Civilinė byla Nr. e2S-354-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00112-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9; 3.3.2.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas juos pašalinti. 2020 m. sausio 15 d. byloje pateiktas kito asmens (A. J. C.) ieškinys atsakovui antstoliui Donatui Kisieliui. 2020 m. sausio 21 d. nutartimi A. J. C. ieškinys antstoliui Donatui Kisieliui laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4623-861/2020 A. J. C. ieškinys atsakovui antstoliui Donatui Kisieliui laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo A. C. ieškiniui buvo nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas juos pašalinti, t. y. ieškovas turėjo aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, jų pagrindą, nurodyti atsakovus ir kitus proceso dalyvius, patikslinti procesines padėtis ir sumokėti žyminį mokestį. 2020 m. sausio 15 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo naujasis ieškovas A. J. C. pašalino ne visus teismo nutartimi nustatytus trūkumus, t. y. ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio, nors 2020 m. sausio 6 d. nutartyje konstatuota, jog prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkintas, nes ieškovas paaiškinimų apie savo sunkią finansinę padėtį nepagrindė pakankamais įrodymais, kaip to reikalauja įstatymas.

4.       Pabrėžia, kad pirminį dokumentą teismui pateikė A. C., o naujasis ieškovas A. C. nurodė visiškai tuos pačius, jau teismo nutartyje aptartus motyvus dėl žyminio mokesčio. Pažymi, kad A. J. C. pateikė vieno banko sąskaitos išrašą, kuris nėra pakankamas pagrindas teismui įrodyti savo sunkią finansinę padėtį ir atleisti A. J. C. nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų nurodytų ieškinio trūkumų, dėl to ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Apeliantas A. J. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4623-861/2020, prašydamas panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį ir patenkinti patikslinto ieškinio prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, t. y. priimti patikslintą ieškinį pagal teismo nutarties 2020 m. sausio 6 d. nutarties reikalavimus ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškinio reikalavimus pilna apimtimi.

7.       Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes, kadangi ieškovas pašalino visus ieškinio trūkumus, kuriuos jis galėjo, tačiau 2020 m. sausio 6 d. nutartyje buvo nustatyti trūkumai, kuriuos turėjo pašalinti skolininkas A. C. (pradinis ieškovas), dėl to naujajam ieškovui A. J. C. turėjo būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, jeigu jo patikslintas ieškinys taip pat turėjo trūkumų, ar paprašyti papildomų įrodymų. Pažymi, kad naujasis ieškovas A. J. C. buvo pateikęs teismui argumentuotą ir motyvuotą prašymą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau jokie trūkumai naujajam ieškovui nebuvo nustatyti, dėl to jo pateiktas patikslintas ieškinys negalėjo būti laikomas nepaduotu ir grąžintas, konstatavus, jog neva naujasis ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.

8.       Apelianto manymu, dabartinė situacija nebuvo pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ir nesudarė esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Pažymi, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus ir esminį reikalavimą – panaikinti pardavimo iš varžytinių aktą. Pats ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, nurodytos aplinkybės dėl antstolio neteisėtų veiksmų, ieškovas dėl neteisėtų varžytinių patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos. Taip pat pateikė prie patikslinto ieškinio įrodymą (banko sąskaitos išrašą), kuris buvo pakankamas pagrindas teismui įrodyti naujojo ieškovo sunkią finansinę padėtį, nes mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis yra ženkliai didesnis už gaunamas naujojo ieškovo mėnesines pajamas, dėl to buvo pagrindas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, ieškovas galėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dėl to, kad jis yra vartotojas, kuris turėjo finansinių sunkumų ir nukentėjo dėl šių įvykių, todėl jam, kaip vartotojui, neturėjo būti apribotos galimybės ginti savo teises. Apelianto vertinimu, šioje byloje ieškovas privalėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio arba atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.  

9.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje buvo nurodytos tos pačios aplinkybės ir motyvai, nes naujasis ieškovas pateikė patikslintame ieškinyje visiškai kitus, teismo nutartyje neaptartus motyvus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Apelianto vertinimu, patikslintas ieškinys turėjo būti priimtas nagrinėjimui ir patenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pabrėžia, kad dėl neteisėtų antstolio veiksmų, netinkamo įkainavimo ir kitų aplinkybių, vyksta ne vienas teisminis ginčas, dėl to kitose bylose priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią šioje ginčo byloje, nes neteisėtos sutarties vykdymo (ir nutraukimo) teisėtumas ir turto pardavimo iš varžytinių aktas (ir varžytinės) yra išvestinis iš neteisėtos sutarties.

10.       Apeliantas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kol neišspręstas ieškinio priėmimo klausimas.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

13.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4623-861/2020, kuria A. J. C. ieškinys atsakovui antstoliui Donatui Kisieliui laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 2 d. ieškovas A. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo (b. l. 1–36). 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti (b. l. 38–40). 2020 m. sausio 15 d. byloje gautas ieškinys, kuriame ieškovu nurodytas A. J. C., o atsakovu antstolis Donatas Kisielius (b. l. 43–77). 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo A. J. C. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (b. l. 79).

16.       CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

17.       CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

18.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti besikreipusiam į teismą asmeniui šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

19.       Nagrinėjamu atveju bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 2 d. ginčo bylos ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ir elektroniniu parašu pasirašė fizinis asmuo A. C. (t. y. jis laikomas besikreipiančiu į teismą asmeniu). 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovui A. C. buvo nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas juos šalinti, tačiau skundžiamoje 2020 m. sausio 21 d. nutartyje laikytas nepaduotu ir grąžintas kito fizinio asmens, A. J. C., pateiktas ieškinys. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. J. C. turėjo procesinę teisę veikti kito asmens (A. C.) vardu, t. y. šalinti ieškinio trūkumus už A. C..

20.       Taigi, šios nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškinį su savo materialiniais teisiniais reikalavimais civilinėje byloje Nr. e2-4623-861/2020 pateikė ieškovas A. C., pateiktam ieškiniui buvo nustatyti trūkumai, kurių per teismo nustatytą terminą ieškovas A. C. nešalino. Teismo nustatyto termino dėl ieškinio trūkumų pašalinimo laikotarpiu byloje gautas kito fizinio asmens A. J. C. savarankiškas ieškinys su savo materialiniais teisiniais reikalavimais, kuriam nei 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, nei kitomis teismo nutartimis nebuvo nustatyti ieškinio trūkumai. Skundžiama 2020 m. sausio 21 d. teismo nutartimi buvo konstatuota, jog A. J. C. pateiktas procesinis dokumentas (ieškinys) nepašalina visų ieškovui A. C. nustatytų ieškinio trūkumų, dėl to ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

21.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, pabrėždamas, kad 2020 m. sausio 6 d. teismo nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti  ieškovo A. C. pateikto ieškinio trūkumus, nebuvo konstatuota, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, nebuvo pakeistas pradinis ieškovas (CPK 45 straipsnis). Kadangi nebuvo nustatyti trūkumai A. J. C. pareikštam ieškiniui, o buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio, kurį pareiškė A. C., trūkumus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytų procesinių dokumentų trūkumų nepašalinimo pasekmių ir procesinį dokumentą, kuriam nebuvo nustatyti trūkumai ir terminas jiems šalinti, laikyti nepaduotu. 

22.       Be to, nagrinėjamu atveju byloje susidarė teisiškai ydinga situacija, kadangi pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi pripažinęs, jog sprendžiamas A. J. C. ieškinio priėmimo klausimas, neišsprendė pradinio ieškovo (t. y. A. C.) ieškinio priėmimo klausimo.

23.       Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo laikyti nepaduotu ir grąžinti A. J. C. ieškinį ir užbaigti civilinę bylą Nr. e2-4623-861/2020, neišsprendus byloje į teismą besikreipusio ieškovo A. C. ieškinio priėmimo klausimo. Nurodytų argumentų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, o A. J. C. procesinio dokumento (ieškinio) ir ieškovo A. C. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

            Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti A. J. C. procesinio dokumento (ieškinio) ir ieškovo A. C. ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                              Loreta Braždienė