3.       Pareiškėjas prieštaraudamas Sprendimo argumentams nurodė, kad sklypas ginčo teritorijoje negali būti formuojamas. Formuojamame sklype yra tik ūkinės veiklos paskirčiai priskiriami pastatai – sandėliukai ir garažai, kurių pagrindinė paskirtis yra tarnauti pagrindiniam pastatui – gyvenamajam namui. Atskiro sklypo formavimas pažeis Taisyklių 46 punkto a papunktyje nustatytą imperatyvą. Nors registre šie statiniai nenurodyti kaip priklausiniai, tačiau tai nėra esminė aplinkybė, nes šiuo atveju yra svarbi jų faktinė paskirtis. Sandėliukai, garažai ir ūkio pastatai nėra savarankiški statiniai, ir projekte numatyti teritorijos naudojimo būdai neatitinka šių statinių naudojimo specifikos. Be to, projekte numatyti sklypo naudojimo būdai prieštarauja Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiajam planui, kuriuo vadovaujantis senamiestyje neturėtų būti vystoma pramonės ir sandėliavimo veikla. Taip pat sklype esantys statiniai yra skirtingos paskirties ir priklauso skirtingiems savininkams, todėl apjungiant visus statinius būtų pažeisti Taisyklių 32 punkto reikalavimai.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad sklypo plotas turėtų būti toks, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, tačiau sklypas yra nepagrįstai didelis (bendras sklype esančių statinių užimamas plotas – 238 kv. m, o sklypo plotas – 1370 kv. m). Įėjimai į sandėliukus ir garažus yra pietinėje pusėje, todėl sandėliukų naudojimui nėra reikalingas 5,53 a plotas, kuris yra už galinės sandėliukų sienos. Sandėliukams nėra naudojamas ir pietinėje pusėje esantis 3,4 a sklypo plotas. Tai yra bendro naudojimo teritorija, kurioje yra parkuojami automobiliai, joje lankosi svečiai ir pan. Abu plotai iš viso sudaro 7,93 a, t. y. 57 proc. iš 13,7 a projekte numatyto viso sklypo ploto. Šie plotai nėra faktiškai naudojami sklype esančių statinių eksploatacijai ir nėra tam reikalingi, taigi 7,93 a ploto priskyrimas sklypo teritorijai yra neteisėtas. Priskyrus šiuos plotus sklypui, ateityje atsiras galimybė visą sklypo plotą užstatyti, dėl to gali būti pažeisti kaimyninių sklypų savininkų teisėti interesai.

5.       Projekte nepagrįstai remiamasi Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, (toliau – ir Koncepcija). Tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje nurodoma, kad formuojant sklypus svarbu atsižvelgti ne tik į Koncepciją, tačiau ir į faktinį teritorijos naudojimą. Tuo tarpu šiai dienai didelė sklypo dalis nėra naudojama. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu sklypo plotas buvo numatytas mažesnis – 885 kv. m, o tik vėlesniu 2016 m. spalio 13 d. įsakymu sklypo plotas dėl neaiškių priežasčių padidėjo.

6.       Šiuo atveju buvo pažeista ir projekto viešinimo procedūra. Viešojoje erdvėje nebuvo prieinami esminiai projekto bylos dokumentai. Projektas prieštarauja imperatyviems galiojančių teisės aktų reikalavimams, pažeidžia kaimyninių sklypų pastatų ir savininkų naudotojų interesus. Šiuos argumentus turėjo išnagrinėti atsakovas, tačiau šios pareigos neįvykdė.

7.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 3 d. skundą ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pagrįstai, nes atsakovas negalėjo pradėti antros administracinės procedūros dėl tų pačių ginčo klausimų, nes tai draudžia imperatyvios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 6 dalies nuostatos.

9.       Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre dujų reguliavimo punktas ir garažai įregistruoti kaip atskirai funkcionuojantys statiniai, projektas buvo parengtas remiantis Taisyklių 2.4 punkte nustatyta tvarka. Sklypas buvo suformuotas vadovaujantis galiojančiais ir nenuginčytais planais, Taisyklių nuostatomis ir projekto rengimo reikalavimais. Sklypas formuojamas jame esantiems pastatams eksploatuoti, tarp formuojamo sklypo ir pareiškėjui priklausančio sklypo nėra laisvo valstybinės žemės ploto. Šiuo atveju buvo viešinama tik tokia informacija, kurią viešinti reikalauja atitinkami teisės aktai.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą nagrinėti pagal atsiliepime išdėstytus argumentus.

11.       Administracija nurodė, kad į pareiškėjo skunde pateiktas pastabas jam buvo atsakyta NŽT 2018 m. birželio 19 d raštu. Vėliau pareiškėjas, teikdamas skundą NŽT, naujų aplinkybių nepateikė. Sklype esantys pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri statiniai. Projekte sklypui yra nustatomi susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdai. Tai atitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą registruotų pastatų tiesioginę paskirtį, todėl projektas Taisyklių 46 punkto nuostatų nepažeidžia. Sklypo plotas padidėjo dėl to, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsisakė derinti parengtą projektą, todėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 13 d. įsakymu buvo leista pradėti rengti 1 370 kv. m ploto sklypo projektą. Tarp pareiškėjo nuosavybės ir formuojamo sklypo nėra laisvos valstybinės žemės ploto, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas netaikytinas. Visi su projektu susiję dokumentai buvo įkelti į ŽPDRIS, savivaldybė šios paslaugos neadministruoja, todėl dėl trūkstamų dokumentų pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į atsakovą.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 

13.       Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl NŽT 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1SS‑1846-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. NŽT ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą, nes jame nėra nurodyta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio, t. y. NŽT 2018 m. birželio 19 d. rašto Nr. 1SS-1209-(8.5.), pateikto į pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. skundą, pagrįstumu. Tai reiškia, kad šioje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė – ar pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundas atsakovui pagrįstai laikytas kartotiniu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme.

14.       Teismas aptarė VAĮ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-227 patvirtintame Aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos apraše nustatytą teisinį reglamentavimą bei aktualius teismų praktikos išaiškinimus bei įvertino, kad ginčijamas NŽT sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad, kaip teismas nustatė iš pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundo turinio, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi prieštaraudamas, kad formuojamas sklypas neatitinka Taisyklėse nustatytų kriterijų, dėl nepagrįstai didelio sklypo ploto, kad dalis sklypo ploto net nesusijusi su sklype esančių pastatų eksploatacija, dėl kaimyninių sklypų interesų pažeidimo, dėl projekto viešinimo pažeidimų. Teismas iš pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. skundo turinio nustatė, kad jame pareiškėjas taip pat prieštaravo, jog sklypas formuojamas jame esančių pastatų eksploatacijai, tačiau sklype esantys pastatai neatitinka Taisyklėse keliamų reikalavimų, taip pat prieštaravo dėl per didelio sklypo ploto, dėl kaimyninių sklypų savininkų interesų pažeidimo, dėl projekto viešinimo procedūros pažeidimo. Teismas iš abiejų pareiškėjo skundų turinio nustatė, kad jie grindžiami tomis pačiomis, iš esmės identiškomis aplinkybėmis. Skundas teismui taip pat grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundai NŽT. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą kaip kartotinį. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų apskundęs NŽT 2018 m. birželio 19 d. raštą Nr. 1SS-1209-(8.5.), todėl laikė, kad pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurie leistų abejoti šio rašto pagrįstumu, o atsakovui kiltų pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi tais pačiais klausimais.

15.       Teismas apibendrino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundų turinys ir juose dėstomos aplinkybės analogiškos ir besikartojančios, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundu prieštaravo dėl aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos ir dėl jų išsamiai atsakyta NŽT 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. 1SS-1209-(8.5.), ginčijamas NŽT sprendimas, kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, kad pakartotinai pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundo nenagrinės, yra teisėtas ir pagrįstas.

16.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas suformulavo reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą, teisėtumo, todėl teismas keliamą ginčą vertino (ginčo ribos) tik tuo aspektu, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip kartotinį. Nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamas pareiškėjo keliamų ginčo klausimų pagrįstumas iš esmės, todėl ginčo sklype esančių pastatų savininkų įtraukimas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nėra tikslingas.

III.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18.       Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas NŽT sprendimas buvo priimtas atskiros (antrosios) administracinės procedūros metu, kurios vienas iš esminių etapų yra projekto pateikimas visuomenės pastaboms. Šiuo atveju projektas buvo pateiktas svarstyti visuomenei du kartus. Pirmą kartą organizatoriui neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktas pastabas, pareiškėjas tokį sprendimą apskundė atsakovui, kuris jo skundą atmetė. Dar iki atsakovui priimant minėtą sprendimą, organizatorius paskelbė pakoreguotą sklypo projektą ir nustatė naują terminą visuomenės pastaboms pateikti, t. y. buvo pakartota projekto teikimo visuomenės pastaboms stadija. Susidarius tokiai situacijai pareiškėjas turėjo rinktis, ar skųsti pirminį atsakovo sprendimą teismui, kuriame nagrinėjami pirminiai projekto sprendiniai, ar pateikti naujas pastabas, nes projekto viešinimas vyksta iš naujo. Pareiškėjas pasirinko pateikti naujas pastabas, nes pakartotinai vykdoma viešinimo stadija laikytina atskiru (nuo ankstesnio viešinimo) rengimo etapu, o ginčas dėl pirminio projekto tapo nebeaktualus. Abiejose procedūrose buvo padaryti pažeidimai, susiję su informacijos apie projektą viešinimu, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo skundas negali būti laikomas kartotiniu.

19.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.       Atsakovas nurodo, kad teisėkūros subjektai aiškiai nustatė asmens elgesio modelį – asmuo, kuris nesutinka su NŽT sprendimu, jį skundžia administraciniam teismui, t. y. asmuo neturi teisinio pagrindo pakartotinai teikti pastabas vietos savivaldos institucijai tuo pačiu teisiniu bei faktiniu pagrindu ir inicijuoti pakartotinį ginčo nagrinėjimą valstybinėje institucijoje.

21.       Pareiškėjas 2018 m. kovo 2 d. apskundė atsakovui Administracijos atsisakymą priimti jo pasiūlymus, atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo bei pripažino, kad jis yra nepagrįstas, pareiškėjas šio atsakovo rašto neskundė. Pareiškėjas pateikė naują iš esmės analogiško pobūdžio prašymą Administracijai, nenurodydamas naujų faktinių duomenų, Administracijos atsisakymą nagrinėti pateiktus pasiūlymus pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundu vėl apskundė atsakovui taip pat nepateikdamas naujų faktinių aplinkybių. Tai reiškia, kad NŽT negalėjo pradėti antros administracinės procedūros, nes ją draudžia imperatyvios teisės normos (VAĮ 14 str. 5 d. 4 p.), todėl pareiškėjui kilo pasekmės – jo skundą ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti. Be to, imperatyvios teisės normos (Taisyklių 61 p.) aiškiai nustato, jog su NŽT sprendimu nesutinkantis pareiškėjas turi vienintelį elgesio variantą visuomenės pastabų nagrinėjimo procedūroje – pateikti skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

22.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1SS-1846-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą, konstatuodamas, kad šiame skunde nėra nurodyti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio, t. y. NŽT 2018 m. birželio 19 d. rašto Nr. 1SS-1209-(8.5.), pateikto į pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. skundą (b. l. 150–155), pagrįstumu.

23.       Pareiškėjas nesutikimą su šiuo Sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundai buvo paduoti ne dėl tos pačios administracinės procedūros, nes viena Projekto viešojo svarstymo procedūra vyko 2017 m. lapkričio 8–22 d., dėl jos buvo pateiktas 2018 m. kovo 2 d. skundas, į kurį atsakovas atsakė 2018 m. birželio 19 d. sprendimu. Antroji (pakartotinė) Projekto viešojo svarstymo procedūra vyko 2018 m. gegužės 25 d. – birželio 8 d., dėl jos buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundas, į kurį atsakovas atsakė 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu.

24.       Byloje nagrinėjamu atveju aktualioje teisės normoje – VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte, nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. 

25.       Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą.

26.       Žemės sklypų formavimas ir/ar pertvarkymas, kaip viena viešojo administravimo procedūra, yra tęstinio pobūdžio, susidedanti iš kelių etapų – projekto inicijavimo, parengimo, viešo svarstymo, tvirtinimo.

27.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundai buvo paduoti Projekto viešo svarstymo stadijoje.

28.       Byloje nustatyta, kad šių skundų dalykas ir pagrindas yra tapatūs. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad Projekto sprendiniai, juos viešai svarstant pirmą ir antrą kartą būtų esminiai pakitę bei sukūrę skirtingas teisines pasekmes pareiškėjo subjektinėms teisėms, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Tai lemia, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundai, pareiškėjo galimai pažeistų subjektinių teisių gynybos prasme, buvo paduoti dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

29.       Minėta, kad antroji (pakartotinė) Projekto viešojo svarstymo procedūra prasidėjo 2018 m. gegužės 25 d., tai reiškia, jog Projekto sprendiniai buvo parengti iki šios datos. Iš atsakovo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo, atsakant į pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. skundą, matyti, kad šis atsakymas buvo grindžiamas visa tuo metu atsakovui prieinama informacija, įskaitant ir ŽPDRIS duomenis, susijusius su Projekto sprendiniais, kurie buvo nustatyti 2018 m. gegužės 25 d., t. y. iki 2018 m. birželio 19 d. sprendimo priėmimo. Todėl pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundas ir šia prasme yra tapatus 2018 m. kovo 2 d. skundui, jo dalyko ir pagrindo aspektais, į kuriuos yra pateiktas atsakymas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu.

30.        Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju egzistavo faktinės ir teisinės prielaidos bei sąlygos atsakovui pagrįstai ir teisingai konstatuoti, jog pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundas yra paduotas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio atsakovas jau yra priėmęs 2018 m. birželio 19 d. sprendimą.

31.       Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas pagrįstu bei teisingu, o pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais (ABTĮ 140 str. 1 d.) yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :