Civilinė byla Nr. e2-813-943/2017

                            Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01000-2016-6

              Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garliavos prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1130-413/2017 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garliavos prekyba“  dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atlikti atsakovės UAB „Garliavos prekyba“ ir jos valdymo organų – valdybos ir direktoriaus – veiklos nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. tyrimą, ir jeigu būtų netinkama veikla, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.131 straipsnyje nurodytas priemones, nusprendus atlikti atsakovės ir jos valdymo organų veiklos tyrimą, nustatyti 15 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos šalims susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo, o šalims nepavykus susitarti per nustatytą terminą, įpareigoti šalis per 30 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui ekspertų, galinčių atlikti tyrimą, sąrašą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė susipažinusi su atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais už 2010 – 2015 metus nustatė, kad įmonės vykdoma tipinė veikla per nurodytą laikotarpį yra nuostolinga, o jos rezultatai sistemingai blogėja augant nuostoliams. Nors bendrovės gaunamos pajamos iš kitos veiklos leidžia atsakovei finansinius metus baigti pelningai, tačiau, ieškovės nuomone, atsisakius nuostolingos komercinės veiklos, atsakovės pelnas ženkliai padidėtų. Valdymo organų sprendimas ir toliau vystyti neefektyvią veiklą, pažeidžia bendrovės akcininkų teisę gauti dalį pelno.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškinys grindžiamas klaidingu metinės finansinės ataskaitos duomenų ir juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų interpretavimu. Ieškovės nurodyti neigiami skaičiai gaunami, kadangi pelno (nuostolių) ataskaitoje iš prekybinės veiklos pelno atimamos įmonės visos veiklos sąnaudos, susijusios ne tik su mažmenine prekyba, bet ir su visa kita įmonės veikla, įskaitant ir nekilnojamojo turto nuomai tenkančius kaštus. Ieškovės planai, susiję su tolimesne atsakovės veikla, duotų priešingą nei norima efektą. Be to, laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. bendrovė atsisakė beveik pusės neefektyvių prekybos objektų, tarp jų ir ieškovės vadovauto padalinio – restorano „Du milžinai“ veiklos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė pradėti atsakovės ir jos valdymo organų – valdybos ir direktoriaus – veiklos nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. tyrimą.
5. Teismas nustatė, kad pagrindinis ir vienintelis atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos siekis – pelno gavimas. Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. atsakovė investavo į mažmeninės prekybos plėtrą, įrenginių gerinimą, tačiau iš byloje esančių duomenų, teismo vertinimu, galima spręsti, kad pagrindinės įmonės pajamos buvo gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, o mažmeninės prekybos rodikliai (tipinė veikla) neatnešė įmonei naudos (pelno), kas tikėtina nulėmė ir įmonės gaunamo grynojo pelno mažėjimą.
6. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog valdymo organų sprendimai ir toliau vystyti neefektyvią tipinę veiklą mažina ne tik bendrovės uždirbamą pelną, bet ir pažeidžia bendrovės akcininkų teisę gauti bendrovės pelno dalį. Teismas, nurodydamas, jog vadovaujasi kasacinio teismo praktika, nusprendė, kad yra pagrindas atlikti atsakovės ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Garliavos prekyba“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas netyrė atsakovės pateiktų įrodymų. Nors pagal kasacinio teismo praktiką nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo galima priimti vien tik kilus abejonėms dėl galimai netinkamos juridinio asmens ir jo valdymo organų veiklos, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti visus byloje esančius įrodymus. 
2. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės interpretacijomis, susijusiomis su atsakovės veiklos pelningumo/efektyvumo rodikliais, todėl priėjo klaidingą išvadą, jog nuolat pelningai dirbanti bendrovė vykdo nuostolingą tipinę veiklą.
3. Teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovės elgesys atsakovės atžvilgiu galimai yra susijęs ne su jos teisių gynimu, o piktnaudžiavimu šiomis teisėmis.
    
8. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovės veiklos rezultatai neužtikrina pelno siekiančio juridinio asmens tikslų ir būtent šis faktas sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
2. Nagrinėjamu atveju teismui pakako duomenų nustatyti, kad kasmet didėjantys nuostoliai iš atsakovės vykdomos tipinės veiklos, valdymo organams nepriimant sprendimų, kurie padėtų tokių nuostolių išvengti, arba nuostolingos veiklos iš viso atsisakyti, leidžia įmonės veiklą ir vadovavimą įmonei vertinti kaip neefektyvius ir neracionalius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą

10. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.124 straipsnis). Minėtame kodekse apibrėžtas juridinio asmens veiklos tyrimo turinys, pagal kurį CK 2.125 straipsnyje išvardinti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir tokiu atveju taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Taigi, juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos tyrimas kaip civilinių teisių gynimo būdas teisme susideda iš dviejų atskirų etapų: pirma, sprendžiama, ar egzistuoja pagrindai juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos patikrinimui atlikti; antra, nusprendus jį atlikti, vertinami šio tikrinimo rezultatai ir priklausomai nuo jų, sprendžiama, kokią iš CK 2.131 straipsnyje numatytų teisinių priemonių būtina taikyti, norint užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklą. Teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pastarieji klausimai nagrinėjami antrajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape, tai yra gavus ekspertų išvadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK 2.131 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2273/2011).
11. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas, užtikrinti bendrovės veiklos kontrolę ir geresnį jos valdymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1990 m. rugsėjo 21 d. Fayed v. Jungtinė Karalystė byloje pažymėjo, jog šios procedūros paskirtis neatsiejama ir nuo viešojo intereso užtikrinti tinkamą akcinių bendrovių valdymą, atsižvelgiant į tai, kad akcininkai naudojasi ribotos atsakomybės apsauga. Tačiau bendrovės veiklos tyrimas pirmiausia yra skirtas bendrovės interesams apginti, todėl siekiant apginti bendrovę nuo nesąžiningo smulkiųjų akcininkų trukdymo bendrovės valdymui nustatyta juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo sąlyga – pirminis komunikavimas su bendrove (išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka), o juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumas laikomas įrodytu tik tuomet, kai pareiškimo padavimo stadijoje yra tendencingai blogėjantys arba neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai ir kyla pagrįstų abejonių, jog tai sukėlė būtent juridinio asmens valdymo organo (nario) veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2012). Taigi, nors pirminiame juridinio asmens veiklos tyrimo etape teismas detaliai nevertina bei neanalizuoja konkrečių juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmų bei jų įtakos juridinio asmens veiklai bei jų rezultatams, tačiau tam, jog juridinio asmens veiklos tyrimas būtų pradėtas šaliai pateikusiai ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tenka pareiga kartu su ieškiniu pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad egzistuoja pagrindai juridinio asmens veiklos tyrimui atlikti, t. y. tikimybė, kad bus atskleistas aplaidus ir netinkamas bendrovės valdymas (CPK 178 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų atsakovės UAB „Garliavos prekyba“ finansinių duomenų matyti, kad atsakovės vykdoma ūkinė – komercinė veikla iš esmės yra visų rūšių prekyba ir paslaugos gyventojams bei įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, smulki gamyba, komercinis tarpininkavimas, turto, įskaitant nekilnojamąjį, nuoma. Atsakovė iš vykdomos veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gavo pajamas ir pelną, taip pat patyrė tipinės veiklos nuostolius (apskaičiuojamus iš bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas), kuriuos padengė gautu pelnu ir finansinius metus ataskaitiniais laikotarpiais baigė pelningai. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės aiškinamuosius raštus prie finansinių ataskaitų bei metinius pranešimus, nustatė, kad dalis atsakovės parduotuvių ir maitinimo įstaigų dirbo nuostolingai, o didžioji dalis atsakovės gautų pajamų buvo gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, ir būtent dėl šios priežasties sprendė, kad yra teisinis pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokių duomenų visetas nelemia abejonių dėl atsakovės valdymo organų ar narių vykdomos veiklos neaiškumo ar neteisėtumo bei neleidžia daryti išvados apie kardinalų ar staigų įmonės pelno smukimą, netikėtą didelės vertės turto netekimą, įmonei iš esmės nenaudingų prievolių įgijimą, etc. (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis), nulemtą netinkamos valdymo organų veiklos. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia sutikti su atskirojo skundo argumentais ir spręsti, jog neefektyvaus bendrovės turto naudojimo klausimas buvo nuolat įtraukiamas į bendrovės valdybos darbotvarkę bei svarstomas susirinkimų metu, o nustačius, kad iš atitinkamų objektų negaunamas pelnas, tokie objektai (parduotuvės arba maitinimo įstaigos) buvo uždaromi.  Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, t. y. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų penktoje eilutėje apskaitomomis sumomis, kuriose atsispindi atsakovės patirti nuostoliai, tačiau šie atsakovės ūkinės – komercinės veiklos rodikliai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Priešingu atveju susiklostytų teisinė situacija, kad kiekvienu atveju įmonei patyrus nuostolius galėtų būti pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas, trikdantis ir/ar apsunkinantis įprastinę juridinio asmens veiklą bei lemiantis papildomas sąnaudas. Ne visais atvejais nustačius dalies juridinio asmens veiklos nepelningumą galimas teismo įsikišimas į juridinio asmens vykdomos veiklos vertinimą.
13. Teismo nuomone, ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali būti ir nuostoliai. Vykdant ūkinę veiklą, įmonės vardu sudaromi įvairūs sandoriai, tarp kurių gali būti ir rizikingų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169/2016). Todėl jeigu kiekvienu atveju juridiniam asmeniui patyrus nuostolius galėtų būti pradedamas juridinio asmens ir/ar jo valdymo organų veiklos tyrimas, tam tikra prasme būtų apribota vadinamoji „verslo sprendimo“ (angl. business judgment) taisyklė, taip pat tai būtų nesuderinama su įprasta ir neišvengiama kiekvieno verslo rizika rinkos ekonomikos sąlygomis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai, atsakovės valdymo organų atliekami veiksmai ir/ar priimami sprendimai, valdant įmonę, nekelia abejonių dėl juridinio asmens vykdomos veiklos aiškumo ar akivaizdaus neatitikimo įprastinei komercinei praktikai.
14. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ieškovė neįrodė juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų, t. y. nepateikė pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) vykdomos veiklos netinkamumo, kuri galėtų lemti juridinio asmens veiklos rezultatų pablogėjimą ar neaiškumą. Byloje esantys duomenys (ieškovės ir atsakovės atstovo (advokato) susirašinėjimo korespondencijos turinys) leidžia spręsti, kad tarp ieškovės ir kitų atsakovės akcininkų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, tačiau ieškovei teikiama informacija tiek apie atsakovės veiklą, tiek apie finansinę situaciją, o pastarosios kreipimasis į teismą dėl atsakovės veiklos tyrimo inicijavimo bei raštuose dėstomi teiginiai iki kreipimosi į teismą dienos galėtų būti vertinami kaip trukdymas įprastinei juridinio asmens bei jo valdymo organų veiklai. Byloje esantys įrodymai bei ieškovės dėstomos prielaidos dėl netinkamo atsakovės valdymo nesuponuoja teisinio ir faktinio pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, t. y. paskirti specialių žinių turinčius ekspertus tam, kad jie ištirtų juridinio asmens finansinę būklę bei nustatytų kaip ir kiek ją galimai paveikė juridinio asmens valdymo organo ar jo nario sprendimai (CK 2.126 – 2.130 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus reglamentuojančiomis teisės normomis, dėl ko nepagrįstai nustatė atsakovės UAB „Garliavos prekyba“ veiklos tyrimo pradėjimo pagrindus. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Atsakovės atskirąjį skundą tenkinus ir ieškinį atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), tačiau jas patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti, todėl klausimas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės B. P. ieškinį dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garliavos prekyba“ veiklos tyrimo atmesti.

Teisėjai                               Artūras Driukas

                               Gintaras Pečiulis

                               Egidija Tamošiūnienė