Civilinė byla Nr. e2-354-562/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00508-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.11.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

sekretoriaujant Aleksui Navickui, Danguolei Dubakienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ atstovams D. J. ir J. Š.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hagasta“ atstovams advokatui Pauliui Vinkleriui, T. M.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bitana“ atstovams advokatei Evelinai Trukšinienei, advokato padėjėjai Rugilei Stumburevičiūtei, 

trečiojo asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei J. M. (2025 m. vasario 10 d. teismo posėdis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hagasta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Bitana“, Vilniaus teritorinė muitinė.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Cargo“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Hagasta“ (toliau– ir atsakovė), prašydama:

1.1.       Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 128 682,34 Eur dydžio skolą;

1.2.       Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 15 112,79 Eur dydžio delspinigius;

1.3.       Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 10,50 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.       Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Dėl faktinių aplinkybių, ieškovė nurodė, kad:

2.1.       Ieškovė yra geležinkelio įmonė, turinti Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – ir SMGS) leidimą ir prisiimanti Europos Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 233 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

2.2.       Tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Bitana“ 2021 m. birželio 11 d. buvo pasirašyta Vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartis Nr. 169V/SV(CARGO)-43 (toliau – ir Sutartis). 2022 m. liepos 28 d. tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Bitana“ buvo sudarytas Susitarimas dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią Nr. SC6-262/2022 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo šalys reglamentavo tarpusavio santykius teikiant paslaugas, kai atsakovės vardu į Vaičiūnų geležinkelio stotį nukreipiami kroviniai. 

2.3.       Pasirašyta Sutartimi ir Susitarimu ieškovė įsipareigojo teikti vagonų (riedmenų) pervarymo bei kitas susijusias paslaugas (lokomotyvų darbas, krovinio saugojimas, riedmenų varymas ir kt.), o atsakovė įsipareigojo Sutartyje ir Susitarime nustatyta tvarka atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas pagal ieškovės viešai skelbiamą papildomų paslaugų kainyną.

2.4.       Atsakovė iki 2022 m. lapkričio 6 d. vykdė vežimus pagal atskiras vežimo sutartis, kurios, vadovaujantis SMGS 7 straipsnio 1 dalimi, buvo įforminamos SMGS važtaraščiais.

2.5.       Ieškovė įsipareigojo nuvežti atsakovės krovinį iš Kenos geležinkelio stoties į Vaičiūnų geležinkelio stotį. Atsakovei priklausantis krovinys atvyko iš Kirgizijos Respublikos,  kuri nėra ES valstybės narė. Atsakovės kroviniai Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) nurodymais buvo sulaikyti patikrai. Nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. muitinė vykdė vagonų patikrą. Muitinei kilo abejonės dėl prekių kilmės, todėl kroviniai buvo tikrinami, vėliau vieni įleisti į Europos Sąjungą, kiti grąžinti. Apie sulaikytą krovinį atsakovei buvo žinoma, patikros metu atsakovė teikė raštišką prašymą ieškovei laikyti visus vagonus su kroviniu Lietuvoje ir neišsiųsti, kol bus nagrinėjamas atsakovės skundas dėl muitinės veiksmų.

2.6.       Iki 2022 m. lapkričio 4 d. visi atvykę vagonai stovėjo Kenos stotyje. Vagonai, kurie buvo įleisti į Lietuvos teritoriją, nuvežti į paskirties vietą, kiti – 2022 m. gruodžio 24 d. buvo grąžinti į pradinę geležinkelio stotį. Atsakovei nepateikus tinkamų dokumentų, kad prekės gali būti įvežtos į Europos Sąjungą, ieškovė negalėjo tęsti krovinių vežimo.

2.7.       2022 m. lapkričio 30 d. ieškovė informavo atsakovę apie tai, jog kol vykdomos importo procedūros, vagonams yra skaičiuojamos prastovos. 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovė nurodė, jog jos manymu, už vagonų prastovas turėtų mokėti Muitinė. 2022 m. gruodžio 9 d. ieškovė el. laišku nurodė atsakovei teisinį pagrindą, pagal kurį skaičiuojamos prastovos.

2.8.       2022 m. gruodžio 21 d. atsakovė pateikė raštą, kuriame nurodė, jog nesutinka mokėti už vagonų prastovą. Ieškovė 2022 m. gruodžio 27 d. išsamiai atsakė į atsakovės klausimus, taip pat 2023 m. sausio mėnesį teikė raginimus sumokėti skolą. Vėliau šalys dar apsikeitė raštais, kuriuose patikslino savo poziciją, tačiau 2023 m. sausio 23 d. raštu atsakovė atsisakė apmokėti sąskaitas. Pagal su atsakove sudarytą susitarimą, atsakovė buvo atlikusi avansinius mokėjimus, todėl skolos suma paskaičiuota atėmus atsakovės jau sumokėtas sumas. Atsakovės pagrindinio įsiskolinimo suma ieškinio padavimo dienai, pagal 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą 900 Nr. 0009769 (36 093 Eur sumai) ir 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą 900 Nr. 0010541 (92 589,34 Eur sumai) sudaro – 128 682,34 Eur. Delspinigiai, pagal 2022 m. gruodžio 31 d. delspinigių sąskaita Nr. 1600005170 (797,67 Eur sumai), 2023 m. vasario 13 d. delspinigių sąskaita Nr. 1600000409 (4 921,31 Eur sumai) ir 2023 m. balandžio 27 d. delspinigių sąskaita Nr. 1600005533 (9 393,81 Eur sumai), sudaro – 15 112,79 Eur.

3.       Dėl teisinių ieškinio argumentų, ieškovė nurodė, kad:

3.1.       Sutarties 4.5. punkte numatyta, kad jeigu į stotį atvežti vagonai su kroviniais ne dėl bendrovės (ieškovės) kaltės stovi stoties viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, klientas (trečiasis asmuo UAB „Bitana“) moka bendrovei (ieškovei) krovinių saugojimo organizavimo mokesčius pagal bendrovės (ieškovės) nustatytą tvarką ir nustatytus įkainius. O Susitarimo 3 punkte numatyta, kad Sutartyje numatytos atsiskaitymo ir kitos sąlygos galioja subklientui (atsakovei) ta apimtimi, kiek subkliento (atsakovės) atsiskaitymo už bendrovės (ieškovės) teikiamas paslaugas ir kitų sąlygų nereguliuoja Susitarimas.

3.2.       SMGS 2 straipsnis važtos mokesčius apibrėžia kaip mokesčius, kuriuos sudaro važtos mokestis, mokestis už palydovo, autotraukinio vairuotojo važiavimą, papildomos rinkliavos ir kiti mokesčiai, atsiradę laikotarpiu nuo vežimo sutarties sudarymo iki krovinio išdavimo gavėjui, įskaitant mokesčius, susijusius su krovinio perkrovimu arba su vežimėlių perstatymu. Taigi, važtos mokesčiais yra laikomi ne tik mokestis už krovinio vežimą, bet ir visi kiti krovinio vežimo metu iki krovinio išdavimo atsiradę mokesčiai, įskaitant mokesčius už papildomas paslaugas.

3.3.       SMGS 28 straipsnio 6 paragrafas numato, kad, jeigu krovinio vežimo arba jo išdavimo kliūtys atsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, vežėjui turi būti sumokėti papildomi važtos mokesčiai ir išlaidos, patirtos dėl kliūčių, taip pat netesybos, jeigu jos numatytos nacionaliniuose teisės aktuose. Atsakovei buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra atsakinga už krovinio vežimo kliūtis (Vilniaus teritorinės muitinės atliktą vagonų muitinį tikrinimą), todėl vadovaujantis SMGS 28 straipsnio 6 paragrafo, 2 straipsnio ir 30 straipsnio 1 paragrafo nuostatomis klientas privalo ieškovei sumokėti papildomus važtos mokesčius už dėl kliūčių vežimo metu suteiktas paslaugas pagal vežėjo (ieškovės) taikomus tarifus (Papildomų paslaugų kainyną PP-LTG Cargo).

3.4.       SMGS važtaraščiuose, pagal kuriuos vežami UAB „Hagasta“ kroviniai, nurodoma, kad važtos mokesčius ieškovei sumoka atsakovė. Taigi, vadovaujantis SMGS nuostatomis ir važtaraščiais, papildomus važtos mokesčius ir išlaidas už kliūtis vežimo metu pagal AB „LTG Cargo“ taikomus tarifus privalo sumokėti atsakovė, nes šios kliūtys atsirado ne dėl vežėjo (ieškovės) kaltės, o pareiga sumokėti šiuos važtos mokesčius ir išlaidas kyla pagal Sutartį ir SMGS vežimo sutartį.

3.5.       Atsakovei priklausantis krovinys atvyko iš Kirgistano, kuri nėra ES valstybė narė. Į Lietuvą įvažiuojant kroviniui iš ne ES valstybės narės, ieškovė, kaip geležinkelio įmonė, turinti SMGS leidimą, tampa vežėju ir tranzito procedūros vykdytoju iki galinės stoties. Ieškovė paslaugas teikė tinkamai, laikydamasi Sutartyje, Susitarime bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau atsakovė savo prisiimtos pareigos įvykdyti muitinės procedūras ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas nesilaikė. Atsakovė Sutartimi ir Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, įsiskolinimo per suteiktą papildomą terminą nepadengė, todėl yra laikoma pažeidusia savo prievoles.

3.6.       Kadangi atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, be atlyginimo už suteiktas paslaugas, ieškovei taip pat turi būti sumokėti šalių sudarytose sutartyse numatyti delspinigiai (Susitarimo 6 punktas, Sutarties 8.1. punktas), paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. balandžio 27 d., taikant 0,05 proc. normą nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą apmokėti dieną.

4.       Ieškovė pateiktame dublike, reaguodama į atsakovės pateiktą atsiliepimą, nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiais, dėl šių priežasčių:

4.1.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šalių santykiams nebuvo būdingas tarptautinis pervežimo elementas, su kuriuo yra siejama konvencijos materialinė teisinė taikymo sritis, ir tai, kad Sutartis reglamentuoja tik vagonų varymą maršrutu iš Vaičiūnų stoties į privažiuojamojo kelio Nr. 5 krovos barus, o iš jų - atgal į stotį. Atsakovė egzistavusiais sutartiniais santykiais siekė vežti krovinius (ir kroviniai buvo vežami) iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką. Vežant krovinius geležinkeliais, krovinių nėra galimybės iškrauti kur panorėjus, tad kroviniai pristatomi į geležinkelio stočių krovinių terminalus arba į privažiuojamuosius kelius. Aptariamu atveju, kadangi atsakovė pageidavo vagonų pristatymo į privažiuojamąjį kelią Nr. 5, buvo pasirašytas 2022 m. liepos 28 d. Susitarimas dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią Nr. SC6-262/2022, pagal kurį UAB „Bitana“ sutiko, kad subklientui UAB „Hagasta“ į Vaičiūnų geležinkelio stotį atvežti krauti arba tušti vagonai būtų varomi į kliento UAB „Bitana“ Vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią Sutartyje nurodytą privažiuojamąjį kelią Sutartyje nurodytomis sąlygomis. Priešingai, nei nurodo atsakovė, Sutarties nuostatos taikytinos visiems (ir tarptautiniams) vagonų vežimams į Vaičiūnų geležinkelio stotį. Dėl to, pagrįstai konstatuotina, kad Sutartis laikytina generaline sutartimi vežimo pagal SMGS sutarčių atžvilgiu. Kadangi vagonai buvo vežami tarptautiniu maršrutu iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką, todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuoja tiek SMGS, tiek Sutartis ir Susitarimas. Aplinkybė, jog tarptautinės sutarties pakeitimas nėra paskelbtas Teisės aktų registre, nereiškia, jog toks tarptautinės sutarties pakeitimas neturi teisinės galios, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1422-580/2018 pateikta išaiškinimas. Net jei teismas spręstų, kad ginčui nėra taikytinos SMGS nuostatos, prievolė apmokėti ieškovės paslaugas kyla ir iš Sutarties ir Susitarimo.

4.2.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pagal teisinę prigimtį reikalavimas priteisti skolą už muitinės patikros procedūros „prastovą“ yra laikytinas reikalavimu, kylančiu iš krovinio pristatymo termino pažeidimo (vėlavimo reikalavimas), todėl jam taikytinas sutrumpintas 2 mėnesių senaties terminas. „Prastova“ jokiu būdu negali būti laikytinas reikalavimu, kylančiu iš krovinio pristatymo terminio pažeidimo (vėlavimo reikalavimas), kadangi vėlavimo reikalavimus vežėjui reiškia klientas, o ne atvirkščiai. Pagal vežimo sutartis būtent vežėjas įsipareigoja per tam tikrą laiką nuvežti krovinį gavėjui. Už vežimo termino praleidimą klientas turi teisę reikšti reikalavimus vežėjui. Kadangi SMGS nenustato senaties terminų vežėjo reikalavimams krovinio gavėjui/siuntėjui, tokiems reikalavimams taikytina nacionalinė teisė. Ieškovė iš esmės reikalauja apmokėti jos patirtas išlaidas už suteiktas paslaugas, taigi vykdyti Sutartį. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl reikalavimų, atsirandančių iš vežimo sutarties, gali būti pareiškiami per vienus metus nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams. Ieškovė, 2023 m. balandžio 28 d. pareikšdama ieškinį, nepraleido sutrumpino ieškinio senaties termino.

4.3.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirminėse „prastovos“ sąskaitose išrašytos sumos yra apskaičiuotos ydingai, nes už prastovą buvo apmokestinti ir tie vagonai, kurie nebuvo sulaikyti muitinės procedūroms vykdyti ir buvo laiku pristatyti į paskirties vietą. Teigdama, kad PVM sąskaitose-faktūrose yra padarytos skaičiavimo klaidos, atsakovė nepaaiškina ir nenurodo, kaip šios klaidos yra padarytos ir kurie duomenys yra neteisingi. Atsakovės teiginiai laikytini deklaratyviais, siekiant vilkinti ir apsunkinti teisminį procesą. Byloje papildomai pateikti rašytiniai įrodymai – bendrieji aktai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovės ginčijamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti mokesčiai reikalaujami būtent už sulaikytus vagonus.

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pareiškė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.

6.       Atsiliepime nurodė, kad:

6.1.       Tarp šalių buvo sudaryti du susitarimai, kurių pagrindu tarp šalių susiklostė dvišaliai sutartiniai teisiniai santykiai. 

6.2.       Pirmas susitarimas  dėl vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią buvo sudarytas tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Bitana“. Pagal šį susitarimą UAB „Bitana“ tapo ieškovės klientu, o ieškovė įsipareigojo UAB „Bitana“ naudai teikti vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią paslaugas. Pirmuoju susitarimu buvo reglamentuojamas vagonų judėjimas sutartyje aptartu maršrutu (iš stoties varyti vagonus UAB „Bitana“ į privažiuojamojo kelio Nr. 5 krovos barus, o iš jų – atgal į stotį. Privažiuojamasis kelias Nr. 5 jungiasi prie stoties aklakelio Nr. 9 iešmu Nr. 5. Privažiuojamasis kelias Nr. 5 (nuo iešmo Nr. 5 kryžmės galo pusės, per iešmus Nr. 10, Nr. 6), kuriuo UAB „Bitana“ naudojasi 2020 m. gruodžio 23 d. nuomos sutarties pagrindu).

6.3.       Antras, trišalis susitarimas, dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią, tarp ieškovės, trečiojo asmens UAB „Bitana“ ir atsakovės (subkliento). Pagal kurį UAB „Bitana“ sutiko, kad atsakovei į Valčiūnų geležinkelio stotį atvežti krauti arba tušti vagonai būtų varomi į UAB „Bitana“ sutartyje nurodytą privažiuojamąjį kelią. Šalių susitarimas geografine taikymo prasme apėmė krovinio gabenimą maršrutu Kena - Velčionys (tiek pradžios, tiek pabaigos stotys buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje). 

6.4.       Nors trišaliu susitarimu buvo modifikuotas pirmasis susitarimas, pagal kurį subklientas (atsakovė) įgijo teisę duoti nurodymus vežėjui ir kartu laikytis pirminio susitarimo sąlygų, nei pagal pirmąjį, nei pagal antrąjį susitarimą nebuvo eliminuotas pirminio kliento UAB „Bitana“ dalyvavimas sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Trišaliu susitarimu atsakovei buvo sukurta tik dalinė kartu su pagrindiniu klientu UAB „Bitana“ atsakomybė ir suteikta pirminio kliento UAB „Bitana“ teisė duoti nurodymus vežėjui, tačiau tokiu susitarimu nebuvo perkelta ar eliminuota pirminio kliento UAB „Bitana“ atsakomybė vežėjui. Įvertinus šią aplinkybes ir sistemiškai šalių sudaryto susitarimo turinį, ne mažiau kaip ½ dalis ieškinio reikalavimų yra pareikšta ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal šį ieškinį.

6.5.       Ieškovė visiškai nepagrįstai ir neteisingai interpretuoja byloje tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes ir mėgina nepagrįstai įrodyti, kad tarp šalių susiklostė „Prastova“, kuri SMGS 28 straipsnio 6 dalies prasme, suteiktų vežėjui (ieškovei) teisę vienašališkai teikti papildomas paslaugas ir jas vienašališkai apmokestinti. Ginčo atveju kroviniai (dalyje vagonų) nebuvo įleisti į Valstybės teritoriją dėl muitinės sprendimų juos grąžinti siuntėjui. Šiuo atveju ieškovė „prastova“ vadina situaciją, kai iki muitinės procedūrų pabaigos, sustabdžius vagonus su kroviniu Lietuvos Baltarusijos pasienyje iki bus priimtas muitinės sprendimas leisti arba neleisti krovinio į Lietuvos Respublikos teritoriją.

6.6.       Prieš įleidžiant krovinius į Valstybės teritorija (jiems esant ant Baltarusijos-Lietuvos valstybinės sienos, Lietuvos pusėje) buvo duotas privalomasis nurodymas juos pristatyti į detalios patikros vietą – Kenos geležinkelio stoties detalaus tikrinimo angarą. Pagal šalių susitarimą, ieškovė (vežėjas) savo lokomotyvu iš stoties varo vagonus UAB „Bitana“ į privažiuojamojo kelio Nr. 5 krovos barus, o iš jų – atgal į stotį. Taigi, ieškovės paslaugų teikimas pagal sutartį turėjo prasidėti nuo vagonų paėmimo iš stoties (viešosios Geležinkelių infrastruktūros vietos) ir pristatymo į krovinių iškrovimo vietas (krovos barus). Visos muitinės procedūros (formalumai), kuriais užbaigiamos muitinio tranzito procedūros turi būti atliktos prieš krovinių (prekių) atvežimą į stotį. Ieškovė, nesulaukusi muitinio tranzito procedūros pabaigos ir kliento (subkliento) ar jų įgaliotų asmenų pranešimo apie šių procedūrų pabaigą, pradėjo vykdyti sutartį (pažeisdama sutartyje nurodytų prievolių eiliškumą), tokiu būdu prisiimdama su muitinės patikros procedūrų užsitęsimu susijusias „prastovų“ rizikas. Ieškiniu reikalaujama priteisti skolą už tariamą „prastovą“, kuri atsirado ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo.

6.7.       Tarp šalių susiklostę santykiai nepatenka į SMGS reglamentuojamų teisinių santykių sritį, nes neturi tarpvalstybinio elemento. SMGS susitarimo 2 straipsnis apibrėžia materialinę teisinę tarptautinio dokumento taikymo sritį (ratio materiae), kokiems santykiams šis tarptautinis susitarimas taikomas ir kuriems pervežimo geležinkeliais santykiams nėra taikomas. Šiuo atveju iš susitarimo turinio akivaizdu, kad ieškovės, kaip vežėjos, paslaugų teikimo teritorija buvo apibrėžta vienos tos pačios valstybės teritorijoje - Lietuvos Respublikoje (Kena - Velčionys), todėl šalių pervežimo santykiams nebuvo būdingas tarptautinis pervežimo elementas, su kuriuo yra siejama konvencijos taikymo sritis. Ieškiniu nesąžiningai reikalaujama priteisti skolą už tariamą  prastovą, kuri atsirado ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, o dėl ieškovės nerūpestingumo.

6.8.       Oficialiame teisės aktų registre paskelbtame SMGS redakcijos tekste su pakeitimais ir papildymais apskritai į Lietuvos teisę nėra perkeltas 28 straipsnio 6 paragrafas, kuriuo remiasi ieškovė, nurodydama jį kaip teisinį ieškinio pagrindą (prievolės pagrindą). Ieškovės pozicija, kad dokumento redakcijos normos nepaskelbimas oficialiame teisės aktų registre nėra kliūtis remtis tokia norma, nes šią dokumento redakciją galima rasti ministerijos tinklapyje, yra ydinga ir netoleruotina. Pagal teisinę prigimtį SMGS konvencija yra tarptautinė sutartis, o ne tarpžinybinis / tarpinstitucinis susitarimas, ar tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas (reglamentas), todėl ši norma turėjo būti ratifikuota Seime, tokiu būdu įgyvendinant jos parlamentinę kontrolę ir perkeliant šią normą į nacionalinę teisę. Aplinkybė, kad minėtos SMGS sutarties norma nebuvo paskelbta oficialiame teisės aktų registre (E-tar) suponuoja pagrindą išvadai, kad ši norma (konvencijos) niekada nebuvo ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo ir niekada nebuvo paskelbta oficialiame Lietuvos Respublikos teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, neratifikuota tarptautinės sutarties nuostata (konvencijos pakeitimas) neturi įstatymo galios iki tol, kol jį ratifikuos Seimas, todėl ieškovė šia norma negali remtis.

6.9.       Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad ginčo santykiui vis dėlto taikytina SMGS konvencija, pagal SMGS 20 straipsnio 22.5-2 papunktį jeigu krovinys turi būti grąžintas į pradinę stotį, tai važtapinigiai paskaičiuojami ir išieškomi iš siuntėjo už vežimą iki tos stoties, iš kurios bus grąžintas krovinys ir atskirai už vežimą nuo šios stoties iki pradinės stoties. Šiuo atveju krovinys buvo grąžintas į kilmės valstybę, nes muitinė daliai vagonų priėmė sprendimą neįleisti prekių į Lietuvos teritoriją. Atsakovė buvo krovinio gavėjas, o ne siuntėjas, todėl perskaičiuoti važta pinigai turėtų būti išieškomi ne iš atsakovės, o iš krovinio siuntėjo - OcOO ADMIT KG Bishkek, adresas: Petrica Lunbi 88/1, Kirgizija. Konvencijos taikymo prasme ši įmonė yra tinkamas atsakovas atvejais, kai krovinys yra neįleidžiamas ir grąžinamas į kilmės valstybę ir dėl to geležinkelis patiria sutartyje neaptartų išlaidų.

6.10.       Pirminėse „prastovos“ sąskaitose išrašytos sumos yra apskaičiuotos ydingai, nes už prastovą buvo apmokestinti ir tie vagonai, kurie nebuvo sulaikyti muitinės procedūroms vykdyti ir buvo savalaikiai pristatyti į paskirties vietą. Iš pateiktų ieškinio priedų ir pačio ieškinio negalima nustatyti jų apskaičiavimo bazės ir susidarymo mechanizmo. Atsakovės įsitikinimu dėl „prastovos“ sąskaitose padarytų sąskaitybos klaidų, buvo padarytos išvestinės sąskaitybos klaidos ir sąskaitose dėl delspinigių apskaičiavimo, tokiu būdu iš esmės gaunant ženkliai didesnę sumą, nei ji hipotetiškai galėtų būti apskaičiuota ginčo santykiui taikant ieškovės nurodytus tarifus.

7.       Atsakovė pateiktame triplike, reaguodama į ieškovės pateiktą dubliką, nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais dėl šių priežasčių:

7.1.       Tarp UAB „Bitana“, atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta sutartis dėl vietinės reikšmės pervežimo paslaugų (krovinys pagal sutartį turėjo būti vežamas nuo Lietuvos pasienio iki nurodytos stoties, taip pat esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje), todėl ginčo santykiui SMGS konvencija netaikoma.

7.2.       Jeigu ginčo santykiui taikoma SMGS konvencija, ieškinys turėtų būti reiškiamas ne krovinio gavėjui (atsakovei), o jo siuntėjui, nes SMGS konvencijoje išsamiai sureguliuotas atvejis, kai dėl muitinės procedūros susidaro priverstinė prastova, kurių pagrindu gali būti skaičiuojami papildomi važtos mokesčiai (siuntėjui, o ne gavėjui). Atsakovė nėra krovinio siuntėjas, atsakovė yra krovinio gavėjas. 

7.3.       Atsakovė tapdama naudos gavėju, neperėmė visų UAB „Bitana“ finansinių įsipareigojimų ieškovei, nes to nenumato tarp šalių sudaryta sutartis. Ieškovė iš atsakovės reikalauja priteisti sumą, kai nėra konkretaus juridinio fakto, kuris sudarytų prievolės pagrindą.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Bitana“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

9.       Atsiliepime nurodė:

9.1.       Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Bitana“ sudarė Sutartį kurioje nustatytas ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Bitana“ tarpusavio santykių reguliavimas, vežant vagonus į Vaičiūnų geležinkelio stotį arba vežant iš jos, varant vagonus iš Vaičiūnų geležinkelio stoties į privažiuojamąjį kelią arba atgal į Vaičiūnų geležinkelio stotį, nustato vietinių, įvežamų (importuojamų) ir išvežamų (eksportuojamų) į (iš) Lietuvos Respublikos krovinių priėmimo ir išdavimo tvarką, atsiskaitymą už suteiktas krovinių vežimo geležinkelių transportu bei kitas, su tuo susijusias paslaugas, pagal ieškovės nustatytus įkainius ir koeficientus. 2022 m. liepos 28 d. buvo sudarytas Susitarimas tarp ieškovės, trečiojo asmens UAB „Bitana“ ir atsakovės.

9.2.       Susitarimas sudarytas siekiant ieškovei ir atsakovei bendradarbiauti. Pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Bitana“ su kilusiu ginču ir ieškovės reiškiamais reikalavimais nėra susijusi. Ginčo dėl Sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Bitana“, vykdymo nėra, o Susitarime trečiojo asmens UAB „Bitana“ vaidmuo aiškiai išreikštas t. y. UAB „Bitana“ tik įsipareigojo supažindinti atsakovę su Sutarties sąlygomis ir leido naudotis Sutartyje nurodytu pravažiuojamu keliu.

9.3.       Nei viename sandoryje nėra nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Bitana“ yra susijęs su ieškovės teikiamomis paslaugomis atsakovei ar, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Bitana“ yra solidariai atsakingos ieškovei už suteiktas paslaugas. Pagal Susitarimą atsakovė asmeniškai pati prisiėmė visus įsipareigojimus, todėl privalo juos vykdyti.

9.4.       Nei Sutartyje, nei Susitarime nėra nurodytų tokių sąlygų, kurios bet kokiu būdu leistų daryti bent prielaidą, jog trečiasis asmuo UAB „Bitana“ turi atlyginti bent dalį sumos, kurią prašoma priteisti ieškiniu. Atsakovė, bandydama paneigti ir galbūt išvengti atsakomybės, neteisingai interpretuoja Sutarties ir Susitarimo sąlygas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių bylos aplinkybi

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (Sutartyje - Bendrovė) ir trečiasis asmuo UAB „Bitana“ (Sutartyje - Klientas) 2021 m. birželio 11 d. sudarė Vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartį Nr. 169V/SV(CARGO)-43 (toliau – ir  Sutartis) (e. bylos 1 t., b.l.7-17). Sutartis reguliuoja Bendrovės ir Kliento tarpusavio santykius, vežant vagonus į Valčiūnų geležinkelio stotį (toliau – Stotis) arba vežant iš jos, varant vagonus iš Stoties į privažiuojamąjį kelią arba atgal į Stotį, nustato vietinių, įvežamų (importuojamų) ir išvežamų (eksportuojamų) į (iš) Lietuvos Respublikos krovinių priėmimo ir išdavimo tvarką, atsiskaitymą už suteiktas krovinių vežimo geležinkelių transportu bei kitas, su tuo susijusias paslaugas, pagal Bendrovės nustatytus įkainius ir koeficientus (Sutarties 1.1. punktas).

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, trečiasis asmuo UAB „Bitana“ ir atsakovė 2022 m. liepos 28 d. sudarė susitarimą dėl vagonų varymo į pravažiuojamąjį kelią Nr. SC6-262/2022 (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį UAB „Bitana“ sutiko, kad subklientui (UAB „Hagasta“) į Vaičiūnų geležinkelio stotį atvežti krauti arba tušti vagonai būtų varomi į kliento (UAB „Bitana“) Sutartyje nurodytą privažiuojamąjį kelią Sutartyje nurodytomis sąlygomis. (e. bylos 1 t., b.l.18-22).

12.       Bylos duomenimis ieškovė įsipareigojo nuvežti atsakovės krovinį iš Kenos geležinkelio stoties į Vaičiūnų geležinkelio stotį, tačiau atsakovės kroviniai Vilniaus teritorinės muitinės nurodymais buvo sulaikyti patikrai (e. bylos 2 t., b. l. 6-16),  t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. muitinė vykdė vagonų su prekėmis patikrinimą.

13.       2022 m. lapkričio 30 d. ieškovė informavo atsakovę apie tai, jog kol vykdomos importo procedūros, vagonams yra skaičiuojamos prastovos, nes ieškovė nėra atsakinga už krovinio vežimo kliūtis (Vilniaus teritorinės muitinės atliktą vagonų muitinį tikrinimą), todėl SMGS 28 straipsnio 6 paragrafo, 2 straipsnio ir 30 straipsnio 1 paragrafo nuostatų pagrindu atsakovė privalo sumokėti papildomus važtos mokesčius už suteiktas dėl kliūčių vežimo metu paslaugas pagal vežėjo (ieškovės) taikomus tarifus.

  Dėl SMGS (ne)taikymo ginčui šioje byloje išspręsti

14.       Atsakovė nurodo, kad tarp šalių susiklostę santykiai nepatenka į SMGS reglamentuojamų teisinių santykių sritį, nes neturi tarpvalstybinio elemento. Atsakovės nuomone, ieškovės, kaip vežėjos, paslaugų teikimo teritorija buvo apibrėžta vienos tos pačios valstybės teritorijoje - Lietuvos Respublikoje (Kena - Valčiūnai), todėl šalių pervežimo santykiams nebuvo būdingas tarptautinis pervežimo elementas, su kuriuo yra siejama konvencijos materialinė teisinė taikymo sritis.

15.       Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka, nurodo, kad atsakovė egzistavusiais sutartiniais santykiais siekė vežti krovinius (ir kroviniai buvo vežami) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, t. y. kroviniai buvo vežami tarptautiniu maršrutu. Pažymėjo, kad vežant krovinius geležinkeliais, kroviniai pristatomi į geležinkelio stočių krovinių terminalus arba į privažiuojamuosius kelius. Nurodė, kad atsakovė pageidavo vagonų pristatymo į privažiuojamąjį kelią Nr. 5, todėl buvo pasirašytas Susitarimas, pagal kurį UAB „Bitana“ (klientas) sutiko, kad subklientui UAB „Hagasta“ į Valčiūnų geležinkelio stotį atvežti krauti arba tušti vagonai būtų varomi į kliento UAB „Bitana“ Sutartyje nurodytą privažiuojamąjį kelią.

16.       Teismas atsakovės argumentus, kad šalių susiklostę santykiai nepatenka į SMGS reglamentuojamų teisinių santykių sritį, pripažįsta nepagrįstais. Pažymėtina, kad Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarime (toliau – ir SMGS), kurio 1 straipsnyje pateikta susitarimo esmė – jis nustato tiesioginius tarptautinius geležinkelio vežiojimus, vežant atitinkamų šalių geležinkeliais (taip pat ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui aktualių Lietuvos bei Baltarusijos ir Kirgizijos Respublikų). Lietuva yra SMGS susitarimo dalyvė.

17.       SMGS 2 straipsnio, reglamentuojančio šio teisės akto taikymą, 1 dalyje nustatyta, kad susitarimas yra privalomas ir galioja geležinkeliams, krovinių siuntėjams bei gavėjams (vežimo sutarties dalyviams), nesvarbu, koks jų valstybinis priklausomumas.

18.       Bylos duomenimis atsakovė iki 2022 m. lapkričio 6 d. vykdė vežimus pagal atskiras vežimo sutartis, kurios SMGS 7 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo įforminamos SMGS važtaraščiais.  Byloje pateikti SMGS važtaraščiai,  kurių 22 grafoje nurodyta, kad Baltarusijoje kroviniai vežami maršrutu Borisovas – Gudagojis (pasienio stotis), o Lietuvoje krovinys vežamas į Kenos stotį (pasienio stotis) (e. bylos 2 t, b. l. 206-280). Aplinkybę, kad  atsakovės vardu kroviniai buvo vežami tarptautiniu maršrutu, patvirtina ir Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto nurodymai (e. bylos 2 t, b. l. 6-16), kuriais prašoma pateikti iš Baltarusijos Respublikos atvykusius vagonus su prekėmis detaliam patikrinimui.

19.       Pažymėtina, kad Sutarties 1.1 p. p. nustatyta, kad ši sutartis reguliuoja šalių tarpusavio santykius, vežant vagonus į Valčiūnų geležinkelio stotį arba vežant iš jos, varant vagonus iš Stoties į privažiuojamąjį kelią arba atgal į Stotį, nustato vietinių, įvežamų (importuojamų) ir išvežamų (eksportuojamų) į (iš) Lietuvos Respublikos krovinių priėmimo ir išdavimo tvarką, atsiskaitymą už suteiktas krovinių vežimo geležinkelių transportu bei kitas, su tuo susijusias paslaugas, pagal ieškovės  nustatytus įkainius ir koeficientus. Sutarties 3.3. p. p. nustatyta, kad krovinių vežimas <...> tarptautiniais krovinių vežimo maršrutais kitų valstybių geležinkeliais <...>.

20.       Apibendrinant nustatytus duomenis, patvirtinančius, kad vagonai buvo vežami tarptautiniu maršrutu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, ginčo santykius reglamentuoja SMGS nuostatos. Pažymėtina, kad 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnyje, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principu pacta sunt servanda, pagal kurį kiekviena įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma, ir šalys privalo sąžiningai ją vykdyti. Šio principo svarbą ne kartą yra pabrėžęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. (Japonija) v. Schrader-Bridgeport International Inc. (Jungtinės Amerikos Valstijos), byla Nr. 3K-3-1191/2003; 2010 m. gruodžio 10 d. civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-513/2010).

21.       Vertinant atsakovės argumentus, kad tarptautinės sutarties pakeitimas nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre, todėl neturi teisinės galios, pažymėtina, kad Lietuva turi pareigą laikytis SMGS susitarimo nuostatų, spręsdama dėl klausimų, patenkančių į šio susitarimo reguliavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nors byloje nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje SMGS pakeitimai buvo skelbiami, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga SMGS pakeitimų įsigaliojimui, kadangi sutarties tekste pakeitimų įsigaliojimas nesiejamas su pakeitimų paskelbimu. SMGS 37 straipsnyje  nurodyta, jog įsigaliojimo datą nustato Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (OSŽD) komitetas, kuris administruoja minėtą tarptautinį susitarimą. Taigi  atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikyti galiojančios tarptautinės sutarties redakcijos, kai Lietuvos Respublika nėra priėmusi jokių išlygų dėl šių pakeitimų įsigaliojimo.

Dėl ieškinio senaties

22.       Atsakovė nurodo, kad pagal teisinę prigimtį reikalavimas priteisti skolą už muitinės patikros procedūros prastovą yra laikytinas reikalavimu, kylančiu iš krovinio pristatymo termino pažeidimo (vėlavimo reikalavimas), todėl jam taikytinas sutrumpintas 2 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurio pradžios momentas yra Geležinkelio pretenzijos išsiuntimas atsakovei, t. y. 2022 m. gruodžio 30. Atsakovės nuomone, ieškovė praleido nurodytą ieškinio senaties terminą. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, nurodo, kad  nėra praleidusi ieškinio pateikimo terminų.

23.       SMGS 48 straipsnio 1 paragrafe

24.       Atsižvelgiant į aptartas SMGS nuostatas, įvertinus ginčo teisinius santykius, iš kurių kildinamas ieškovės materialusis reikalavimas šioje byloje, spręstina, kad SMGS nuostatos reglamentuoja tik vežėjų geležinkeliais atsakomybės krovinio siuntėjui arba krovinio gavėjui atsiradimo atvejus, todėl nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatos dėl ieškinio senaties. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei (vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl reikalavimų, atsirandančių iš vežimo sutarties, gali būti pareiškiami per vienus metus nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams. 

25.       Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, susiję su ieškinio senaties taikymu, atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus grindžia 2022 m. lapkričio 30d. bei 2022 m. gruodžio 30 d. išrašytomis PVM sąskaitomis - faktūromis; ieškovė ieškinį pateikė 2023 m. balandžio 28 d., t. y. ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

  Dėl atsakovės prievolės sumokėti papildomus mokesčius

26.       Ieškovė nurodo, kad atsakovės kroviniai Vilniaus teritorinės muitinės nurodymais buvo sulaikyti patikrai, kilus abejonėms dėl prekių kilmės, todėl kroviniai buvo tikrinami, vėliau vieni įleisti į Europos Sąjungos teritoriją, o kiti grąžinti. Apie sulaikytą krovinį atsakovei buvo žinoma, patikros metu atsakovė teikė raštišką prašymą ieškovei laikyti visus vagonus su kroviniu Lietuvoje ir neišsiųsti, kol bus nagrinėjamas atsakovės skundas dėl muitinės veiksmų. Ieškovė laukė atsakovės dokumentų, tačiau 2022 m. gruodžio 15 d. gavo tik susirašinėjimo su pareigūnais fragmentus. Nurodo, kad  iki 2022 m. lapkričio 4 d. atvykę visi vagonai stovėjo Kenos stotyje. Vagonai, kurie buvo įleisti į Lietuvos teritoriją,  nuvežti į paskirties vietą, kiti – 2022 m. gruodžio 24 d. buvo grąžinti į pradinę geležinkelio stotį. Atsakovei nepateikus tinkamų dokumentų, kad prekės gali būti įvežtos į Europos Sąjungą, ieškovė negalėjo tęsti krovinių vežimo. Nurodo, kad 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovė informavo atsakovę, kol vykdomos importo procedūros, vagonams yra skaičiuojamos prastovos.

27.       Atsakovė nesutinka su šiais ieškovės argumentais, nurodant, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ir neteisingai interpretuoja byloje tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes ir nepagrįstai siekia įrodyti, kad tarp šalių susiklostė prastova, kuri SMGS 28 straipsnio 6 dalies prasme suteiktų vežėjui teisę vienašališkai teikti papildomas paslaugas ir jas vienašališkai apmokestinti. Nurodo, kad kroviniai (dalyje vagonų) nebuvo įleisti į valstybės teritoriją dėl muitinės sprendimų juos grąžinti siuntėjui. Ieškovė, nesulaukusi muitinio tranzito procedūros pabaigos ir kliento (subkliento) ar jų įgaliotų asmenų pranešimo apie šių procedūrų pabaigą,  pradėjo vykdyti sutartį, tokiu būdu prisiimdama su muitinės patikros procedūrų užsitęsimu susijusias prastovų rizikas, todėl nepagrįstai prašo priteisti skolą už tariamą prastovą, kuri atsirado ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. 

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (Sutartyje - Bendrovė) ir trečiasis asmuo UAB „Bitana“ (Sutartyje - Klientas) 2021 m. birželio 11 d. sudarė Vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią Sutartį (e. bylos 1 t., b.l.7-17).  Sutarties 5.1.p.p. nustatyta, kad šios sutarties sąlygomis bendrovė gali teikti paslaugas subklientams, su kuriais sudarytas trišalis Susitarimas dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią, pasirašytas Bendrovės (ieškovės), Kliento (trečiasis asmuo UAB „Bitana“)  ir subkliento (atsakovės) įgaliotų atstovų.

29.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, trečiasis asmuo UAB „Bitana“ ir atsakovė 2022 m. liepos 28 d. pasirašė Susitarimą dėl vagonų varymo į pravažiuojamąjį kelią Nr. SC6-262/2022  (e. bylos 1 t., b.l.18-22). Susitarimo 1 p. nustatyta

30.       Taigi šalių sudaryto Susitarimo nuostatos patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo teikti vagonų (riedmenų) pervarymo bei kitas susijusias paslaugas atsakovei, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal ieškovės Kainyne PP-LTG Cargo, kuris skelbiamas internetinėje svetainėje www.litrail.lt, nustatytus įkainius ir galiojančius koeficientus. Susitarimo 3 punkte numatyta, jog kliento Sutartyje numatytos atsiskaitymo ir kitos sąlygos galioja subklientui (atsakovei) ta apimtimi, kiek subkliento atsiskaitymo už bendrovės teikiamas paslaugas ir kitų sąlygų nereguliuoja Susitarimas. Taigi  atsakovei galioja ir Sutarties sąlygos tiek, kiek jų nereguliuoja Susitarimas. Pažymėtina, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193–6.195 straipsniai). Sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).

31.       Atsižvelgiant į tai, kad šalių Susitarimas sudarytas siekiant užtikrinti ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimą Susitarime bei Sutartyje nustatytomis sąlygomis bei prisiimant minėtų susitarimų pagrindu nustatytus įsipareigojimus, darytina išvada, kad visos aplinkybės dėl sutarties sąlygų atsakovei buvo žinomos ir suprantamos. Atsakovė yra verslo subjektas, turintis ir galintis įvertinti sudaromų susitarimų sąlygas bei tokiais susitarimais prisiimtų prievolių finansines pasekmes. Kartu  pažymėtina, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). 

32.       Nors atsakovė nurodo, kad trišaliu susitarimu atsakovei buvo sukurta tik dalinė kartu su pagrindiniu klientu UAB „Bitana“ atsakomybė, todėl ne mažiau kaip ½ dalis ieškinio reikalavimų yra pareikšta ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal šį ieškinį, teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Byloje pateikto Susitarimo turinys patvirtina, kad UAB „Bitana“ tik  įsipareigojo supažindinti atsakovę su Sutarties sąlygomis bei leido naudotis Sutartyje nurodytu pravažiuojamu keliu

33.       Bylos duomenimis atsakovė iki 2022 m. lapkričio 6 d. vykdė vežimus pagal atskiras vežimo sutartis, kurios, vadovaujantis SMGS 7 straipsnio 1 dalimi, buvo įforminamos SMGS važtaraščiais. Ginčo atveju ieškovė įsipareigojo nuvežti atsakovės krovinį iš Kenos geležinkelio stoties į Valčiūnų geležinkelio stotį.

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės kroviniai Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. nurodymais buvo sulaikyti patikrai (e. bylos 1 t., b.l.23-24,25-26, 2 t., b. l. l.6-16); vagonuose esančių prekių patikrinimas buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. Pažymėtina, kad patikros metu atsakovė pateikė prašymą ieškovei sulaikyti visus vagonus ir neišsiųsti atgal, kol bus nagrinėjamas atsakovės skundas dėl muitinės veiksmų (e. bylos 1 t., b.l.27).

35.       SMGS 28 straipsnio 1 paragrafas numato, kad jeigu kroviniui vežti atsiranda kliūčių, kurios nepriklauso nuo vežėjo, tai jis nusprendžia, ar užklausti siuntėjo nurodymų, ar vežti krovinį iki galinės stoties pakeičiant pirminį vežimo maršrutą. SMGS 28 straipsnio 2 paragrafas numato, kad jeigu vežėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negali įvykdyti krovinio vežimo, pakeičiant pirminį vežimo maršrutą, tęsti vežimo ar išduoti krovinį gavėjui, tai jis nedelsdamas užklausia siuntėjo nurodymų. SMGS 28 straipsnio 3 paragrafas numato, kad jeigu per aštuonias paras nuo užklausos pateikimo siuntėjui, o dėl gedžiųjų krovinių – per tris paras, dėl gyvūnų – per dvi paras, negaunama nurodymų arba gaunami neįvykdomi siuntėjo nurodymai, tai vežėjas turi teisę elgtis su kroviniu savo nuožiūra. SMGS 28 straipsnio 5 paragrafas numato, kad jeigu siuntėjas važtaraštyje davė nurodymus apie tai, kaip turi būti elgiamasi su kroviniu atsiradus krovinio vežimo ir išdavimo kliūtims, vežėjas su kroviniu elgiasi pagal šiuos siuntėjo nurodymus. Jeigu vežėjas nusprendžia, kad neįmanoma įvykdyti tų nurodymų, jis vadovaujasi nurodymais, aprašytais šio straipsnio 1-3 paragrafuose. SMGS 28 straipsnio 6 paragrafas numato, kad jeigu krovinio vežimo arba jo išdavimo kliūtys atsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, vežėjui turi būti sumokėti papildomi važtos mokesčiai ir išlaidos, patirtos dėl kliūčių, taip pat netesybos, jeigu jos numatytos nacionaliniuose teisės aktuose.

36.       Ieškovė nurodo, kad visi bendruosiuose aktuose (taip pat ir sąskaitų detalizacijoje) nurodyti vagonai buvo muitinės nurodymu pateikti patikrai, laikas, kol jie buvo tikrinami, buvo apmokestintas, todėl atsakovei buvo išrašytos ginčo sąskaitos 128 682,34 Eur dydžio sumai.

37.       Atsakovė nurodo, kad prastova atsirado dėl paties ieškovės nerūpestingumo, neatitinkančios jos pačios parengtos tipinės sutarties nuostatų ir joje apibrėžto prievolių vykdymo eiliškumo tarp sutarties šalių. Akcentuoja, kad prastova atsirado dėl ieškovės kaltės, o ne dėl atsakovės priešingo teisei neveikimo (vėlavimo ištraukti vagoną ir pan.).

38.       Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, neturi pagrindu sutikti su atsakovės pozicija. Byloje nustatyta, kad atsakovės kroviniai Vilniaus teritorinės muitinės nurodymais buvo sulaikyti patikrai. Taigi pagrįstai nurodo ieškovė, kad vežėjas, remiantis SMGS nuostatomis, neturi teisės vykdyti vežimo po to, kai vežimas yra stabdomas muitinės sprendimu dėl atliekamos patikros.

39.       Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 2 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/356, kuriuo siekdama įgyvendinti 2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pateiktas Baltarusijai įsitraukus į nepriimtiną ir neteisėtą Rusijos karinį išpuolį prieš Ukrainą, kuris pagal tarptautinę teisę laikomas karine agresija, išplėtė sankcijų apimtis.

40.       Tuo pagrindu 2022 m. kovo 2 d. buvo priimtas Europos Tarybos reglamentas (ES) 2022/355 (toliau – Reglamentas Nr. 2022/355), papildomai išplėtojant galiojantį ribojamųjų priemonių sąrašą, taip pat iš dalies pakeičiant tam tikras nuostatas dėl sutarčių, sudarytų iki 2021 m. birželio 25 d., vykdymo ir dėl finansavimo, taip pat finansinės paramos ir techninės pagalbos, susijusių su draudžiamomis prekėmis, teikimo. Pažymėtina, kad minėtu Reglamentu, be kita ko, draudžiama: a) į Europos Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį. Tarybos reglamento (ES) 2022/355 X priede nurodytos draudžiamų prekių rūšys – mediena ir medienos gaminiai.

41.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) generalinis direktorius išnagrinėjo atsakovės pateiktus skundus dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų neišleisti prekių ir 2023 m. birželio 6 d. sprendimais Nr.1AE-298, Nr.1AE-297 pripažino, kad skundai nepagrįsti (e. bylos 4 t., b.l.183-190). Konstatavo, kad atsakovė skunde išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių deklaruotą prekės kilmę (Kirgizijos Respublika) pagrindžiančių įrodymų. Todėl, remiantis reglamento (ES) Nr.2022/355 10 straipsnio 1 dalimis,  nesant įrodymų, jog ginčo prekės kilmės šalis nėra Baltarusija arba jos nėra eksportuotos iš Baltarusijos, pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti skundus. Pažymėtina, kad byloję nėra pateikta duomenų, jog atsakovė minėtus sprendimus būtų skundusi Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šios teismo nustatytos aplinkybės reikšmingos ir tuo aspektu, kad paneigia galimybę taikyti CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, nes valstybės veiksmai, kuriuos asmuo turėjo teisę ginčyti, negali būti pagrindu atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 21 punktas).

42.       Taigi atsakovė, kuriai kaip verslo subjektui taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo, profesionalumo standartai, prieš įvežant prekes į Lietuvos Respubliką, siekiant operatyvaus bei sklandaus muitinio patikrinimo,  privalėjo turėti įrodymus, jog įvežamų prekių kilmės šalis nėra Baltarusijos Respublika arba jos nėra eksportuotos iš Baltarusijos Respublikos. Priešingu atveju, atsakovė, veždama sankcionuotas prekes, turėjo numatyti, kad krovinys muitinės nurodymu bus tikrinamas ir, nustačius Reglamentų pažeidimus, neįleistas į Europos Sąjungos  muitų teritoriją. Taigi, atsakovė, kai verslininkė, turi prisiimti riziką dėl atsiradusių padarinių, kurie susidarė ne dėl ieškovės kaltės. Šių išvadų nepaneigia ir liudytojo P. B.  teismo 2024 m. lapkričio 26 d. posėdžio metu nurodyti paaiškinimai, kad: ieškovė 2022 m. gruodžio mėnesį, nesulaukusi galutinio sprendimo iš muitinės, išsiuntė krovinį atgal siuntėjui; anksčiau jau buvo atvejų, kai kroviniai buvo tikrinami ir patikrinimo metu jie buvo laikomi šalutiniuose keliuose apie kelias savaites ir niekada anksčiau nebuvo jokių priekaištų dėl krovinio laikymo ir ar prastovos; kroviniai buvo teisėtai įvežti ir tik dėl Muitinės veiksmų kroviniai buvo laikomi. Pažymėtina, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje privalo tinkamai įgyvendinti ES nustatytas sankcijas ir ši pareiga kyla tiek iš tiesiogiai taikomų ES teisės aktų, tiek ir iš nacionalinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

43.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė turi pareigą sumokėti papildomus mokesčius SMGS 28 straipsnio 6 paragrafo pagrindu. Pažymėtina, kad ir Sutarties 4.5. punkte nustatyta, kad jeigu į Stotį atvežti vagonai su kroviniais ne dėl bendrovės (ieškovės) kaltės stovi Stoties viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, klientas moka bendrovei krovinių saugojimo organizavimo mokesčius pagal bendrovės nustatytą tvarką ir nustatytus įkainius. Sutarties 4.9 punkte nustatyta, kad už šioje Sutartyje nurodytą vagonų (taip pat ir apsauginių vagonų) varymą Bendrovės lokomotyvu šios Sutarties 2.3 punkte nurodytu atstumu, taip pat su vagonų varymu susijusius papildomus mokesčius, vežėjui priklausančių vagonų naudojimo laiką, vežėjui nepriklausančių vagonų buvimo organizavimo laiką, krovinių saugojimo organizavimo laiką, papildomus manevrus krovos baruose ir kitas suteiktas papildomas paslaugas klientas moka pagal Bendrovės Kainyne PP-LTG Cargo, kuris skelbiamas internetinėje svetainėje www.litrail.lt, nustatytus įkainius ir galiojančius koeficientus. Minėta, kad Susitarimo 3 p. numatyta, kad Sutartyje numatytos atsiskaitymo ir kitos sąlygos galioja ir Subklientui (t. y. atsakovei) ta apimtimi, kiek subkliento atsiskaitymo už bendrovės teikiamas paslaugas ir kitų sąlygų nereguliuoja Susitarimas.

44.       Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo savo sutartines prievoles privalo vykdyti tinkamai ir laiku. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius tiek įstatymuose, tiek ir sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atsakingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 20 punktas).

45.       Ieškovė nurodo, kad ginčo sąskaitos atsakovei buvo išrašytos už 39 vagonams suteiktas paslaugas. Nurodo, kad byloje pateikti bendrieji aktai, kuriuose pateikiama informacija apie muitinės patikrai pateiktus arba muitinės sulaikytus vagonus, t. y. vagonų numeriai, krovinio rūšis, laikotarpis, kada vagonai atvyko ir kada išvyko, kiek laiko vagonai buvo tikrinami ir laikotarpio apmokestinimas bei kita informacija; bendrasis aktas yra surašomas už laikotarpį, kai gaunamas muitinės nurodymas detaliam krovinio patikrinimui iki muitinės nurodymo išleisti patikrintą krovinį. Pažymėjo, kad visi bendruosiuose aktuose (taip pat ir sąskaitų detalizacijoje) nurodyti vagonai buvo muitinės nurodymu pateikti patikrai, laikas, kol jie buvo tikrinami, buvo apmokestintas.

46.       SMGS 2 straipsnis važtos mokesčius apibrėžia kaip mokesčius, kuriuos sudaro važtos mokestis, mokestis už palydovo, autotraukinio vairuotojo važiavimą, papildomos rinkliavos ir kiti mokesčiai, atsiradę laikotarpiu nuo vežimo sutarties sudarymo iki krovinio išdavimo gavėjui, įskaitant mokesčius, susijusius su krovinio perkrovimu arba su vežimėlių perstatymu. Taigi, važtos mokesčiais yra laikomi ne tik mokestis už krovinio vežimą, bet ir visi kiti krovinio vežimo metu iki krovinio išdavimo atsiradę mokesčiai, įskaitant mokesčius už papildomas paslaugas.

47.       SMGS 30 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad važtos mokesčiai apskaičiuojami pagal tarifus, kuriuos taiko vežimus vykdantys vežėjai. SMGS 32 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad vežėjui turi būti atlygintos visos išlaidos, susijusios su krovinio vežimu, nenumatytos taikomuose tarifuose ir atsiradusios dėl nuo vežėjo nepriklausančių priežasčių. Tokios išlaidos nustatomos pagal jų atsiradimo datą atskirai kiekvienai siuntai ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais. Papildomos išlaidos atlyginamos 31 straipsnyje „Važtos mokesčių ir netesybų mokėjimas“ numatyta tvarka. SMGS 31 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad jeigu vežimo dalyvių nesutarta kitaip, važtos mokesčius privalo mokėti: 1) siuntėjas – krovinio vežime dalyvaujantiems vežėjams už jų vykdomą krovinio vežimą, išskyrus vežėją, išduodantį krovinį; 2) gavėjas - vežėjui, išduodančiam krovinį, už jo vykdomą krovinio vežimą. Netesybų atžvilgiu galioja tokia pati tvarka. SMGS 31 straipsnio 2 paragrafe nustatyta, kad jeigu siuntėjas arba gavėjas savo pareigų, numatytų šio straipsnio 1 paragrafe vykdymą perleidžia tretiesiems asmenims, tai tas asmuo siuntėjo turi būti nurodytas važtaraštyje kaip mokėtojas ir turi turėti sutartį su atitinkamu vežėju. SMGS 31 straipsnio 3 paragrafe nustatyta, kad jeigu gavėjas nepriėmė krovinio ir nepasinaudojo teisėmis, numatytomis 25 straipsnio „Vežimo sutarties pakeitimas“ 3 paragrafe bei 26 straipsnio „Krovinio išdavimas“ 2 paragrafe, arba neatvyksta atsiimti krovinio, tai įpareigojimas sumokėti važtos mokesčius pagal šią vežimo sutartį tenka siuntėjui. SMGS 31 straipsnio 4 paragrafe nustatyta, kad neteisingo važtos mokesčių apskaičiavimo atveju nepriemoką reikia sumokėti, o permoką reikia grąžinti. SMGS 31 straipsnio 5 paragrafe nustatyta, kad važtos mokesčiai ir netesybos sumokamos vežėjui laikantis valstybės, kurioje vykdomas mokėjimas, nacionaliniuose teisės aktuose numatytos tvarkos. SMGS 31 straipsnio 6 paragrafe nustatyta, kad vežėjas turi teisę pareikalauti sumokėti važtos mokesčius iki vežimo pradžios.

48.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija 900 Nr. 0009769 – 36 093 Eur (nepriemoka) sumai bei 2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą- faktūrą serija 900 Nr. 0010541 – 92 589,34 Eur (nepriemoka) sumai (e. bylos 1 t., b.l.51-52, 53-54). Nagrinėjamu atveju 2024 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė papildomus duomenis su detaliais paskaičiavimais dėl ginčo sąskaitose nurodytų sumų (e. bylos 4 t., b.l.135-176). Ginčo sąskaitos buvo suformuotos remiantis viešai skelbiamu AB „LTG Cargo“ Papildomų paslaugų kainynu PP LTG CARGO, (suvestinės redakcija nuo 2022 m. spalio 1 d.). Nurodo, kad Sąskaita Nr. 0009769 ir Sąskaita Nr. 0010541 atsakovei buvo išrašytos už suteiktas paslaugas už 39 vagonus (24469405, 24470064, 24591679, 24203069, 24591844, 24469215, 24591968, 24470742, 24632705, 26050591, 24202905, 24376618, 26052092, 24375685, 24468787, 24468829, 24469066, 26280792, 24048464, 24470544, 26053090, 24006876, 24047904, 24592214, 24203655, 24376527, 24547028, 24547127, 24547515, 24202400, 24547275, 28037521, 24046344, 24311623, 24375859, 24591927, 26048991 26049197 59593277).

49.       Ieškovė papildomai pažymėjo, kad nors kai kuriuose bendruosiuose aktuose vagonų stovėjimo laikotarpis yra nurodytas ilgesnis, nei išrašytos ginčo sąskaitos (pvz. vagonai stovėjo nuo 2022 m. rugsėjo 6 d., o PVM sąskaita faktūra yra 2022 m. lapkričio mėn.), tačiau tai yra tęstinė atsakovei suteikta paslauga, už kurią ieškovė išrašė vieną bendrą sąskaitą už visą laikotarpį, kada vagonai stovėjo.

50.       Taigi ieškovės pateikti duomenys patvirtina apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą. SMGS 30 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad važtos mokesčiai apskaičiuojami pagal tarifus, kuriuos taiko vežimus vykdantys vežėjai. Sutarties 4.9 punkte nustatyta, kad už suteiktas papildomas paslaugas klientas moka pagal Bendrovės Kainyne PP-LTG Cargo nustatytus įkainius ir galiojančius koeficientus. Pažymėtina, kad pati atsakovė iš esmės neginčija 2024 m. sausio 14 d. ieškovės sąskaitų detalizacijose nurodytų  paskaičiavimų.

51.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismo vertinimu ieškovės ieškinys dėl 128 682,34 Eur dydžio skolos priteisimo yra pagrįstas, t. y. atsakovė, SMGS 28 straipsnio 6 paragrafo bei 30 straipsnio 1 paragrafo nuostatų pagrindu, privalo sumokėti papildomus važtos mokesčius už suteiktas dėl kliūčių vežimo metu paslaugas pagal ieškovės taikomus tarifus.

     Dėl delspinigių priteisimo

52.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė turi sumokėti šalių sudarytose sutartyse numatytus delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. balandžio 27 d., taikant 0,05 proc. normą nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą apmokėti dieną, t. y. delspinigiai pagal 2022 m. gruodžio 31 d. delspinigių sąskaitą Nr. 1600005170 (797,67 Eur sumai) (e. bylos 1 t., b.l.55); 2023 m. vasario 13 d. delspinigių sąskaita Nr. 1600000409 (4 921,31 Eur sumai) (e. bylos 1 t., b.l.56); 2023 m. balandžio 27 d. delspinigių sąskaita Nr. 1600005533 (9 393,81 Eur sumai) (e. bylos 1 t., b.l.57);  viso – 15 112,79 Eur delspinigių.

53.       Nagrinėjamu atveju Susitarimo 6 p. nustatyta, kad subklientas, laiku neatsiskaitęs už ieškovės suteiktas paslaugas Susitarime ir (arba) Sutartyje nustatytomis sąlygomis, moka kliento sutartyje numatytus delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Sutarties 8.1. p. p. nustatyta, kad neatsiskaitęs per šios Sutarties 6.2.1 p. p. p. p. nurodytą mokėjimo terminą, klientas, subklientas moka 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo nurodyto mokėjimo termino pabaigos iki visiško atsiskaitymo už ieškovės suteiktas paslaugas.

54.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

55.       Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo patirtų nuostolių.

56.       Pažymėtina, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 80 punktą). Taigi, nustačius, kad netesybos yra neprotingai didelės, teismo intervencija sumažinant netesybų dydį iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių valią.

57.       Teismas, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį, atsakomybės prigimtį, sprendžia, kad protingo dydžio delspinigiais dėl vėlavimo įvykdyti prievolę (laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. balandžio 27 d.) laikytina 3 000 Eur suma. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis yra pakankamas, kad galėtų atlikti tinkamo  prievolių vykdymo užtikrinimo funkciją bei atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų reikalavimus.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

58.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, 28, 29 punktai; 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-378/2020.

59.       Ieškovė nurodo, kad palūkanų, mokėtinų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas).Todėl teismo prašo, vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis, iš atsakovės priteisti 10,50 (8+2,50) procentų dydžio procesines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercines sutartis ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sutartis atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti  Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu  nustatytas palūkanas, tarp jų – ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

61.       Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

62.       Nagrinėjamu atveju  šalių sutartis atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius. Atsižvelgiant į tai,  CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 10,50 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“  ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“, juridinio asmens kodas 304977594, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hagasta“, juridinio asmens kodas 305775421, 128 682,34 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 34 ct.) dydžio skolą,  3 000  Eur (tris tūkstančius eurų)  delspinigius.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“  iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hagasta“ 10,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (131 682,34 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

          Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja        Rosita Patackienė