Civilinė byla Nr. e2A-179-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00430-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Asnita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Asnita“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Litnobiles“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Orkanas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Asnita“ 23 927,56 Eur skolą, 861,39 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio palūkanas nuo nesumokėtos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei vienkartinę 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją.

2.       Ieškovė nurodo, kad su atsakove ji 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė Sutartį Nr. OC-2017-09-27 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė, kaip statybos darbų rangovė, įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado dažymą bei kitus statybos darbus. Šių darbų užsakove buvo atsakovė. Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, kad sąmatoje darbų kiekiai nurodomi apytiksliai, o fiksuojama tik darbų kaina. Tikslūs atsiskaitymai bus vykdomi pagal atliktų darbų aktus, kuriuose bus nurodytos darbų apimtys ir sunaudotos medžiagos. Atliekant fasado dažymo darbus buvo kilęs ginčas dėl dažymo kokybės, tačiau fasado vietos, kurias nurodė atsakovė, buvo perdažytos iš naujo. 

3.       Ieškovė teigia, kad statybos darbai buvo baigti 2018 m. birželio mėnesį ir atsakovei pateikti atliktų darbų aktai, o vėliau 2018 m. rugpjūčio mėnesį ir PVM sąskaitos – faktūros apmokėti. Atsakovė tik 2018 m. lapkričio 23 d. pareiškė pretenziją dėl netolygaus dažo spalvos pasiskirstymo ant pastato sienos dalies, sudarančio apie 10 procentų viso nudažyto ploto. Dėl šios aplinkybės vyko derybos ir konsultacijos šalių tarpusavyje bei kartu su dažų pardavėja UAB „Litnobiles“. UAB „Litnobiles“ išsikvietė dažų gamintojo Švedijos įmonės „Hogmans Nordic“ specialistą, kuris atvyko į vietą, apžiūrėjo pastato nudažytas sienas ir priėjo išvados, jog dažai yra kokybiški, o dažymas atliktas pagal gamintojo nustatytą technologiją. Spalvos netolygumas, daugiausiai matomas po langais ir balkonų apačioje, kilęs dėl sienomis lietaus metu bėgančio vandens, užteršto dulkėmis, žiedadulkėmis, metalo oksidacijos produktais bei dėl mineralinių druskų išsiskyrimo iš pastato konstrukcinių blokų. Spalvinis netolygumas matomas vos keliose pastato fasado vietose, kurių plotas, palyginus su visų fasado sienų nudažytu plotu, sudaro absoliučiai nereikšmingą dalį. Nepaisant šių išvadų, atsakovė atsisako sumokėti už atliktus darbus pagal pateiktus aktus.

4.       Atsakovė RUAB „Asnita“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Teigia, kad vadovaujantis Sutarties 1.4 punktu darbai turėjo būti baigti iki 2017 m. lapkričio 2 d., tačiau nustatytu terminu ieškovė darbų neatliko, dėl pažeisto termino ginčo nėra, ieškovė pripažįsta, kad darbų laiku neatliko, taip pat pripažįsta, kad atlikti darbai yra su trūkumais. Pažymi, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškė ieškovei pretenziją dėl nevykdomų įsipareigojimų pagal Sutartį, kurioje taip pat nurodė ieškovei pašalinti fasado tvarkymo metu atsiradusius defektus, tačiau ieškovė nepašalino nurodytų defektų, todėl 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovė pateikė pretenziją, kuria pareikalavo ne vėliau kaip per 7 dienas ištaisyti darbų defektus, t. y. akivaizdžiai matomus namo netolygaus dažymo pėdsakus ir dažų linijas. Ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. atsakyme nurodė, kad nesutinka su pareikštu reikalavimu, kadangi jis nėra pagrįstas atitinkamais dokumentais, ir kitu tos pačios dienos atsakymu pateikė apmokėti 2018 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitas – faktūras bendrai 28 941,56 Eur sumai. Atsakovė po Sutarties sudarymo sumokėjo 5 014 Eur avansą, todėl ieškovės prašomas apmokėti likutis sudaro 23 927,56 Eur. Akcentuoja, jog atsakovė 2018 m. gruodžio 13 d. raštu atsisakė apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas bei grąžino jas ieškovei. Šalys vedė derybas dėl trūkumų šalinimo, derino terminus atsižvelgdamos į ieškovės argumentus dėl oro sąlygų, tačiau trūkumų šalinimo darbai taip ir nebuvo pradėti, ieškovė nepateikė įrodymų, kad trūkumus ketina šalinti. Atsiliepime pažymima, jog atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gegužės 23 d., kadangi iki šalių žodžiu suderinto termino (t. y. 2019 m. gegužės 1 d.) ieškovė nustatytų trūkumų nepašalino ir atsakovė nebeturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdys ateityje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 19 142,05 Eur skolos, 689,11 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio palūkanas nuo nesumokėtos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, vienkartinę 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Teismas pažymėjo, jog tais atvejais, kai užsakovė neatsiskaito už darbus, perduotus rangovės vienašališkai pasirašytu aktu, rangovė turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę.

7.       Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos nenustato užsakovės teisės, faktiškai priėmus, kad ir su jos nurodomais trūkumais, rangovės atliktus darbus ir gaunant iš to naudos, atsisakyti už juos sumokėti vien tik formaliu pagrindu, jog rangovės atlikti darbai neatitinka kokybės reikalavimų. 

8.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė pagal Sutartį turėjo galimybę šalinti nekokybiško dažymo padarinius, t. y. kaip numatyta Sutartyje, pasitelkti trečiuosius asmenis fasado perdažymui, tačiau to nepadarė, be to, atsakovė pardavė beveik visus ginčo pastato B korpuso butus, todėl konstatuota, jog atsakovė neįrodė patirtų nuostolių.

9.       Teismas konstatavo, jog atsakovė ir butus iš jos įsigiję asmenys nelaikė fasado spalvos fragmentinio intensyvumo skirtumo veiksniu, užkertančiu galimybę normaliai eksploatuoti pastatą ir pardavinėti butus, mažinti butų rinkos kainą ar privalomai šalinti pastato defektų, todėl spręstina, kad dažymo rezultatas yra priimtinas visiems šiems asmenims, kaip normalus pastato vaizdas.

10.       Teismo vertinimu, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovė nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti.

11.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog nustatyti trūkumai nėra esminiai, o tik kai kuriose pastato vietose matomi nežymūs spalviniai pakitimai, darbų rezultatas naudojamas pagal paskirtį, dėl nurodytų darbų trūkumų atsakovė nuostolių nepatyrė, todėl tikslinga darbų kainą sumažinti 10 procentų. 

12.       Teismas pažymėjo, kad pagal Sutartį užsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus, turi mokėti rangovei 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl iš atsakovės priteistina 689,11 Eur delspinigių. Be to, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą, todėl ieškovei priteistina 40 Eur suma kaip kompensacija už skolos išieškojimą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė RUAB „Asnita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; liudytoju apklausti ekspertą D. K.  Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eksperto išvadas vertino kritiškai vien dėl to, kad vertinimo akte nėra nurodyta konkrečių priežasčių, kadangi ekspertas užfiksavo atliktų darbų trūkumus bei juos aprašė, t. y. nurodyti dažymo trūkumai neabejotinai buvo, bei bet kuri iš akte nurodytų darbų trūkumų priežasčių yra pakankamas pagrindas rangovės (ieškovės) atsakomybei už netinkamą darbų kokybę kilti.

13.2.                      Sprendime nepagrįstai esminė įrodomoji reikšmė suteikta aplinkybei, kad atsakovė per Sutartyje nustatytą terminą (t. y. 3 darbo dienas) nepareiškė prieštaravimų dėl atliktų darbų kokybės bei iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo pardavė beveik visus ginčo pastate esančius butus, t. y. faktiškai priėmė darbų rezultatą ir juo pasinaudojo pagal paskirtį.

13.3.                      Atsakovės faktinis naudojimasis darbų rezultatu (pastatu) nepaneigia atsakovės teisės prašyti sumažinti darbų kainą. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad viso fasado perdažymo darbai viršija ieškovės atliktų darbų vertę. Byloje įrodyta tiek ieškovės atliktų darbų netinkama kokybė, tiek ir šių defektų vertė, todėl yra pagrindas spręsti dėl darbų kainos mažinimo, o ne spręsti dėl atsakovės nuostolių atlyginimo.

14.       Ieškovė UAB „Orkanas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad dulkių ir  vandens nutekėjimo žymės jokiu būdu negali būti laikomos dažymo darbų trūkumu, o tik namo buvimo tam tikroje aplinkoje normaliomis ir plovimu pašalinamomis pasekmėmis. Akcentuojama, jog pastatas, kurį dažė ieškovė, naudojamas pagal paskirtį be jokių suvaržymų, o apeliantė pardavė beveik visus butus ir patalpas be neigiamų pasekmių. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė eksperto apklausos neprašė, laikydama, kad rašytiniame dokumente pakanka argumentų atsakovės pozicijai pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos

16.       Atsakovė, be kita ko, prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodama tuo, kad žodinis bylos nagrinėjimas padėtų geriau atskleisti, visapusiškai ištirti šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei sudarytų galimybę apklausti liudytoją ekspertą, parengusį byloje pateiktą vertinimo aktą.

17.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju savo prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo grindžia būtinybe apklausti liudytoją.

18.       Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė prašymo apklausti liudytoją ekspertą D. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė. Kaip minėta, įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas apklausti liudytoją nėra savalaikis, jis galėjo būti teikiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, todėl liudytojo apklausa nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.

20.       Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos netenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eksperto išvadas vertino kritiškai vien dėl to, kad vertinimo akte nėra nurodyta konkrečių priežasčių. Apeliantės nuomone, ekspertas užfiksavo atliktų darbų trūkumus bei juos aprašė, t. y. nurodyti dažymo trūkumai neabejotinai buvo, bei bet kuri iš akte nurodytų darbų trūkumų priežasčių yra pakankamas pagrindas rangovės (ieškovės) atsakomybei už netinkamą darbų kokybę kilti. Be to, apeliantė teigia, kad nepagrįstai įrodomoji reikšmė suteikta faktui, jog ji pardavė beveik visus ginčo pastate esančius butus, t. y. faktiškai priėmė darbų rezultatą ir juo pasinaudojo pagal paskirtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos argumentus pripažinti pagrįstais.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė Sutartį Nr. OC-2017-09-27, kuria ieškovė, įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado dažymą bei kitus statybos darbus. Šių darbų užsakove buvo atsakovė. Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, kad sąmatoje darbų kiekiai nurodomi apytiksliai, o fiksuojama tik darbų kaina. Tikslūs atsiskaitymai bus vykdomi pagal atliktų darbų aktus, kuriuose bus nurodytos darbų apimtys ir sunaudotos medžiagos. Iš byloje esančių atliktų statybos darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad  darbai atlikti 2018 m. birželio mėnesį. Nustatyta, kad atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, motyvuodama, jog darbai atlikti su trūkumais.

23.       Iš byloje esančio eksperto parengto 2019 m. rugpjūčio 4 d. vertinimo akto nustatyta, kad po fasado dažymo darbų atlikimo išryškėjo fasado spalviniai pakitimai – šviesaus ir tamsaus atspalvio netolygumas skirtingose vietose; daugiabučio gyvenamojo namo fasado dažymo darbai neatitinka keliamų reikalavimų, kadangi visi atlikti darbai turi trūkumų, t. y. matomas fasado spalvų, atspalvių netolygumas. Vertinimo akte taip pat nustatyta, kad yra galimos įvairios šių defektų priežastys: netinkamas medžiagų pasirinkimas ir/ ar nesuderinamumas, pasirinkti nevisiškai tinkami dažai, pasirinktų dažų spalva pigmentuota iš baltos spalvos bazės, nors to daryti negalima tamsesnių spalvų dažams suformuoti (baltos spalvos bazė nesugeba išlaikyti pigmento), darbų technologijos nesilaikymas ir / ar nekokybiškai atlikti fasado dažymo darbai. Pirmosios instancijos teismas minėtą vertinimo aktą vertino kritiškai, argumentuodamas, jog jame nėra nurodyta konkrečių priežasčių, dėl ko ginčo pastato fasade yra spalvų pakitimų, o išvados yra hipotetinės.

24.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

25.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su eksperto 2019 m. rugpjūčio 4 d. vertinimo akto turiniu ir jame pateiktomis išvadomis, neturi pagrindo nesutikti su apskųstame teismo sprendime padarytomis išvadomis. Kaip matyti iš vertinimo akto antruoju klausimu pateiktos eksperto išvados, joje pateiktos galimos priežastys, dėl kurių susidarė pastato fasado spalvų netolygumai: netinkamas medžiagų pasirinkimas ir / ar nesuderinamumas, pasirinkti nevisiškai tinkami dažai, pasirinktų dažų spalva pigmentuota iš baltos spalvos bazės, nors to daryti negalima tamsesnių spalvų dažams suformuoti (baltos spalvos bazė nesugeba išlaikyti pigmento), darbų technologijos nesilaikymas ir / ar nekokybiškai atlikti fasado dažymo darbai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, akte nenustačius konkrečios darbų trūkumų priežasties, nėra pagrindo konstatuoti, jog rangovei (ieškovei) taikytina atsakomybė už netinkamą darbų kokybę. Akcentuotina, kad dalis vertinimo akte nustatytų dažymo defektų priežasčių sietinos ne su ieškovės, kaip dažymo darbus atlikusios rangovės, veiksmais, bet su užsakovės, kuri priėmė sprendimus dėl medžiagų parinkimo ar dažų spalvos parinkimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai priimant skundžiamą sprendimą nesivadovauta įrodymu, kurio išvados nėra konkrečios. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad minėtomis eksperto išvadomis įrodyti ieškovės, kaip rangovės, atliktų darbų trūkumai, kurie tiesiogiai priklauso nuo ieškovės veiksmų (CPK 178 straipsnis).

27.       Iš šalių sudarytos Sutarties 3.1.2 punkto nustatyta, kad užsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba rangovės sąskaita. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atsakovės nurodytas pastato fasado vietas su trūkumais, nudažė iš naujo, šalino trūkumus. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji vadovavosi Sutarties 3.1.2 punkto nuostatomis ir kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl trūkumų pašalinimo rangovės sąskaita (CPK 178 straipsnis).

28.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas rangovei reikalauti iš užsakovės vykdyti jos priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovės pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Faktas, kad užsakovė rangovės darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

29.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstame sprendime padaryta išvada, kad atsakovė turėjo galimybę šalinti pastato dažymo trūkumus, pasitelkiant trečiuosius asmenis, tačiau šios savo teisės neįgyvendino. Aplinkybė, kad atsakovė pardavė ginčo pastate esančius butus, patvirtina, jog atsakovė faktiškai naudojosi ginčo objektu, pripažino jį tinkamu, o nesant pateiktų įrodymų apie atsakovės patirtus nuostolius dėl rangovės atliktų darbų, nėra pagrindo paneigti atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus (CPK 178 straipsnis).  

30.       Apeliantė apeliuoja į tai, kad faktinis naudojimasis darbų rezultatu (pastatu) nepaneigia atsakovės teisės prašyti sumažinti darbų kainą, kadangi įrodyta ieškovės atliktų darbų defektų vertė, o tai sudaro pagrindą spręsti dėl darbų kainos sumažinimo.

31.       Iš skundžiamo teismo sprendimo 20 punkto nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rangos darbų trūkumus, sprendė, jog trūkumai nėra esminiai, darbų rezultatas naudojamas pagal paskirtį, atsakovė neįrodė patirtų nuostolių dėl ieškovės atliktų dažymo darbų, todėl sumažino atliktų darbų kainą 10 procentų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes dėl ginčo pastato fasado dažymo trūkumų, pažymi, kad atliktų darbų kainos sumažinimas 10 procentų laikytinas pagrįstu ir teisingu. Apeliantei nepateikus įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atliktų rangos darbų nėra pagrindo konstatuoti, jog atliktų darbų kainos sumažinimas nėra pakankamas ar nėra proporcingas (CPK 178 straipsnis).

32.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

35.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

36.       Ieškovė UAB „Orkanas“ pateikė prašymą priteisti jai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

37.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. rugpjūčio 17 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 381 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 795,30 Eur, nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38.       Trečiasis asmuo UAB „Litnobiles“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.        

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Asnita“ (juridinio asmens kodas 303187896) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Orkanas“ (juridinio asmens kodas 124086770) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Aldona Tilindienė

                                        Jūratė Varanauskaitė

                                        Vytautas Zelianka