvo išjungtas, o nuo 2022 m. gegužės 27 d. jis bendravo tik su V. Ž. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys, taip pat liudytojų parodymai. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymai paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad G. Ž. nukentėjusiojo banko kortele naudojosi su nukentėjusiojo žinia.

Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jam girtaujant V. Ž. sodyboje su juo buvo tik G. G. Tik G. G. nuo 2022 m. sausio mėnesio žinojo jo banko kortelės PIN kodą. 2022 m. gegužės 31 d. pasigedo savo banko kortelės, patikrinęs išrašą pasigedo 2 890,84 Eur. Banko sąskaitos išrašai ir fotonuotraukos patvirtina, kad nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. pinigus nuo sąskaitos nuiminėjo ir banko kortele atsiskaitė G. G. Tai, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio G. G. žinojo nukentėjusiojo banko kortelės PIN neneigė pats kaltinamasis, šią aplinkybę patvirtino ir V. Ž. Liudytoja N. G. patvirtino, kad G. G. girtaujant su R. Ž., vyras jai parnešė namo keletą šimtų eurų, nors tuo metu nedirbo, girtavo ir jokio darbo užmokesčio negavo. Tai, kad G. G. girtaujant su R. Ž., nukentėjusiojo kortelė gulėjo ant sofos patvirtino ir R. G., taigi, G. G. turėjo galimybę ją pasiimti, o žinodamas jos PIN, galėjo laisvai disponuoti nukentėjusiojo sąskaitoje buvusiais pinigais be jo žinios. R. G. patvirtino ir tai, kad nukentėjusiojo banko kortelė rasta automobilyje, su kuriuo toliau girtauti vyko G. G. po to, kai nukentėjęs buvo išvežtas į Druskininkus. Liudytojas R. M. patvirtino, kad G. G. jo prašymu daug kartų vežiojo į Lazdijus nusiimti pinigų ir apsipirkti, o šis tvirtino, kad tai jo uždirbti pinigai, kuriuos nusiėmęs atiduoda žmonai. Visi šie įrodymai visete patvirtina, kad G. G., pasinaudojęs nukentėjusiojo banko kortele, jos PIN kodu, disponavo nukentėjusiojo pinigais, esančiais jo banko sąskaitoje.  

Kaip minėta, sukčiavimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui padaroma turtinė žala – jis netenka turto. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2 840 Eur nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos nuimti, o 50,84 Eur atsiskaityta už perkamas prekes. Šie veiksmai atlikti laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 28 d. 19.14 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 4.31 val. Atlikus paskutinę operaciją sukčiavimas laikomas baigtu, nes R. Ž. prarado jam priklausančius 2 890,84 Eur, taigi, nusikaltimas laikomas baigtu 2022 m. gegužės 31 d. 4.31 val. 

Aptarti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad G. G. nuo 2022 m. gegužės 28 d. 19.14 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 4.31 val. Lazdijų m. Seinų g. 8 ir Dzūkų g. 3, apgaule – neteisėtai panaudojęs R. Ž. banko kortelę ir jos PIN kodą, identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininką R. Ž., įgijo R. Ž. turtą – 2 840 Eur ir išvengė 50,84 Eur turtinės prievolės už įsigytas prekes, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam bendrą 2 890,84 Eur turtinę žalą.    

Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus gyvenimo lygio dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija), todėl vertindamas užvaldytą turtą MGL dydžiais, teismas remiasi šiuo teisės aktu. Kaltinamasis užvaldė 2 890,84 Eur kas atitinka 57,82 MGL dydžio sumą, kuri yra didesnė nei 5 MGL dydžio suma, bet ne didesnė nei 250 MGL dydžio suma, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į tai, G. G. veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. 

II. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 215 straipsnį

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Byloje paneigti kaltinamojo parodymai, jis turėjo nukentėjusiojo žodinį leidimą naudotis jo banko mokėjimo kortele. Teismų praktikoje neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013, 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2014).

Byloje aukščiau aptartais ir išanalizuotais įrodymais nustatyta, kad G. G., R. Ž. vardu išduota banko kortele, kuri yra elektroninė mokėjimo priemonė, panaudodamas šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – banko kortelės PIN kodą, atliko neteisėtas finansines operacijas nuimant iš nukentėjusiojo sąskaitos 2 840 Eur ir 50,84 Eur atsiskaitant už įsigytas prekes. Kaltinamajam R. Ž. vardu išduota banko mokėjimo kortelė buvo svetima ir jis tai suvokė. Tai suvokdamas, jis per pakankamai trumpą laiką išgrynino ar kitaip panaudojo 2 890,84 Eur, šias aplinkybes slėpė, klaidino aplinkinius, nurodydamas, kad tai jo uždirbti pinigai, kuriuos išgryninęs atiduoda žmonai. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo tikslą kaip įmanoma greičiau neteisėtai užvaldyti pinigus, esančius nukentėjusiojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Visa tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis  suprato, jog nukentėjusiojo banko kortele jis disponavo neteisėtai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, G. G. veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

III. Dėl bausmės paskyrimo

G. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (t. 2, b. l. 112–119). Po nusikalstamos veikos padarymo 2022 m. liepos 7 d. ir 2023 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 121–127; t. 3, b. l. 25–36). G. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių – BK 182 straipsnio 1 dalis, yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita – BK 215 straipsnio 1 dalis, yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nors G. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau tai, kad po nusikalstamos veikos padarė dar tris nusikalstamas veikas, kad baustas už įvairius administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 134–142), rodo jo polinkį pažeidinėti teisės normas, jo asmenybės didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei ir jo nenorą keisti savo elgesį. Tačiau skiriant bausmę būtina įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika padaryta spontaniškai, kartu girtaujant su nukentėjusiuoju, kad kaltinamasis atlygino dalį padarytos turtinės žalos, kaltinamasis šeimoje augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 105–106, 150), dirba (t. 2, b. l. 144).

Parenkant bausmės rūšį pažymėtina, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste svarbu tai, kad po šios nusikalstamos veikos G. G. padarė dar tris nusikalstamas veikas, dvi iš kurių – BK 2811 straipsnio 1 dalis ir BK 187 straipsnio 1 dalis (2023 m. vasario 1 d. nuosprendis), padarytos po to, kai jis 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, taigi, jis vertintinas kaip recidyvistas (BK 27 straipsnis). Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad kaltinamasis nėra linkęs keistis, todėl tik skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, G. G. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybę, šeiminę padėtį, nusikalstamas veikas, jų pavojingumą ir pasekmės apibudinančias aplinkybes, taip pat tai, kad veikos padarytos spontaniškai, kaltinamasis atlygino daugiau nei pusę nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis.

G. G. bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintinos taikant bausmių apėmimą remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, tačiau jo veiksmai buvo spontaniški, kitokio pobūdžio nei ankstesni, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, atlygino dalį turtinės žalos. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais.

Byloje nustatyta, kad iki šio nuosprendžio priėmimo G. G. padarė ir kitas nusikalstamas veikas, už kurias jis 2022 m. liepos 7 d. ir 2023 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu ir jam paskirtos bausmės. Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgus į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – su 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrintina visiškai sudedant, o su 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis subendrintina sudedant iš dalies (BK 63 straipsnio 1–2 dalys, 4, 9 dalys).

2022 m. liepos 7 d. ir 2023 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiais G. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, automobilių ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės nebendrintinos ir vykdytinos pagal šiuos nuosprendžius (BK 73 straipsnio 2 dalis). 

IV. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Nukentėjęs R. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 2 890,84 Eur priteisimo (t. 3, b. l. 181–184).

Sąskaitos išrašai patvirtina, kad iš nukentėjusiojo sąskaitos paimant grynuosius pinigus iš bankomato ir atsiskaitant už prekes parduotuvėje užvaldyta 2 890,84 Eur (t. 1, b. l. 54). 2023 m. vasario 23 d. nukentėjusiajam grąžinta 1 500 Eur (t. 3, b. l. 24). Atsižvelgus į tai, negrąžinta suma – 1 390,84 Eur (2 890,84 Eur – 1 500 Eur) priteistina iš kaltinamojo, nes aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši turtinė žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų užvaldant nukentėjusiojo turtą, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Tenkinus civilinius ieškinius bei priteisus turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinių ieškovų reikalavimams ją priteisti, priteistinos ir procesines palūkanas, nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Nukentėjęs ir civilinis ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti procesines palūkanas, todėl jos priteistinos.

V. Dėl advokato darbo apmokėjimo

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajam atstovavo advokatas Vytas Kantaravičius (t. 1, b. l. 143). Jo atstovavimo išlaidos – 500 Eur, kurias prašoma priteisti. Išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (t. 2, b. l. 185), o įvertinus tai, kad advokatas teikė teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, teikė ieškinį, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo trejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo.

VI. Dėl kardomosios priemonės 

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 100–104), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  :

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

-       pagal BK 182 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

-       pagal BK 215 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. G. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktais įpareigoti G. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. liepos 7 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme visiškai jas sudedant, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 40 minimalių gyvenimo lygių (2 000 Eur) dydžio baudą.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 7, 10 punktus, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. G. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. liepos 7 d. ir 2023 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžius.

Priteisti iš G. G. 1 390,84 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt eurų 84 centus) turtinės žalos atlyginimo bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo R. Ž. 

Priteisti iš G. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) R. Ž. advokatui turėtoms išlaidoms atlyginti.

Remiantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. liepos 7 d. ir 2023 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei transporto priemonių – automobilių ,,VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo – nebendrinti ir jas vykdyti atskirai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja                            Asta Vailionienė