Adm. byla Nr.I-2830-142-/08
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.1; 16.8; 17.1
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius, 2008 m. rugpjūčio 25 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. prašymą dėl piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą išmokėjimo, atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), Lietuvos policijos logistikos centras.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Pareiškėja teismui padavė skundą bei patikslintus skundus, kuriuose keliami reikalavimai:
1) ištirti, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 12 įsakymu Nr. V-606 patvirtintų Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių 3 punktas neprieštarauja Vyriausybės 2004 06 16 nutarimu Nr. 748 patvirtinto „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ 2.2 punktui bei vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 patvirtintos Piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos 1 punktui;
2) įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie VRM (atsakovas pakeistas pareiškėjos D. B. 2008 01 08 prašymu, b. l. 59) išmokėti pareiškėjai piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 iki 2007 metų tarnybinės uniformos pagal vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 patvirtintą Piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarką;
3) įpareigoti Policijos departamentą prie VRM išmokėti D. B. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 4 Policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 metų iki 2007 metų tarnybinės uniformos pagal Vyriausybės 1994 01 31 nutarimu Nr. 62 patvirtintą normą 1969,60 Lt kompensaciją.
Pareiškėja 2007 10 08 padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pirminį prašymą: 1) ištirti, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 12 įsakymu Nr. V-606 patvirtintų Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių 3 punktas neprieštarauja Vyriausybės 2004 06 16 nutarimu Nr. 748 patvirtinto „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ 2.2 punktui bei Vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 patvirtintos Piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos 1 punktui; 2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti pareiškėjai piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 iki 2007 metų tarnybinės uniformos pagal Vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 patvirtintą Piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarką. Pareiškėja dar Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė 2008 01 08 prašymą pakeisti atsakovą, į bylą atsakovu įtraukti Policijos departamentą prie VRM kaip policijos sistemos asignavimų valdytoją, trečiuoju suinteresuotu asmeniu prašė įtraukti Klaipėdos miesto vyriausiąjį policijos komisariatą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 01 31 nutartimi šį prašymą tenkino, pakeitė atsakovą iš Klaipėdos VPK į Policijos departamentą bei perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 62-63). Kadangi pareiškėja pirminio reikalavimo neatsisakė nei tikslindama atsakovą, nei vėliau tikslindama prašymus, byla dėl pirminio reikalavimo nebuvo nutraukta, jis nagrinėjamas kaip pareikštas naujam atsakovui – Policijos departamentui prie VRM.
2008 02 25 gautas skundo patikslinimas (b. l. 72-76), kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išmokėti piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 metų iki 2007 metų tarnybinės uniformos Vyriausybės 1994 01 31 nutarimu Nr. 62 patvirtintų normų (pareigūnėms – 1969,60 Lt.).
Šiame patikslinime keliamas reikalavimas įpareigoti Policijos departamentą pateikti teismui pažymą apie priklausančią kompensavimo sumą vietoj neišduotos nuo 2003 m. iki 2007 m. tarnybinės uniformos.
2008 03 15 gautas prašymo teismui patikslinimas (b. l. 83-86). Juo prašoma įpareigoti Policijos departamentą prie VRM išmokėti piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 – 2007 metais tarnybinės uniformos Vyriausybės 1994 01 31 nutarimu Nr. 62 patvirtintų normų sumoje 1960,60 Lt.
Šiame patikslinime keliami reikalavimai dėl informacijos rinkimo: prašoma įpareigoti Lietuvos policijos logistikos centrą suteikti informaciją, kada paskutinį kartą (iki skundo padavimo dienos 2007 m. spalio mėnesį) buvo išduota tarnybinė uniforma bei išmokėta kompensacija D. B., suteikti informaciją apie kriminalinės policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normas bei uniformos vieno komplekto įkainius, suteikti informaciją, kada paskutinį kartą kriminalinės policijos pareigūnams buvo išmokėta kompensacija už neišduotą uniformą, nurodant kompensavimo tvarką bei dydį procentais, suteikti informaciją apie išmokėtas pinigines kompensacijas už neišduotą tarnybinę uniformą 1994 – 1999 metais bei kompensacijos išmokėjimo tvarką.
Teismo 2008 03 17 nutartimi buvo nustatytas terminas šio patikslinto skundo trūkumams pašalinti.
2008 03 26 buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas (b. l. 113-116), kuriame keliamas reikalavimas: įpareigoti Policijos departamentą prie VRM išmokėti D. B. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 4 Policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 metų iki 2007 metų tarnybinės uniformos pagal Vyriausybės 1994 01 31 nutarimu Nr. 62 patvirtintą normą 1969,60 Lt kompensaciją.
