Civilinė byla Nr. e2-969-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria leista vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Renema“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi pripažino IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-722-330/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
2. 2018 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorės prašymas išieškoti iš bankrutavusios IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkės I. M. nuosavybės teise priklausančio turto – ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus bei bankroto administravimo išlaidas bei panaikinti visų institucijų šiam turtui taikomus visus areštus, apribojimus ir laikinąsias apsaugos priemones. Bankroto administratorė nurodė, kad išieškojimas nukreiptinas į įmonės savininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, nes įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: leido vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto – ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, tiek, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti, taip pat panaikino I. M. nuosavybės teise priklausančiam turtui – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, taikomus areštus.
4. Teismas nurodė, kad už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti bankroto administratorės prašymą ir leisti vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkei I. M. priklausančio turto – ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, tiek, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti. Įvertinęs bankroto administratorės nurodytą aplinkybę, kad minėtas I. M. priklausantis turtas turės būti parduotas, tačiau šiuo metu jis yra areštuotas, teismas pažymėjo, jog tenkintinas bankroto administratorės prašymas panaikinti šiam turtui taikomą areštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė I. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis iškelti IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą ir įmonės administratore paskirti MB „Renema“ įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 14 d., tačiau įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, t. y. anksčiau, nei įsiteisėjo nutartis iškelti IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą ir įmonės administratore paskirti MB „Renema“.
2. Tais atvejais, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja, jeigu ji nėra apskundžiama, per 7 dienas nuo tos dienos, kai nutarties patvirtinta kopija yra įteikiama visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisę dėl priimtos nutarties pateikti atskirąjį skundą.
3. Apeliantė, nustačiusi, kad EPP posistemėje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis buvo įteikta trečiajam asmeniui A. M., 2018 m. balandžio 10 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pateikti teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties įteikimo ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam asmeniui A. M. pažymų skaitmenines kopijas, kartu su jų įteikimą patvirtinančiomis žymomis, nurodant jų įteikimo datą arba teismo procesinio dokumento grąžinimo siuntėjui (teismui) priežastis. Atsakydamas į šį apeliantės prašymą, teismas 2018 m. balandžio 17 d. nurodė, kad ji, kaip EPP vartotoja, gali matyti visus gautus prašymus byloje, atsiliepimus, nutartis, kurios buvo priimtos, jų siuntimo / grąžinimo teismui pažymas.
4. Kadangi teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties įteikimo trečiajam asmeniui A. M. pažymos EPP nėra, darytina išvada, kad teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis A. M., kuris kaip byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo turi tokias pačias teises, kaip ir bylos šalys, taigi ir teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, vis dar nėra įteikta. Kadangi teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis trečiajam asmeniui A. M. iki šiol nėra įteikta, šios nutarties apskundimo terminas trečiajam asmeniui nėra pasibaigęs (ir net nėra prasidėjęs), o tai reiškia, kad teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama nėra įsiteisėjusi.
5. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalį įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti parduodamas tik įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, t. y. tik įsiteisėjus teismo nutarčiai likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta 2018 m. vasario 23 d., tačiau, kaip jau minėta, ši teismo nutartis vis dar nėra įsiteisėjusi, todėl skundžiama teismo nutartis negalėjo būti priimta.
6. Atsakovės IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorė MB „Renema“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir skirti I. M. iki 5 000 Eur baudą, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant bankrutavusiai IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Klausimas dėl IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 5 d. Šios aplinkybės apeliantei yra žinomos, tačiau, nepaisydama to, ji pateikė atskirąjį skundą dėl byloje jau išnagrinėtų aplinkybių, t. y. dėl teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo.
2. Nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau apeliantė, teikdama visiškai nepagrįstus skundus, tyčia trukdo bankroto procedūrai ir nesiekia efektyvaus bylos išnagrinėjimo. Apeliantė savo pateiktu atskiruoju skundu iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytus faktus, taip pažeisdama CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kadangi apeliantė siekia ne apginti savo teises byloje, o vilkinti bankroto procedūrą ir jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi skyrė I. M. baudą, tačiau akivaizdu, kad skirta bauda nebuvo veiksminga. Kadangi I. M. pakartotinai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, jai turėtų būti skirta iki 5 000 Eur bauda, 50 proc. iš paskirtos baudos skiriant įmonei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios įmonės savininkei nuosavybės teise priklausančio turto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl bylos sustabdymo

9. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
10. 2018 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas trečiojo asmens A. M. prašymas sustabdyti bylos pagal atsakovės I. M. atskirąjį skundą nagrinėjimą iki bus pašalintos prašyme nurodytos kliūtys, trukdančios bylą nagrinėti iš esmės. Trečiasis asmuo prašyme nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas įteikti trečiajam asmeniui teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, suvaržė jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties ir atsiliepimą į atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties. Trečiojo asmens teigimu, tikslinga (būtina) sustabdyti bylos pagal atsakovės I. M. atskirąjį skundą nagrinėjimą iki bankroto administratorė atliks trečiojo asmens jai perduoto IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ turto, kurį jis įpareigotas perduoti iki 2018 m. birželio 11 d., įvertinimą ir bus nustatyta, kad įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, nes pirmiausia šioje byloje turi būti nustatyta, jog kreditorių reikalavimams ir bankroto administravimo išlaidoms padengti neužtenka įmonės turto. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad įmonės turto neužtenka, išieškojimas turėtų būti nukreiptas į sutuoktiniams (A. M. ir I. M.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nes įmonė buvo šeimos verslas, ir tik tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtektų bendro sutuoktinių turto, išieškojimą būtų galima nukreipti į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninį turtą.
11. Pažymėtina, kad trečiojo asmens prašyme išdėstyti argumentai dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka sustabdymo peržengia atskirajame skunde nurodytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nes atskirasis skundas, kuris šioje byloje turi būti nagrinėjamas, grindžiamas tik argumentais dėl teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties neįsiteisėjimo, kaip kliūties priimti skundžiamą teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį. Aplinkybių, trukdančių šiuo aspektu išnagrinėti bylą apeliacine tvarka iš esmės, nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Dėl būtinosios ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos

12. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis). Taigi teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimas yra būtina sąlyga tam, kad galėtų būti priimama teismo nutartis leisti vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios įmonės savininkei nuosavybės teise priklausančio turto.
13. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis leisti vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios įmonės savininkei nuosavybės teise priklausančio turto 2018 m. balandžio 10 d. dar negalėjo būti priimta, nes tuo metu dar nebuvo įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2018 m. balandžio 10 d. dar nebuvo įsiteisėjusi apeliantė įrodinėja tuo, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis nėra įteikta trečiajam asmeniui A. M., kuris turi teisę ją apskųsti.
14. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartyje pripažinti IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nurodyta, kad nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Toks apskundimo tvarkos išaiškinimas atitinka CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus, nes ĮBĮ nėra specialiosios normos dėl tokių nutarčių apskundimo. Bendroji rašytinio proceso tvarka priimtos teismo nutarties įsiteisėjimo taisyklė yra siejama su teisės į instancinę tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę įgyvendinimu – apskundimu neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2009).
15. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis nėra apskundžiama, preziumuojama, jog ji įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 straipsnio 1 dalis), tačiau nei ĮBĮ, nei CPK nėra įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja praėjus 7 dienoms nuo tos dienos, kai nutarties patvirtinta kopija yra įteikiama visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisę dėl priimtos nutarties pateikti atskirąjį skundą, kaip teigia apeliantė. Jeigu atskirasis skundas nepaduodamas per nustatytą terminą, teismo nutartis įsiteisėja ir tokį statusą turi tol, kol tam tikras suinteresuotas asmuo nesikreipia su atskiruoju skundu, nenurodo termino skaičiavimo ir nepraleidimo atskirajam skundui paduoti argumentų ir kol teismas nepriima atskirojo skundo. Tokiu atveju, jeigu terminas nepraleistas arba atnaujinamas, atkuriamas neįsiteisėjusios apeliacine tvarka skundžiamos teismo nutarties statusas, nes apeliacine tvarka gali būti nagrinėjami atskirieji skundai tik dėl neįsiteisėjusių teismo nutarčių.
16. Pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas yra naikinamasis, o tai reiškia, jog pasibaigus šiam terminui, procesinė teisė paduoti skundą dėl teismo procesinio sprendimo išnyksta ir toks terminas nebegali būti atnaujinamas, be to, šis terminas dėl CPK 338 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomas ne tik apeliacinių skundų, tačiau ir atskirųjų skundų padavimo atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-186/2018, 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-798/2018).
17. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis yra apskundžiama ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs paduotą (-us) atskirąjį (-uosius) skundą (-us), pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo tokios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Jeigu teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas apeliacine tvarka jau buvo patikrintas pagal kurio nors iš byloje dalyvaujančių asmenų atskirąjį skundą ir teismo nutartis dėl to įsiteisėjo, įsiteisėjusios teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas nebegali būti tikrinamas apeliacine tvarka.
18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas rašytinio proceso tvarka 2018 m. vasario 23 d. priėmė nutartį pripažinti IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties atskirąjį skundą padavė atsakovė I. M., kiti byloje dalyvaujantys asmenys šios teismo nutarties neapskundė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs I. M. atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-722-330/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 5 d.
19. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties pagrįstumas bei teisėtumas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka, o šiuo metu jau yra pasibaigęs naikinamasis atskirojo skundo padavimo terminas (CPK 307 straipsnio 3 dalis ir 338 straipsnis), nėra jokių abejonių dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir tokį statusą jau turėjo ir tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį leisti vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios įmonės savininkei nuosavybės teise priklausančio turto. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis leisti vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios įmonės savininkei nuosavybės teise priklausančio turto 2018 m. balandžio 10 d. dar negalėjo būti priimta, nes tuo metu dar nebuvo įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Be to, apeliantė neturi įgaliojimų tvirtinti apie teismo nutarties neįteikimą trečiajam asmeniui, nes tik jis, būdamas suinteresuotas, teikdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, gali įrodinėti termino skaičiavimo ir nepraleidimo faktą ar atnaujinimo pagrindą patvirtinančias aplinkybes.
20. Atsižvelgdamas į apeliacijos dalyką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo nutarties iškelti IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą įsiteisėjimo momentu ir teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą priėmimo momentu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo.
21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą leisti vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios įmonės savininkei nuosavybės teise priklausančio turto, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

22. CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
23. IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei iki 5 000 Eur baudą, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant bankrutavusiai IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, nurodydama, kad apeliantė, kuriai Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi jau skyrė baudą, pakartotinai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdama visiškai nepagrįstus skundus ir taip tyčia vilkindama bankroto procedūrą bei jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą.
24. Šioje bankroto byloje priimtoje 2018 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-722-330/2018 apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliantė, teikdama tokio pobūdžio skundus, kai skundo reikalavimas iš esmės nesusietas su skunde išdėstytais motyvais bei argumentais, galbūt siekia vilkinti bendrovės bankroto procedūrą ir jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą, bei įspėjo apeliantę, jog proceso vilkinimas yra piktnaudžiavimo procesu atvejis, už kurį gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CPK 95 straipsnio 1 dalis) bei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs, kad apeliantė, ignoruodama ir kvestionuodama įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes bei veikdama prieš teisingą ir greitą įmonės bankroto bylos nagrinėjimą bei bankroto procedūrų vykdymą, nesąžiningai pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi už sąmoningą ir sistemingą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė apeliantei 2 000 Eur baudą.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei dar vieną baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantei jau vieną kartą IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje buvo skirta didelė bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau apeliantei išaiškintina, jog šalies elgesys, tyčia teikiant teismui nepagrįstus atskiruosius skundus ar kitaip vilkinant bankroto procedūras, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį pakartotinai toje pačioje byloje gali būti skiriama CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Teisėjas                                    Artūras Driukas