Civilinė byla Nr. e2-502-465/2023

(Proceso Nr. 2-68-3-01733-2022-9)

Procesinio dokumento kategorija 2.6.10.2.1;2.6.10.2.2;.2.6.10.2.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 11d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui A. B., R. S.

atsakovės Energy Elektric LT, MB atstovei adv. pad. D. Š., 

trečiojo asmens atstovei advokatei J. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Plasta“ ieškinį atsakovei Energy Electric LT, MB dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Ri Invest“, UAB „Specparkas“, T. Š.

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė nurodo, jog 2021m. lapkričio 16d. apie 14 val. dingo elektros įtampa ieškovei priklausančiame elektros paskirstymo punkte SP-16, kuria ateina požeminė elektros linija kabeliu iš AB „ESO“ priklausančios transformatorinės elektros pastotės „Vilkpėdės TP“. Dėl šios priežasties laikinai nutrūko elektros tiekimas. Ieškovės teigimu, tą pačią dieną buvo nustatyta, kad elektros tiekimas nutrūko dėl atsakovo darbuotojo T. Š. kaltės mechaniškai pažeidus ieškovo elektros kabelį, atliekant žemės kasimo darbus naujos elektros linijos tiesimui UAB „Ri Invest“ užsakymu šiai bendrovei priklausančioje teritorijoje. Atvykę AB ESO darbuotojai surašė protokolą tiesioginiam įvykio kaltininkui sutinkant su neteisėtu veiksmų faktu. Ieškovė teigia, jog dėl elektros kabelio pažeidimo sustojo gamybos procesas dėl ko ieškovė patyrė finansinių nuostolių, siekiančių 19489,50 Eur. Ieškovė nurodo, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, todėl yra atsakinga už kilusius nuostolius. Ieškovė vykdo gamybinę veiklą, ir nutrūkus elektros energijos tiekimui į ieškovės gamybines patalpas, buvo sugadintos perdirbamos žaliavos, nebaigtos gaminti produkcijos dėl ko vėl reikėjo iš naujo ją perdirbti ir pagaminti, taip pat buvo patirtos sąnaudos, skirtos gamybinių (plastiko perdirbimo) įrenginių išvalymui ir patikrinimui. Tačiau didžiausi ieškovės nuostoliai susidarė dėl nepagamintos produkcijos, sustojus gamybai dėl elektros energijos nutraukimo ir laiko, reikalingo paleisti įrenginį iš naujo. Ieškovė pažymi, jog įrengimai sustojo 6 valandoms, dėl ko buvo skaičiuojama 52 darbuotojų prastova, siekianti 2371,20 Eur, ir negautos pajamos už nepagamintą produkciją 2670,20 Eur sumai. Ieškovės teigimu 669,50 Eur dydžio nuostoliai susidarė dėl technologinių atliekų perdirbimo kaštų. Be to, ieškovė patyrė preliminariai 5500 Eur dėl sugedusių įrenginių, kurių remontas ieškinio pateikimo dienai nebuvo baigtas. Dėl šių įrengimų prastovos ieškovė papildomai patyrė 1918,04 Eur nuostolių, o bendra  ekstruzijos cecho darbuotojų prastova šiai dienai siekia 2143,10 Eur. Tokiu būdu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti viso 19489,50 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, jog jai vykdant darbus UAB „Ri Invest“ priklausančioje teritorijoje, buvo išsinuomota speciali technika – mini ekskavatorius kartu su sunkiosios technikos pervežimo paslauga ir darbuotoju UAB „Specparkas“, požeminio kabelio kasimo darbams atlikti. 2021-11-16 apie 14 val. UAB „Specparkas“ darbuotojas, atlikdamas kabelio tiesimo darbus, pažeidė kabelį, dėl ko buvo pažeista 6 kW elektros kabelinė linija L-SP-16C iš Vilkpėdės pastotės. Atvykus ESO darbuotojui, per klaidą buvo įrašytas atsakovės darbuotojo T. Š. pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, o ne UAB „Specparkas“ darbuotojo, kuris ekskavatoriaus kaušu kliudė kabelį. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Nėra aišku, ar atsakovės UAB „Energy Electric LT“ ir UAB „Specparkas“ darbuotojui buvo žinoma elektros kabelio dislokacijos vieta, ar jie galėjo žinoti, kad ieškovo kabelis būtent ten yra paklotas. ESO surašant pranešimą apie administracinį nusižengimą, nebuvo tirta, ar ieškovės elektros tinklai yra atvaizduoti planuose, toponuotraukoje, ar išviešinti. Pažymi, jog UAB „Ri Invest“, organizuodama darbus atsakovei nenurodė visų darbo zonoje esančių komunikacijų. Atsakovei nėra žinoma, ar buvo rengiamas projektas kabelio tiesimui, ar šie dokumentai buvo derinami su ESO, ar buvo gautas tinklų operatoriaus pritarimas projektui ir numatomai veiklai. Tokiu atveju ieškovei nuostolius turėtų atlyginti UAB „Ri Invest“. Be to, ieškovė nepateikė topografinės nuotraukos, iš kurių būtų tiksliai matyti ieškovei priklausančių elektros energijos tinklų vieta. Pažymi, jog nutrūkstamą elektros tiekimą, kuris yra reikalingas ieškovo gamybinei veiklai vykdyti, užtikrintų papildomas elektros įvadas, apie kurio įrengimą ieškovė duomenų nepateikė. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovės darbuotojo paaiškinimas surašant pranešimą apie administracinį nusižengimą, neįrodo atsakovės kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kadangi kabelį pažeidė UAB „Specparkas“ darbuotojas. Be to, ieškovė žalos dydį įrodinėja ieškovės finansų įmonės CFO finansų direktorės 2021-11-29 sudaryta lentele, kuri iš esmės patvirtina tik aritmetinį buvusios priverstinės prastovos paskaičiavimą, tačiau jokiu būdu neįrodo priverstinės pravaikštos buvimo, nei šioje lentelėje tinkamai atlikto darbo užmokesčio dydžio bei jo paskaičiavimo, kiekvieno pažymoje nurodyto darbuotojo konkrečios prastovos priežasties, nei šio darbo užmokesčio sumokėjimo. Teigia, jog tariamų nuostolių paskaičiavimo lentelėje suminė priskaitymų suvestinė neįrodo, kad ieškovė išmokėjo pinigines lėšas darbuotojams už priverstines pravaikštas. Į bylą nepateikti darbo apskaitos žiniaraščiai. Be to, nėra pateikta duomenų, kad įrenginiai sugedo dėl elektros energijos sutrikdymo, o tai reiškia, kad nepaneigtos aplinkybės, kad įrenginiai galimai sugedo dėl netinkamos jų priežiūros ir eksploatacijos. Taip pat nėra duomenų apie įrenginių susidėvėjimą, todėl atsakovo teigimu, priežastinio ryčio tarp elektros energijos tiekimo sutrikdymo ir ieškovo patirtos tariamos žalos nagrinėjamu atveju nėra. Ieškovė tariamą 19 489,50 Eur žalą dėl 2021-11-16 įvykusio laikino elektros energijos tiekimo sutrikimo įrodinėja remdamasi tik vienašaliu nuostolių paskaičiavimu/suvestine, dėl šios priežasties nepagrindžia vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybes sąlygų – žalos fakto ir dydžio. Ieškinį laiko atmestinu.

