Byla Nr.1S-748-508/2014

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                     2.5.14.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas panaikinti 2013-12-16 Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus atsakymą Nr.7-2295 ir 2014-01-15 kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą Nr. 2S-319, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį M. B. lygtinio paleidimo komisijai.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

nuteistasis M. B. pateikė Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administracijai prašymą pateikti jį svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau pataisos namų administracija atsisakė nuteistojo prašymą teikti svarstyti lygtinio paleidimo komisijai.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs nuteistojo M. B. skundą dėl pataisos namų sprendimo atsisakyti pateikti nuteistojo prašymą lygtinio paleidimo komisijai, skundo taip pat netenkino.

Nuteistasis M. B. 2013-12-16 Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus atsakymą Nr.7-2295 ir 2014-01-15 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą Nr. 2S-319, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį M. B. lygtinio paleidimo komisijai, apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, prašydamas juos panaikinti bei įpareigoti Pravieniškių pataisos namų – atvirtosios kolonijos direktorių teikti jo prašymą Nr. 71(20)988 lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai 2-ojoje valdyboje dėl lygtinio paleidimo taikymo, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –  BVK) 157 str. 3 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi M. B. skundo netenkino.

Nuteistasis M. B. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį remiantis teismų praktika ir pasisakyti dėl Kauno apygardos teismo bylų Nr. 1S-1533-238/2012 ir Nr. 1S-1628-348/2013 nutarčių, kurios priešina viena kitai, nors ginčo objektas analogiškas.

Nuteistasis savo skundą grindžia tokiais argumentais: nuteistasis prašymą teikti jo dokumentus lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo pritaikymo teikė remdamasis teismų praktika analogiškose bylose: Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1 S-l533-238/2012 ir Nr. 1S-342-290/2011, Vilniaus apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. TS-149-870/2013. Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1 S-l533-238/2012 išaiškinta, jog vadovaujantis BK 3 straipsniu reglamentuojančiu įstatymo galiojimą laike, numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Remiantis minėtoje byloje esančiu aiškinimu, Bausmių vykdymo kodeksas yra baudžiamasis įstatymas, todėl darytina aiški išvada, kad naujoji BVK 157 straipsnio redakcija apsunkino jo teisinę padėtį, atliekant laisvės atėmimo bausmę, – buvo panaikinta galimybė asmenims, esantiems lengvojoje grupėje bei faktiškai atlikusiems ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pritaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nepasisakė dėl jo skunde nurodytos Kauno apygardos teismo praktikos jo nurodytose analogiškose bylose. Teismas nepaaiškino, kodėl Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-1533-238/2012, yra neteisinga ar neteisėta, taip pat nenurodė, kodėl prioritetas buvo skiriamas Kauno apygardos teismo nutarčiai byloje Nr. 1S-1628-348/2013, ignoruojant išaiškinimą Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1 S-l533-238/2012, nors abiejose nurodytose bylose nagrinėjama analogiška situacija.

Atsiliepimo į skundą negauta.

Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimo ir taikymo.

Sprendžiant dėl galimybės būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos pažymėtina, kad iki 2012-07-01 nuteistojo M. B. atžvilgiu turėjo būti taikomas tuomet galiojusio BVK 157 str. 3 d. 2 p., pagal kurį asmuo, laikomas pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis galėjo būti lygtinai paleistas kai yra faktiškai atlikęs ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Po 2012-07-01 nuteistojo M. B. atžvilgiu taikytinas šiuo metu galiojančio BVK 157 str. 2 d. 3 p., pagal kurį asmuo privalo atlikti 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei jam paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 15 metų laisvės atėmimo. Marius B. K. apygardos teismo 2006-12-12 nuosprendžiu, keistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-13 nuosprendžiu, pagal BK 129 str.2 d.8 p., nubaustas laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas M. B. privalomos atlikti bausmės dalies terminas tapo ilgesnis bei dar nesuėjęs terminas svarstymui, tad nuo 2012-07-01 pakeitus BVK 157 str. nuostatas, lygtinio paleidimo sąlygos M. B. buvo sugriežtintos.

Sprendžiant BVK normų galiojimo laike klausimą svarbu nustatyti, ar BVK yra laikytinas baudžiamuoju įstatymu, kaip savo skunde teigia nuteistasis, ir ar šiuo atveju yra taikytina BK 3 str. 3 d. dėl nuteistojo teisinę padėtį sunkinančio įstatymo negaliojimo atgal. Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu.

Kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Pažymėtina, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje suformuluotai išvadai, jog M. B. taikytinos šiuo metu (nuo 2012-07-01 įsigaliojusios) lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki 2012-07-01.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad, nors galiojantis įstatymai ir nedraudžia nuteistajam paduoti prašymą Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau nesuėjus BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytam terminui, tokio prašymo svarstymas butų teisiškai beprasmis, kadangi komisija negalėtų priimti kitokio sprendimo, kaip atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Taigi pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad Pravieniškių pataiso namų-atviros kolonijos administracijos sprendimas – atsisakymas nuteistojo M. B. prašymą pateikti svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai bei Kalėjimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymas panaikinti šį sprendimą yra pagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis skunde nurodo išimtinai tik tuos ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose pateikti jam palankūs išaiškinimai, kai tuo tarpu šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi, kas matyti iš Kauno apygardos teismo 2013-10-28 nutarties byloje Nr. 1S-1628-348/2013, kurioje išaiškinta, jog BK 3 str. nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-261-92/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-532-485/2014. Be to, nors pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog nebuvo identiškos aplinkybės, ar ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r i a :

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                         Egidijus Jonas Grigaravičius