Civilinė byla Nr. e2S-1884-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03995-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.3.2.3; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8836-1126/2021 pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – G. L., Š. L. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. G. prašė atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sūnaus A. L. mirties. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus A. L., po kurio mirties liko palikimas ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 151/618 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). A. L. sutuoktinė G. L. 2021 m. sausio 13 d. priėmė palikimą, kreipdamasi į notarę. A. L. neturėjo pirmos eilės įpėdinių, antros eilės įpėdiniai yra jo tėvai.
1.2. Pareiškėja po sūnaus mirties patyrė didžiulį šoką ir didžiulius išgyvenimus. Ji rado sūnų A. L. savižudybės vietoje. Tuo metu A. L. buvo susipykęs su savo sutuoktine G. L. ir kartu negyveno. Pareiškėja tais pačiais metais neteko ir savo motinos. Pareiškėją šios mirtys giliai sukrėtė, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo palaužta skausmo. Dėl didžiulių išgyvenimų pradėjo vartoti alkoholį, dėl ko 2021 m. sausio 19 d. buvo hospitalizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikos, kur buvo gydoma iki 2021 m. sausio 28 d. Terminas palikimui priimti baigėsi 2021 m. sausio 29 d. Dėl nurodytų svarbių priežasčių pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Terminas praleistas nežymiai, yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti. Iš karto po mirties, pareiškėja paėmė A. L. kompiuterį, taip pat raktus nuo buto, grąžino jo daiktus Lietuvos kariuomenės pareigūnams (A. L. buvo kariškis).
1.3. A. L. ir G. santuoka truko vos vienerius metus. Palikimą sudarantis turtas buvo asmeninė A. L. nuosavybė. A. L. po santuokos sudarymo padovanojo G. L. ½ dalį turto, todėl ji yra šios dalies savininkė.
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir VĮ Turto bankas) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikėjo A. L. palikimui priimti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo G. L. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė teismo jį atmesti. Suinteresuotas asmuo procesiniame dokumente nurodė, kad:
3.1. terminas palikimui priimti prasidėjo (duomenys neskelbtini) mirus A. L., ir baigėsi 2021 m. sausio 29 d. Pareiškėjai nebuvo jokių objektyvių kliūčių kreiptis į notarą dėl mirusio sūnaus palikimo priėmimo, tačiau ji aktyvių veiksmų neatliko. Suinteresuotas asmuo priėmė mirusiojo sutuoktinio pinigines lėšas 960,00 Eur, nekilnojamojo turto dalį: 151/618 dalis žemės sklypo ir ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kreditorinius įsiskolinimus, teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, ji vykdo skolinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį su AB „SEB bankas“. Suinteresuotas asmuo naudojasi paveldėtu turtu, jį išlaiko. Nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelis suinteresuoto asmens G. L. turimas nekilnojamasis turtas. Gaunamos pajamos nėra didelės. Pareiškėjai J. G. galinti tekti paveldimo nekilnojamojo turto dalis yra nedidelė. Faktinis kelių asmenų nekilnojamojo turto naudojimas yra beveik neįmanomas. Termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų G. L. teisėtus interesus, pablogėtų jos turtinė padėtis. Nėra duomenų, kad neatnaujinus termino palikimui priimti akivaizdžiai nukentėtų pačios pareiškėjos turtinė padėtis. Palikimą priėmusios suinteresuoto asmens G. L. interesai galėtų ir turėtų būti pakankama priežastis paisyti civilinių santykių stabilumo. Kitoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9615-1088/2021 G. L. (J. G. sūnus) pareiškė reikalavimą atnaujinti jam terminą kreditoriniams reikalavimams palikimą priėmusiai G. L. pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjai J. G. terminą, praleistą palikimui priimti po A. L. mirties (duomenys neskelbtini) priteisė pareiškėjai J. G. iš suinteresuoto asmens G. L. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad:
1.1. pareiškėjos nurodytos ir byloje nustatytos aplinkybės, jog ji rado sūnų A. L. po savižudybės savo namuose, tais pačiais metais įvykusi ir pareiškėjos motinos netektis, dėl to patirti išgyvenimai sukėlė pareiškėjai gilų sukrėtimą, įtakojusį sumažėjusią savikontrolę (taip pat alkoholio vartojimą), sumažėjusias jos bendravimo galimybes bei jos sunkią reakciją į stresą. Byloje nenustatyta, jog 2021 m. sausio mėnesį būtų egzistavusios kitos, o ne sūnaus mirtis, priežastys, galėjusios įtakoti tokį jos elgesį. Teismas kaip gynybinę poziciją ir nepatikimus vertino D. P. (G. L. motinos) parodymus patvirtinančius, kad pareiškėja nesureagavo į savo sūnaus mirtį.
1.2. Pareiškėja buvo gydoma Kauno klinikose iki 2021 m. sausio 28 d. A. L. mirė (duomenys neskelbtini) terminas palikimui priimti baigėsi kitą dieną po pareiškėjos hospitalizavimo pabaigos. Teismas sprendė, kad pareiškėjos galimybės įgyvendinti savo kaip turto paveldėtojos teises buvo apribotos iki termino pabaigos (jam nesibaigus), nesutiko, kad tai subjektyvios priežastys. Hospitalizavimą pripažino objektyvia priežastimi, apribojančia asmens laisvo susisiekimo, iš dalies ir bendravimo galimybes. Teismas pareiškėjos sūnaus ir motinos mirtį, ypač stiprius neigiamus išgyvenimus vertino kaip tiesiogiai įtakojusius pasekmes – sumažėjusią asmens savikontrolę, aplinkos suvokimą ir termino priimti palikimą praleidimą.
1.3. Teismas pripažino, kad suinteresuoto asmens G. L. turtinė padėtis po A. L. mirties nepablogėjo. Atvirkščiai, suinteresuotas asmuo G. L. gavo A. L. gyvybės draudimo išmoką, iš kurios buvo padengta dalis ne tik A. L. paskolos už butą, bet ir dalis jos pačios paskolos bankui. G. L. priėmė mirusiojo sutuoktinio turtą, vykdo likusius skolinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį su AB „SEB bankas“, naudojasi paveldėtu turtu, jį išlaiko. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) yra vienintelis suinteresuoto asmens turimas nekilnojamasis turtas, tačiau teismas sprendė, kad tai nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos reikalavimą. Paveldėtojai, priėmę palikimą, taip pat atsako už palikėjo skolas.
1.4. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, šias aplinkybes pripažino objektyviomis ir svarbiomis. Konstatavo, kad pareiškėjos elgesyje nėra nesąžiningumo ar aplaidumo požymių, ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Darė išvadą, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą praleido dėl priežasčių ir aplinkybių, todėl pareiškimą tenkino.
1.5. Teismas sprendė, kad pareiškėjos 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos susidarė dėl tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens kilusio ginčo, todėl šias išlaidas priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens G. L..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. L. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės — pareiškėjos J. G. pareiškimą atmesti, priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
2.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos J. G. savanoriškas alkoholio vartojimas daugiau nei dvi savaites ir dėl to atsiradę psichikos bei elgesio sutrikimai su abstinencine būkle, buvo objektyvi aplinkybė, per įstatyme nustatytą terminą sutrukdžiusi pareiškėjai priimti palikimą. Teismo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjos galimybės įgyvendinti savo kaip turto paveldėtojos teises buvo apribotos iki termino pabaigos (jam nesibaigus), prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Terminas palikimui priimti prasidėjo (duomenys neskelbtini) mirus A. L., ir baigėsi 2021 m. sausio 29 d. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja per du su puse mėnesio neatliko jokių veiksmų palikimui priimti.
2.2. Pareiškėja sužinojusi, kad po sūnaus mirties liko turto, nesiėmė veiksmų palikimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad po sūnaus mirties pradėjo vartoti alkoholį, kad jai skambino notarė dėl palikimo priėmimo, tačiau ji pas notarą nenuvyko. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. sausio 28 d. gydėsi VšĮ „Kauno klinikos“ dėl (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys apie pareiškėjos J. G. sveikatos būklę nepatvirtina, jog jos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po sūnaus mirties buvo suvaržyta, jos teisės nebuvo apribotos. Pareiškėja turėjo teisę ir galėjo įgalioti asmenį palikimui priimti, prašyti notarą atvykti į gydymo įstaigą. Pareiškėja savo teisių neįgyvendino, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjos pasyvumas vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės nebuvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrų. Teismas nepasisakė dėl šios aplinkybės.
2.3. Teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantė priėmė mirusiojo sutuoktinio pinigines lėšas, nekilnojamojo turto dalį, jį išlaiko, skolinius įsipareigojimus, teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį su AB „SEB bankas“. Nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelis apeliantės turimas nekilnojamasis turtas, jos pajamos nėra didelės. Pareiškėjai J. G. galinti tekti paveldimo nekilnojamojo turto dalis yra nedidelė. Faktinis kelių asmenų nekilnojamojo turto naudojimas yra beveik neįmanomas. Termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų apeliantės teisėtus interesus. Jos turtinė padėtis akivaizdžiai pablogėtų, pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti. Nėra duomenų, kad neatnaujinus termino akivaizdžiai nukentėtų pačios pareiškėjos turtinė padėtis. Šiuo atveju palikimą priėmusios apeliantės interesai galėtų ir turėtų būti pakankama priežastis paisyti civilinių santykių stabilumo. Yra pagrindo teigti, kad prioritetas teiktinas palikėjo įpėdinės apeliantės interesų apsaugai, nuosavybės teisės stabilumui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia.
6. Pareiškėja J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. teismas situaciją byloje vertino taip, kaip nurodo kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
3.2. Pareiškėja rado savo 26 metų sūnų A. L. savižudybės vietoje. Ši mirtis jai buvo labai netikėta. Pareiškėjos sūnus prieš pasitraukimą iš gyvenimo buvo susipykęs su sutuoktine G. L., išvakarėse išskubėjo su ja susitaikyti. Tačiau sekančią dieną, pareiškėja rado sūnų negyvą. Motinos, netekusios savo jauno ir sveiko sūnaus tokiomis aplinkybės, skausmas paveikė pareiškėją tokiu būdu, kad ji negalėjo įgyvendinti savo teisių į palikimą per nustatytą trijų mėnesių terminą. Tai, kad pareiškėja po sūnaus mirties sunkiai orientavosi, buvo vangi patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. G.. Dėl patiriamo skausmo ir išgyvenimų ji pradėjo vartoti alkoholį, kas privedė prie hospitalizacijos.
3.3. Byloje esančiame medicinos dokumentų išraše (stacionarinėje epikrizėje) yra nurodyta, kad pareiškėja išgyvena dėl abiejų mirčių – sūnaus ir motinos. Gydymo metu pareiškėjai skirti pakankamai stiprūs raminamieji ir migdomieji vaistai – lorazepami, tiapridi. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad notarė jai skambino tuo metu, kai ji gulėjo ligoninėje, todėl atsižvelgiant į jos būseną (jos medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad tik po pritaikyto gydymo ji tapo orientuota aplinkoje), bei skirtų vaistų poveikį, akivaizdu, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, trukdžiusios priimti palikimą jos hospitalizacijos metu.
3.4. Pareiškėja kaip termino praleidimo priežastį nurodo ne savo fizinę, o psichinę būklę, trukusią visą įstatyme nustatyto termino laikotarpį. Būtent dėl psichikos sutrikimų ji buvo hospitalizuota. Jos patirtas stresas ir išgyvenimai trukdė jai objektyviai vertinti situaciją ir įgyvendinti savo teises. Pati apeliantė teismo posėdyje paaiškino, kad po sutuoktinio mirties sunkiai išgyveno, lankėsi pas psichologus ir tik po taikyto gydymo, ji priėmė palikimą. Apeliantė priėmė palikimą tik 2021 m. sausio 13 d., t. y. baigiantis terminui. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad palikėja per 2,5 mėnesius elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.
3.5. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, po to, kai baigėsi jos gydymas. Toks laiko tarpas yra neilgas, paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui išduotas nebuvo.
3.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. L. interesai dėl termino atnaujinimo nebus pažeisti. Palikimą sudarantis turtas – (duomenys neskelbtini), iki santuokos su G. L. sudarymo buvo asmeninė A. L. nuosavybė. A. L. po santuokos sudarymo padovanojo G. L. ½ dalį turto, todėl ji yra šios dalies savininkė. Turtui įsigyti A. L. skolinosi lėšas iš savo brolio G. L.. Jis, kaip A. L. kreditorius, kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Pati apeliantė prie turto įsigijimo iš esmės neprisidėjo. Ji gavo A. L. gyvybės draudimo išmoką, kuria iš dalies padengta ne tik A. L. paskola už butą, bet ir dalis pačios apeliantės paskolos, būsto kreditas sumažėjo nuo 78 015,22 Eur iki 9 190,65 Eur. Iš esmės apeliantės turtinė padėtis po sutuoktinio mirties ženkliai pagerėjo.
3.7. Apeliantės argumentai, kad pareiškėjos dalis turte būtų nedidelė, turtu nebūtų įmanoma naudotis bendrai, nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės interesų pažeidimo, nes yra įvairūs paveldėto turto padalinimo būdai. Aplinkybė, kad apeliantė vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, teisinės reikšmės neturi, kadangi atnaujinus terminą, pareiškėja, kaip priėmusi palikimą įpėdinė, atsakys už palikėjo prievoles, bei su turto išlaikymu susijusias prievoles nuo palikimo atsiradimo dienos, proporcingai turto daliai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad palikėjas A. L. yra pareiškėjos J. L. sūnus. A. L. mirė (duomenys neskelbtini) Jam nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), kurio likusi dalis nuosavybės teise priklauso apeliantei. Palikėjo A. L. palikimą 2021 m. sausio 13 d. priėmė apeliantė, buvo išduotas vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.
11. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pasitvirtino mirusiojo kūno suradimo įvykio vietoje aplinkybės, aplinkybės apie pareiškėjos kito artimo giminaičio – motinos – mirtį tais pačiais metais. 2021 m. sausio 28 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas ir ligos anamnezė patvirtino, jog pareiškėja buvo gydyta ligoninėje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. sausio 28 d., jai skirti vaistai tiapridi, lorezapami. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pacientę, jos teigimu, vargina nerimas, liūdesys dėl netekčių (sūnaus ir motinos). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad susiklosčiusios aplinkybės ir išgyvenimai, be abejo, sukėlė pareiškėjai gilų sukrėtimą, įtakojusį sumažėjusią savikontrolę, alkoholio vartojimą, sumažėjusias jos bendravimo galimybes bei jos sunkią reakciją į stresą. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ar rašytiniais įrodymais byloje nenustatyta, jog 2021 m. sausio mėnesį būtų egzistavusios kitos priežastys, o ne sūnaus mirtis, galėjusios įtakoti tokį jos elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu. Hospitalizavimą pirmosios instancijos teismas pripažino objektyvia priežastimi, dėl kurios apribojamos asmens laisvo susisiekimo, iš dalies ir bendravimo galimybės. Sūnaus ir motinos mirtį ir ypač stiprius neigiamus išgyvenimus teismas vertino kaip tiesioginę priežastį pasekmėms atsirasti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Byloje pareiškėjos, apeliantės ir liudytojo V. G. parodymai patvirtinto ne tik pareiškėjos, bet ir apeliantės jautrią reakciją į palikėjo mirtį ir jo mirties aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiek pareiškėja, tiek apeliantė situaciją priėmė ir stresą išgyveno jautriai, jų sprendimai dėl savos emocinės būsenos buvo individualūs. Reakcija į netektį ir dėl to patiriamą didelį stresą yra individuali, sąlygojama iki tol įgytos patirties, gebėjimo išgyventi stresą. Faktinė aplinkybė, kuri savaime visuomenėje vertinama kaip žalingas įprotis –alkoholio vartojimas – ir dėl to sveikatai kilusios pasekmės, šiuo atveju, savaime negali būti vertinama subjektyvia priežastimi, dėl kurios pareiškėja neįgyvendino savo subjektinės teisės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo būdinga vartoti alkoholį ir tai įtakojo jos socialinį gyvenimą. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad sūnaus ir motinos mirtis pareiškėjai sukėlė ypač stiprius neigiamus išgyvenimus, buvusius tiesiogine priežastimi dėl ko praleistas terminas priimti palikimą.
13. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos galimybės įgyvendinti paveldėjimo teisę buvo apribotos dėl jos hospitalizavimo. Teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2021 m. sausio 19 d. pareiškėją paguldžius į ligoninę, jai buvo skirti vaistai tiapridi, lorezapami. Pareiškėja tik po jai skirto gydymo tapo orientuota aplinkoje. Nepagrįstu pripažintinas apeliantės argumentas, kad būdama tokios būklės pareiškėja galėjo įgalioti kitą asmenį įgyvendinti jos paveldėjimo teisę ar paprašyti notarą atvykti į ligoninę ir taip realizuoti paveldėjimo teisę. Aplinkybė, kad fiziškai nėra ribojama asmens teisė išeiti iš ligoninės patalpų ar susisiekti su artimaisiais, savaime nėra pakankama patvirtinti, kad asmens galimybės realizuoti subjektines teises nėra apribotos paties asmens sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai.
14. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui po sūnaus mirties priimti. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017). Byloje nustatyta, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai.
15. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų apeliantės teisėtus interesus, jos turtinė padėtis akivaizdžiai pablogėtų. Mano, kad palikimą priėmusios apeliantės interesai galėtų ir turėtų būti pakankama priežastis paisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių apeliantė praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėjos elgesys nevertintinas jos atsisakymu realizuoti jai įstatymu nustatytą subjektinę teisę ar priežastimi konstatuoti pareiškėjos subjektinės teisės pabaigą. Byloje nėra duomenų apie paveldėjimo byloje išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Šios aplinkybės nėra pakankamos palikimą priėmusios apeliantės turtinius interesus savaime pripažinti labiau gintinais nei pareiškėjos paveldėjimo teisė. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad po sutuoktinio mirties apeliantės turtinė padėtis pagerėjo, buvo ženkliai sumažinti palikėjo ir apeliantės skoliniai įsipareigojimai. Aplinkybė, kad šiuo metu apeliantės pajamos nėra didelės, savaime nereiškia, kad ateityje neatsiras galimybių išspręsti paveldėto turto padalijimo tarp įpėdinių klausimo abiem pusėms priimtinu būdu.
17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė