Civilinė byla Nr. e2-30118-996/2020

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24412-2020-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2; 

    3.2.6.1; 3.4.1.7     

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 9 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“ atstovei teisininkei Gintarei Ivanauskaitei,

atsakovo D. B. (D. B.) atstovui advokatui Nerijui Kasiliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“ ieškinį atsakovui D. B. (D. B.) dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

 uždaroji akcinė bendrovė „LTG Link“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė, UAB „LTG Link“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 101–110) D. B. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. DGKS-4783 darbo byloje Nr. APS-131-13592 (toliau – sprendimas), kuriuo darbuotojo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu bei nurodyta išieškoti darbuotojui iš darbdavės 4 467,60 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 3 860,19 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, ir prašydama pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo teisėtu bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir atsakovas 2018 m. birželio 29 d. susitarė pakeisti 2013 m. birželio 7 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdėstyti ją nauja redakcija, darbo sutartyje numatyta, kad atsakovas priimamas dirbti šaltkalviu elektriku, darbo funkcijos atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), darbo sutarties 5 punkte nustatytos papildomos darbo sutarties sąlygos, inter alia, tai, kad atsakovas įsipareigoja laikytis darbo tvarkos taisyklių bei kitų vidaus teisės aktų (darbo sutarties 5.3.1 punktas), visą savo darbo laiką, dėmesį ir pastangas, profesinius įgūdžius, energiją bei sugebėjimus įsipareigoja panaudoti darbdavio interesams atstovauti (darbo sutarties 5.3.2 punktas), darbo sutartis ne vieną kartą buvo keista, dažnu atveju dėl darbo užmokesčio pasikeitimų, 2019 m. rugsėjo 2 d. darbo sutarties pakeitimu darbo sutartis buvo pakeista pakeičiant darbdavį – nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė atsakovo darbdavys – įvykus verslo dalies perleidimui atsakovo darbdave tapo uždaroji akcinė bendrovė „LG Keleiviams“ (vėliau UAB „LTG Link“), t. y. ieškovė, šis darbo sutarties pakeitimas buvo pasirašytas ir paties atsakovo, pakeitus darbdavį kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos liko nepakeistos, įskaitant ir darbo funkcijų atlikimo vietą ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad 2020 m. balandžio 17 d. atsakovo automobilyje, stovėjusiame darbo funkcijų atlikimo vietoje – (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių aikštelėje, 18 val. 30 min., t. y. atsakovo darbo metu, buvo rasta 150 pakelių kontrabandinių cigarečių ir 2 talpos su benzinu, iškviestiems policijos pareigūnams atsakovas pripažino, kad jam priklausančio automobilio salone rastas benzinas ir cigaretės priklauso jam. Teigė, kad įmonės įgaliotas asmuo 2020 m. balandžio 20 d. pateikė atsakovui reikalavimą paaiškinti 2020 m. balandžio 17 d. įvykio aplinkybes raštu, atsakovas 2020 m. balandžio 21 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad policijos pareigūnai jo automobilio apžiūros metu nieko neleistino nerado, išskyrus 2 pakelius cigarečių, pirktų Baltarusijoje, taip pat nurodė, kad su savimi neturėjo Baltarusijos vizos, todėl turėjo vykti kartu su pareigūnais į policijos komisariatą, kur jam šeimos nariai atvežė pasą su Baltarusijos viza. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo paaiškinime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir jos turimų ir teismui pateiktų įrodymų – filmuotos medžiagos, kurioje akivaizdžiai matoma ženkliai daugiau nei 2 pakeliai cigarečių ir tai, kad policijos pareigūnas rankose laiko atsakovo pasą. Paaiškino, kad įmonės 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ĮS-P(LGKL)-106 „Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą“ (toliau – Įsakymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktais, 2020 m. gegužės 15 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo, atleidimo iš darbo dieną su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, t. y. išmokėtas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką iki 2020 m. gegužės 15 d. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovės įsitikinimu, darbuotojo nusižengimo faktas yra įrodytas objektyviais neginčytinais įrodymais, kuris šiurkščiu kvalifikuotinas net pagal kelis DK įtvirtintus pagrindus, t. y., darbuotojas darbo metu ir darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką, tuo pačiu padarydamas ir darbo pareigų pažeidimą, laikytiną šiurkščiu pagal darbo tvarkos taisykles, todėl darbuotojas iš darbo buvo atleistas pagrįstai, darbdavė įvertino tyčinį darbuotojo melagingos informacijos teikimą ir nebendradarbiavimą su darbdave po šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarymo ir siekdamas darbo tvarkos užtikrinimo darbovietėje priėmė proporcingą ir pagrįstą sprendimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, darbuotojas iš darbo atleistas laikantis visų DK nustatytų atleidimo procedūrų, su darbuotoju jo atleidimo dieną yra visiškai atsiskaityta, todėl atleidimas iš darbo yra teisėtas. Pabrėžė, kad teismui pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovas savo automobilyje, pastatytame darbo funkcijų atlikimo vietoje, pažeisdamas nustatytą tvarką laikė didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių (cigaretes ir benziną); nusikaltimo požymių turinti veika padaryta atsakovo darbo funkcijų atlikimo vietoje ir darbo metu – darbo sutartyje nurodyta darbo funkcijų atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. bet kuris objektas, esantis šiuo adresu, ieškovės įsitikinimu, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsakovo darbo vietos sampratą susiaurinti eliminuojant teritorijas ir patalpas, priklausomai nuo jų tikslinės paskirties, esančias darbo sutartyje nurodytoje darbo funkcijų atlikimo vietoje; atsakovas dirbo nuo 8 val. iki 19 val., patikrinimas pradėtas 18.30 val., atsakovas savo automobiliu, kuriame buvo rastos kontrabandinės cigaretės, įvažiavo į darbo funkcijų atlikimo vietą 2020 m. balandžio 17 d. 7.43 val., taigi atsakovas tą pačią darbo dieną atvyko savo automobiliu į darbo vietą ir visą darbo dieną, pažeidžiant nustatytą tvarką, jame laikė didelį kiekį cigarečių su Baltarusijos banderolėmis ir benziną; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnyje numatyta nusikalstama veika apima akcizais apmokestinamų prekių laikymą, o atsakovas pats prisipažino, kad jo automobilyje rastos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės ir benzinas) priklauso jam, todėl akivaizdu, kad darbdavė turėjo pakankamą pagrindą susiformuoti pagrįstam įtarimui, jog darbo metu darbo funkcijų atlikimo vietoje atsakovas padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką, dar daugiau, atsakomybė už BK 1992 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką taikytina ir juridiniam asmeniui, todėl atsakovas darbo vietoje pažeisdamas nustatytą tvarką, laikydamas akcizais apmokestinamas cigaretes ir benziną, kėlė grėsmę, kad darbdavė būtų apkaltinta šios nusikalstamos veikos padarymu, taigi, atsakovas atliko veiksmus, kurie pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą kvalifikuotini kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“) generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-52 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) F dalyje „Atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus“ nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma, inter alia, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (13 punktas); veiksmai, kuriais daroma žala geram AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės ar grupės įmonės vardui ir reputacijai (15 punktas); Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu (19 punktas). Pažymėjo, kad atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį, įsipareigojo laikytis Darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidaus teisės aktų (darbo sutarties 5.3.1 punktas), pasirašytinai buvo supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis, todėl darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir Darbo tvarkos taisyklėse – visą savo darbo laiką, dėmesį ir pastangas, profesinius įgūdžius, energiją bei sugebėjimus panaudoti darbdavio interesams atstovauti (darbo sutarties 5.3.2 punktas); saugoti nepriekaištingą AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės ir grupės įmonės darbuotojo reputaciją (Darbo tvarkos taisyklių D dalies 12 punktas), darbinėje veikloje laikytis įstatymų  ir kitų teisės aktų reikalavimų, o situacijose, kurios nėra aptartos Darbo tvarkos taisyklėse, elgtis taip, kad elgesys atitiktų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vertybes, visuomenėje priimtus sąžiningumo, skaidrumo ir patikimumo standartus (Darbo tvarkos taisyklių D dalies 13 punktas), nesinešti į darbą kontrabandinių (nedeklaruotų) prekių (tabako gaminių ir t. t.) (Darbo tvarkos taisyklių E dalies 16 punktas) – pažeidimo faktas darbo metu ir darbo vietoje pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus laikant akcizais apmokestinamas cigaretes ir benziną laikytinas neginčytinai įrodytu. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nustatė visas atleidimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo teisėtumą pagrindžiančias sąlygas. Pabrėžė, kad ieškovė yra valstybės valdoma įmonė, kuriai ypač svarbi reputacija ir siekis prisidėti prie visos valstybės gerovės, siekdami vykdyti kontrabandos ir kitų nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų prevenciją geležinkelių transporte, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė ir jai priklausanti ieškovė kartu su atsakingomis institucijomis nuolat atlieka bendrus reidus siekiant užkirsti kelią nelegaliai veiklai; reputacinė žala valstybei naudą kuriančiai ir savo socialinę atsakomybę, sąžiningumą, kovą su kontrabanda viešai deklaruojančiai įmonei, kurios akcininkė yra valstybė, neabejotinai būtų padaryta, jei įvertinusi atsakovo veiksmus ieškovė būtų priėmusi kitokį sprendimą, t. y. neatleidusi atsakovo iš darbo, toks jos sprendimas vienareikšmiškai būtų buvęs įvertintas kaip toleravimas nusikalstamų veikų, tokių kaip kontrabanda, disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidžiant galiojančią tvarką, su kuriomis kovojant viešai skelbiasi visa AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė. Pažymėjo, kad darbdavė, įvertinusi visas aplinkybes, siekdama išvengti didesnės grėsmės savo reputacijai ir matydama atsakovo abejingumą ir nesiskaitymą su įmonės interesais, prarastą pasitikėjimą darbuotoju, priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. II, b. l. 71–77).

Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. jo darbo sutartis buvo pakeista nurodant, jog darbdavė yra uždaroji akcinė bendrovė „LG Keleiviams“, o darbo funkcijų atlikimo vieta liko nepakitusi – (duomenys neskelbtini), darbo sutarties pakeitimą pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Personalo departamento paslaugų centro grupės vadovė, su uždarosios akcinės bendrovės „LG Keleiviams“ lokaliniais teisės aktais jis supažindintas nebuvo. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 17 d. po jo darbo laiko, t. y. po 19 val., buvo iškviesti policijos pareigūnai apžiūrėti jo automobilio, stovėjusio automobilių aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini); 2020 m. balandžio 20 d. jis gavo reikalavimą pasiaiškinti, kurį pasirašė darbdavės įgaliotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ personalo departamento darbo santykių vadovas, į kurį 2020 m. balandžio 21 d. jis pateikė paaiškinimą; ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą dėl jo veikos vertinimo ir gavo atsakymą, kad jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalį, todėl, atsakovo teigimu, yra akivaizdu, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, nes įgaliota institucija buvo atsiuntusi atsakymą, kad veika yra vertinama kaip administracinis nusižengimas. Atsakovo įsitikinimu, nepagrįstai ieškovė teigia, kad jo darbo vieta buvo visi objektai esantys ieškovės registracijos vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi nagrinėjant darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje ieškovė neneigė, kad savo darbo funkcijas jis vykdė (duomenys neskelbtini), o ne automobilių stovėjimo aikštelėje, juolab, kad darbo laiką ieškovė pradėdavo skaičiuoti ne nuo atvykimo į automobilių stovėjimo aikštelę, o nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini), kur jis ir atlikdavo savo darbo funkcijas. Teigė, kad kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, tai ieškovė turėjo nustatyti, kokios (duomenys neskelbtini) pareigos buvo pažeistos, tuo tarpu ieškovė nei Įsakyme, nei ieškinyje neįvardino, kokias darbines pareigas jis pažeidė vykdydamas (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas. Pažymėjo, kad drausminė atsakomybė jam buvo taikyta už jo elgesį – palikimą savo automobilyje darbo metu darbdavės teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje apie 150 pakelių kontrabandinių cigarečių, taigi, už elgesį, nesusijusį su darbo pareigų vykdymu, t. y. neatliekant jokių darbo sutartimi sulygtų pareigų, todėl jo padaryto administracinio nusižengimo negalima vertinti kaip darbo drausmės pažeidimo padaryto vykdant savo darbo funkcijas, juolab, kad dabar galiojantis DK šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pripažįsta tik darbo metu ir darbo vietoje padarytas nusikaltimo požymių turinčias veikas, o ne administracinius nusižengimus. Paaiškino, kad ieškovė nenurodė, kokių darbo pareigų jis nevykdė ir kokiu būdu jis neskyrė viso darbo laiko darbdavės interesams, neįvardino, kaip atsižvelgiant į jos ūkinės veiklos tikslus jis, laikydamas savo automobilyje, paliktame įmonės teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nedeklaruotus tabako gaminius, padarė žalos įmonės vardui ir reputacijai. Teigė, kad ieškovės manymu, jis atliko neteisėtus veiksmus – pažeisdamas Lietuvos Respublikoje nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, benziną, taip pat pažeidė Darbo tvarkos taisyklėse ir darbo sutartyje nustatytas darbo pareigas, tačiau drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas padaro darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį darbo pareigų, nustatytų DK, darbo sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse ir (ar) kituose specialiuose teisės aktuose, nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu, todėl DK suteikia teisę darbdaviui taikyti drausminę atsakomybę tik už darbo pareigų pažeidimą, o ne už bet kokius kitus pažeidimus, šiuo atveju už administracinį nusižengimą, kuris nesusijęs su darbo funkcijų vykdymu, priešingu atveju, vadovaujantis ieškovės logika, automobilio parkavimas neleistinoje vietoje irgi būtų neteisėtas veiksmas už kurį darbdavys galėtų atleisti darbuotoją iš darbo. Nurodė, kad žalingus padarinius ieškovė vertina kaip darbdavės prarastą pasitikėjimą darbuotoju ir realios grėsmės ieškovės reputacijai sukėlimą, kuri akivaizdžiai būtų pasireiškusi, jei darbdavė būtų priėmusi sprendimą neatleisti darbuotojo ir taip pademonstravusi savo toleranciją neteisėtoms veikoms (kontrabandai, neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių laikymui), tačiau šiuo atveju ieškovė prisiima per didelius įgaliojimus, nes siekia kontroliuoti darbuotojų privatų gyvenimą ir vykdyti valstybės institucijoms priskirtas funkcijas, jei darbuotojai daro administracinius nusižengimus nesusijusius su darbo pareigų vykdymu, atsakomybę taiko valstybės įgaliotos institucijos, o ne ieškovė, juolab, kad darbdavė neatsako už darbuotojų padarytus administracinius nusižengimus, todėl ieškovė tik formaliai nurodo, kad galėjo atsirasti žala jos reputacijai, ieškovė pranešė policijos pareigūnams apie galimai daromą administracinį nusižengimą, todėl jokia tolerancija administraciniams nusižengimams ieškovė negali būti apkaltinta. Atsakovo vertinimu, kadangi jo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, susijusių su darbo funkcijų vykdymu, ir žalingų padarinių galimybės ieškovei, tai nebuvo ir priežastinio ryšio tarp jo administracinio nusižengimo ir žalingų padarinių ieškovei, taip pat nebuvo ir jo kaltės dėl darbo pareigų pažeidimo, nes jis padarė administracinį nusižengimą nevykdydamas savo darbo funkcijų ir niekaip nesusijusį su darbo funkcijų vykdymu. 

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir atsakovas 2018 m. birželio 29 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisdami 2013 m. birželio 7 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei išdėstydami ją nauja redakcija, pagal kurią atsakovas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, darbo funkcijų atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 20–22), AB „Lietuvos geležinkeliai“ Personalo departamento paslaugų centro grupės vadovė ir atsakovas pasirašė darbo sutarties priedą, kuriuo darbo sutartis buvo pakeista nurodant, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsakovo darbo santykiai tęsiasi su uždarąja akcine bendrove „LG keleiviams“, nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų (el. b. apyrašo t. I, l. 23), 2020 m. balandžio 17 d. Saugos ir rizikų valdymo departamento aktyvų saugos skyriaus turto saugos ir operatyvios kontrolės grupės ekspertas J. M. surašė tarnybinį pranešimą dėl atlikto patikrinimo (el. b. apyrašo t. I, l. 24), 2020 m. balandžio 20 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Personalo departamento darbo santykių skyriaus vadovas A. M. pateikė atsakovui reikalavimą paaiškinti raštu Nr. LS-HR(LGKL)-132 (el. b. apyrašo t. I, l. 26–27), atsakovas 2020 m. balandžio 21 d. pateikė ieškovei paaiškinimą dėl 2020 m. balandžio 17 d. įvykusio įvykio (el. b. apyrašo t. I, l. 28), 2020 m. gegužės 14 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Personalo departamento darbo santykių skyriaus vadovo A. M. įsakymu Nr. ĮS-P(LGKL)-106 atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktai) (el. b. apyrašo t. I, l. 29–31), nesutikdamas su atleidimu iš darbo darbuotojas 2020 m. birželio 12 d. su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. apyrašo t. I, l. 122–123), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino – pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo įmonėje neteisėtu, nurodė išieškoti jam iš darbdavės 4 467,60 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 3 860,19 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją (el. b. apyrašo t. I, l. 12–19).

Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Byloje ginčas nekilo, kad 2020 m. balandžio 17 d. atsakovas dirbo įmonėje ((duomenys neskelbtini)) nuo 8.00 val. iki 19.00 val., tą patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. apyrašo t. I, l. 25). Iš 2020 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo (el. b. apyrašo t. I, l. 24) nustatyta, kad 2020 m. balandžio 17 d. apie 18.30 val. buvo pradėtas darbuotojų asmeninių automobilių įvažiavimo ir parkavimo teisėtumo saugomoje įmonės teritorijoje, darbo drausmės bei darbo laiko laikymosi patikrinimas, atsakovas į įmonės teritorijoje esančią darbuotojams skirtą saugomą automobilių stovėjimo aikštelę savo automobiliu įvažiavo 07.43 val. (el. b. apyrašo t. I, l. 62), to atsakovas neginčijo, duomenų, kad iki patikrinimo pradžios atsakovas iš šios aikštelės savo automobiliu būtų išvažiavęs, nėra. Byloje ginčas nekilo, kad patikrinimo metu atsakovo automobilyje buvo rasta 150 pakelių cigarečių su Baltarusijos banderolėmis ir 2 plastikinės talpos po 25 litrus benzino, tą patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. apyrašo t. I, l. 24, el. b. EPP priedo l. 2 (vaizdo įrašas)).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012). Darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra pripažįstama šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas); apie darbo pareigų pažeidimo priskyrimą prie kitų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas) sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Net ir pripažinus darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo pareigų pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Tam, kad nusižengimą būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, kaip nagrinėjamu atveju, be to, reali žala darbdaviui gali atsirasti vėliau ir pan. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-107/2013, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). 

Nagrinėjamu atveju pagal darbo sutarties nuostatas (el. b. apyrašo t. I, l. 20–22), atsakovo darbo funkcijos atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), vadinasi, bet kuris objektas, vieta, esanti šiuo adresu, kadangi konkretesnė darbo vieta darbo sutartyje neindividualizuota. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė aiškino, kad atsakovas darbo funkcijas atlikdavo ne viename (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini), be to, darbuotojui atvykus į įmonės teritorijoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, laikoma, kad darbuotojas jau darbe, šioje aikštelėje darbuotojo tiesioginis vadovas gali jau duoti nurodymus darbuotojui. Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės teritorija, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), yra aiškiai apibrėžta (aplink visą teritoriją aptverta tvora), automobilių stovėjimas šioje teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kontroliuojamas ir saugomas (el. b. apyrašo t. I, l. 34–62), todėl darbuotojui atvykus į šią teritoriją ((duomenys neskelbtini)) laikoma, kad darbuotojas yra darbo vietoje, nepriklausomai nuo to, ar tai (duomenys neskelbtini), ar automobilių stovėjimo aikštelė, kadangi, akivaizdu, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsakovo darbo vietos sampratą susiaurinti eliminuojant teritorijas ir patalpas, priklausomai nuo jų tikslinės paskirties, tuo labiau, kai įmonei esant valdomai valstybės, atsižvelgiant į jos reikšmingumą, teritorijos kontrolė yra itin svarbi, todėl darbuotojas turi tinkamai elgtis, nepažeisti darbo pareigų visoje įmonės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), kadangi ten yra jo darbo funkcijos atlikimo vieta pagal darbo sutartį. 

Kaip jau teismas nustatė aukščiau, atsakovo darbo laikas 2020 m. balandžio 17 d. prasidėjo 8.00 val. ir baigėsi 19.00 val., atsakovas 2020 m. balandžio 17 d. savo automobiliu, kuriame buvo rastos kontrabandinės cigaretės, įvažiavo į darbo funkcijos atlikimo vietą ((duomenys neskelbtini)) 7.43 val., įrodymų, kad tą darbo dieną jis buvo iš šios teritorijos išvykęs, nėra, jam priklausančiame automobilyje, kurio patikrinimas buvo pradėtas 18.30 val., tą darbo dieną darbo funkcijos atlikimo vietoje laikė akcizais apmokestinamas prekes. Pagal BK 1992 straipsnį, nusikalstama veika apima akcizais apmokestinamų prekių laikymą, už šią veiką atsako ir juridinis asmuo. Pastebėtina, kad atsakovas pats prisipažino, kad jo automobilyje rastos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės ir benzinas) priklausė jam, tai aiškiai matyti ir iš į bylą pateikto vaizdo įrašo (el. b. EPP priedo l. 2). Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, tokiu savo elgesiu atsakovas kartu kėlė grėsmę, kad darbdavė būtų apkaltinta nusikalstamos veikos padarymu. Nors atsakovas baudžiamojon atsakomybėn nėra patrauktas, tačiau, pastebėtina, tai nedraudžia darbdavei, vertinant darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietoje padarytą veiką – pagal jos specifiką, įmonės vertybes, vertinti kaip nusikaltimo požymių turinčią veiką. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymui pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą nėra būtinas teismo nuosprendis, darbuotojo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012). Teismas išsamiai įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju pagrįstai laikė, jog atsakovas darbo metu darbo funkcijos atlikimo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką (įmonės automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame automobilyje laikė akcizais apmokestinamas prekes).

Pažymėtina, kad atsakovas pateiktame paaiškinime, akivaizdu, tyčia darbdavei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją ir melagingai teigė, kad policijos pareigūnai jo automobilio apžiūros metu nieko neleistino nerado, išskyrus 2 pakelius cigarečių, pirktų Baltarusijoje, taip pat nurodė, kad su savimi neturėjo Baltarusijos vizos, todėl turėjo vykti kartu su pareigūnais į policijos komisariatą, kur jam šeimos nariai atvežė pasą su Baltarusijos viza (el. b. apyrašo t. I, l. 28), tačiau į bylą pateiktas vaizdo įrašas (el. b. EPP priedo l. 2), tarybinis pranešimas (el. b. apyrašo t. I, l. 24) patvirtina, jog atsakovo automobilyje buvo rasta 150 pakelių kontrabandinių cigarečių ir 2 talpos su benzinu, o policijos pareigūnas atsakovo automobilio apžiūros metu rankose laikė atsakovo pasą. Aukščiau teismo įvertinta bylos medžiaga patvirtina, kad darbdavei ėmus reikalauti paaiškinti, darbuotojas sugalvojo meluoti darbdavei, jog jo automobilyje buvo rasti tik du 2 kontrabandinių cigarečių pakeliai, taip suvokdamas gresiančią atsakomybę ir siekdamas nebūti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad atsakovo automobilyje buvo rasta 150 pakelių kontrabandinių cigarečių ir 2 talpos su benzinu, tik pažymėjo, kad nežino, kodėl atsakovas paaiškinime nurodė kitaip. Pastebėtina, kad darbuotojo sąžiningumas ir darbdavės pasitikėjimas darbuotoju yra itin svarbus, kadangi atsakovas ėjo pareigas įmonėje, susijusioje su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, kiekvienas darbuotojas turi būti pavyzdys kitiems darbuotojams ir atsakingai bei rūpestingai vykdyti savo pareigas, nustatytas įmonės vidaus teisės aktuose, darbo sutartyje, įstatymuose, todėl teismas sprendžia, kad įmonė pagrįstai dėl atsakovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo prarado pasitikėjimą darbuotoju, tokia darbuotojui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui ir elgesiui padarius pažeidimą, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įmonėje dirbti negali.

Teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad atsakovas darbo sutartimi įsipareigojo laikytis darbo tvarkos taisyklių, kitų vidaus teisės aktų, jis buvo pasirašytinai susipažinęs su įmonėje taikomomis Darbo tvarkos taisyklėmis (el. b. apyrašo t. I, l. 20–22, 63–85, t. II, l. 90–91), kuriose nurodyta saugoti nepriekaištingą AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės ir grupės įmonės darbuotojo reputaciją (Darbo tvarkos taisyklių C dalies 12 punktas), darbinėje veikloje laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o situacijose, kurios nėra aptartos taisyklėse, elgtis taip, kad elgesys atitiktų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vertybes, visuomenėje priimtus sąžiningumo, skaidrumo ir patikimumo standartus (Darbo tvarkos taisyklių C dalies 13 punktas), nesinešti į darbą ir darbo vietoje nelaikyti ar su savimi neturėti kontrabandinių (nedeklaruotų) prekių (tabako gaminių ir t. t.), taip pat priemonių, pritaikytų turto grobstymui (Darbo tvarkos taisyklių E dalies 18 punktas), tačiau aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotojas šias savo darbo pareigas pažeidė. Kadangi pati ieškovė yra valstybės valdoma įmonė, kuriai ypač svarbi reputacija ir siekiant vykdyti kontrabandos ir kitų nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų prevenciją geležinkelių transporte, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė kartu su atsakingomis institucijomis nuolat atlieka bendrus reidus siekiant užkirsti kelią nelegaliai veiklai, todėl visiškai pagrįstas ieškovės teiginys, kad neatleidus atsakovo iš užimamų pareigų dėl kontrabandinių cigarečių laikymo darbo funkcijos atlikimo vietoje, būtų padaryta reputacinė žala sąžiningą kovą su kontrabanda viešai deklaruojančiai įmonei, kurios akcininkė yra valstybė, toks jos sprendimas būtų buvęs įvertintas kaip toleravimas nusikalstamų veikų, tokių kaip kontrabanda, disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidžiant galiojančią tvarką, su kuriomis kovojant viešai skelbiasi visa AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė. Be to, palikusi toliau dirbti darbuotoją, kuris darbdavei tyčia nurodė melagingus paaiškinimus, dėl savo elgesio nesigailėjo, padaryto pažeidimo taip ir nesuprato arba nenorėjo suprasti, darbdavė demonstruotų tokio elgesio toleravimą kitiems darbuotojams. 

Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad darbdavė įvertinusi visas aplinkybes dėl 2020 m. balandžio 17 d. įvykio (akcizais apmokestinamų prekių laikymas darbo funkcijos atlikimo vietoje), darbuotojo elgesį po įvykio (tyčinį melagingų paaiškinimų darbdavei davimą), siekdama išvengti didesnės grėsmės savo reputacijai ir matydama atsakovo abejingumą ir nesiskaitymą su įmonės interesais, prarastą pasitikėjimą darbuotoju, pagrįstai priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktų pagrindu, tokia darbuotojui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams, elgesiui padarius pažeidimą, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokiose pareigose negali dirbti, atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Taigi, darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, teismas pripažįsta atsakovo atleidimą iš darbo įmonėje teisėtu; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 262 Eur žyminis mokestis (el. b. apyrašo t. I, l. 86, 111). Toks ieškovės prašymas tenkinamas – teismas priteisia ieškovei iš atsakovo jos patirtas 262 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį). Pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio procesokodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“ ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti D. B. (D. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „LTG Link“ (į. k. 305052228) teisėtu.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. DGKS-4783 darbo byloje Nr. APS-131-13592 laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LTG Link“ (į. k. 305052228) iš atsakovo D. B. (D. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 262 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė