Civilinė byla Nr. 3K-3-349/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.11.1; 121.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl sprendimo išbraukti iš studentų sąrašų panaikinimo, trečiasis asmuo – P. Z.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2005 m. sausio 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2003 m. vasario 10 d. sudarė su atsakovu Vytauto Didžiojo universitetu Tęstinių studijų sutartį. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo nuo 2003 m. vasario 10 d. iki 2005 m. vasario 10 d. vykdyti tęstines psichologijos magistrantūros studijas pagal programą „Mokyklinė psichologija“, o ieškovas – sumokėti už studijas 60 MGL sutarties 2.2 punkte nustatytais terminais. Pirmasis 2002–2005 mokslo metų programos semestras prasidėjo 2002 m. rugsėjo 15 d. išlyginamųjų dalykų programa, kurie ieškovui buvo įskaityti, nes juos jis buvo išklausęs pagal bakalauro studijų programą. Ieškovas tęstines magistrantūros studijas pradėjo nuo antrojo semestro 2003–2004 mokslo metais, tačiau iš jo nepagrįstai buvo reikalaujama iki 2003 m. vasario 15 d. sumokėti 1875 Lt mokestį už pirmąjį studijų semestrą. Sutarties 2.2 punkto reikalavimas, ieškovo manymu, yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Pirmąją įmoką už studijas ieškovas sumokėjo iš anksto už antrąjį semestrą. Ieškovui neįvykdžius reikalavimo sumokėti trūkstamą mokestį už studijas, atsakovas 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu išbraukė jį iš studentų sąrašų, nurodydamas priežastį, kad ieškovas 2004 m. rugsėjo 15 d. yra atsakovui skolingas už studijas 2575 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas, pažeisdamas CK 6.209, 6.218 straipsnius, vienašališkai nutraukė su juo tęstinių studijų sutartį, prieš tai neįspėjęs raštu ir nenustatęs papildomo termino sutarčiai įvykdyti. Vytauto Didžiojo universiteto Studijų reguliamino (toliau – Studijų reguliamino) 18.6 punkto nuostata, kad pažeidę mokėjimo terminus studentai šalinami iš studentų sąrašų, prieštarauja CK 6.218 straipsnio 1 daliai. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 41 straipsniais, CK 2.28 straipsnio 4 dalimi, 6.193 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.200 straipsnio 2 dalimi, 6.208 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 6.209 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.218 straipsnio 1 dalimi, Aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Švietimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymą dėl ieškovo išbraukimo iš Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos magistrantūros studijų studentų sąrašų; panaikinti 2003 m. vasario 10 d. standartinės tęstinių studijų sutarties 2.2 punkto sąlygą dėl mokesčio už pirmąjį išlyginamųjų dalykų semestrą mokėjimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2003 m. vasario 10 d. sudarė tęstinių studijų sutartį tęstinėms Psichologijos magistrantūros studijoms nuo 2003 m. vasario 10 d. iki 2005 m. vasario 10 d. vykdyti. Pagal sutarties 2.2 punktą ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už kiekvieną studijų semestrą po 15 MGL: už pirmąjį semestrą iki 2003 m. vasario 15 d., už antrąjį – iki 2003 m. spalio 10 d., už trečiąjį – iki 2004 m. vasario 10 d., už ketvirtąjį – iki 2004 m. spalio 10 d. Iš byloje esančios pažymos apie ieškovo įmokas matyti, kad ieškovas 2003 m. birželio 30 d. sumokėjo 1000 Lt už pirmąjį semestrą ir liko skolingas 875 Lt; už antrąjį – 950 Lt sumokėjo 2003 m. gruodžio 30 d. ir liko skolingas 925 Lt; už trečiąjį – 700 Lt sumokėjo 2004 m. birželio 30 d. ir liko skolingas 1175 Lt; iš viso susidarė 2575 Lt skola. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieškovas sistemingai nevykdė sutarties 2.2 punkto reikalavimų. Teismas, aiškindamas tęstinių studijų sutartį, nustatė, kad ieškovas turėjo mokėti tik už keturis semestrus, o ne už penkis, kaip kiti studentai; ši sutartis buvo sudaryta dėl tęstinių studijų, o ne dėl išlyginamųjų dalykų išlaikymo. Teismas nurodė, kad, ginčijant atsakovo įsakymą, kuris yra ne sandoris, o administracinio pobūdžio aktas, taikytinos ne bendro pobūdžio, bet specialiosios įstatymų nuostatos. Pagal Aukštojo mokslo įstatymą studentas privalo laikytis šio įstatymo, aukštojo mokslo statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, o už šiurkštų vidaus tvarkos pažeidimą jam gali būti skiriama drausminė nuobauda – pašalinimas iš aukštosios mokyklos. Studijų reguliamino, kuris yra specialioji teisės norma, 18.6 punkte nustatyta, kad mokantys už studijas studentai turi sumokėti reikiamą mokestį, kaip nustatyta studijų sutartyje, o mokėjimo terminus pažeidę studentai šalinami iš studentų sąrašų. Ieškovas pažeidė šiuos reikalavimus, todėl teismas pripažino, kad atsakovas įsakymu teisėtai ir pagrįstai pašalino jį iš studentų sąrašų. Teismas, vertindamas ieškovo argumentus, kad atsakovas turėjo įspėti ieškovą prieš jį išbraukdamas iš studentų sąrašų, nurodė, kad kiekvienas universitetas turi savo autonomiją, įtvirtintą universiteto statute, todėl ieškovas privalėjo vykdyti tęstinių studijų sutarties 2.2 punkte ir Studijų reguliamino 18.6 punkte jam nustatytą pareigą be įspėjimo ir atskiro paraginimo vykdyti tiek universiteto tvarkos taisykles, tiek sutarties reikalavimus. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti sutarties 2.2 punkte nustatytą sąlygą mokėti už pirmąjį išlyginamųjų dalykų semestrą; motyvavo, kad šalių sutartyje tokios sąlygos nėra, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš jo buvo reikalaujama sumokėti mokestį už išlyginamųjų dalykų laikymą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Bylą peržiūrėjus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, 2006 m. birželio 14 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimo dalis atmesti reikalavimą dėl studijų sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, o nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimo dalis atmesti reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiu rektoriaus įsakymą dėl išbraukimo iš studentų sąrašų, panaikinta ir byla dėl šio reikalavimo išsprendimo perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 26 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad 2003 m. vasario 10 d. sudaryta tęstinių studijų sutartimi atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas prisiėmė prievolę nuo 2003 m. vasario 10 d. iki 2005 m. vasario 10 d. vykdyti tęstines Psichologijos magistrantūros studijas pagal atitinkamą programą, visiškai atsakyti už studijų turinio bei organizavimo kokybę, o ieškovas įsipareigojo vykdyti visus nustatytus VDU vidaus tvarkos ir studijų programos reikalavimus, sutartyje nurodytais terminais padengti studijų išlaidas už semestrus. Kolegija šias sutarties sąlygas pripažino esminėmis, nes dėl jų nesusitarus sutartis nebūtų laikoma sudaryta; finansinių įsipareigojimų nevykdymas gali būti sutarties nutraukimo pagrindas pagal CK 6.217 straipsnį, jeigu bus nustatyta, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis ir kad sutartis buvo nutraukta įstatymuose nustatyta tvarka. Dėl to šalis, ginčijanti sutarties nutraukimo pagrįstumą, turi pareigą įrodyti, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis. Kolegija nurodė, kad ieškovas neįvykdė šios procesinės pareigos. Kolegija, nagrinėdama bylą iš naujo ir aiškindamasi kasacinio teismo nurodymus įvertinti, ar finansinės studijų sutarties skolos buvo esminės, išsiaiškinti, kiek laiko, kokio dydžio ir dėl kokių priežasčių buvo įsiskolinta, nustatė, kad pagal tęstinių studijų sutarties 2.2 punktą ieškovas įsipareigojo pervesti į atsakovo sąskaitą po 15 MGL studijų mokestį sutartyje nustatytais terminais, tačiau sistemingai nevykdė sutarties sąlygų, nesiėmė jokių priemonių sutarčiai išsaugoti, nors žinojo, kad pagal Studijų reguliamino 18.6 punktą, kurio laikytis jis įsipareigojo sutarties 2.1 punktu, už mokėjimo terminų pažeidimą jis galėjo būti pašalintas iš studentų sąrašų (nesikreipė dėl įmokų atidėjimo, sutartyje nustatytų terminų pratęsimo, nesprendė šio klausimo kartu su atsakovu), nepateikė įrodymų, kodėl jis negalėjo laiku ir sistemingai mokėti už studijas, o kolegija nenustatė, jog ši skola būtų susidariusi dėl kokių nors ypatingų aplinkybių ar kitokių svarbių priežasčių. Kolegija, apklaususi liudytojus (Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros vyriausiąją referentę ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorių), nustatė, kad ieškovas buvo nuolat raginamas susimokėti už studijas ir buvo ne kartą įspėtas apie tai, kad jei nelikviduos susidariusios skolos, bus išbrauktas iš studentų sąrašų; įspėjimai buvo duodami žodine forma, tačiau ieškovas į tai nereagavo, jokių nemokėjimo priežasčių nenurodė. Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Statuto 193 punktą vienas iš universiteto gaunamų lėšų būdų yra studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos, todėl ieškovui nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas negavo iš kitos sutarties šalies to, ko tikėjosi gauti šią sutartį sudarydamas. Dėl to kolegija, įvertinusi išvardytas aplinkybes, pripažino, kad ieškovas nesistengė vykdyti sutartį, ją iš esmės pažeisdamas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – nukentėjusi šalis negavo to, ką tikėjosi gauti ją sudarydama. Kolegija, pažymėjusi, kad įstatyme nenustatyta, kokia forma sutartį norinti nutraukti šalis turi informuoti kitą šalį, todėl laikytina, jog yra galimas ir žodinis įspėjimas; atsakovas laiku įspėjo ieškovą apie galimą sutarties nutraukimą dėl sutarties sąlygų nevykdymo (šią aplinkybę patvirtino rašytinis įrodymas – tarnybinis pranešimas), todėl konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir nepažeisdamas sutarties nutraukimo tvarkos nutraukė su ieškovu sudarytą tęstinių studijų sutartį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į kasacinį skundą esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažįstant negaliojančiu Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymą išbraukti ieškovą iš Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos magistrantūros studijų studentų sąrašų. Kasatorius skundą grindžia šiais argumentais:
- Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, jog sutarties pažeidimas buvo esminis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartyje konstatuota, jog atsakovas turėjo įrodyti esant esminį sutarties pažeidimą, tačiau jis šios pareigos neįvykdė.
- Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas, aiškindamas tęstinių studijų sutartį, rėmėsi taisyklėmis, taikytinomis aiškinant komercinius sandorius. Tuo tarpu, kasatoriaus teigimu, aukštojo mokslo studijų sutartis visų pirma yra nekomercinio pobūdžio sutartis, nes studijų sutarties pagrindinis tikslas yra ne pritraukti lėšas į mokymo ar studijų įstaigas, bet teikti išsilavinimą ir žinias, o finansinių įsipareigojimų vykdymas nėra pats svarbiausias sutarties vykdymo aspektas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tęstinių studijų sutarties aiškinimui taikytinos komercinių sandorių aiškinimą reglamentuojančios taisyklės. Nors universitetas iš anksto planuoja savo pajamas ir išlaidas, tačiau universiteto su studentais sudarytos studijų sutartys nėra komercinio pobūdžio.
- Apeliacinės instancijos teismas, ištirdamas ne visus bylai reikšmingus įrodymus (teismas atmetė ieškovo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti pažymą, iš kurios būtų matyti, jog studentai pasiektų žinių, įgūdžių ir išsilavinimo lygį įforminantį dokumentą gavo pavėluotai, todėl ieškovas vėlavo sumokėti mokestį už studijas), pažeidė CPK 14 straipsnyje įtvirtintą betarpiškumo principą, padarė neteisingas išvadas, kad ieškovas nesiėmė jokių priemonių sutarčiai išsaugoti. Teismas neįvertino po ieškovo išbraukimo iš studentų sąrašų jo atsakovui 2004 m. rugsėjo 23 d. pateikto prašymo, kuriame ieškovas išdėstė motyvus, kodėl jo pavėluota įmoka už studijas negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Kasatoriaus teigimu, ieškovo įmokos už mokslą, nors ir pavėluotai, buvo mokamos, todėl esminės žalos atsakovas nepatyrė; ieškovo mokesčio mokėjimo grafikas esminės reikšmės universitetui neturėjo, nes mokestis buvo iš dalies mokamas, o aplinkybė, kad vienas studentas laiku nemokėjo mokesčių, nėra reikšmingas universitetui; be to, prievolė mokėti mokestį buvo laiku nevykdoma siekiant išsiaiškinti Tęstinių studijų sutarties 2.2 punktą, susijusį su įmokos už mokslą dydžiu; sutarties dalinis nevykdymas nebuvo pagrindas atsakovui tikėtis, kad sutartis ateityje nebus vykdoma; sutartį netinkamai įvykdęs ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, nes, išbraukus iš studentų sąrašų, jis prarado teisę gauti aukštąjį universitetinį išsilavinimą liudijantį dokumentą.
- Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes priėmė ir vertino naujai atsakovo pateiktus įrodymus (tarnybinį pranešimą), apklausė liudytojus, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme.
- Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, t. y. pagal įstatymo analogiją, nesant CK 6.218 straipsnyje nustatytos įspėjimo apie sutarties nutraukimą pranešimo formos, ir vadovaujantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą forma sutartiniuose–finansiniuose santykiuose, kuriuose yra viešojo intereso aspektų ir kurių viena iš sutarties šalių yra ekonomiškai silpnesnė ir socialiai pažeidžiamesnė, privalo būti rašytinė, nepriklausomai nuo to, ar sutarties pažeidimas buvo esminis ar ne.
- Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Studijų reguliamino 18.6 punkto nuostata, nes ši yra tik pagrindas sutarčiai nutraukti, tačiau joje nenustatyta sutarties nutraukimo tvarkos.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius dokumentus. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartyje esančius nurodymus, teisingai įvertino įrodymus ir nustatė, kad Tęstinių studijų sutartį sudarius laisva valia abiem šalims, o ieškovui netinkamai ją įvykdžius, t. y. sistemingai pažeidinėjant pareigą mokėti už mokslą, atsakovas pagrįstai dėl esminio sutarties pažeidimo išbraukė ieškovą iš studentų sąrašų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas 2003 m. vasario 10 d. sudarė su atsakovu tęstinių studijų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo vykdyti tęstines Psichologijos magistrantūros studijas pagal programą „Mokyklinė psichologija“, o ieškovas – sumokėti už studijas sutartyje nustatytais terminais. Ieškovui sistemingai nevykdant sutarties reikalavimų dėl pareigos laiku sumokėti už studijas, atsakovas įsakymu pašalino ieškovą iš studentų sąrašų. Bylą nagrinėję teismai pripažino nemokėjimą už studijas esminiu sutarties pažeidimu, todėl finansinių įsipareigojimų nevykdymas galėjo būti sutarties nutraukimo pagrindas pagal CK 6.217 straipsnį.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, ar tinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias sutarties nutraukimo sąlygas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl pareigos tinkamai vykdyti prievoles pagal CK 6.256 straipsnį. Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai); jie galioja be išlygų visais prievolinių santykių raidos etapais, gali kisti nebent jų turinys. Prievolės vykdymas yra prievolės šalių tikslų įgyvendinimas. Sąžiningumo prievoliniuose santykiuose reikalavimas reiškia pareigą vykdant prievolę būti pakankamai apdairiam ir rūpestingam, kad būtų pasiektas tikslas – prievolė tinkamai įvykdyta. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas pažeidė teisinę pareigą tinkamai vykdyti Tęstinių studijų sutartį, sąžiningai prievolės nevykdė, nors, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, buvo prisiėmęs prievolę užtikrinti sutartyje nurodytų studijų išlaidų mokėjimą ir vykdyti visus nustatytus Vytauto Didžiojo universiteto vidaus tvarkos ir studijų programos reikalavimus. Civilinėje teisėje nustatyta taisyklė, kad kiekvieną teisę lydi pareiga, nagrinėjamoje byloje aiškintina atsižvelgiant į Aukštojo mokslo įstatymą, kurio 49 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos studentų teisės (studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, pasirinkti studijų programą, dėstytoją, vertinti studijų programos kokybę, gauti su studijomis susijusią informaciją ir panašiai) ir 3 dalyje nustatytos pareigos (vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti aukštosios mokyklos savivaldos institucijų, rektoriaus sprendimus), t. y. ieškovas, sudarydamas Tęstinių studijų sutartį, įgijo teisę vykdyti tęstines Psichologijos magistrantūros studijas, tačiau taip pat ir pareigą vykdyti universiteto vidaus tvarkos ir studijų reikalavimus bei užtikrinti studijų išlaidų mokėjimą. Teisėjų kolegija, vertindama, kuri sutarties šalis pažeidė sutarties sąlygas, atsižvelgia į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, kad atsakovas įvykdė sutartyje jam nustatytą pareigą sudaryti sąlygas ieškovui vykdyti tęstines Psichologijos magistrantūros studijas, tačiau šis nevykdė sutarties reikalavimų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad ir kita sutarties šalis sąžiningai ir tinkamai vykdys sutartį, t. y. sutartis buvo pažeista, nes nukentėjusi šalis iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Prievolės pažeidimas (neįvykdymas, netinkamas vykdymas) yra pagrindas taikyti skolininkui civilinę atsakomybę (CK 6.256 straipsnis), nes kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o laiku jų neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius. Kreditorius, atsižvelgdamas į prievolės rūšį ir įstatyme, sutartyje nustatytas sąlygas, turi galimybę rinktis jo pažeistų teisių ar teisėto intereso gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis).
Dėl CK 6.217 ir 6.218 straipsniuose nustatytų teisės normų aiškinimo ir taikymo. Civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimus nustato imperatyviosios teisės normos. Nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimą reglamentuoja kasatoriaus nurodytas CK 6.217 straipsnis. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, todėl atsakovas turėjo teisę nutraukti su ieškovu sutartį. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamų teismų sprendimų teisėtumo, pirmiausia išaiškina, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu ir kada kita sutarties šalis įgyja teisę nutraukti sutartį dėl šios aplinkybės. Sutarties nutraukimo tvarka ir sąlygos dėl sutarties esminio pažeidimo reglamentuotos CK 6.217 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, tiriamos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje teismai aiškinosi, ar ieškovo pareigos mokėti už studijas nevykdymas buvo esminis sutarties pažeidimas, suteikęs teisę atsakovui nutraukti Tęstinių studijų sutartį, ir nustatė, kad atsakovas nutraukė sutartį, nes kita šalis – ieškovas iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis ir, tikrindama, ar nebuvo pažeistos CK 6.217 straipsnio nuostatos, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad sutarties šalis, neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi sutartį, privalėjo atsakyti už netinkamą sutarties vykdymą. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad sistemingas ieškovo finansinių įsipareigojimų nevykdymas buvo esminis tęstinių studijų sutarties pažeidimas, ir tai pripažintina sutarties nutraukimo pagrindu pagal CK 6.217 straipsnį, nepaisant to, kad atsakovas yra aukštoji mokykla, kurios tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ar tęsti studijas (Aukštojo mokslo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai), užtikrinti teikiamų studijų kokybę, tačiau universitetas, kaip ir kiekviena įstaiga, planuoja gaunamas lėšas, kurias, be kitų lėšų, sudaro ir studentų studijų įmokos (Aukštojo mokslo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl, negavus Universiteto ir studento sudarytoje Tęstinių studijų sutartyje nustatytų įplaukų, pripažintina, kad atsakovas patyrė nuostolių, t. y. nukentėjusi šalis, tinkamai įvykdžiusi savo pareigą vykdyti tęstines Psichologijos magistrantūros studijas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš kitos sutarties šalies. Tai yra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Kasatoriaus nurodytame CK 6.218 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad šalis apie sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti per sutartyje ar įstatyme nustatytą terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nedetalizuota, kokia forma sutarties nevykdanti šalis turi būti įspėjama apie sutarties nutraukimą. Taigi darytina išvada, kad, sutartyje nesusitarus dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą formos, nukentėjusi šalis, nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, privalo iš anksto informuoti kitą šalį bet kokia forma, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi liudytojų parodymais, nustatė, kad ieškovas keletą kartų žodžiu buvo įspėtas apie tai, kad jei nesumokės mokesčio už studijas, bus pašalintas iš universiteto, t. y. ieškovas ne vieną kartą ir laiku buvo įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
Dėl CK 6.193 straipsnio 2 dalies taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, o kasacinis teismas, vertindamas skundžiamus teismų procesinius sprendimus, teisės prasme tik patikrina, ar nebuvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas sutartį aiškinti sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto. Bylą nagrinėję teismai aiškino Tęstinių studijų sutarties 2.2 punktą visų sutarties sąlygų kontekste, analizavo sutartyje nustatytus šalių ketinimus ir tikslus, iš sutarties turinio nustatė, kad šalys susitarė, jog ieškovui, pažeidus mokėjimo terminus, šis bus pašalintas iš studentų sąrašų. Taigi bylą nagrinėję teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas” v. UAB „Vaidluvė”, AB „Linas”, UAB „Didysis Arkanas”, Nr. 3K-3-406/2000; kategorija 14; skelbta Teismų praktika 14, p. 87).
Dėl CPK 314 straipsnio aiškinimo. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl naujų įrodymų rinkimo, kai kasacinis teismas iš naujo grąžina bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atmeta kasatoriaus argumentą dėl CPK 314 straipsnio pažeidimo apeliacinės instancijos teismui priėmus naujus įrodymus ir pažymi, kad galimybė pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui ribojama siekiant užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti procesu, tačiau kartu šalims suteikiama galimybė pateikti naujus įrodymus, jei tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju, kasaciniam teismui pirmą kartą grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ir nurodžius, kad dėl sutarties nutraukimo teisėtumo reikia nustatyti faktines aplinkybes, bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iškilo būtinybė aiškintis naujus faktus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimų, atsakovo atsikirtimų pagrįstumą, todėl darytina išvada, kad, šalims apeliacinės instancijos teismui pateikus naujus įrodymus, nebuvo pažeistos CPK 314 straipsnio nuostatos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog ieškovo sistemingas finansinių įsipareigojimų universitetui nevykdymas buvo esminis Tęstinių studijų sutarties pažeidimas, tinkamai taikė CK 6.217 ir 218 straipsnius, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas sutartį nutraukė esant esminiam sutarties pažeidimui, laikėsi sutarčių nutraukimo tvarkos, todėl ieškovo reikalavimas, pagrįstas CK 6.217 straipsniu, buvo tenkintas teisėtai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą iš naujo nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų įvertinimo tvarkos.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų teisėtumui, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas