Bylos Nr. 1S-374-1076/2020

Proceso Nr. 1-01-1-07911-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.16.1.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 5 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       L. K. kaltinamas tuo, kad, jis 2020 m. vasario 23 d., apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, bendrai veikdami, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau septyniolikos smūgių nukentėjusiajam S. M. į rankas ir galvą, padarydami poodines kraujosruvas plaštakose ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus plaštakose, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas kairio momens minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžius, kairio momenkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžius, turkiabalnio ir dešinio akytkaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, ko pasėkoje nuo stipraus galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, tokiu būdu bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė S. M. bei pagrobė jo turtą ‑ pilkos spalvos grandinėlę 100 eurų vertės. Šiais savo veiksmais L. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje.

2.       L. K. 2020 m. kovo 20 d. buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir 2020 m. birželio 5 d. pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvos Respublikai. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, kuria L. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo L. K. sulaikymo Lietuvos Respublikoje dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 5 d.

3.       Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajam L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Kaltinamojo L. K. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį ir kaltinamąjį L. K. iš suėmimo paleisti.

4.1.       Skunde nurodoma, kad nors L. K. yra kaltinamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau vien kaltinimo sunkumas teismų praktikoje nelaikomas pakankamu pagrindu pačios griežčiausios kardomosios priemonės ilgalaikiam taikymui. Gynėjas teigia, kad kaltinamasis L. K. po nusikalstamos veikos padarymo tik dėl labai jauno amžiaus, socialinės brandos stokos pasielgė neatsakingai ir išvyko iš Lietuvos. Tačiau, anot gynėjo, toks momentinis neatsakingas poelgis neturėtų būti vertinamas kaip pakankamas išvadai, kad šiuo metu, jei kaltinamasis būtų paleistas iš suėmimo, jis vėl bėgtų ir slėptųsi. Iki išvykimo iš Lietuvos L. K. gyveno su tėvais, buvo susietas su jais pakankamai tvirtais šeimyniniais ryšiais. Tėvai sūnumi rūpinasi ir šiuo metu, tik dėl nesuprantamų priežasčių ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė uždraudė L. K. palaikyti bet kokius ryšius su tėvais, todėl šiuo metu šie ryšiai silpnėja. Gynėjas nurodo, kad L. K. anksčiau neteistas, neturi ryšių užsienyje. Gynėjo manymu, visuma šių aplinkybių neduoda pagrindo spręsti, kad L. K. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, kiltų bent kiek didesnė jo pasislėpimo tikimybė. Gynėjo įsitikinimu, paskyrus kaltinamajam L. K. intensyvią priežiūrą kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

5.       Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo L. K. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundas atmetamas.

6.       Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo L. K. parodymuose, liudytojų D. Ž., S. T., K. O., J. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti bei daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

7.       Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8.       Panevėžio apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam L. K. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

9.       Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10.       Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. L. K. kaltinamas padaręs du tyčinius turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų kategorijoms. Už visų L. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už labai sunkų nusikaltimą skiriama išimtinai tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

11.       L. K. anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, iki sulaikymo gyveno su tėvais. Tai rodo, kad L. K. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeimyniniais) ryšiais su Lietuvos Respublika, kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. L. K. yra nevedęs, nedirba, baustas administracine tvarka; iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo L. K. pabėgo į užsienį, jam buvo paskelbta paieška, jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir išduotas Lietuvos Respublikai. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pabėgti ir pasislėpti. Todėl šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis L. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12.       Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati L. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinus L. K. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, kad kaltinamasis iš karto po nusikaltimų padarymo buvo pabėgęs į užsienį, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą L. K. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau L. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajam L. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 5 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai         Jolanta Čepukėnienė

        Justas Namavičius

        Alenas Piesliakas