Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-836-2007].doc
Bylos nr.: 2-836/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2- 836/2007

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 110.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m.  gruodžio 13 d.

Vilnius

             

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. nutarties, kuria taikytas ieškovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas civilinėje byloje Nr. 2-1712-51/2007 pagal ieškovės K.B. ieškinį atsakovams E.K. ir R.K. dalyvaujant tretiesiems asmenims notarei Danguolei Bieliūnaitei, valstybės įmonei Registrų centras dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė K.B. kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau tekste – Sutartis), kuria ieškovė perleido atsakovui E.K. 6,45 ha žemės sklypą; panaikinti ginčijamo žemės sklypo registraciją E.K. vardu; pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 14 d. notariškai patvirtintą žemės Preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui E.K. parduoti 12 ha žemės sklypą; ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Sutartimi perleistą žemės sklypą.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčijama Sutartimi perleistą žemės sklypą, uždraudžiant jį perleisti ar apsunkinti.

Atsakovas E.K. pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas nurodė, jog ginčijama Sutartimi įgijęs žemę norėjo ją parduoti T.B. ir sudarė su juo Preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo (toliau tekste – Preliminarioji sutartis). Pagal Preliminariąją sutartį atsakovas iš T. B. gavo 2 000 000 Lt avansą. Be to, dėl ieškovės prašymu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali vykdyti savo įsipareigojimų ir privalės mokėti 2 000 000 Lt baudą. Dėl to ieškovė įpareigotina įnešti į teismo sąskaitą 2 000 000 Lt sumą atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

              Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 24 d. nutartimi įpareigojo ieškovę atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui įmokėti 2 000 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą.

              Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartį motyvuodamas tuo, jog Preliminarioji sutartis nebuvo registruota viešajame registre, todėl atsakovas negali jos panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Be to, atsakovo nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą yra apribotos ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje prokuroro nutarimu.

              Atsakovas E.K. pateikė pakartotiną prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieškovę sumokėti 2 000 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, jog buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Be pirmame prašyme nurodytų aplinkybių atsakovas nurodė, jog pirko ginčijamą žemės sklypą už lėšas skolintas iš bendrovės „World Global Investments“ Ltd., kuriai privalo mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas, t.y. 170 237,60 Lt per metus. Dėl anksčiau minėtų ir čia minėtų papildomų aplinkybių prašė įpareigoti ieškovę užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.

              Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė antrąjį atsakovo prašymą.

              Atsakovas E.K. pateikė trečiąjį prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieškovę įnešti 510 605 Lt į teismo sąskaitą atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Nurodė, jog negalėjo vykdyti Preliminarios sutarties, todėl privalėjo mokėti 2 000 000 Lt netesybų trečiajam asmeniui, tačiau taikos sutartimi sutarė ir sumokėjo T. B. 500 000 Lt. Taikos sutartį patvirtino teismas. Kadangi atsakovas realiai sumokėjo trečiajam asmeniui netesybas, todėl ieškovė turi įnešti šią sumą į teismo sąskaitą atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Be to, atsakovas privalo mokėti žemės mokestį, kuris yra 10 605 Lt. Dėl minėtų aplinkybių atsakovo nuostoliai akivaizdūs, todėl ieškovė įpareigotina įmokėti į teismo sąskaitą 510 605 Lt atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

              Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 25 d. nutartimi įpareigojo ieškovę K. B. per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 510 605 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai.

Teismas nutartyje nustatė, kad atsakovas nuostolių atsiradimą kildina iš Preliminariosios sutarties bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, pagal kurią atsakovai sumokėjo T. B. 500 000 Lt sumą dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal sudarytą Preliminariąją sutartį, bei mokėtinu 10 605 Lt mokesčiu už ginčo žemės sklypą. Teismas nustatė, jog atsakovai sumokėjo T. B. 500 000 Lt sumą ir, nepardavęs žemės sklypo, privalo mokėti 10 605 Lt žemės mokesčius. Todėl teismas manė, jog dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai gali turėti minėtus nuostolius. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė už parduotą žemės sklypą gavo virš 2 000 000 Lt, ieškovė siūlė spręsti ginčą taikiai ir siūlė atsakovams sumokėti 5 500 000 Lt. Todėl manė, jog ieškovė yra pajėgi sumokėti 510 605 Lt. Ieškovės reikalavimai ieškinio tenkinimo atveju yra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau ieškinio netenkinimo atveju, neužtikrinus atsakovų galimų nuostolių ir bylinėjimosi eigoje ieškovei gautas pardavus ginčo žemės sklypą lėšas - virš 2 milijonų litų ar turimą turtą perleidus kitiems asmenims, galimi ateityje atsakovų reikalavimai dėl patirtų nuostolių atlyginimo, pripažinus juos pagrįstais, realiai galėtų likti ir neįvykdomi, todėl teismas manė tikslinga apsaugoti ir atsakovų interesus, išlaikant šalių interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyrą. Dėl šių aplinkybių, teismas įpareigojo ieškovę įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 510 605 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai bei pateikti teismui įrodymus apie įvykdytą įpareigojimą.

Ieškovė K.B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

  1. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pirmą kartą sprendžiant atsakovo prašymą, kurį atsakovas grindė ta pačia Preliminariąja sutartimi, buvo atmestas atsakovo reikalavimas motyvuojant tuo, jog Preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Ši aplinkybė nepasikeitė. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo 500 000 Lt T. B.. Aplinkybė, kad Taikos sutartyje yra nurodyta, jog pinigai sumokėti, negali būti tinkamu įrodymu, nes Taikos sutartis įsigalioja kai ją pasirašo šalys ir patvirtina teismas. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Vilniaus miesto 3-ios apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartimi, tačiau ši nutartis nebuvo pateikta kartu su prašymu, o buvo pateikta po teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėtas atsakovo prašymas, todėl teismas negalėjo remtis minėta nutartimi. Tačiau net ir pripažįstant, jog Taikos sutartis sudaryta teisėtai ir jos sąlygos yra įvykdytos, ši Taikos sutartis neturi įtakos ieškovei, nes ji nebuvo įregistruota viešajame registre.
  2. Atsakovas nepagrįstai reikalauja užtikrinti jo nuostolių, galimų dėl žemės mokesčio sumokėjimo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis neuždraudė atsakovui naudotis žemės sklypu, todėl už naudojimąsi jis privalo mokėti nustatytą mokestį. Jei ieškinys bus patenkintas, tai atsakovui nereikės mokėti žemės mokesčio, o jei bus nepatenkintas, tai kaip savininkas atsakovas privalės mokėti mokesčius. Atsakovas neįrodė, jog toks žemės mokestis jau sumokėtas.  Todėl reikalavimas užtikrinti nuostolius dėl galimo žemės mokesčio sumokėjimo yra nepagrįstas.
  3. Atsakovas siekia ne galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bet siekia sukelti kokias nors neigiamas procesines pasekmes ieškovei, kurių neįvykdžius būtų suteikta galimybė atsakovui nevaržomai perleisti ginčijamą žemės sklypą ir išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Teismas ieškovės pasiūlymą ginčą spręsti taikiai nepagrįstai įvertino, kaip ieškovės turtinę padėtį, tačiau neatsižvelgė, jog ieškovė paskolino anūkei, o už likusią sumą nupirko jai butą.

              Tretysis asmuo notarė Danguolė Bieliūnaitė apteikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atmesti atskirąjį skundą.

              Atsakovas E.K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusios teismo nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas jau patyrė nuostolius dėl ieškovės veiksmų, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę užtikrinti šių nuostolių atlyginimą.

 

              Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

              Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Šios normos paskirtis, plačiąja prasme, yra užtikrinti atsakovo galimybę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Kartu pažymėtina, jog CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostata įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, atsižvelgiant į prašymo dėl šių procesinių priemonių taikymo motyvuotumą ir pagrįstumą bei kitas bylos aplinkybes (CPK 178, 185 str.). Nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t.y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač, jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises.

              Atsakovai nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kildina iš dviejų savarankiškų pagrindų: Preliminarios sutarties ir prievolės mokėti žemės nuomos mokesčius, todėl teismas pasisako dėl abiejų pagrindų atskirai.

              Atsakovai nurodo, jog patyrė 500 000 Lt nuostolių dėl Preliminarios sutarties (b.l. 22-25) nevykdymo. Nuostolių buvimo faktą atsakovai grindžia taikos sutartimi patvirtinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartimi, iš kurios 2 punkto matyti, kad pasirašydamas taikos sutartį tretysis asmuo patvirtina, jog 500 000 Lt sumą iš atsakovų gavo. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartyje jau yra pasisakęs, jog atsakovai negali remtis Preliminaria sutartimi, reikalaudami galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tačiau, atsakovų teigimu, nuostolius jie jau patyrė. Kadangi, atsakovų teigimu, nuostoliai jau yra patirti, todėl atsakovai gali savo teises ginti pareikšdami ieškinį teisme. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo reikalauti iš ieškovės, jog ji užtikrintų 500 000 Lt atsakovų nuostolių atlyginimą.

              Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, matyti, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos dviem pagrindais: dėl didelės ieškinio sumos ir siekiant užkirsti kelią atsakovams perleisti ginčo objektą. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė neturi pakankamai lėšų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai galėtų perleisti ginčo objektą, t.y. ieškovės teisė į tinkamą teisminę gynybą būtų paneigta, ypač atsižvelgiant, jog atsakovai gali kitaip ginti savo teises, todėl prašymas taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą 500 000 Lt sumai atmestinas ir šiuo pagrindu.

              Atsakovai nurodė, jog negalėdami perleisti žemės sklypo, jie kaip savininkai privalės mokėti žemės mokestį 10 605 Lt. Atsakovai negalėjo perleisti ginčo objekto, todėl yra žemės savininkai ir pagal įstatymą privalės mokėti minėto dydžio mokestį valstybei, t.y. patirs nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuos nuostolius atsakovai gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pagrįstai įpareigojo ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 10 605 Lt atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

              Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 500 000 Lt ir pagrįstai įpareigojo įmokėti 10 605 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – ieškovė K.B. įpareigotina įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 605 Lt atsakovų E.K. ir R.K. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai bei pateikti įrodymus Vilniaus apygardos teismui apie įvykdytą įpareigojimą.

 

              Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu:

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartį pakeisti.

              Įpareigoti ieškovę K.B. per 15 dienų nuo nutarties priėmimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 5870 4406 0000 276862, esančią SEB Vilniaus banke, b/k 70440, įmokėti 10 605 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus penkis litus) atsakovų E.K. ir R.K. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai bei pateikti įrodymus Vilniaus apygardos teismui apie įvykdytą įpareigojimą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė

 

                                                                                                                                            Gintaras Pečiulis

 

                                                                                                                                            Vigintas Višinskis