Ieškovė dublike papildomai nurodo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Specparkas“ prisiimtų kaltę ir patvirtintų, jog jie yra atsakingi už įvykį. 2021-11-16 PVM sąskaitoje faktūroje taip pat nėra nurodytos kasimo paslaugos. Net jei ir paaiškėtų, kad UAB „Specparkas“ suteikė šias paslaugas, vis tiek atsakovė būtų atsakinga už subrangovo padarytą žalą. Kita vertus, atsakovė nenurodo, kas gi kitas, jei ne T. Š., dirbo su ekskavatoriumi, todėl tokius atsakovės teiginius laiko nepagrįstais.  Pažymi, jog pati atsakovė atsiliepime pripažįsta faktą, kad jai nebuvo žinoma žemės sklype esantys inžinieriniai įrenginiai ir komunikacijos, taigi, ji pati nesilaikė bendro pobūdžio pareigos būti atidžiai ir rūpestingai, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, todėl atsakomybė dėl pažeidimo tenka atsakovei. Teigia, kad elektros kabelis buvo atvaizduotas visuose viešuose šaltiniuose. www.regia.lt duomenimis kabelių pažymėta vieta visiškai sutampa su ieškovės pateikta schema ir joje pažymėta kabelio pažeidimo vieta. Be to, kabelio pažeidimas padarytas ne ieškovės atsakomybės ribose, bet priklauso AB ESO, todėl ieškovė nėra atsakinga už jo atvaizdavimą topografinėje nuotraukoje. Taip ieškovė nesutinka, kad už žalą yra atsakinga UAB „Ri Invest“, nes nėra pateikta jokios sutarties su UAB „Ri Invest“, kurioje būtų numatyta pareiga, jai, kaip užsakovei pateikti duomenis apie žemės sklype esančius kabelius, Kita vertus, jei tokios sutarties nėra, už elektros kabelio pažeidimą yra atsakinga tik pati atsakovė. Kaip savo srities profesionalė ji privalėjo ištirti teritoriją, ar joje nėra požeminių komunikacijų. Dublike ieškovė teigia, jog jai elektros energija yra teikiama iš dviejų elektros pastočių : Vilkpėdės TP ir Plastmasių TP, t. y. dviem elektros linijomis, nes per vieną elektros liniją to nepakanka. Be to, pažymi, kad ieškovės įrengimai automatiškai dingus elektros energijai išsijungia labai trumpam, todėl net papildomi generatoriai ar baterijos, kaip siūlo atsakovė, nepakeistų situacijos trumpam nutraukus elektros tiekimą, nes ieškovės įrenginiai vis tiek sustotų. Nurodo, jog 2021-11-16 dėl atsakovės pažeisto elektros kabelio staigiai dingus elektros energijai, perdirbimo ir ekstruzijos cechuose sustojo gamyba ir jos atnaujinimas užtruko, buvo sugadinta žaliava, darbuotojai, aptarnaujantys įrenginius neturėjo darbo, nors jiems buvo mokamas ir skaičiuojamas atlyginimas kaip už atliktą darbą, dėl ko ieškovė patyrė 19489,50 Eur nuostolių.

2022-10-06 pareiškimu ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimus, ir iš atsakovės prašo priteisti 18800,30 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  

2023m. gegužės 1d. ieškinio sumą patikslino, nepagamintos produkcijos ir negautų pajamų sumas perskaičiavus pagal 2021m. audituotas finansines ataskaitas ir iš atsakovės prašo priteisti viso 18006,40 Eur nuostolių. Pagal pateiktą ieškovės patirtų nuostolių dėl 2021m. lapkričio 16d. elektros energijos nutrūkimo patikslintą paskaičiavimą ieškovė nurodo nepagaminusi galutinės produkcijos už 9044,50 Eur, patyrusi 1422,70 Eur išlaidų pakartotiniam technologinių atliekų perdirbimui, išleidusi 4514,30 Eur darbuotojų darbo užmokesčiui prastovos metu bei patyrusi 3025 Eur įrengimų paleidimo remonto išlaidų ekstruzijos ceche (e. bylos 4t., b. l. 106). 

Teismo

posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje bei dublike nurodytais argumentais.

Atsakovė MB „Energy Electric LT“ triplike nurodo, jog pati ieškovė nesiėmė jokių priemonių prevenciniams veiksmams elektros sutrikimams išvengti bei apsaugoti savo įrangą. Nurodo, jog vadovaujantis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2013m. gruodžio 4d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-231 nuostatomis, vartotojas, nepriklausomai nuo to, kokia patikimumo kategorija jam yra suteikiama, privalo įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Pažymi, kad kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostoliu dydžiu, už kurį yra atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Atsakovė nurodo, kad iš Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties, sudarytos tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Plasta“ matyti, kad ieškovė pasirinko trečią patikimumo kategoriją, iš ko sprendžia, jog ieškovei nėra svarbus ir būtinas nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas. Be to, atsakovo teigimu, neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, kad užsakovė UAB „Ri Invest‘‘ atlikdama kasybos darbus, turėjo gauti ESO, kaip kabelio savininko, sutikimą tokiems darbams atlikti. Užsakovė tokių dokumentų atsakovei nepateikė. Atsakovės vertinimu, žalą ieškovei turėtų atlyginti UAB „Ri Invest“, o taip pat UAB „Specparkas“, nes jo darbuotojas pažeidė kabelį. Taip pat atsakovė triplike nurodo, kad nėra byloje pakankamų įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą. Pažymi, kad ieškovė nesikreipė į ekspertus, siekdama nustatyti įrenginių gedimų priežastis ir pobūdį, nėra paneigtos aplinkybės, kad įrenginiai sugedo dėl netinkamos jų priežiūros ar eksploatacijos, nepateikti duomenys dėl įrenginių nusidėvėjimo. Atsakovės teigimu, elektros energijos tiekimo sutrikimai nėra ekstraordinarus įvykis, įprastai galintis lemti žalos atsiradimą vartotojui. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie priverstinę prastovą, neva išmokėtą darbo užmokestį už tokį laiką, be kita ko, nėra pateiktas įsakymas dėl prastovos skelbimo. Ieškovės tariamų nuostolių paskaičiavimo pateiktoje lentelėje suminė priskaitymų suvestinė neįrodo, kad ieškovė išmokėjo pinigines lėšas darbuotojams už priverstines pravaikštas. Ieškovei nepateikus įrodymų apie patirtą žalą, laikytina, jog ji nuostolių nepatyrė. Ieškinį prašo atmesti.

Teismo

posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime bei triplike išdėstytus argumentus.

Tretysis asmuo UAB „Specparkas“ atsiliepime nurodo, jog 2021-11-16 atsakovė iš UAB „Specparkas“ išsinuomojo specialią techniką – mini ekskavatorių TAKEUCHI TB235-1 kartu šios technikos pervežimo paslauga. Ši technika jai buvo reikalinga vykdant UAB „Ri Invest“ užsakymą jam priklausančioje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog būtent atsakovės darbuotojas T. Š., dirbdamas su ekskavatoriumi, pažeidė AB ESO priklausantį kabelį. Tai patvirtinta surašant protokolą bei įvykio kaltininkui savo parašu patvirtinant neteisėtų veiksmų faktą. Ieškovei buvo sutrikęs elektros tiekimas vos dvi minutes. Tretysis asmuo su atsakovės pozicija nesutinka. Teigia, jog įvykio metu UAB „Specparkas“ darbuotojas ekskavatoriaus nevaldė, todėl negalėjo atlikti veiksmų, kurie sukėlė įvykį iš kurio ieškovė kildina žalą. Iš byloje pateikto PVM sąskaitos matyti, jog tretysis asmuo atsakovei suteikė tik 79 val. trukmės mini ekskavatoriaus nuomos paslaugas už 1975 Eur bei 40 Eur vertės transporto paslaugas. Transporto paslaugų vertę sudarė transporto priemonės atvežimas į UAB „Ri Invest“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini). Kasybos paslauga nebuvo teikiama ir tokia paslauga nebuvo įtraukta į mokėjimo dokumentą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsiliepime nurodo, jog neaišku, ar UAB „Ri Invest“ organizuodama darbus jai priklausančioje teritorijoje, buvo rengusi teritorijos topografinę nuotrauką, ar buvo rengtas projektas kabelio tiesimui. Nėra duomenų, ar šie darbai buvo suderinti su AB „ESO“, ar nebuvo pažeisti Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-29d. Įsakymu Nr. 1-93 ir LR energetikos ministro 2019-11-20 įsakymu Nr. 1-300, 16,17 punktai. Be to, UAB „Specparkas“ kategoriškai nesutinka su ieškovo nurodoma žala. Ieškovė nuostolius įrodinėja tik vienašaliu nuostoliu paskaičiavimu/suvestine, kuri niekaip nepatvirtina žalos fakto. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad būtent dėl elektros energijos sutrikimų, o ne dėl kitų aplinkybių sugedo ieškovės įranga. Atsiliepime nurodo, jog nėra pateikta duomenų apie tai, kokias tiksliai patyrė išlaidas dėl įrangos gedimo, koks darbo užmokestis ir už kokį laiką buvo išmokėtas, nėra pateiktas įsakymas dėl prastovos skelbimo. Trečiojo asmens teigimu, neįrodytas ir priežastinis ryšys, kad nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su elektros energijos tiekimo nebuvimu. Be to, atsiliepime pažymi, jog ieškovė pati kalta dėl to, kad nepasirūpino, jog esant elektros sutrikimams, jos gamybinė veikla nenutrūktų ir nepatirtų nuostolių.

Papildomai rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog operatoriaus paslaugas UAB „Specparkas“ PVM sąskaitoje faktūroje paprastai nurodo kaip „kitos paslaugos“, kurios kainuoja žymiai brangiau, nei transporto paslauga. Jei tokią paslaugą atsakovė būtų pirkusi iš trečiojo asmens, tai tokia paslauga būtų jai kainavusi papildomai bent 632 Eur (8 Eur/ 1 val.x79 val.) plius PVM. Tvirtina, jog operatoriaus paslaugų atsakovė nepirko, nes tokia paslauga nebuvo įtraukta į PVM sąskaitą faktūrą.

Teismo

posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Specparkas“ atstovė teisinę poziciją grindė atsiliepime išdėstytais motyvais.  

Tretysis asmuo T. Š. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog jis dirbo elektriku bendrovėje MB „Energy Eletric LT“. Teigia, kad 2021m. lapkričio 16d jis kartu su kolega V. G.. dirbdamas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) kasė griovį ir klojo plastikinius vamzdžius. Darbams buvo išnuomotas kitos įmonės ekskavatorius su vairuotoju, kurio pavardės nežino. Nurodo, kad ekskavatoriuje sėdėjęs vairuotojas ekskavatoriaus kaušu kliudė atkastą elektros kabelį. Apie susidariusią situaciją informavo įmonės direktorių, kuris pasiūlė jam pačiam ir surašyti aplinkybes atvykusiam ESO darbuotojui. Teigia, jog nesuprato, kad jo parašas protokole bus interpretuojamas kaip jo prisipažinimas dėl įvykio. Kabelį nutraukė visai kitas asmuo, kurio jis nepažįsta. Tvirtina, kad jis su kolega dirbo tik kastuvais, t. y. rankiniu būdu. Ieškinį prašo atmesti.

Tretysis asmuo T. Š. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie juos buvo informuotas tinkamai.

Tretysis asmuo UAB „Ri Invest“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas V. G. tuo metu dirbęs pas atsakovę elektriku, paaiškino, kad jis su T. Š. dirbo dviese, kasė griovį, tam darbui buvo pasamdytas ir ekskavatorius su vairuotoju. Kasant išgirdo garsą ir suprato, kad buvo pažeistas kabelis. Teigia, žinojo, kad toje vietoje gali būti kabelis. Atėjo vyrai iš Plastos, atvažiavo ESO darbuotojas, dokumentus pasirašė T. Š., nes direktorius telefonu paprašė jo pasirašyti. Tik kitą dieną atkasė pažeistą kabelį rankiniu būdu, kad būtų pataisytas. Po įvykio ekskavatoriaus vairuotojas prisiparkavo toliau, iš įvykio vietos išvažiavo, jo nepažinojo. Kur kasti griovį jiems nurodė kitas atsakovo darbuotojas A..

Liudytoja V. S., ieškovės vyriausioji finansinė direktorė paaiškino, kad rėmėsi senesne ataskaita, nes po įvykio ji buvo vienintelė audituota ataskaita. Pelnas, kuriuo vadovavosi yra bendrasis, o ne grynasis pelnas. Pripažino, kad 2021 m. dėl Covid pandemijos įmonės veikla sugeneravo mažiau pajamų, o šiais metais įmonė turi jau virš 8 mln. pelno. Teigė, kad dėl įvykio patytė ir kitų nuostolių, kurių negalėjo paskaičiuoti, pvz. baudos klientams ar transporto įmonėms už nepagamintą produkciją ir kt. atvejai. Vienas įrengimas buvo paleistas daug vėliau dėl dažnio keitiklio gedimo, dėl kitų sugedusių variklio dalių nuostoliai nepaskaičiuoti, nes įmonė pati turėjo atsarginių dalių sandėliuose, jas pakeitė, bet įrodymų neturi, kad jas keitė dėl gedimo. Pažymėjo, kad raidėmis  JK yra žymimi ukrainiečiai, kuriuos įmonė samdo darbui pagal sutartis. Todėl nepateikė tabelių, prašoma tik nuostolių\, susijusių su gamybos darbuotojų, o ne administracijos ar aptarnaujančio personalo darbuotojų prastova.  Nurodė, jog įmonė dirba nepertraukiamu grafiku 4 pamainomis, todėl darbuotojų skaičių padalino iš 4. Tabeliuose galėtų parodyti tik lietuvių darbuotojų, o ukrainiečių negalėtų, nes jie samdomi iš kitų įmonių. Technologinės atliekos yra dar kartą perdirbamos. Įrengimas 3.02 stovėjo ne septynias, o 528 val. Perdirbimo ceche žaliava sukietėja, technologas apibūdina procesą ilgesnį, nes turėjo būti išvalyta vėl paleidžiama įranga, ji kaitinama. Kai ekstruderyje sustoja darbai, operatoriai turi paleisti daug įrengimų. Pripažino, kad pagal 2021 metų įmonės rodiklius, nuostolių suma būtų mažesnė.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.  

 

Bylos duomenimis 2021m. lapkričio 16 d. atsakovė trečiojo asmens UAB „Ri Invest“ užsakymu bendrovei priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal žodinę sutartį vykdė požeminio kabelio tiesimo darbus. Darbus vykdė atsakovės darbuotojai – elektrikai T. Š. ir V. G.. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad žemės kasimo darbams iš trečiojo asmens UAB „Specparkas“ buvo išnuomotas mini ekskavatorius TAKEUCHI TB235-1 (e. bylos 1t., b. l. 107). Atsakovei vykdant žemės kasimo darbus bei dedant gofras buvo pažeista 10 kW elektros kabelio linija L-SP16 iš Vilkpėdės transformatorių pastotės (e. bylos 1t., b. l. 14). Remiantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikta informacija, neplaninis elektros energijos atjungimas įvyko 2021-11-16 nuo 13:51:40 iki 13:53:40 (e. bylos 1t., b. l. 16,17). Atvykus į vietą ESO darbuotojui, 14 val. buvo surašytas Pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Šį dokumentą pasirašė atsakovės darbuotojas T. Š., kaip galimai nusižengimą padaręs asmuo (e. bylos 1 t., b. l. 15).

 

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

 

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusįjį asmenį į ankstesnę (iki delikto) padarymo padėtį (resitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (LR CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), nuostoliai bei priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249, 6.256 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda ir tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kad šaliai kiltų civilinė atsakomybė, teisinė situacija turi atitikti tam tikrus kriterijus, sąlygas, t. y. turi būti nustatyti atsakingo asmens neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala/nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių atsiradimo. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi, tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standartą, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kaip jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

 

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

 

Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos: 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinę atsakomybę reglamentuojanti teisės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiajam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovei priklausantis elektros kabelis buvo pažeistas tuo metu, kai atsakovė trečiojo asmens UAB „Ri Invest“ užsakymu išsinuomojusi techniką iš UAB „Specparkas“, vykdė žemės kasimo darbus. Tačiau atsakovės darbuotojas T. Š., vykdęs darbus objekte, teigia, kad pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, kuriame jis pasirašė kaip galimai nusižengimą padaręs asmuo, surašė per klaidą, nes kabelį nutraukė ne jis, bet išnuomoto mini ekskavatoriaus vairuotojas. Analogišką poziciją palaikė ir atsakovė, tvirtindama, jog išnuomota technika buvo su transporto paslauga.  Aplinkybę, kad mini ekskavatorių valdė ne atsakovės darbuotojai, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. G.. Kita vertus, pranešime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pažymėta, kad įvykio liudytojų nėra. Taigi nebuvo įrašyti liudytojais nei atsakovės darbuotojas V. G., nei joks kitas asmuo. Be to, nusižengimo aprašyme apskritai nebuvo nurodyta, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi ne tik rankiniu būdu, bet ir su specialia technika. Kaip teismo posėdžio metu paliudijo V. G., mini ekskavatorius iš vietos pasišalino ir buvo pastatytas toliau nuo įvykio vietos. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, atsakovės teiginius dėl jos darbuotojo T. Š. klaidos, pasirašant pranešimą, vertina kritiškai. Visų pirma, užsakymą atlikti konkrečius darbus – iškasti griovį ir įkloti rezervines gofras požeminio kabelio įrengimui, UAB „Ri Invest“ priklausančioje teritorijoje vykdė atsakovė. Tokie darbai atitinka atsakovės veiklos rūšį (NTR juridinių asmenų registro išrašas, e. bylos 1t., b. l.163,164). Nors į bylą nėra pateikta patikimų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad technika šiems darbams atlikti buvo nuomojama kartu su profesionaliu operatoriumi, kuris galėjo pažeisti elektros kabelį, visais atvejais nepaneigia atsakovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų užsakovės atžvilgiu, o taip pat ir jos, kaip rangovės atsakomybės už žalą, padarytą jos pasitelktų trečiųjų asmenų. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo pareigą išsiaiškinti, ar teritorijoje yra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, ar yra reikalingas šių darbų suderinimas su tame sklype esančių elektros tinklų savininku, jeigu tokie yra, prieš pradedant darbus, pažymėti esamų požeminių inžinierinių statinių vietas ir pan. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio etaloną. Taigi, atsakovė, kaip verslininkė, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, ir neįsitikinusi dėl esamų požeminių komunikacijų lokacijos žemės sklype, reikalingų leidimų buvimo, tokių darbų nepradėti. Liudytojo V. G. paaiškinimais, kur kasti ir kloti kabelius jam paaiškino kitas atsakovės darbuotojas, tačiau šioje teritorijoje esančių kitų naudotojų kabelių vietos nebuvo pažymėtos, nors kabelių buvimo vieta buvo atvaizduota ir viešai prieinamuose šaltiniuose. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė ėmėsi atlikti darbus pagal trečiojo asmens UAB „Ri Invest“ užsakymą, neišsiaiškinusi, ar buvo parengtas darbų projektas kabelio tiesimui, ar tame žemės sklype buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, ar tokių darbų atlikimas buvo suderintas su tinklų operatoriumi, kaip tai numato  Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2019-11-20 įsakymu Nr. 1-300, nuostatos. Remiantis nurodytais argumentais galima pagrįstai teigti, kad žemės kasimo darbai buvo atliekami nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo, kas iš esmės ir patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumą. Taip pat pažymėtina, kad administracinė nuobauda už nurodytą pažeidimą buvo nedelsiant sumokėta, kaip atsiliepime nurodo atsakovės MB “Energy Electric LT“ direktorius D. S., o tai reiškia, kad administracinis pažeidimas nebuvo ginčijamas. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad pranešime trečiojo asmens T. Š. nurodyta informacija apie nusižengimą bei šio dokumento pasirašymas, buvo suderintas su įmonės administracija, taigi, negalėjo būti suvokiamas kaip klaida, o atsakovės deklaruojama tokio elgesio interpretacija  laikytina kaip gynybinė pozicija. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai bei jų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovės neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra pilnai įrodyti, nes darbus ji atliko, nesilaikydama galiojančio teisinio reglamentavimo bei pažeisdama bendrąją pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jei atsakovė, atlikdama kasimo darbus, būtų laikiusis  teisės aktų reikalavimų ir prieš atlikdama šiuos darbus būtų nustačiusi elektros kabelio linijų buvimo vietą, žala ieškovei nebūtų padaryta.

   Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad atsakovė neįvykdė jai nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos, taigi, jos kaltė šiuo atveju pasireiškė neatsargumu.  

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju žalingi padariniai kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taigi tarp jų egzistuoja faktinis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovei atsirado žala (nuostoliai), t. y. nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.).

 

Dėl žalos dydžio 

 

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 45 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12,178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K03-460/2008). Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas, tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatymų įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Minėtas principas be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostoliais laiko gamybinės prastovos metu nepagamintą produkcijos kiekį ir iš šios produkcijos nesugeneruotą bendrąjį pelną; darbo užmokestį, kurį įmonė mokėjo gamybos darbuotojams įrengimų nedarbo metu; technologinių atliekų perdirbimo kaštus bei elektros energijos nutraukimo sukeltų įrengimų gedimo šalinimo kaštus. Nuostoliai dėl nepagamintos produkcijos ir negautų pajamų sumos paskaičiuotos remiantis 2021m. audituotomis finansinėmis ataskaitomis. Tokiu būdu ieškiniu prašoma priteisti tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius nuostolius.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Taip pat kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.).

Taigi negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis, jei nebūtų teisės pažeidimo. Todėl apskaičiuojant jų dydį, būtina įvertinti ne bendrąjį, o grynąjį pelną, išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-2008; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje 20202011

Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovei buvo išaiškinta jos pareiga įrodyti reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį bei pagrįsti jį rašytiniais įrodymais, dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, suteikiant ieškovei galimybę teikti į bylą papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos reikalaujamą priteisti žalą, teikti žalos dydžio paskaičiavimus. Tuo tikslu ieškovė du kartus tikslino pirminį ieškinį, mažino ieškinio reikalavimus bei teikė nuostolių dydžio paskaičiavimus, tačiau nepagrindė negautų pajamų, kaip grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką. Teismo posėdžio metu ieškovės finansų direktorė V. S. patvirtino, jog negautas pajamas apskaičiavo vadovaudamasi finansinėse ataskaitose esančia informacija apie įmonės bendrąjį pelną. Iš to seka, kad teismas negali remtis ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl nepagamintos galutinės produkcijos sugeneruoto bendrojo pelno dydžio bei jo pagrindu apskaičiuoto abiejuose įmonės cechuose negautų pajamų dydžio (9044,50 Eur). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškovei neįrodžius negautų pajamų dydžio, jį nustato teismas pagal į bylą pateiktus finansinius įmonės dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus.

Remiantis į bylą pateiktu Akcinės bendrovės „Plasta“ metiniu pranešimu už 2021 metus, ieškovė per trejus metus nuo 2019 m. iki 2021 m. pagamino viso 77483 tonas produkcijos (25 734+ 26 001+25 748) (e. bylos 4t., b. l. 50, lentelė). Pagal įmonės 2020 ir 2021 metų Pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis per tą patį laikotarpį ieškovė gavo 4 115 785 Eur grynojo pelno (2 012 088 + 2 322 597 + (- 218 900)) (e. bylos 3 t., b. l. 111, 4t., b. l .10). Padalinus gautą grynojo pelno sumą už trejus metus iš per tą patį laikotarpį pagamintos produkcijos kiekio matyti, jog 1 tona gatavos produkcijos sugeneruoja 53,12 Eur grynojo pelno (4 115 785 : 77 483). Remiantis ieškovės pateiktu patikslintu nuostolių paskaičiavimu, ji per įrengimų prastovos laikotarpį nepagamino viso 58,50 tonų produkcijos, todėl šį skaičių padauginus iš paskaičiuoto grynojo pelno vidurkio (53,12 Eur), tikėtinas negautas grynasis pelnas sudaro 3107,52 Eur. Taigi, konstatuotina, jog esant įmonės normaliai veiklai, nebuvus neteisėtų atsakovės veiksmų per įrengimų prastovos laikotarpį tikėtina, jog ieškovė negavo 3107,52 Eur grynojo pelno, kurie laikytini nuostoliais. Remiantis nurodytais argumentais bei atliktais paskaičiavimais spręstina, jog dėl įrenginių prastovos ieškovė patyrė 3107,52 Eur nuostolio negautų pajamų forma, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu bei tenkintinas. Likusi ieškinio dalis dėl nuostolių, susijusių su įrengimų prastova, atmestina, kaip nepagrįsta.

Taip pat ieškovė nuostoliais laiko ekstruzijos ir perdirbimo ceche dirbusiems darbuotojams prastovos metu išmokėtą darbo užmokestį, kuris sudaro viso 4514,3 Eur (2143,1+2371,2). Šį reikalavimą ieškovė grindžia paskaičiavimais, koks darbo užmokestis tenka 1-ai tonai pagamintos produkcijos bei suvestinėmis lentelėmis. Šiame kontekste pažymėtina, jog ieškinio reikalavimai dėl šių nuostolių iš esmės yra grindžiami tik šalies, vyr. technologo ir vyr. finansų direktorės  paaiškinimais bei paskaičiavimais, neteikiant į bylą jokių įmonės vidaus dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad 2021 m. lapkričio 16 d. įmonėje buvo fiksuotas prastovos laikas naujam įrenginių paleidimui po priverstinio jų sustabdymo, kad buvo nuspręsta tą pamainą dirbusiems gamybos darbuotojams išmokėti darbo užmokestį už prastovos laiką, pagrįsti šių išlaidų dydį ne tik aritmetiniais paskaičiavimais, bet ir buhalteriniais dokumentais, patvirtinančiais jų išmokėjimo faktą. Tai galėtų būti pvz., atsiskaitymo lapeliai, laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose būtų nurodyta priskaičiuota DU dalis už prastovą ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra pateikta. Iš pateiktų ieškovės darbuotojų, dirbusių lapkričio mėnesį sąrašų nėra galimybės įvertinti, kurie iš jų dirbo toje pamainoje, kai įranga sustojo, kaip ir nėra duomenų, kad daliai jų buvo išmokėtas darbo užmokestis už prastovos laiką. Teismas negali remtis tik aritmetiniais paskaičiavimais, darbuotojų skaičių dalinant iš keturių (4 pamainos) bei dauginant iš darbo užmokesčio, tenkančio 1-ai tonai pagamintos produkcijos. Jei ieškovė iš tikrųjų išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį už prastovą, šių nuostolių dydis įrodinėtinas dokumentais, patvirtinančiais jų išmokėjimo faktą. Remiantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas dėl 4514,30 Eur nuostolių, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu dėl prastovos, atmestinas, kaip neįrodytas.

Ieškovė taip prašo iš atsakovės priteisti 1422,70 Eur nuostolių, susijusių su technologinių atliekų pakartotiniu perdirbimu. Tačiau net ir papildomai suteikus ieškovei galimybę teikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius reikalavimų sumą, ieškovė apsiribojo deklaratyviais teiginiais, neteikdama į bylą jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ji patyrė išlaidų dėl pakartotinio atliekų perdirbimo. Vyr. technologo paaiškinimai, kuriais remiasi ieškovė, yra tik nurodyta, kad įrengimo paleidimo metu susidaro tam tikras kiekis technologinių atliekų, tačiau koks technologinis procesas vyksta toliau, nepaaiškinta. Jokių specialistų išvadų, komisijos aktų dėl susidariusio kiekio atliekų, technologinio būtinumo jas perdirbti pakartotinai, nepateikta. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų rašytinių ar ir žodinių jos darbuotojų paaiškinimų nepakanka, nuostolių atsiradimo faktui bei jo dydžiui įrodyti.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką žalos faktas ir dydis ginčuose dėl turto sugadinimo gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme yra pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktiniai duomenys gali būti nustatyti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis – CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) tokių priemonių sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 34 punktas).

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismui susidarytų vidinis įsitikimas apie tam tikrų faktų buvimą, todėl ieškinio reikalavimai dėl 4514,30 Eur nuostolių, susijusių su gamybos darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu už prastovą bei 1422,70 Eur nuostolių, susijusių su technologinių atliekų pakartotiniu perdirbimu, atmestini, kaip neįrodyti.

 

Dėl tiesioginių nuostolių

 

Ieškovė nurodo, kad dėl staiga nutrūkusios elektros energijos tiekimo sugedo įrenginiai, kurių remontui ji patyrė 3025 Eur nuostolių. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė teikė į bylą UAB „Automatikos centras“ komercinį pasiūlymą bei PVM sąskaitą-faktūrą, kuri patvirtina, jog 2021m. gruodžio 13d. ieškovė už 3025 Eur (su PVM) įsigijo dažnio keitiklį su paleidimo darbais (e. bylos 2t., b. l. 85,86). 2022-02-08 mokėjimo nurodymu ieškovė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo (e. bylos 3t., b. l. 106). Tačiau šie įrodymai nėra pakankami mechanizmo sugadinimo faktui ir priežastiniam ryšiui tarp kilusių gedimų ir elektros kabelio pažeidimo konstatuoti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų (pvz., nepriklausomų specialistų išvadų, defektinio akto), iš kurių galima būtų spręsti dėl įrengimų gedimų priežasties, susijusios su 2021m. lapkričio 16 d. įvykiu, kurio metu staiga nutrūko elektros tiekimas. Vyr. finansų direktorės V. S. paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad neva dėl elektros energijos nutrūkimo sugedus 3.02 įrengimui turėjo būti keičiamas dažnio keitiklis, nėra paremti specialistų išvadomis, iš kurių būtų galima spręsti, kad įrenginys sugedo būtent dėl šio įvykio sukeltų pasekmių, o ne dėl kitų priežasčių, pvz. susidėvėjimo. AB „Plasta“ vyr. technologas A. P. raštu (data nenurodyta) išsamiai paaiškino įrenginių paleidimo procesus po jų avarinio sustojimo, tačiau jokios informacijos apie įvykusį įrenginių  pažeidimą ar jų sugadinimą, nenurodė (e. bylos 2t., b. l .79). Ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei kilti, ieškinio reikalavimas dėl 3025 Eur žalos atlyginimo, atmestinas kaip neįrodytas.

 

          Dėl kreditoriaus kaltės ir atlygintinų nuostolių mažinimo

 

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 32 punktas).

Atsakovės bei trečiojo asmens UAB „Specparkas“ teigimu, ieškovė pati tinkamai nepasirūpino, kad esant elektros energijos sutrikimams, jos gamybinė veikla nenutrūktų ir kad dėl to ji nepatirtų nuostolių. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad ieškovė pagal Elektros energijos persiuntimo sutartį yra pasirinkusi trečią patikimumo kategoriją, kuomet nutrūkus elektros energijos tiekimui, jos atstatymas yra užtikrinamas tik per 24 valandas (e. bylos 1t., b. l. 1t., b. l. 70-76).

Bylos duomenimis ieškovė savo gamybinėje veikloje naudoja didelių elektros energijos pajėgumų reikalaujančius įrenginius, vykdo konvejerinę gamybą keliomis pamainomis. Remiantis AB „Plasta“ vyr. technologo A. P. rašytiniais paaiškinimais matyti, jog antrinių žaliavų perdirbimo ceche (3000) yra instaliuotos 8 pjovimo linijos ir 6 granuliavimo įrenginiai, o plėvelės ir plėvelinių gaminių gamybos ceche (4000) yra instaliuoti 35 off-line ekstruderiai, 12 maišų mašinų ir 23 in-line gamybos linijos). Staigiai sustojus elektros energijos tiekimui, visi įrenginiai sustoja, o jų parengimas darbui iš naujo trunka 6-7 valandas (e. bylos 2t. b. l. 79). Taigi sutiktina su tuo, jog nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas ieškovei yra esminė gamybos sąlyga. Tačiau elektros energijos persiuntimo patikimumas ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo laikas, kuris priklauso nuo vartotojo patikimumo kategorijos pasirinkimo, teismo vertinimu, nepertraukiamo gamybos proceso neužtikrintų. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2013m. gruodžio 4d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-231, 85.3p., pirma (I) elektros energijos patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš dviejų arba daugiau nepriklausomų elektros energijos šaltinių atskiromis elektros energijos linijomis ir aprūpinimas elektros energija gali būti nutrauktas laikui, kiek to reikia automatiniam perjungimui nuo vieno nepriklausomo elektros energijos šaltinio prie kito arba pakartotiniam elektros energijos įjungimui.

Kaip matyti iš į bylą pateiktos ieškovės sutarties, sudarytos su elektros energijos tiekėju, elektros energija ieškovei yra tiekiama iš dviejų nepriklausomų elektros energijos šaltinių – dviejų elektros pastočių :Vilkpėdės TP ir Plastmasių TP, nes ją teikiant iš vienos elektros linijos, kaip tvirtina ieškovė, nebūtų užtikrinama reikalinga elektros energijos galia. Be to, ieškovės atstovų paaiškinimais, su elektros skirstymo punkte elektros energijos tiekimas iš vienos linijos į kitą yra atliekamas mechaniškai perjungus jungiklius bei suderinus su tinklų savininku AB ESO. Iš to seka, kad ieškovė yra numačiusi ir pasirūpinusi užtikrinti reikiamą elektros energijos tiekimą, tačiau net ir automatiniam perjungimui nuo vieno nepriklausomo elektros šaltinio prie kito, kuris yra numatytas pasirinkus I patikimumo kategoriją, yra reikalingas tam tikras laikas, kuomet elektros energija nebus tiekiama, o tai reiškia, kad nebus išvengta konvejerinės įrangos sustojimo. Ieškovės teigimu, generatoriai ar baterijos nepadėtų išvengti nuostolių, nes net trumpam dingus elektros energijos tiekimui, didelės galios reikalaujantys įrenginiai vis tiek sustotų. Remiantis nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo teigti, kad pačios ieškovės veiksmai (neveikimas) lėmė nuostolių atsiradimą, ar juos padidino.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, nutarties 38 punktas); Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, nutarties 49 punktas). Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2017, nutarties 37 punktas). Remiantis nurodyta kasacinio teisinio praktika konstatuotina, kad atsakovė neįrodė civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių iš dalies ar pilnai ją atleisti nuo pareigos atlyginti padarytą žalą.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 64 punktą). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

Teismas, įvertinęs ir ištyręs įrodymus bei jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), bet ir remdamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu sprendžia, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius ieškovei, tačiau ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant iš atsakovės 3107,52 Eur nuostolių. Ieškinys likusioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas.

 

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą (3107,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 17,25 procentų visų ieškinio reikalavimų. Teismas, paskaičiavęs patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos tokiomis proporcijomis : ieškovei priteistinas iš atsakovės 17,25 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės atitinkamai 82,75 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens UAB „Specparkas“ bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti ieškovė (82,75 proc.) ir atsakovė (17,25 proc.).

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra sumokėjusi 439 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 5566 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ( e. bylos 1t., b. l. 7, 2t., b.l. 113-119, 4t., b. l. 129-132). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo reikalavimus sumažino, dalis žyminio mokesčio – 34 Eur, ieškovei grąžintina, kaip permokėta (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paskaičiavus 17,25 procentus visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1030 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė bylos nagrinėjimo procese patyrė viso 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. bylos 2t., b. l. 107-110). Paskaičiavus atmestų reikalavimų dalį, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 901,15 Eur. Atlikus piniginių sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina viso 128,85 Eur (1030 – 901,15) bylinėjimosi išlaidų.

Tretysis asmuo UAB „Specparkas“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3587,90 Eur  (e. bylos 2 t., b.l. 121-125, 3 t. 149-151, 4t., b. l. 92-94, 126-128). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Specparkas“ naudai priteistina 2968,99 Eur, o iš atsakovės – 618,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

                Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 113,52 Eur dydžio, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteisiamos iš ieškovės ir atsakovės.

 

Teismas, vadovaudamasis CPK 87 str., 93 str.1d., 259- 270 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Energy Electric, LT, MB, į. k. 305655799, 3107,52 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septynis eurus 52 ct) žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3107,52 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2022-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 128,85 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Plasta“, į.k. 110639887, naudai.  

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Plasta“, į. k. 11069887, 2968,99 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Specparkas“, į. k. 305102955, naudai.

Priteisti iš atsakovės Energy Electric LT, MB, į. k. 305655799, 618,91 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Specparkas“, į. k. 305102955, naudai.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei AB „Plasta“, į, k. 110639887, 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) permokėto žyminio mokesčio dalį.

Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Plasta“, į. k. 110639887, 93,94 Eur (devyniasdešimt tris eurus 94 ct) pašto išlaidų, o iš atsakovės Energy Electric LT, MB, į. k. 305655799, 19,58 Eur (devyniolika eurų 58 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                     Margarita Ambrazaitienė