Civilinė
byla Nr. 3K-3-570/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
42.11.1;
91.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Baranausko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano
Simniškio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios
uždarosios akcinės bendrovės ,,Skala“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios
uždarosios akcinės bendrovės „Skala“ ieškinį atsakovui Baltarusijos
Respublikoje registruotai užsienio kapitalo įmonei „BelVillesden“ dėl
generalinės statybos rangos sutarties nutraukimo, atsiskaitymo už atliktus
darbus.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų,
reglamentuojančių statybos rangos sutarties vykdymą, rangovo ir užsakovo
pareigas, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas BUAB
„Skala“ prašė teismo:
1. Nutraukti
2005 m. lapkričio 30 d. generalinės rangos sutartį, sudarytą ieškovo BUAB
“Skala” ir atsakovo UĮ „BelVillesden”, atsakovui iš esmės pažeidus sutartį.
2. Priteisti
iš atsakovo 276 537,25 euro už atliktus statybos darbus, 4462,76 euro
delspinigių ir 13 065,27 euro, ieškovo sumokėtų kaip papildomi atsiskaitymai į Baltarusijos
Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo nutraukti sutartį,
nurodydamas, kad pagal sutarties 13.4 punktą jis 2007 m. rugpjūčio 10 d. raštu
vienašališkai nutraukė sutartį.
Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti rangos darbus: prekybos
centro Baltarusijos Respublikoje, Mogiliovo mieste, Gabrovskaja ir Movčanskovo
gatvių sankirtos vietoje, statybą, gretimos teritorijos sutvarkymą, įskaitant
automobilių stovėjimo aikštelės statybą ir išorinių inžinerinių tinklų
nutiesimą. Objekto statybos užbaigimo laikas sutarties papildomu protokolu
Nr. 2 nustatytas iki 2006 m. liepos 20 d., o priėmimo ir atidavimo
eksploatacijai terminas - iki 2006 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovas nurodė, kad
statybos darbus pradėjo nuo sutarties pasirašymo, darbams atlikti trukdė
atsakovo neperduota projektinė dokumentacija, vėliau – projektinės
dokumentacijos keitimas. Atskiros statybos projekto dalys, patvirtintos
užsakovo, su įvairiais pakeitimais buvo perduodamos Generaliniam rangovui nuo
2006 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio 24 d., kada buvo patvirtinta
paskutinė architektūrinė užduotis projektuotojams. Atsakovas nuolat vėluodavo
atsiskaityti už atliktus darbus: už 2006 m. rugsėjo mėnesį atliktus darbus
vėlavo sumokėti 32 dienas, už 2006 m. spalio mėnesio darbus - 36 dienas, už
2006 m. gruodžio mėnesio – 24 dienas. Nuo 2007 m. birželio mėnesio atsakovas
atsisakė apmokėti už atliktus tarpinius darbus, nurodydamas, kad nesutinka
apmokėti darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytas pridėtines išlaidas, nors
jos buvo įtrauktos į sutarties sąmatą. Ieškovo skaičiavimu, už atliktus darbus
neapmokėta 276 537,25 euro. Atsakovas turėtų sumokėti sutartyje nustatytus 0,1
proc. darbų kainos delspinigių, jei jis nepagrįstai vengia priimti atliktus
statybos darbus ir įforminti jų atlikimą patvirtinančius dokumentus, taip pat
0,15 proc. darbų kainos delspinigių, jei užsakovas ne laiku apmoka atliktus ir
nustatyta tvarka priimtus statybos darbus. Atsakovas nepadengė ieškovo sumokėtų
papildomų atsiskaitymų į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros
ministerijos inovacinį fondą. Sutartyje buvo nustatyta, kad visais klausimais,
kurie nenumatyti sutartyje, šalys vadovaujasi Baltarusijos Respublikos teise.
Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos 2005 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 235
patvirtintos sutartinės kainos formavimo bei atsiskaitymo tarp užsakovo ir
rangovo statant objektus nuostatų 11 punkte nustatyta, kad sutarties kaina
koreguojama, jeigu pasikeičia mokesčius reglamentuojantys teisės aktai.
Baltarusijos Respublikos Prezidento 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsaku Nr. 499 „Dėl
kai kurių priemonių pagrindinėms lėšoms atkurti statybos srityje“ buvo
padidinti atskaitymai į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros
ministerijos inovacinį fondą, įsigaliojus šiam Baltarusijos Respublikos teisės
aktui, BUAB „Skala” neteko 9 proc. statybos darbų kainos, kurią privalėjo
pervesti į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros inovacinį fondą.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
priteisė iš ieškovo UAB „Skala“ 2133,25 Lt advokato atstovavimo, 449 Lt vertimo
išlaidų atsakovo UĮ „BelVillesden“ naudai ir 20 Lt į valstybės biudžetą
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas
nurodė, kad sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, jog visus ginčus, nesutarimus
arba reikalavimus, kylančius iš sutarties arba susijusius su ja, taip pat
susijusius su jos vykdymu, nesilaikymu, nutraukimu arba negaliojimu, šalys
sprendžia derybomis, o nepavykus jų išspręsti – šalies pareiškėjos
jurisdikcijos teisme.
Dėl
sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo. Teismas nurodė, kad Baltarusijos
Respublikos CK 420 straipsnyje nustatyta, jog vienos iš šalių reikalavimu
sutartis teismo sprendimu gali būti nutraukta, tik jeigu kita sutarties šalis
iš esmės pažeidė sutartį. Generalinės rangos sutarties esminės sutarties
sąlygos yra šalių susitarimas dėl dalyko - prekybos centro Mogiliove,
Gabrovskajos ir Movčanskovo gatvių sankirtoje, statybos, dėl statybos rangos
įvykdymo terminų, sutarties kainos. Darbai buvo vykdyti pagal atsakovo avansines
įmokas.
Teismas rėmėsi
atsakovo pateiktais skaičiavimais, patvirtinančiais, kad atliktų ir privalomų
apmokėti darbų vertė nuo 2005 m. gruodžio iki 2006 m. liepos mėn. buvo 674
237,63 euro, apmokėta 811 936,54 euro. 2006 m. liepos mėn. darbų atlikta dar už
310 687,40 euro. Atlikus mokėjimus 2006 m. liepos 21 d. ir 2006 m. rugpjūčio 18
d., bendra apmokėta suma buvo 985 062,46 euro. Todėl teismas nurodė, kad, nors
ir esant sutarties vykdymo termino pažeidimui, neturi pagrindo pripažinti, jog
avansiniai mokėjimai atsakovo nebuvo atliekami ar buvo netinkamas finansavimas,
kad atsakovui sukeltų tokį nuostolį, dėl kurio jis didele dalimi ne dėl savo
veiksmų netektų to, į ką pagrįstai pretendavo sudarydamas sutartį.
Dėl
apmokėjimo už atliktus darbus. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad
generalinio rangovo atlikti darbai priimami kiekvieną mėnesį, šalims pasirašant
atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Jeigu užsakovas laiku nepasirašo
atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto arba jis nepareiškia raštiško motyvuoto
atsisakymo jį pasirašyti, šalys laiko, kad užsakovas darbus priėmė. 2006 m.
liepos 10 d. Papildomo susitarimo Nr. 7 3 punktu šalys susitarė, kad už darbus
apmokama pagal pasirašytus ataskaitinį mėnesį atliktų darbų perdavimo ir
priėmimo aktus per 3 banko dienas nuo akto pasirašymo momento. Atsakovo
pateikti skaičiavimai patvirtina, kad atliktų ir privalomų apmokėti darbų vertė
2005 m. gruodžio–2007 m. birželio mėn. yra 1 227 173,03 euro, o sumokėta 1 236
174,12 euro. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2007 m. birželio mėn. atsisakė
apmokėti už atliktus darbus.
Baltarusijos
Respublikos Prezidento 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsaku Nr. 499 „Dėl kai kurių
priemonių pagrindinėms lėšoms atstatyti statybos srityje“, kuris priimtas po
ieškovo ir atsakovo Generalinės rangos sutarties sudarymo, ir kuriuo nustatyti
atskaitymai į Baltarusijos Respublikos architektūros ir statybos ministerijos
inovacinį fondą – atskaitymų dydis siekia 0,25 proc. nuo Baltarusijos
Respublikos teritorijoje atliktų darbų savikainos darbų jų baigimo dieną. Pagal
sutartį ir papildomus sutarties susitarimus šalys, susitardamos dėl objekto
kainos, sudarė darbų apimties ir kainų žiniaraštį, kurio 19 punktu nuo bendros
7 400 000 eurų kainos be PVM buvo nurodyta 370 000 eurų pridėtinių išlaidų
suma, tai sudaro 5 proc. darbų kainos, neįskaitant PVM. Pagal Baltarusijos Respublikos
Ministrų tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 1450 ,,Dėl statybos rangos
sutarčių (kontraktų) sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ rangos sutartys
Baltarusijos Respublikoje sudaromos organizuojant rangos konkursus, derinant su
konkurso sąlygomis. Statybos darbų sutartinė (kontrakto) vertė nustatoma rangos
konkurso būdu. Tai reiškia, kad ieškovas, laimėjęs konkursą atlikti statybos
rangos darbus atsakovui ir pateikęs savo sąlygas, tikėjosi, jog statybos
procese su atliktais darbais atsirandančių pridėtinių išlaidų suma atitiks
nurodytą procentinę išraišką. 2006 m. birželio 6 d. Papildomu susitarimu Nr. 5,
2006 m. liepos 10 d. papildomu susitarimu Nr. 7, 2006 m. lapkričio 27 d.
papildomu susitarimu Nr. 8 buvo sumažinta sutartyje nustatytų darbų vertė iki 1
384 481,92 (neįskaitant PVM) euro, tačiau atliekamų darbų apimties ir kainų
žiniaraštyje liko ta pati 370 000 eurų pridėtinių išlaidų vertė, kuri sudaro
daugiau kaip ketvirtadalį darbų kainos. Teismas nurodė, kad ieškovas, pateikęs
savo pasiūlymą konkursui dėl rangos sutarties sudarymo, žinojo, jog objekto
statybos darbai bus vykdomi Baltarusijos Respublikoje, todėl išlaidų BUAB
„Skala“ atstovybės valdymo struktūrai išlaikyti sutarties vykdymo metu
protingai ir logiškai galima buvo numatyti. Tačiau smarkiai sumažėjus sutarties
kainai ieškovo nurodyta nepakitusi 370 000 eurų pridėtinių išlaidų suma
neatitinka protingumo kriterijaus.
Baltarusijos
Respublikos Ministrų Tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1450
patvirtintų Statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo taisyklių 34 punkte
nustatyta, kad jei rangovas statybos metu identifikuoja darbus, būtinus
tolesnei objekto statybai, tačiau nenumatytus projektinėje dokumentacijoje ir
didinančius statybos kainą, jis privalo nedelsdamas apie tai informuoti
užsakovą. Jei užsakovas per dešimt dienų neatsako, rangovas gali sustabdyti
darbus ir pareikalauti kompensuoti dėl prastovos patirtus nuostolius. Rangovas,
neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo
kompensacijos už papildomai atliktus darbus ir dėl to patirtų nuostolių, jeigu
neįrodo poreikio imtis skubių priemonių užsakovo interesams apsaugoti, taip pat
fakto, kad darbų sustabdymas galėjo sukelti statomo objekto sunaikinimą arba
sugadinimą. Byloje tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Jokių pranešimų pagal
nurodytą teisės normoje tvarką ieškovas atsakovui nėra pateikęs.
Baltarusijos
Respublikos CK 698 straipsnio 3 dalyje nurodyta projektinėje dokumentacijoje
nenumatytų darbų atlikimo tvarka, pagal kurią rangovas, statybos proceso metu
nustatęs nenumatytus statybinėje - projektinėje dokumentacijoje darbus ir dėl
to kilusį reikalingumą atlikti papildomus statybos darbus objekte bei padidinti
sutarties sąmatinę kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Byloje nėra
įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su pranešimu, jog turi būti
keičiamos statybos apimtys dėl objekto monolitinių pamatų. Baltarusijos
Respublikos CK 699 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad rangovas,
pasinaudodamas CK 420 straipsnio galimybe, gali reikalauti peržiūrėti sąmatą,
jei dėl nuo rangovo nepriklausančių priežasčių darbų vertė viršijo sąmatos vertę
daugiau kaip dešimčia procentų.
Teismas
darė išvadą, kad ieškovas, nepasinaudojęs įstatymų nustatytu laiku ir tvarka
suderinti su atsakovu padidėjusią darbų apimtį, daugiau kaip po metų 2007 m.
rugsėjo mėn. darbų akte nurodęs papildomus darbus, prarado teisę į dėl to
atsiradusių nuostolių atlyginimą. Be to, sutartinių įsipareigojimų laikymuisi
ir atsakomybės už jų netinkamą vykdymą paskirstymui, esminę reikšmę turi
sutartyje nustatyti įsipareigojimų vykdymo terminai. Baltarusijos Respublikos
CK 377 straipsnio pagrindu ieškovas, kaip kreditorius, pripažintinas praleidęs
prievolės įvykdymo terminą. Baltarusijos Respublikos Ministrų tarybos 1998 m.
rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1450 19 punkte imperatyviai nustatyta, kad statybos
rangos sutartyje objekto statybos terminai neturi viršyti terminų, nurodytų
patvirtintoje projektinėje dokumentacijoje ir rangos konkurso sąlygose, todėl,
pasibaigus objekto statybos užbaigimo laikui, nustatytam Sutarties 3.2 punkte –
2006 m. gegužės 20 d., ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gegužės 25 d. nutartimi ieškovo BUAB „Skala“ apeliacinis skundas tenkintas
iš dalies ir nutarta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą
iš dalies pakeisti:
Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl rangos sutarties nutraukimo, panaikinti. Priimti ieškovo BUAB „Skala“ atsisakymą nuo
ieškinio reikalavimo nutraukti 2005 m. lapkričio 30 d. Generalinės rangos
sutartį ir dėl šio reikalavimo bylą nutraukti; sprendimo dalį, kuria atmestas
ieškovo reikalavimas priteisti 13 065,27 euro nuostolių, patirtų sumokėjus
papildomus atsiskaitymus į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros
ministerijos inovacinį fondą, panaikinti. Šį ieškinio reikalavimą patenkinti ir
priteisti ieškovui BUAB „Skala“ iš atsakovo UĮ „BelVillesden“ 13 065,27 euro
nuostolių atlyginimo; likusią teismo
sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartyje
nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovo
atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo nutraukti generalinės rangos sutartį. Pagal
CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę
atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškovas neprivalo kartu su atsisakymu nuo
ieškinio išdėstyti tokio atsisakymo jam kylančius teisinius padarinius, juolab
kad ieškovui atstovauja advokatas.
Dėl
sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apelianto teiginį, kad, atsakovui pažeidus generalinės
rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl pastato projektinės
dokumentacijos keitimo terminų bei dokumentų perdavimo apeliantui, apeliantas
prarado galimybę tinkamai ir laiku įvykdyti prisiimtą pareigą - statybos darbus
atlikti nenukrypstant nuo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto architektūrinio
projekto bei nepažeidžiant sutartyje nustatyto statybos darbų užbaigimo
termino. Teismas nurodė, kad generalinės rangos sutartyje nėra nenurodytas
terminas iki kada projektinę medžiagą užsakovas turi pateikti rangovui. Dalis
projektinės medžiagos ieškovui perduota sutarties pasirašymo metu, kita
projektinė medžiaga perduota ieškovui 2006 m. vasario 22 d., 2006 m. kovo 3 d.
ir 2006 m. kovo 30 d. Nors ieškovas teigė, kad projektinė medžiaga buvo nuolat
keičiama, iš darbų atlikimo ir priėmimo aktų matyti, jog šie darbai atitiko
sutartimi ir papildomais susitarimais numatytų darbų apimtį. Ieškovo nebuvo
prašoma atlikti papildomų darbų, priešingai, darbų kiekis sumažintas remiantis
Papildomu susitarimu Nr. 7. Ieškovas 2006 m. kovo 14 d. raštu atsakovą
informavo, kad sutartyje numatyti darbai, kuriuos ieškovas privalėjo atlikti
nuo 2005 m. gruodžio iki 2006 m. kovo mėn., nebus atlikti laiku, nes buvo
nukeliami dėl nepalankių oro sąlygų, trukdančių atlikti žemės darbus, darančių
neįmanomą polių kalimą, kolonų montavimą ir kitų darbų atlikimą laikantis jų
technologijos. Dėl to teismas konstatavo ieškovo nesilaikymą sutarties
nuostatų. Sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, kad generalinis rangovas privalo
atlikti darbus už gautą 1 746 400 eurų avansą per du kalendorinius mėnesius nuo
jų pervedimo į jo sąskaitą dienos. Jeigu darbai neatliekami laiku, generalinis
rangovas per tris darbo dienas pasibaigus nurodytam laikui privalo grąžinti
avansą, išskaičius faktiškai atliktų už gautą avansą darbų kainą. 2006 m. laiku
neatlikus darbų pagal banko garantiją atsakovui buvo grąžinta 777 904,08 euro
nepadengta atliktais darbais avanso suma.
Dėl
atliktų darbų apmokėjimo ir netesybų. Ieškovo nurodytu laikotarpiu 2007 m.
gegužės, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais iš viso ieškovas atliko darbų
pagal priėmimo-perdavimo aktus už 6224 eurų ir apskaičiavo pridėtinių išlaidų
už 112 025,33 euro. Atsakovas 2007 m. birželio mėnesį pervedė ieškovui 6934 eurų
avansą nurodytiems darbams apmokėti.
Teismas
pažymėjo, kad pradinėje sutartyje pridėtinių išlaidų suma nustatyta 5 proc. nuo
sutarties kainos. Papildomais susitarimais Nr. 5 ir
Nr. 7 buvo smarkiai sumažinta sutartyje numatytų darbų apimtis, kurią turi
atlikti ieškovas, t. y. jam liko atlikti darbų už 1 384 481,92 euro (be PVM),
tačiau susitarime liko ta pati – 370 000 eurų pridėtinių išlaidų suma. Likusi
pridėtinių išlaidų suma sudaro daugiau kaip 25 proc. darbų kainos, tai, teismo
vertinimu, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Atsakovas, apmokėdamas už atliktus darbus, sumokėjo ieškovui 228 682,15 euro
pridėtinių išlaidų, tai sudaro 16,5 proc. nuo atliktų darbų sumos, dėl to
ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti likusių 112 025,33 euro pridėtinių
išlaidų. Nurodytų pridėtinių išlaidų atlyginimas sutartyje nesusietas su
ieškovo atstovybės Baltarusijoje išlaikymo išlaidų.
Byloje ieškovo pateiktas priėmimo-perdavimo aktas už 2007 m.
rugsėjo mėn. atliktus darbus, kuriame nurodoma, kad ieškovas atliko monopolinių
rostverkų ir pamatų įrengimą už 23 220 eurų, o pridėtinės išlaidos yra 89 243,69
euro, atsakovas nepasirašė šio akto. Teismas nurodė, kad ieškovas dėl
nenumatytų sutartyje papildomų darbų turėjo pranešti atsakovui (Baltarusijos
Respublikos CK 698 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad
ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su pranešimu, jog turi būti keičiamos
statybos apimtys dėl objekto monolitinių pamatų ir rostverkų betonavimo ir jog darbams
bus panaudota 86 kub. m betono daugiau nei
buvo numatyta Sutarties 1 priede.
Bylos
įrodymais nepatvirtinta, kad atsakovas pavėluotai priimdavo ir apmokėdavo
ieškovo atliktus darbus, dėl to teismas atmetė reikalavimą dėl netesybų (4462,76
euro delspinigių) priteisimo.
Dėl
atskaitymų į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos
inovacinį fondą. Teismas nurodė, kad Baltarusijos Respublikos Prezidentas
2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 499 „Dėl kai kurių priemonių pagrindinėms
lėšoms atstatyti statybos srityje“ nustatė, jog turi būti vykdomi atskaitymai į
Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį
fondą. Vykdydama šį įsakymą Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros
ministerija 2006 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 37, pagal kurį
atskaitymus į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos
inovacinį fondą moka generaliniai rangovai. Įmonei su užsienio investicijomis
buvo nustatytas atskaitymų dydis, kurį sudarė 0,25 proc. nuo Baltarusijos
Respublikos teritorijoje atliktų darbų savikainos. Šis nutarimas priimtas ir
įsigaliojo vėliau, nei šalių sudaryta generalinės rangos sutartis. Dėl to
ieškovas negalėjo numatyti, kad tokie atskaitymai į Baltarusijos Respublikos
Statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą bus nustatyti ir
negalėjo jų įtraukti į sutartimi numatytą darbų kainą. Nurodytame nutarime nustatyta,
kad atskaitymų į fondą įskaičiavimas vykdomas įskaitant minėtą atskaitymą į
prekių, produkcijos, darbų ar paslaugų kainą tam, kad juos padengtų pirkėjas
(užsakovas), todėl 13 065,27 euro atskaitymus turi sumokėti užsakovas
(atsakovas).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas BUAB ,,Skala“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutarties
dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d.
sprendimas, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 281
000,01 euro nuostolių atlyginimo. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos
pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185
straipsnis) pažeidimo – apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertinęs
bylos įrodymus padarė jiems prieštaraujančias išvadas, t. y. neteisingai
vertino įrodymus, turinčius reikšmės sprendžiant, kaip buvo vykdoma sutartis,
ar ji buvo pažeista ir ar atsakovas turėjo sumokėti už atliktus darbus. Kasatoriaus
teigimu, priešingai nei nustatė teismai, atsakovas vėlavo pateikti projektinę
dokumentaciją, kurios pagrindu turėjo būti atliekami darbai. Apeliacinės
instancijos teismas neįvertino, kad likus vienam mėnesiui iki termino užbaigti
statybos darbus pabaigos toliau vyko restorano, kuris nebuvo numatytas pastato
pirminiame projekte, projekto sprendinių derinimas su ieškovu ir kitais
asmenimis (atsakovo 2006 m. birželio 9 d. raštas), galutinis statybos
darbų užbaigimo terminas pagal sutartį buvo nustatytas 2006 m. liepos 20 d.
Užsitęsus atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį dėl pastato
projektinės dokumentacijos pateikimo ir keitimo vykdymui ieškovas 2007 m.
vasario 26 d. raštu laikinai sustabdė savo prievolių pagal sutartį vykdymą.
2. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 708
straipsnio 4 dalį rangovo darbų perdavimas užsakovui ir jų priėmimas
įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako
pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis;
vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu,
jei teismas pripažįsta, kad kitos šalies atsisakymo pasirašyti motyvai yra
pagrįsti. Kasatoriaus teigimu, visi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai
(išskyrus už 2007 m. rugsėjo mėnesį) patvirtinti pastato statybos techninės
priežiūros atstovo ir nė vienas atsakovo nepriimtas atliktų darbų
priėmimo-perdavimo aktas nebuvo ginčytas teisme. Taigi atsakovas privalo
atsiskaityti pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus.
3. Sutartimi ir jos vėlesniais pakeitimais
susitarta dėl pridėtinių išlaidų, mokamų ieškovui nepaisant atliekamų darbų
apimties, nes pridėtinės išlaidos buvo reikalingos ieškovo atstovybei
Baltarusijos Respublikoje išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada,
kad ieškovo prašoma priteisti pridėtinių išlaidų suma neatitinka protingumo,
sąžiningumo, teisingumo principų – prieštarauja sutarčių laisvės principui.
Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad
civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti
civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra
nustatyti tarpusavio teises ir pareigas; sudarytos sutartys turi būti vykdomos
taip, kaip nustatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis VĮ ,,Teisinės
informacijos centras“ v. UAB ,,Danske lizingas“ byloje Nr. 3K-3-300/2009;
2009 m. lapkričio 27 d. nutartis J. S. v. S. K. ir kt. byloje Nr.
3K-3-531/2009). Sutarčių laisvės principas leidžia
šalims savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai tam
tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156
straipsnio 4 dalis). Šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos
nusistatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su
kaina susijusius klausimus; jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų
svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų,
tai dispozityviosios teisės normos, reglamentuojančios šiuos klausimus,
netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis A. M. v. UAB ,,Volnata“
ir kt. byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis UAB
,,Luidas“ v. UAB ,,Baltijos laikas“ byloje Nr. 3K-3-219/2009). Sudarydamos sutartį šalys joje aiškiai susitarė dėl
pridėtinių išlaidų, dėl kurių sumokėjimo sąlygos nebuvo pakeistos vėlesniais
sutarties pakeitimais. Šalys, būdamos verslininkės, gerai suprato pridėtinių
išlaidų dydį, paskirtį, dėl jų susitarė savanoriškai gera valia.
Atsiliepimu į kasacinį
skundą atsakovas UĮ ,,BelVillesden“ prašo kasacinio skundo netenkinti ir
palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartį. Atsiliepime
nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Kasaciniame skunde išdėstyti projektinės
dokumentacijos pateikimas, terminai jai pateikti yra fakto klausimai, nustatyti
bylą nagrinėjusių teismų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir
(ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kadangi kasaciniame skunde ginčijamos
faktinės bylos aplinkybės, tai negali būti laikoma pagrindu skundžiamai
apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
2. Nė viename iš ieškovo pateiktų darbų
priėmimo-perdavimo aktų nėra žymos apie atsakovo atsisakymą juos pasirašyti.
Baltarusijos Respublikos CK 708 straipsnio 4 dalies teisės norma dėl žymos apie
atsisakymą pasirašyti yra imperatyvioji, todėl ieškovo pateikti darbų
priėmimo-perdavimo aktai negali būti laikomi vienašaliais, nes jie neatitinka
šioje teisės normoje nustatytų tokių aktų turiniui keliamų reikalavimų. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
sausio 27 d. nutartyje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“ byloje
Nr. 3K-3-54/2009 konstatuota, kad ginčyti darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis
gali atsikirtimų į ieškinį formą, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru
ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Byloje atsakovas pateikė išsamius
atsikirtimus į ieškinį, dėl to savo teises gynė tinkamomis procesinėmis
priemonėmis. Be to, pasirašęs ieškovo surašytus darbų priėmimo-perdavimo aktus,
pastato statybos techninės priežiūros atstovas nėra atsakovo atstovas, kuris
būtų įgaliotas atsakovo vardu priimti darbus. Atsakovas, atsisakydamas
pasirašyti aktus, rėmėsi per didelėmis pridėtinių išlaidų sumomis pateiktuose
aktuose.
3. Dėl ieškovo prašomų pridėtinių išlaidų
priteisimo kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai neatsižvelgė į
skunde nurodytus cituojamose bylose priimtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisės taikymo išaiškinimus, nepagrįsti, nes nurodytose bylose faktinės
aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, dėl to tai nepatvirtina nukrypimo
nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei nesudaro
pagrindo naikinti šioje byloje priimtos ir kasacine tvarka skundžiamos
apeliacinės instancijos teismo nutarties. Rangovo patirtų išlaidų būtinumo, jų
realumo, faktinio turėjimo kriterijai, sprendžiant jų priteisimo klausimą,
suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartyje R. Jurgelionio firma
,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr.
3K-3-54/2009. Ieškovo nurodytos pridėtinės išlaidos
nepatvirtintos į bylą nepateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, prašoma
priteisti pridėtinių išlaidų suma prieštarauja protingumo principui, nes jų
dydis keliolika kartų viršija darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų
tarpinių darbų vertę.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų
sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1
dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami statybos rangos
sutarties vykdymą, apmokėjimą už atliktus darbus, įrodymų vertinimą,
sprendžiant dėl rangovo ir užsakovo pareigų vykdymo, reglamentuojančių teisės
normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasacinis teismas pasisako nurodytais
teisės klausimais.
Dėl teismo
jurisdikcijos ir taikytinos teisės
Remdamosi
sutarties laisvės ir šalių autonomijos principu šalys gali susitarti, kad jų
teisėms ir pareigoms bus taikoma atitinkamos valstybės teisė. Nagrinėjamos
bylos atveju statybos rangos sutarties šalys susitarė, kad ginčai, kylantys iš
sutarties, bus sprendžiami šalies pareiškėjos jurisdikcijos teisme (sutarties
11.1 punktas), taikant Baltarusijos Respublikos teisę (sutarties 12.3 punktas).
Esant sutarties šalių susitarimui taikyti užsienio teisę, teismas ją taiko,
spręsdamas šalių teisminį ginčą. Taikytina užsienio teisė apima visas
materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius. Tai, kas
yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis
atitinkamos valstybės teise. Į šią sąvoką neįeina proceso teisė, nes teismas
civilinę bylą turi nagrinėti pagal savo valstybės, t. y. nacionalinę, proceso
teisę, pagal bendrąjį teisės principą, kad teismas nagrinėja bylą,
vadovaudamasis proceso tvarka, nustatoma to teismo valstybės vietos teisėje (lex
fori). Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus
įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos
teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio
valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise (Lietuvos
Respublikos CPK 808 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateikti įrodymai apie
Baltarusijos Respublikoje galiojantį statybos rangos teisinių santykių, iš
kurių nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, teisinį reglamentavimą. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 808 straipsnio 2 dalyje
nurodytais atvejais informacija apie užsienio teisę yra bylos
faktai ir įrodinėjimo našta dėl jų tenka bylos šaliai, kuri remiasi užsienio teise,
o ne teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis
Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Versicherung AG“ v. S.
M. byloje Nr. 3K-3-580/2008;
2009 m. vasario 23 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
v. AB „Progresas“ byloje Nr. 3K-3-81/2009). Kasaciniame skunde išdėstytos
nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo
aiškinamos ir taikomos Lietuvos Respublikos CK normos dėl sutarčių laisvės
principo, sutarčių vykdymo, nėra aktualios nagrinėjamoje byloje, nes, kaip
pirmiau nurodyta, byloje kilusiems ginčo teisiniams santykiams taikytina
Baltarusijos Respublikos materialioji teisė.
Dėl šalių
tarpusavio įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį, vienašališkai sudarytų
darbų priėmimo-perdavimo aktų galiojimo ir užsakovo įsipareigojimų apmokėti už
atliktus darbus
Kasaciniame
skunde nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino įrodymus,
turinčius reikšmės sprendžiant, kaip buvo vykdoma statybos rangos sutartis ir
jos priedai dėl apmokėjimo už atliktus darbus ginčo laikotarpiu (2007 m.
gegužės-rugsėjo mėnesiais). Šalių ginčas kasaciniame teisme pagal kasaciniame
skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus argumentus iš esmės yra dėl
Generalinės rangos sutarties sąlygų, kuriomis šalys sulygo pridėtinių išlaidų
dydį ir jų apmokėjimo tvarką, aiškinimo ir taikymo. Kasaciniame skunde
nurodyta, kad pridėtinės išlaidos yra nustatytos šalių sudarytoje Generalinės
rangos sutartyje ir jos 7 bei 8 prieduose. Šios išlaidos yra sudėtinė
Generalinės rangos sutarties kainos dalis ir atsakovas (užsakovas) privalo jas
dengti pagal sutarties sąlygose nustatytą tvarką. Atsakovas (užsakovas)
atsiliepimuose į ieškinį (papildomą ieškinį) ir kasacinį skundą nurodo, kad
pridėtinės išlaidos yra papildomos statybos rangos procese atsirandančios
sumos, susijusios su atliktais darbais per ataskaitinį mėnesį. Atsakovo
teigimu, rangovas (kasatorius), per ataskaitinį periodą atlikęs tik simbolinę
statybos rangos tarpinių darbų apimtį, apskaičiavo neadekvačios vertės
pridėtines išlaidas už tą ataskaitinį periodą ir dėl to, atsakovo (užsakovo)
tvirtinimu, tokios pridėtinės išlaidos yra pernelyg didelės ir negali būti
laikomos pagrįstomis. Argumentus dėl nesutikimo apmokėti pridėtines išlaidas
atsakovas (užsakovas) išdėstė ieškovui (rangovui) pateiktuose raštuose ir
teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Galiojančiose
civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto
ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į
ieškinį (Lietuvos Respublikos CPK 142, 143 straipsniai). Šioje byloje atsakovas
pareiškė materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus (nurodydamas juos
atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais teismo
posėdyje), kuriais buvo siekiama paneigti ieškinio dėl pridėtinių išlaidų
priteisimo ir kitų reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčyti
rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma,
tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo
negaliojančiu. Dėl to negalima laikyti teisiškai pagrįstu kasacinio skundo
argumentą, kad, nesutikdamas su darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytomis
pridėtinėmis išlaidomis, atsakovas turėjo reikšti priešieškinį dėl tokių aktų
nuginčijimo.
Teisėjų
kolegija negali sutikti su atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais,
kad ieškovui (rangovui) surašant vienašalius statybos rangos tarpinių darbų
priėmimo-perdavimo aktus buvo pažeistos Baltarusijos Respublikos CK 708
straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias rangovo
darbų perdavimas užsakovui ir jų priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi
šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie
atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis darbų perdavimo aktas gali
būti teismo pripažintas negaliojančiu, jei teismas pripažįsta, kad kitos šalies
atsisakymo pasirašyti motyvai yra pagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas (užsakovas) neginčijo
statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktų dėl juose užfiksuotų darbų
atlikimo faktų. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 708 straipsnio 4 dalį būtent
priėmimo-perdavimo akto nepasirašiusios šalies motyvų pagrįstumo reikalaujama,
kai šalis ginčija priėmimo-perdavimo aktą ir juo sukeliamus teisinius
padarinius. Kaip nurodyta aptariamoje teisės normoje, rangos darbų
priėmimo-perdavimo aktas pripažįstamas galiojančiu, nebent toks aktas
nuginčijamas teisme. Galiojančiame darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuoti
atlikti darbai yra laikomi priimtais. Darbų priėmimas-perdavimas reiškia
esminių rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ir lemia užsakovo prievolę
apmokėti už atliktus darbus.