Skunde pareiškėja paaiškina, kad vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1996 metų. Remiasi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 1994 01 31 Vyriausybės nutarimu Nr. 62 Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, Vidaus reikalų ministro 1994 02 28 įsakymu Nr. 157 patvirtinta Piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo tvarka, 1998 12 04 įsakymu Nr. 478 ir 1999 12 22 įsakymu Nr. 690, taip pat Vidaus tarnybos statuto 10 skirsnio 46 straipsniu, 52 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu bei Darbo kodekso 249 straipsniu, Vyriausybės 2004 06 14 nutarimu Nr. 748, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 19 įsakymu Nr. V-354, kuriuo patvirtintos Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normos ir uniformos dėvėjimo taisyklės.
Aiškindama faktines ginčo aplinkybes pareiškėja teigia, kad vadovaujantis jos nurodytais teisės aktais iki 1998 metų jai buvo išduodama tarnybinė uniforma, 1998 metais uniforma išduota paskutinį kartą, po to, kol teisės aktai įpareigojo, kad kompensacijas už uniformą mokėtų Vidaus reikalų ministerija, ministerija ilgus metus kruopščiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus mokėdama kriminalinės policijos pareigūnams kompensaciją už tarnybinę uniformą. Tačiau Vidaus reikalų ministras 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus VRM struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams, t.y. šiuo atveju Policijos departamentui.
Paaiškina, kad vadovaujantis nurodytais teisės aktais bei siekdamas nustatyti kompensavimo už tarnybinę uniformą tvarką Lietuvos policijos generalinis komisaras 2004 12 12 įsakymu Nr. 606 patvirtino Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisykles. 2007 02 22 policijos generalinis komisaras raštu Nr. 5-S-1632 informavo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą, kad minėtas įsakymas yra galiojantis, tačiau kol policijos pareigūnai nebus aprūpinti visu naujo pavyzdžio kasdienės arba išeiginės tarnybinės uniformos komplektu, tol kompensacijos nebus mokamos.
Pareiškėja prašė išaiškinti, kodėl kriminalinės policijos pareigūnams daug metų neišduodama tarnybinė uniforma bei nekompensuojama pinigais už jos neišdavimą. 2007 07 25 Klaipėdos VPK informavo, kad komisariatui tam tikslui nėra skirta lėšų.
Mano, kad VPK, ignoruodamas taisykles, neinformavo Policijos departamento apie lėšų poreikį piniginėms kompensacijoms mokėti, nesirūpino kompensacija pareigūnams už nuosavų drabužių nusidėvėjimą. Aiškina, kad Klaipėdos VPK negali pagrįsti savo neveikimo lėšų trūkumu, nes pareiga teikti paraišką dėl piniginės kompensacijos bei jas išmokėti nustatyta poįstatyminiais teisės aktais. Remiasi Konstitucinio Teismo 2004 12 13 nutarimu.
Patikslintame skunde pareiškėja aiškina, kad Vyriausybės 1991 07 29 nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos LR vidaus reikalų sistemoje statuto 17 straipsnyje buvo nustatyta, kad pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas, ženklas bei uniforma.
Aiškina, kad vadovaujantis šiomis nuostatomis uniforma paskutinį kartą pareiškėjai buvo išduota 1998 metų spalio mėnesį.
Kompensacijų mokėjimą reguliavo Vyriausybės 1994 01 31 nutarimas Nr. 62. Pagal šį nutarimą buvo nustatyta, kad kompensacijos mokėjimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministras, įgyvendindamas šią nuostatą 1994 02 28 įsakymu Nr. 157 patvirtino instrukciją, kurios 1 punktu nustatė 80 procentų piniginės kompensacijos dydį. 1998 12 04 įsakymu Nr. 478 pakeistas įsakymas Nr. 157 ir šis dydis sumažintas iki 30 procentų. Vidaus reikalų ministerija, kaip asignavimų valdytojas, ilgus metus kruopščiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, mokėdama kriminalinės policijos pareigūnams kompensaciją už tarnybinę uniformą.
Vidaus reikalų ministras 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 nustatė naują kompensavimo už uniformas tvarką ir pavedė kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus spręsti Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams, t.y. šiuo atveju Policijos departamentui prie VRM.
Pareiškėja teigia, kad būtent 1999 metais Policijos departamentas nutraukė kompensacijų išmokėjimą.
Įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto nuostatoms, Statuto 46 straipsnyje taip pat buvo pasakyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Vyriausybė, įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, priėmė 2004 06 14 nutarimą Nr. 748, o Lietuvos policijos generalinis komisaras 2004 07 19 įsakymu Nr. V-354 patvirtino Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normas ir dėvėjimo taisykles (Taisyklės).
Paaiškina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 12 įsakymu Nr. V-606 patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės nebuvo paskelbtos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. nustatyta tvarka). Mano, kad dėl to šis aktas negalioja.
Mano, kad atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, į tai, kad teisė į kompensaciją už uniformą yra ekonominė teisė, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. šiuo atveju turi būti taikomos tiek Civilinio kodekso, tiek Darbo kodekso normos. Mano, kad prašoma priteisti kompensacija gali būti prilyginta žalos atlyginimui. Taip pat remiasi Darbo kodekso 245 str., 249 str., nustatančiais darbdavio materialinės atsakomybės pagrindus.
Skundo patikslinimuose nurodo, kad piniginės išmokos už tarnybinę uniformą pirmiausiai turi tikslą kompensuoti išlaidas kriminalinės policijos pareigūnams už nuosavų drabužių nusidėvėjimą.
Paaiškina, kad 2007 metais gruodžio mėnesį kriminalinės policijos pareigūnėms buvo išduota tarnybinės uniformos dalis sumoje už 2242 Lt, dar neišduota būtinos uniformos dalis maždaug už 230 Lt.
Reikalauja, kad policijos departamentas kompensuotų pareiškėjai 1969,60 Lt, nes atsakovas privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus aprūpinti policijos pareigūnus tarnybine uniforma arba už tai kompensuoti.
Teisminiame bylos nagrinėjime pareiškėja ir jos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (b. l. 35-37) atsiliepime į prašymą bei atsiliepimo papildyme (b. l. 47-48) teigia, kad nesutinka su prašyme išdėstytais motyvais ir mano, kad jie nepagrįsti.
Dėl prašymo ištirti teisės aktų teisėtumą paaiškina, kad tiek Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 24 įsakymas Nr. V-606, tiek Vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymas Nr. 690 nėra norminiai administraciniai aktai, todėl nei vieno jų teisėtumas negali būti tikrinamas administraciniame teisme.
Paaiškina, kad šiuo atveju svarbi norma yra įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo nuostata reiškia, kad Vyriausybės 1994 01 31 nutarimas Nr. 62, Vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymas Nr. 690 nuo 2003 10 01 yra netekę galios ir negali būti taikomi. Dėl šių priežasčių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 24 įsakymas Nr. V-606 nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir neįgavo norminio pobūdžio, todėl nepažeidžia pareiškėjos teisių, kurias ji galėtų ginti teisme. Dėl to negali būti tenkinamas prašymas dėl kompensacijos priteisimo.
Atsiliepimo papildyme PD aiškina, kad pareiškėjos reikalavimas sumokėti kompensaciją yra daugiau nei už trejus metus, todėl atsakovas reikalauja taikyti darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškininės senaties terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo neturėtų būti įpareigojami pateikti teismui pažymą apie pareiškėjai priklausančią kompensaciją už neišduotą uniformą nuo 1998 iki 2007 metų, nes jie tokių duomenų neturi. Apskaičiavimas būtų paslauga, kuri reikalautų didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių. Vadovaujasi LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 punktu ir aiškina, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reiktų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Prašo bylą nagrinėti PD atstovui nedalyvaujant.
2007 11 28 teisme gautame atsiliepime į skundą (b. l. 47-48) Policijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos reikalavimas išmokėti kompensaciją yra daugiau nei už trejus metus, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 str. 2 dalies, Civilinio kodekso 1.126 str. 2 dalies, Darbo kodekso 27 str. nuostatomis reikalauja taikyti trijų metų reikalavimo senatį.
2008 03 21 teisme gautas Policijos departamento prie VRM patikslintas atsiliepimas į D. B. skundą dėl kompensacijos už tarnybinę uniformą išmokėjimo (b. l. 93-95). Paaiškina, kad pareiškėja netinkamai grindžia savo reikalavimą Vyriausybės 1994 01 31 nutarimu Nr. 62. Nutarimas buvo priimtas siekiant racionaliau naudoti Lietuvos biudžeto asignavimus, skirtus Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnų uniformoms įsigyti. Nutarime yra įtvirtinta ne imperatyvi teisės norma, o bendroji dispozityvioji teisės norma, suteikianti ne pareigą, o teisę Vidaus reikalų sistemos įstaigoms mokėti piniginę kompensaciją vietoj uniformos kai kuriems pareigūnams. Šis nutarimas adresuotas VRM sistemos įstaigoms bei VRM. Pareiškėja turi grįsti savo reikalavimus teisės aktais, kurie nustatė kompensacijos mokėjimo sąlygas bei tvarką.
VRM 1999 12 22 priėmė įsakymą Nr. 690, kuriuo pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimą VRM struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiesiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Nutarimu nustatyto uniformos vertės normos – iki 80 procentų uniformos vertės. Šiuo įsakymu Policijos departamentas nebuvo įpareigotas mokėti piniginę kompensaciją, o buvo tiesiog įpareigotas spręsti klausimus dėl piniginės kompensacijos mokėjimo. PD galėjo spręsti kompensavimo klausimą tik esant tam skirtų lėšų. Paaiškina, kad nepakankamas finansavimas ir lėšų trūkumas, šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti piniginių kompensacijų mokėjimo vietoj uniformos. Lėšos piniginių kompensacijų mokėjimui nebuvo skiriamos. Finansavimas buvo nepakankamas. Aprūpinant policijos pareigūnus tarnybine uniforma prioritetas yra teikiamas viešosios policijos pareigūnams, nes jie vykdo viešo pobūdžio funkcijas ir privalo tarnyboje dėvėti uniformą. Kriminalinės policijos pareigūnai vykdo neviešo pobūdžio policijos funkcijas, tarnybos metu dėvi civilius drabužius, kadangi tai numato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 19 įsakymas Nr. V-354, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 12 12 įsakymas Nr. 5-V-767.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 12 įsakymu Nr. V-606 patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės (Taisyklės). Mano, kad tai yra individualus teisės taikymo aktas. Dėl to šis aktas nebuvo skelbiamas oficialiame leidinyje. Taisyklėse numatytos sąlygos mokėti 80 procentų dydžio kompensaciją. Tik esant taisyklėse nurodytoms sąlygoms pareigūnas turi kreiptis su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo į policijos įstaigos vadovą, kuris priima sprendimą. Jeigu prašymas yra tenkinamas, vadovas parengia paraišką Lietuvos policijos logistikos centrui. Šioje byloje tokios sąlygos nėra įvykdytos ir Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas neteikė Lietuvos Policijos logistikos centrui paraiškų dėl piniginės kompensacijos už tarnybines uniformas.
Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 02 20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-111/2008.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja vadovaujasi teisės normomis, kalbančiomis apie žalos atlyginimą, bet nenurodė visų būtinų žalos atlyginimo pagrindų.
Informuoja teismą, kad remiantis Policijos generalinio komisaro 2005 10 21 įsakymu Nr. 5-V-648 patvirtintais Lietuvos policijos logistikos centro (Centras) nuostatais, šis centras yra viešas juridinis asmuo. Centras skaičiuoja tarnybinės uniformos poreikį ir lėšas jai įgyti, organizuoja ir vykdo uniformos viešuosius pirkimus, rengia sutartis ir administruoja jų vykdymą, aprūpina pareigūnus uniforma, kontroliuoja jos išdavimą įstaigose, tvarko apskaitą. Dėl to mano, kad tikslinga Centrą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Paaiškina, kad PD niekada neprivalėjo mokėti pareiškėjai piniginės kompensacijos už uniformą, dėl to reikalavimas yra nepagrįstas.
Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Teisminiame bylos nagrinėjime atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.
Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į prašymą (b. l. 23-24) teigia, kad su prašymu nesutinka, išdėstyti prašyme reikalavimai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.
Pasisakė, kad VPK nėra policijos asignavimų valdytojas, nedisponuoja biudžeto lėšomis.
Remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 24 įsakymu Nr. V-606 patvirtintų taisyklių 3 punktu. Aiškina, kad Lietuvos policijos logistikos centras nėra aprūpinęs naujo pavyzdžio tarnybinėmis uniformomis Klaipėdos m. VPK kriminalinės policijos pareigūnų, todėl jie nėra įgiję teisės į piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą. Paraiškos Lietuvos policijos logistikos centrui dėl piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą policijos pareigūnams teikiamos nebuvo, kadangi kompensacijos mokamos tik tiems pareigūnams, kurie turi tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą. Kriminalinės policijos pareigūnai naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos neturi, todėl teikdamas tokias paraiškas Klaipėdos m. VPK būtų pažeidęs Taisyklių 3 p. reikalavimus. Prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Teisminiame bylos nagrinėjime atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos policijos logistikos centras atsiliepimo į skundą neteikė, teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Teismas, išnagrinėjęs proceso šalių prašymus bei argumentus, rašytinę bylos medžiagą bei teisinį ginčo reglamentavimą, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.
Ginčo esmė - pareiškėjos teisė į piniginę kompensaciją už neišduotą nuo 1998 metų tarnybinę uniformą. Pareiškėja šį reikalavimą, tikslindama jo teisinį pagrindą, reiškia Policijos departamentui prie VRM.
Kadangi Policijos departamentas prie VRM (toliau – ir Departamentas, PD) pareikalavo taikyti ieškinio senaties terminą, nustatytą Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant klausimą dėl piniginės kompensacijos, teismas apsiriboja trejais metais, skaičiuojamais nuo kreipimosi į teismą datos – 2007 10 08, todėl pripažįstama reikalavimo teisė nuo 2004 10 08. Tokia išvada daroma dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 02 20 sprendime administracinėje byloje Nr. A/556-111/2008 pasisakė, kad piniginės kompensacijos paskirtis yra daugiau materialinio skatinamojo pobūdžio, o ne kaip sudėtinė dalis darbo užmokesčio ar patirtų išlaidų tarnybinei uniformai (atskiroms jos dalims) prižiūrėti atlyginimo forma. Taigi, bet kuriuo atveju prašymas dėl piniginės kompensacijos už uniformą priteisimo yra turtinio pobūdžio prašymas darbdaviui, o materialinis skatinimas taip pat sietinas su išmokomis, susijusiomis su darbo santykiais. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais (yra išimčių).
Kadangi pareiškėja yra teismui padavusi skundą, kuriame keliamas reikalavimas ištirti, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 12 įsakymu Nr. V-606 patvirtintų Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių 3 punktas neprieštarauja Vyriausybės 2004 06 16 nutarimu Nr. 748 patvirtinto „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ 2.2 punktui bei Vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 patvirtintos Piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos 1 punktui, pirmiausia nagrinėjamas šio reikalavimo pagrįstumo klausimas.
I. Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 12 įsakymu Nr. V-606 patvirtintų Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių 3 punkto teisėtumo tyrimo.
Pareiškėja pripažįsta, kad šis aktas nebuvo skelbiamas taip, kaip reikalauja įstatymas, reglamentuojantis norminių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytas įsakymas ir juo patvirtintos Taisyklės pagal savo turinį galėtų būti priskiriami norminių teisės aktų kategorijai, tačiau aktas neturi visų norminiam teisės aktui būtinų požymių, nes jis nebuvo paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. nustatyta tvarka. Šis teisės aktas yra priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto - Policijos departamento prie VRM. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 20 str. 1 dalies 3 punktą vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Šis teismas formuoja ir administracinių bylų praktiką (ABTĮ 13 str.). Iš teismų praktikos matyti, kad LVAT netiria norminių teisės aktų teisėtumo, jeigu šie aktai nebuvo paskelbti (LVAT administracinė byla Nr. I/3-14/2001, 2001 09 28 nutartis, administracinė byla Nr. I/6-9/2002, 2002 01 10 nutartis, administracinė byla Nr. 14-10/2002 ir kt.).
Išvada, kad tokio pobūdžio teisės aktas privalo turėti norminio teisės akto statusą, daroma dėl to, kad analogišku atveju priimtas Teisingumo ministro 2003 04 25 įsakymas Nr. 128 yra publikuotas Valstybės žiniose (V.Ž., 2003 04 30, Nr. 41-1895) ir turi norminio teisės akto statusą. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 24 įsakymas Nr. 606 pagal reguliuojamų santykių pobūdį panašus į Vidaus reikalų ministerijos 1991 06 25 įsakymu Nr. 240 patvirtintą instrukciją, kurios kaip norminio teisės akto atitikimą Vyriausybės nutarimui tyrė LVAT (2002 03 04 sprendimas administracinėje byloje Nr. I/2-5-2002, Administracinių teismų praktika Nr. 3, l. 19-25).
Pastebėtina, kad pareiškėja nagrinėjamoje individualioje byloje neteikė teismui prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LVAT dėl norminio akto dalies teisėtumo tyrimo kaip tai numato ABTĮ 111 str. 1 d. Kadangi toks prašymas teismui nebuvo teikiamas, jis ir nenagrinėjamas. Prašymas, kad apygardos administracinis teismas tiesiogiai tirtų norminio teisės akto teisėtumą, negali būti tenkinamas, nes įstatymas iš viso nenumato tokios galimybės.
Nagrinėjant individualią bylą ir teismas gali suabejoti norminio administracinio akto, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu ir kreiptis į LVAT dėl tokio akto teisėtumo tyrimo. Šiuo atveju teismas neranda pagrindo kreiptis į LVAT dėl pareiškėjos nurodomo Taisyklių 3 punkto teisėtumo tyrimo, nes teisės aktas nebuvo paskelbtas ir dėl to negalioja.
Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymo vienas iš reikalavimų, o būtent reikalavimas ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 12 12 įsakymu Nr. V-606 patvirtintų Taisyklių 3 punkto teisėtumą netenkinamas.
II. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjai piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 iki 2007 metų tarnybinės uniformos pagal Vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 patvirtintą Piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarką.
Pareiškėja remiasi vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymu Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ (t. 1, b. l. 70). Įsakymu ministerija įpareigoja ministerijos struktūrinių padalinių vadovus – vyriausiuosius asignavimų valdytojus - spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas bei neviršijant Vyriausybės 1994 01 31 nutarimu Nr. 62 nustatytos uniformos vertės normos, t. y. juo nurodoma ministerijos struktūrinių padalinių vadovams nustatyti pareigūnams tam tikras reguliarias išmokas ir jų mokėjimo tvarką ateityje. Įsakymas neribojamas laike. Šis įsakymas nebuvo skelbtas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str., taigi jis neturi visų būtinų norminio teisės akto požymių ir negalioja.
Nors Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 690 negalioja, tačiau galima teigti, kad jis buvo įgyvendintas Lietuvos policijos generaliniam komisarui priimant 2004 12 24 įsakymą Nr. 606. Vidaus reikalų ministro 1999 12 22 įsakymas Nr. 690 negali būti pagrindu priteisti piniginę kompensaciją iš PD, nes, visų pirma, jis negaliojantis, antra, juo tik buvo pavesta Policijos departamentui spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus (nurodyta, kad šiuos klausimus pavesta spręsti ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams). Analogiškai yra nurodyta ir Vidaus tarnybos statuto (Statutas) 46 straipsnio 2 dalyje – pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Į tokią tvarką patenka ir atvejai, kai neišduodant uniformų, nustatoma kompensavimo už jas tvarka. Šiuo atveju centrine įstaiga yra Policijos departamentas, o jos vadovas Lietuvos policijos generalinis komisaras, kuriam Statutas ir pavedė nustatyti atitinkamą tvarką, kurios dalyje dėl kompensavimo už neišduotas uniformas iš esmės nėra. Vykdant Statuto 46 straipsnio 2 dalį Lietuvos policijos generalinis komisaras priėmė 2004 07 19 įsakymą Nr. V-354 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normų ir taisyklių patvirtinimo“. Šiuo įsakymu kompensavimo tvarka už neišduotas uniformas nenustatyta. Tai, kad kompensavimo tvarka nenustatyta, patvirtina ir Lietuvos policijos logistikos centro 2008 04 25 raštas Nr. 141-S—436 (t. I, b. l. 126).
Pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma tvarka nustatyta Vidaus tarnybos statuto 10 skirsnyje, kuriame išdėstytos normos, reguliuojančios pareigūnų materialinį aprūpinimą, pensiją ir kitas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2003 04 29 Nr. IX-1539) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Vidaus tarnybos statutui. Aprūpinimas uniformomis valstybės lėšomis numatytas ir Statute, o jų išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustatyti pavesta vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams.
Atsižvelgiant į susidariusią padėtį teisės aktais reguliuojant kompensavimo už tarnybines uniformas tvarką, šiuo atveju gali būti tiesiogiai taikomas 1994 01 31 Vyriausybės nutarimas Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“, kadangi tokia socialinė garantija išlieka, o kompensavimo už uniformas klausimu galioja tik šis poįstatyminis teisės aktas.
Nutarime esanti teisės norma leidžia tik išimties tvarka kai kuriems Vidaus reikalų sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos mokėti piniginę kompensaciją. Nustatyta, kad gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Taigi pirmiausia pagal šio nutarimo nuostatas turėjo būti nustatyta, kuriems pareigūnams pagal jų darbo specifiką gali būti išimties tvarka neišduodamos uniformos, dėl to turėjo būti priimtas sprendimas, o tik po to šiems pareigūnams atsirastų teisė į kompensaciją. Pagal šio Vyriausybės nutarimo nuostatas kompensavimo mokėjimo sąlygas bei tvarką turėjo nustatyti Vidaus reikalų ministerija, tačiau tokia tvarka nėra nustatyta. Tai, kad kriminalinės policijos pareigūnai tarnybos metu dėvi civilius drabužius, kaip teigia pareiškėja, nustatyta pareiškėjos nurodytu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 19 įsakymu Nr. V-354 patvirtintose taisyklėse, tačiau jose nenustatyta kompensavimo tvarka.
Statuto 46 str. nuostatos patvirtina tik tai, kad uniforma valstybės lėšomis privalėjo būti išduota. Šios įstatymo nuostatos suteikė pareiškėjai teisę aptariamu laikotarpiu kreiptis dėl uniformos išdavimo valstybės lėšomis.
Nustatyta, kad pareiškėja D. B. tik 2007 01 12 pateikė Klaipėdos VPK tarnybinį prašymą, kuriuo prašė suteikti informaciją, kada jai paskutinį kartą buvo išduota tarnybinė uniforma ir kada jai paskutinį kartą buvo išmokėta piniginė kompensacija už uniformos neišdavimą (t. 2, b. l. 10). Taip pat tik informacijos prašė ir pareigūnus atstovaujanti Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga (t. 2, b. l. 12). Taigi šie raštai nebuvo pagrindu VPK spręsti klausimą dėl uniformos išdavimo ar dėl kompensacijos už ją mokėjimo, o buvo pagrindu teikti prašomą informaciją. Su Lietuvos policijos logistikos centru dėl uniformų išdavimo susirašinėjo tik profsąjunga (t. 2, b. l. 1-5) ir tai taip pat buvo tik prašymai dėl informacijos suteikimo.
Taigi, nuo tada, kai paskutinį kartą pareiškėjai buvo išduota tarnybinė uniforma, kaip ji teigia 1998 metais (t. 1, b. l. 86), tai patvirtina Lietuvos policijos logistikos centras (t. 1, b. l. 153), pareiškėja niekada daugiau nuo 1998 metų nesikreipė dėl uniformos išdavimo, nei ji, nei pareigūnus atstovaujanti profsąjunga neginčijo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 19 įsakymo Nr. V-354, kuriuo patvirtintos Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normos ir dėvėjimo taisyklės.
Taigi, po 1998 metų pareiškėja iki šiol nesikreipė dėl naujos tarnybinės uniformos išdavimo ar dėl kompensacijos už ją mokėjimo į tiesioginį darbdavį Klaipėdos VPK ar į Policijos departamentą, tačiau 2007 metų pabaigoje tarnybinė uniforma jai buvo išduota. Tai patvirtina pati pareiškėja savo 2008 02 25 teisme gautame prašymo patikslinime, kuri ji rašo, kad 2007 m. gruodžio mėnesį kriminalinės policijos pareigūnams buvo išduota tarnybinės uniformos dalis sumoje už 2199 Lt, dar neišduota būtinos uniformos dalis maždaug už 220 Lt, pareigūnėms atitinkamai išduota uniformos dalis už 2242 Lt, dar neišduota dalis maždaug už 220 Lt. Nepaisant šio teiginio pareiškėja vis tiek prašo, kad atsakovas būtų įpareigotas kompensuoti 80 procentų išduotos uniformos kainos – pareigūnėms – 1969,60 Lt. Šį faktą patvirtina Lietuvos policijos logistikos centro 2008 03 26 pažyma Nr. 141-16-90 (t. I, b. l. 153). Išduotas kasdieninės uniformos komplektas. Dėl pareiškėjos ir Logistikos centro nurodytų aplinkybių šiuo metu išnyko galimos kompensacijos mokėjimo pagrindas, nes kompensacija teoriškai būtų galima tik tuo atveju, jeigu uniforma būtų neišduota.
Tarnybinė uniforma pareigūnui privalomai turi būti išduota pagal Statuto 46 str. nuostatas, galiojusias tiek 2004 metais, tiek nuo 2006 08 08. Teisės akto, kuris reglamentuotų kompensacijų mokėjimo tvarką už neišduotas tarnybines uniformas, nėra. Pareiškėja 2004 m. – 2007 m. (iki 2007 01 15) laikotarpiu nesikreipė į Klaipėdos VPK nei dėl tarnybinės uniformos išdavimo, nei dėl kompensacijos už ją išmokėjimo. Dėl šių aplinkybių Policijos departamentas negali pareiškėjai mokėti kompensacijos už tarnybinę uniformą, kuri buvo jai neišduodama 1998 – 2007 metų periodu. Iki 2004 10 08 šis reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
Daroma išvada, kad priteisti iš atsakovo kompensaciją už tarnybinę uniformą nėra pagrindo. Pareiškėja dar nesikreipė į Klaipėdos VPK dėl neišduotos uniformos dalies kompensavimo, teismui nenurodė, kokia dalis jai turėtų būti kompensuojama, todėl reikalavimas atsakovui netenkinamas.
III. Dėl reikalavimo įpareigoti Policijos departamentą prie VRM išmokėti D. B., Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 4 Policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai, piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 metų iki 2007 metų tarnybinės uniformos pagal Vyriausybės 1994 01 31 nutarimu Nr. 62 patvirtintą normą 1969,60 Lt kompensaciją.
Reikalavimas netenkintinas dėl to, kad pareiškėja 2004 – 2007 metų (iki 2007 01 15) laikotarpiu nesikreipė dėl tarnybinės uniformos išdavimo ar kompensavimo už ją nei į Klaipėdos VPK, nei į departamentą tiesiogiai. Po to, kai ji kreipėsi dėl uniformos į Klaipėdos m. VPK, 2007 metų pabaigoje tarnybinė uniforma jai buvo išduota. Be to, kaip minėta sprendimo II skirsnyje, Vyriausybės 1994 01 31 nutarimas Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ nenustato imperatyvios teisės normos, įpareigojančios mokėti kompensaciją bet kuriuo atveju. Dėl to šis klausimas turėjo būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjai padavus prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo. Nurodytu laikotarpiu nebuvo galiojančio teisės akto, kuris nustatytų uniforminės aprangos dėvėjimo normas, nors Statuto 46 str. 2 dalis (galiojo nuo 2006 08 08) numatė, kad uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką turi nustatyti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Kadangi šie klausimai buvo sprendžiami PD vadovybei nustatant atitinkamą reguliavimą, tačiau jis negalioja, nes nebuvo paskelbtas taip, kaip reikalauja įstatymas (b. l. 27-30, 154, 155), tai tik PD atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kompensavimo už neišduotą uniformą, galėtų būti vertinamas tokio atsisakymo teisėtumas ir pagrįstumas. PD atsiliepime nurodytas argumentas, jog tarnybinės uniformos buvo neišduodamos ir už jas nekompensuojama dėl nepakankamo finansavimo, jokiu būdu negali būti pripažintas pateisinančiu, nes Statuto 46 str. be jokių išlygų numato, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas.
IV. Dėl teisinio reguliavimo.
Išvada, kad šiame ginče keliami klausimai turėjo būti reguliuojami norminiais teisės aktais, daroma dėl to, kad analogiškus klausimus reguliuojantis Teisingumo ministro 2003 04 25 įsakymas Nr. 128 yra tinkamai paskelbtas norminis teisės aktas, be to, nepaskelbtieji PD ir VRM teisės aktai, kuriais reguliuojami kompensacijų už uniformas klausimai (tame tarpe ir jų dėvėjimo normos), turi norminių teisės aktų požymių. Šie aktai nebuvo priimti kokiam nors apibrėžtam laikotarpiui, jie pagal savo pobūdį panašūs į Vidaus reikalų ministerijos 1991 06 25 įsakymu Nr. 240 patvirtintą instrukciją, kurios kaip norminio teisės akto atitikimą Vyriausybės nutarimui tyrė LVAT (2002 03 04 sprendimas administracinėje byloje Nr. I/2-5-2002).
V. Kiti pareiškėjos D. B. skunde keliami klausimai.
Pareiškėja atsakovo Policijos departamento pareigą atlyginti už neišduotą uniformą grindžia ir normomis, reguliuojančiomis darbdavio materialinę atsakomybę (Darbo kodekso 245, 248 ir 249 str.). Šios normos reglamentuoja turtinės žalos atlyginimo klausimus. Kaip ir Civiliniame kodekse, Darbo kodekso 246 str. nustatytos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Minėta, kad pagal Statuto 46 str. nuostatas pareiškėja valstybės lėšomis turėjo būti aprūpinta tarnybine uniforma. Pareiškėjai 1998 metais buvo išduota tarnybinė uniforma (b. l. 153), tai patvirtino Lietuvos policijos logistikos centras. Duomenų, kad po to ji būtų prašiusi išduoti tarnybinę uniformą, nėra, to neteigia ir pati pareiškėja. Pareiškėja žalos atsiradimą sieja ne su tuo, kad jai nebuvo išduota tarnybinė uniforma, o su tuo, kad nebuvo skirta lėšų kompensavimui už neišduotą tarnybinę uniformą. Minėta, kad kompensavimo už tarnybines uniformas tvarka nesureguliuota norminiais teisės aktais, o klausimą reguliuojančiame Vyriausybės nutarime nėra imperatyvių nuostatų. Pareiškėja nenurodo, kokias privalomas teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas, nemokėdamas savo iniciatyva kompensacijos už tarnybinę uniformą. Statutas nenumatė centrinėms policijos įstaigoms pareigos mokėti kompensacijas už tarnybines uniformas. Joks Policijos departamento sprendimas dėl uniformos neišdavimo pareiškėjai, ar dėl atsisakymo mokėti kompensaciją už ją, nebuvo priimtas ir nuginčytas kaip neteisėtas. Taigi, Policijos departamento padaryto teisės pažeidimo, kuriuo pareiškėjai būtų padaryta turtinė žala, konstatuoti pagrindo nėra. Nesant teisės pažeidimo, negalimas žalos atlyginimas (DK 246 str. 2 punktas). Be to, pareiškėja neįrodė ir padarytos žalos dydžio. Pareiškėjos apskaičiuota galimos kompensacijos už neišduotą uniformą suma negali būti laikoma jai padaryta žala, nes kompensacija laikytina materialinio skatinimo priemone, o ne privalomai mokama išmoka.
Kadangi nėra visų būtinų darbdavio materialinės atsakomybės pagrindų, žala negali būti atlyginama.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos D. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Halina Zaikauskaitė