Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-10-30][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-18780-595-2025].docx
Bylos nr.: eI2-18780-595/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?

`Administracinė byla Nr. eI2-18780-595/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05034-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5; 55.1.3

 (S)

 

                                                          img1

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. spalio 28 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

        Pareiškėjas L. Y. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025-09-09 sprendimą, kuriuo L. Y. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti L. Y. prašymą iš naujo, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

        Skunde nurodo, kad Sprendime atsakovas niekaip nemotyvuoja savo padarytų išvadų, todėl Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Sprendime atsakovas nesiejo kažkokios apibrėžtos pareiškėjo interviu metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei, todėl nėra suprantama, ką atsakovas laiko sąmoningos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Pažymi, kad tiek vykdoma apklausa, tiek Sprendimo priėmimas turėtų vykti remiantis teisės aktais bei remiantis sveika logika. Iš Sprendimo turinio galima spręsti, kad jis neatitinka nei Sprendimui keliamų reikalavimų bei yra visiškai nelogiškas. Kadangi nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokių aplinkybių neįrodė ir atsakovas, todėl nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Tokios praktikos laikosi ir LVAT 2024-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024 bei kitose bylose.

            Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimu nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas teisinis pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi sudaro prielaidas atsakovui ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128 14 punktą.

          Nurodo, kad Sprendimas negali likti galioti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kuri neatitinka realybės. Jeigu atsakovas teigia, kad pareiškėjas tai padarė, jis turi įrodyti šią aplinkybę. Vien tai, kad atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai pateikti interviu metu nesudaro pagrindo priimti Sprendimo ir iš esmės melagingai teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

           Pažymi, kad atsakovo padarytos išvados apie duomenų netikrumą yra nieko neparemtos, t. y. neįrodytos. Jeigu pareiškėjas suklydo savo atsakymuose arba tinkamai nesuprato tam tikrų ne esminių klausimų, nereiškia, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis tikslu apgauti atsakovą, kadangi ši aplinkybė nėra įrodyta.

             Nors Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjui atvykus į Lietuvą, kyla nelegalios migracijos grėsmė, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo turinio, jis to niekaip neįrodo, tik nurodo teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus. Nei viena aplinkybė, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė Sprendime nėra argumentuota ir įrodyta.        

              Nurodo, kad pareiškėjas yra pradėjęs studijas nuotoliu kol bus gautas leidimas laikinai gyventi, todėl tai neabejotinai patvirtina, kad jo tikslas yra studijos. Mano, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, siekia sumažinti emigrantų skaičių Lietuvoje, tačiau toks veikimas negali būti daromas pažeidžiant teisės aktus ir teisėtus pareiškėjo interesus.

             Įvertinus Sprendimo turinį, galima spręsti, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis. O atsakovo nurodyti motyvai, kuriais remiantis priimamas Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra visiškai neįrodyti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

 

        Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

        Nurodo, kad Migracijos departamento apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų – apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, neišsamiai (pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis Lietuvos Respublikoje pragyvens iš 620 Eur per mėnesį, negalėjo aiškiai nurodyti, kada prasidės studijos, nesugebėjo aiškiai įvardinti, kokį dokumentą jis tikisi gauti iš Migracijos departamento), todėl pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Klausimų, į kuriuos pareiškėjas atsakė netiksliai, neišsamiai, turinys pareiškėjui buvo žinomas ir suprantamas (į apklausos klausimus atsakinėjo pats pareiškėjas). Migracijos departamento surinktų duomenų visuma (pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų), patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio studijuoti V. D. universitete, todėl pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

            Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, apklausos metu pateikė neišsamius, netikslius atsakymus, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje, pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 6.10. ir 7 papunkčius Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Ginčijamas sprendimas buvo iš esmės grindžiamas pareiškėjo apklausa, paties pareiškėjo teiktais paaiškinimais, todėl ginčijamu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjui yra neabejotinai žinomos. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su minėtų aplinkybių vertinimu, nereiškia, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra nemotyvuotas.

              Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

        Byloje ginčas kilo dėl Migracijos Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, pagrįstumo ir teisėtumo.

        Iš bylos medžiagos nustatytos šios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

        2025-06-25 pareiškėjas, kuris yra Maroko pilietis, per MIGRIS pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti V. D. universitete.

              2025-07-15 įvyko nuotolinė asmens apklausa siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra įstojęs studijuoti į V. D. universitetą.

              Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendime nurodė, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Nurodė, kad asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.

                Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, todėl pateikė skundą teismui.

                Į bylą pareiškėjas pateikė V. D. universiteto 2025-09-16 pažymą Nr.24-65708, kurioje pažymima, kad Y. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra V. D. universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto bakalauro studijų Logistikos ir prekybos programos 1 kurso studentas, studijuojantis nuolatinės studijų formos valstybės nefinansuojamoje vietoje. Numatoma studijų baigimo data 2029-01-31. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu studijuoja nuotoliniu būdu universitete.

        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

            Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas); Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54; (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) bei kiti teisės aktai.

             UTPĮ 35 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kada atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, tarpe kurių: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė 2punktas; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).

            UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 straipsnio nuostatas.

           UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (tai nurodyta ir Sprendime). Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų – apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, neišsamiai. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis Lietuvos Respublikoje pragyvens iš 620 Eur per mėnesį, negalėjo aiškiai nurodyti, kada prasidės studijos, nesugebėjo aiškiai įvardinti, kokį dokumentą jis tikisi gauti iš Migracijos departamento, todėl Migracijos departamento vertinimu pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento vertinimu, pateiktu ginčijamame Sprendime. Iš pateikto į bylą pareiškėjo Apklausos lapo matyti, kad pareiškėjas apklausos metu konkrečiai nepagrindė savo ketinimo studijuoti būtent Lietuvoje, savo pasirinkimą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, jų konkretizuoti negalėjo. Teismas sutinka su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo atsakymai į užduotus Migracijos departamento darbuotojo klausimus nepatvirtina, jog tikrasis pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas ir siekis yra studijos V. D. universitete. Sprendime pagrįstai buvo vertinta, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui apklausos metu buvo užduodami tikslūs ir aiškūs klausimai dėl studijų programos, dėl paaiškinimo, kodėl pasirinko Lietuvos universitetą, kokiu būdu apie jį sužinojo, tačiau, iš Apklausos lape pateiktų pareiškėjo atsakymų aiškiai matyti, kad pareiškėjas neaiškiai ir netiksliai, nenuosekliai, painiai bei paviršutiniškai į juos atsakinėjo, tiksliai nenurodė pasirinktos studijų programos, kitų reikšmingų aplinkybių. Kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis universitete, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikta į bylą pažyma apie studijas V. D. universitete neįrodo pareiškėjo deklaruojamo tikslo ir siekio. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė pareiškėjas, šiuo metu jis turi galimybę studijuoti nuotoliniu būdu. Be to, teismo vertinimu, pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo iš naujo.  

Kaip nustatyta, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vertino asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje.

Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes bei turimus rašytinius įrodymus pagrįstai sprendė, jog nors asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnio nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo nuostatas, tačiau surinktų duomenų visuma (nuotolinės apklausos metu asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški, asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėtina, kad pažyma dėl studijų yra išduota 2025-09-16, Migracijos departamentui Sprendimo priėmimo metu tokia pažyma pateikta nebuvo.

Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79, nustatyta, kad siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kt.) (12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai).

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54, reglamentuoja pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką.

Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus; 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas; 6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta); 6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką; 6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus; 6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu); 6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024). Todėl kiekvienu atveju turi būti atliekamas išsamus individualios situacijos vertinimas.

Taigi, nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir netikslius atsakymus. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad labai tikėtina, jog pareiškėjas teikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, nes studijos Lietuvoje nėra pagrindinis jo gyvenimo Lietuvoje tikslas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-01-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestini pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nurodo formalius ir neįrodytus pagrindus, kuriais remiantis pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta LVAT 2024-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024 nėra precedentas šioje byloje, kadangi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos toje administracinėje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir ginčo situacijai.

Teismas ginčijamą Sprendimą įvertino ir atitikties VAĮ nustatytiems reikalavimams aspektu.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Migracijos departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat proporcingumo, protingumo, bei gero administravimo principus, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

 

        Likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo L. Y. skundą atmesti. 

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                   Arūnas Kaminskas

 

 

            Jolita Rasiukevičienė

 

 

            Vita Valeckaitė

 

 


Paminėta tekste:
  • eA-1586-624/2024
  • eA-1571-1047/2024
  • eA-2050-662/2019
  • A-398-442/2015
  • A-2760-492/2015