Baltarusijos Respublikos CK 701 straipsnio 1 dalyje
nustatyta užsakovo pareiga sumokėti už rangovo atliktus darbus ta apimtimi,
kuri numatyta sąmatoje, laikantis teisės aktuose ir statybos rangos sutartyje
nurodytų terminų ir tvarkos. Pagal Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos
1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 1450 ,,Dėl statybos rangos sutarčių
(kontraktų) sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ rangos sutartys
sudaromos organizuojant rangos konkursus, kurių sąlygomis statybos darbų
sutartinė (kontrakto) kaina nustatoma rangos konkurso būdu. Šalių sudaryta
Generalinės rangos sutartimi ir jos vėlesniais pakeitimais susitarta dėl
pridėtinių išlaidų sumos, kurią apmoka užsakovas rangovui. Generalinės rangos
sutartyje susitarta dėl bendros 7 400 000 eurų kainos (be pridėtinės
vertės mokesčio) ir 370 000 eurų pridėtinių išlaidų sumos. Šalių sudarytais
papildomais susitarimais Nr. 5, Nr. 7 ir Nr. 8 (atitinkamai 2006 m. birželio 6
d., 2006 m. liepos 10 d. ir 2006 m. lapkričio 27 d.) iš esmės sumažinta
Generalinės rangos sutartyje numatytų darbų apimtis ir kaina, tačiau atliekamų
darbų apimties ir kainos žiniaraštyje nurodyta ta pati 370 000 eurų pridėtinių
išlaidų suma. Taigi nors sutarties vėlesniais pakeitimais buvo sumažinta
atliktinų darbų apimtis ir jų kaina, tačiau į sutarties kainą įtrauktų
pridėtinių išlaidų suma nebuvo pakeista. Nurodytos pridėtinės išlaidos yra
sutartyje sulygtos sąmatos sudėtinė dalis. Sutartyje nurodyta tvirta pridėtinių
išlaidų suma, kurią įsipareigojo sumokėti užsakovas. Bylą nagrinėję pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė, kad įsipareigojimų sumokėti šią
sumą vykdymas būtų susietas su pridėtinių išlaidų panaudojimo paskirtimi ir
(arba) su darbų atlikimo apimtimi, kuri šalių susitarimu keitėsi rangos darbų
atlikimo laikotarpiu, taip pat nenustatyta šalių susitarimo dėl šių įsipareigojimų
vykdymo kitų išlygų ar aplinkybių, jog atsakovas (užsakovas) būtų inicijavęs jį
įpareigojančių aptariamų sutarties sąlygų dėl pridėtinių išlaidų pakeitimą.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad pridėtinės išlaidos,
nurodytos Generalinės rangos sutartyje, turi būti proporcingos atliktų darbų
vertei ir sudaro 5 proc. atliktų darbų kainos, nėra visiškai pagrįsta bylos
duomenimis, tokių argumentų dėl pridėtinių išlaidų proporcingumo nenurodo nė
viena šalis. Be to, taikydamas proporcingumo kriterijų, apeliacinės instancijos
teismas neatskleidė šalių sutarties turinio ir esmės, dėl kurių turi būti
papildomai aiškinamasi ir nustatyta, dėl ko iš tikrųjų šalys susitarė.
Kasatorius nurodo, kad sutarties sąlygos dėl pridėtinių išlaidų galiojo, jų privalomumą
rodo šalių susitarimas, o bylą išnagrinėjusio teismo nutartyje pateiktas
teisinis įvertinimas neatitinka sutarties laisvės ir privalomumo šalims
principų, reiškiančių, be kita ko, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis
turi būti vykdoma sąžiningai ir kad toks vykdymas turi atitikti sutartinių
įsipareigojimų turinį. Su nurodytais kasacinio skundo argumentais teisėjų
kolegija sutinka. Baltarusijos Respublikos CK 395 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad sutartis įsigalioja ir tampa privaloma šalims nuo jos sudarymo
momento. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 420 straipsnio 1 ir 2 dalį
vienašališkai sutartis gali būti keičiama arba nutraukiama tik sutartyje
nurodytais atvejais, taip pat teismo sprendimu, esant esminiam sutarties
pažeidimui ir kitais teisės aktų ir sutarties numatytais atvejais.
Pažymėtina tai, kad byloje nustatytina, ar rangovas
(ieškovas) atliko visus darbus pagal statybos rangos sutartį, nes tokio fakto
patvirtinimas (paneigimas) nulemia užsakovo (atsakovo) prievolės sumokėti visą
rangos sutartimi sulygtą darbų kainą atsiradimą. Nurodytų reikšmingų bylai
teisingai išspręsti aplinkybių įrodinėjimas, jų nustatymas ir įvertinimas turi
būti atliekamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kasacine tvarka
nagrinėjamose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendžia teisės, ne fakto
klausimus, ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė ir
įvertino ne visas turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes,
apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis negali būti laikoma pakankamai
teisiškai pagrįsta, dėl to jos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti
pridėtinių išlaidų atlyginimą yra naikintina ir ši bylos dalis perduotina
nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktas).
Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria
netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius),
apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad bylos
įrodymais nepatvirtinta, jog atsakovas pavėluotai priimdavo ir apmokėdavo
ieškovo atliktus darbus, nenuginčyta kasacinio
skundo argumentais, dėl to ši nutarties dalis paliktina nepakeista. Dėl statybos
rangos objekto projektinės dokumentacijos pateikimo terminų - kasacinis
teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytomis
faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis dėl šios dokumentacijos parengimo ir jos
teisinės reikšmės, kasacinio skundo argumentais nepaneigtas nurodytų išvadų
apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisinis pagrįstumas.
Likusi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria
nutraukta bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą,
taip pat tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovo atliktų atskaitymų
(į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį
fondą) atlyginimą, nėra ginčijama kasaciniu skundu, dėl to ši nutarties dalis
paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Nusprendus bylą grąžinti apeliacinės
instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme,
paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos
teismui (CPK 93 straipsnis). Dėl šios priežasties naikintina apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šis
klausimas perduotinas spręsti apeliacinės instancijos teismui. Be kitų
bylinėjimosi išlaidų, paskirstytinos ir kasacinio teismo turėtos procesinių
dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96
straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. pažymą
apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo
24,65 Lt tokių išlaidų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas
ieškovo BUAB ,,Skala“ reikalavimas dėl pridėtinių išlaidų atlyginimo, taip pat
dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos
apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gegužės 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Egidijus Baranauskas
Janina Januškienė
Antanas
Simniškis