Administracinė byla Nr. I-1721-402/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00084-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2.;11.12; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Natljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Vestai Muckienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Astai Muliuolienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M. , J. A. B., A. L. ir jo atstovams advokatui P. M. , advokatei V. G. -Leonienei,
nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M. , Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atstovui, Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, Prienų rajono savivaldybės administracija, J. M. , J. A. B., A. L. , V. M. dėl sprendimų panaikinimo ir,
n u s t a t ė:
Kauno apygardos prokuratūros prokurorė gindama viešąjį interesą kreipėsi į teismą prašydama (b.l. 7-17):
1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10SK-( 14.10.110) - 989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“.
2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L. ".
Prokurorė teismo posėdžio metu visiškai palaikė prašymą ir paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2013-12-17 pareiškimas Nr. 10SD-(14.10.7)-2393, kuriame prašoma įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus priimtų administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje teisėtumą ir nustačius pažeidimus, viešojo intereso gynimo tvarka kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.
1932 m. archyvo dokumentai patvirtina, kad K. L. įsigijo 17 ha 1710 m žemės dviejuose sklypuose: 1 ha 8544 m2 žemės sklypą ir 15 ha 3166 m2 žemės sklypą. Ginčas byloje kilo dėl administracinių aktų, priimtų atkuriant nuosavybės teises į K. L. iki nacionalizacijos valdyto 1,8544 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovė, pažeisdama teisės aktų - Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies p.; Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 ir 106 p.p.; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p.; Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 9 d., reikalavimus, pažeidė pagrindines nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Todėl administraciniai aktai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 10SK-( 14.10.110) - 989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 sprendimai Nr.10S-(14.10.3)-220, Nr. 10S-(14.10.3)-221, Nr. 10S-(14.10.3)-223, kuriais J. A. B., V. M. , J. L. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėti.
Nacionalinės žemės tarnybos atsakingi darbuotojai, vykdydami tarnybai priskirtas funkcijas ir uždavinius, privalėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Teisės aktų pažeidimai sąlygojo nepagrįstų administracinių aktų priėmimą, todėl yra neteisėti ir naikintini. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d., NŽT skyrius administracine tvarka panaikino du iš trijų 2012-11-08 priimtų sprendimų: 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.10VĮ-(14.10.2)-1 NŽT 2012-11-08 sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-220, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. A. B., pripažintas netekusiu galios; 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 10VĮ- (14.10.2)-2 NŽT 2012-11-08 sprendimas Nr.10S-(14.10.3)-221, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. M. , pripažintas netekusiu galios.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-223, kuriuo J. L. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 1,0039 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra administracine tvarka pripažintas netekusiu galios, kadangi J. L. įpėdinis A. L. sutikimo nepateikė. Todėl prokurorė ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtus administracinius aktus – Nacionalinės žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10SK-( 14.10.110) - 989; ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223.
Atsakovo atstovė su prokurorės prašymu visiškai sutiko, teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes (b.l. 70-77), prašė panaikinti ginčijamus atsakovo priimtus ginčijamus sprendimus, kaip neteisėtus ir paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110)-989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)" suformuotame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L. , J. L. įpėdinei J. M. , J. A. B. ir V. M. .
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą ar žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tokio teritorijų planavimo dokumento, t.y. 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano arba žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Prienų rajono savivaldybės administracija nėra pateikusi. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, negalėjo priimti sprendimo suformuoti 1,8036 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti jo kadastro duomenis, taip pat atkurti nuosavybės teises J. L. (mirusiam) į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 1,0039 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.3 punkte reglamentuota, kad šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius bei privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte numatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Šiuo atveju, sprendimai atkuriant nuosavybės teises į žemę, priimti neatsižvelgiant į žemės sklype esančius statinius.
Pažymėjo, jog neatsižvelgta į tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kad ūkinis pastatas ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. ir jo atstovai teismo posėdžio metu su prokurorės prašymu dėl atsakovo priimtų ginčijamų sprendimų panaikinimo nesutiko, pateikė rašytinius paaiškinimus byloje (b.l. 150-158), kuriuos visiškai palaikė ir paaiškino, kad A. L. tėvas J. L. 1991-10-31 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) valdytus 15,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 1). A. L. tėvas J. L. 1994-12-14 mirė (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 22). Pagal 2005-07-27 Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. liudijimą A. L. yra J. L. (mirusio 1994-12-14) įpėdinis pagal įstatymą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 64).
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2007-06-20 raštu Nr. 22R-1420 „Dėl žemės sklypų" kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas pagal kartografinėje medžiagoje pažymėtas K. L. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Prienų rajono savivaldybės administracija organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo darbus ir 2007-09-06 buvo parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2012-11-08 priėmė sprendimą Nr. 10SK-(14.10.110)-989, kuriuo suformavo žemės sklypą (sklypo plotas 18036 kv. m.; adresas (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 priėmė sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje J. L. (A. L. tėvui) į buvusio savininko K. L. (A. L. senelio) nekilnojamąjį turtą. Pagal šiuo metu esantį administracinį suskirstymą K. L. (A. L. seneliui) priklausęs 1,8544 ha sklypas randasi (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-14 įsakymu Nr. (7.7)-A3-400 „Dėl laisvų (neužstatytų) teritorijų Jiezno m., Prienų r. sav., planų patvirtinimo" patvirtino šioje teritorijoje 1,80 laisvos (neužstatytos) žemės (1,12 ha ploto žemės sklypo tarp P. C. ir Sodo gatvių Jiezno mieste; 0,68 ha ploto žemės sklypo, kuriame yra tvenkinys, tarp P. C. ir Sodo gatvių Jiezno mieste) planą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 52-53). Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, individualios įmonės „Geodezininkai" matininkas 2007-09-06 parengė žemės klypo kadastro duomenų bylą, pagal kurią buvo suformuotas 1,8036 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje. Ginčo žemės sklypas pagal išlikusius archyvinius planus buvo suformuotas toje pačioje istorinėje vietoje, iš esmės analogiškos formos ir to paties ploto. Individualios įmonės „Geodezininkai" matininko 2007-09-06 parengtas žemės klypo kadastro duomenų bylą buvo pagrįstas ir pakankamas pagrindas suformuoti 1,8036 ha ploto žemės sklypą, adresu Sodo g. 11, Jiezno mieste.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2012-11-08 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 10SK-(l4.10.110)-989, kuriuo suformavo žemės sklypą (sklypo plotas 18036 kv. m.; adresas (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal individualios įmonės „Geodezininkai" matininko D. K. 2007-09-06 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 priėmė sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L. (A. L. tėvui) į buvusio savininko K. L. (A. L. senelio) nekilnojamąjį turtą.
Tokiu būdu faktiškai buvo padaryti visi reikalingi ginčo žemės sklypo formavimo darbai ir tik per klaidą buvo praleistas vienas formalus žemės sklypo formavimo/derinimo veiksmas – žemės sklypo planas nebuvo patvirtintas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus. Formalus Prienų rajono savivaldybės administracijos parašo (patvirtinimo) nebuvimas ant suformuoto žemės sklypo plano negali būti pagrindas panaikinti nuosavybės teises patvirtinančio dokumento - 2012-11-08 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Ginčo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu stovi 3 pastatai (unikalūs (duomenys neskelbtini)). Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. yra šių pastatų bendraturtis kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis J. M. , J. A. B. ir V. M. . Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011-07-19 aktu Nr. KPD-RM-1650 patikslino Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - Dvaro pastatų komplekso, duomenis. Pagal patikslintus duomenis, pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini), patenka į 2011-07-19 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1650 apibrėžtą Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - Jiezno dvaro sodybos pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 1787) teritoriją. Anksčiau galiojusio LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (redakcija, kuri galiojo iki 2013-07-01) 22 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta, kad planuojamoje teritorijoje esant registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus turi būti konsultuojamasi su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotu specialistu. Atkuriant nuosavybės teises į miesto gyvenamojoje vietovėje esančius žemės sklypus detalusis planas nėra rengiamas. Šiuo atveju yra rengiama kadastrinių matavimų byla (žemės sklypo planas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių" 16.3 punktu, žemės sklypo planas, esant pagrindui yra derinamas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas.
Šioje byloje prokurorės nurodyti formalūs pažeidimai (formalus žemės sklypo plano nesuderinimas su Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos) negali būti pagrindas panaikinti A. L. nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą. Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. nuo 1994 metų (kuomet mirė jo tėvas J. L. ) siekia atkurti nuosavybės teises į jo seneliui K. L. priklausiusią žemę Jiezno mieste. Be to pabrėžė, jog prokurorės kreipimasis į teismą turi būti ne dėl privataus, bet būtent dėl viešojo intereso gynimo, ko šioje byloje prokurorė neįrodė.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. B. teismo posėdžio metu palaikė prokurorės prašymą, prašė ginčijamus sprendimus panaikinti, esant nurodytiems pažeidimams siekiant juos pašalinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdžio metu visiškai palaikė A. L. ir jo atstovų teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus motyvus, prašė prokurorės prašymą atmesti, ginčijamus sprendimus palikti nepakeistus, kadangi nurodyti pažeidimai yra neesminiai.
Prašymas tenkintinas.
Prokurorė kreipėsi į teismą ir prašė (b.l. 7-17):
1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10SK-( 14.10.110) - 989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ .
2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L. ".
Bylos faktinės aplinkybės.
1932 m. archyvo dokumentai patvirtina, kad K. L. įsigijo 17 ha 1710 m žemės dviejuose sklypuose: 1 ha 8544 m2 žemės sklypą ir 15 ha 3166 m2 žemės sklypą. Pagal dabartinį administracinį suskirstymą 1,8544 ha žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), 15,3166 ha žemės sklypo 4,23 ha žemės dalis yra Jiezno miesto teritorijoje, o 11,0866 ha žemės dalis - (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 5-8).
Trečiojo suinteresuoto asmens A. L. tėvas J. L. 1991-10-31 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir Strazdiškių k., Jiezno sen., Prienų r. valdytus 15,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 1). A. L. tėvas J. L. 1994-12-14 mirė (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 22). Pagal 2005-07-27 Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. liudijimą A. L. yra J. L. (mirusio 1994-12-14) įpėdinis pagal įstatymą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 64).
Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) valdytus apie 16,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 3). 1992 m. sausio 29 d. V. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) valdytus 16,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 2). 1992 m. sausio 29 d. O. S. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) valdytus apie 16,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 4). Giminystės ryšį įrodantys dokumentai patvirtina, kad J. L. yra buvusio savininko K. L. sūnus, V. M. - buvusio savininko vaikaitis (1980 m. balandžio 1 d. mirusios dukters D. L. (L.) M. sūnus), J. A. B. ir O. S. -buvusio savininko vaikaičiai (1971 m. sausio 19d. mirusios dukters A. L. (L.) B. vaikai) (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 9-22).
Nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniai aktai, priimti atkuriant nuosavybės teises į K. L. iki nacionalizacijos valdyto 1,8544 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl siekiant neišeiti už ginčo ribų faktinės aplinkybės dėl kitų nuosavybės teisių atkūrimo objektų neaptariamos.
2007-06-14 Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu NR.(7-7)-A3-400 „Dėl laisvų (neužstatytų) teritorijų Jiezno m., Prienų r.sav., planų patvirtinimo" patvirtino šioje teritorijoje 1,80 ha laisvos (neužstatytos) žemės planą (b.l. 35).
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2007-06-20 raštu „Dėl žemės sklypų" kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas pagal kartografinėje medžiagoje pažymėtas K. L. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus (b.l. 36). Prienų rajono savivaldybės administracija organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo darbus - 2007-09-06 buvo parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (kadastrinių matavimų bylos dokumentai: K. L. iki nacionalizacijos valdyto Jiezno mieste 1,8544 ha žemės sklypo ribų planas; 2007-09-04 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; 2007-09-06 žemės sklypo planas; 2007-09-11 žemės sklypo kadastriniai duomenys; 2007-09-12 bylos vidaus apyrašas, kiti dokumentai) (b.l. 37-44).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2012-11-08 priėmė sprendimą Nr. 10SK-(14.10.110)-989, kuriuo suformavo žemės sklypą (sklypo plotas 18036 kv. m.; adresas (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal individualios įmonės „Geodezininkai" matininko D. K. 2007-09-06 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 97-101). Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 priėmė sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L. (A. L. tėvui) į buvusio savininko K. L. (A. L. senelio) nekilnojamąjį turtą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-220 J. A. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 0,5019 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-221 V. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 0,2978 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-28).
2012 m. gruodžio 6 d. vyko susirinkimas (b.l. 32-33) dėl V. M. 2012 m. lapkričio 21 d. prašymo, kuriuo pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl jam atkurtos buvusio žemės savininko K. L. valdytos žemės dalies, nagrinėjimo. Šio susirinkimo metu nustatyta, kad sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės J. A. B., V. M. ir J. L. (miręs), priimti neatsižvelgiant į neginčytinus faktus: žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savininkui K. L. nuosavybės teise (nuo 1991 metų) priklausė statiniai, kurie nuo 2012-01-25 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L. (1/6 dalis), J. L. įpėdinei J. M. (1/6 dalis), J. A. B. (1/3 dalis) ir V. M. (1/3 dalis). Taip pat neatsižvelgta į tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kad ūkinis pastatas ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Nustačius šias aplinkybes NŽT skyrius V. M. , J. A. B. ir J. L. turtinių teisių perėmėjui A. L. pasiūlė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-220, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-221 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012m. lapkričio 8d. sprendimą Nr.10S-(14.10.3)-223 panaikinti administracine tvarka. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, NŽT skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 10VĮ-( 14.10.2)-1 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-220 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. A. B." pripažinimo netekusiu galios" sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. A. B., pripažintas netekusiu galios (b.l. 34). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgiant į V. M. 2012 m. gruodžio 6 d. gautą prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 10VĮ- (14.10.2)-2 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-221 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M. " pripažinimo netekusiu galios" sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. M. , pripažintas netekusiu galios (b.l. 29). J. L. įpėdinis A. L. nepateikė sutikimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-223 panaikinimo.
Prienų r. savivaldybės administracija, atsakydama į paklausimą, 2013-12-11 raštu Nr. (7.24)-R3-2013/1805 informavo, kad Prienų rajono savivaldybė neturi teritorijų planavimo dokumento, kuriame suformuotas 1,8036 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 53).
Dėl viešojo intereso gynimo.
Nagrinėjant bylą buvo iškeltas klausimas dėl viešojo intereso gynimo pagrįstumo. Prokurorė pagrįstai pateikė prašymą ginant viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. numatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą, kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai.
Aukščiau paminėtos įstatymų nuostatos traktuojamos kaip įtvirtinančios ne tik prokuroro teisę, bet ir pareigą ginti viešąjį interesą. Taip pat teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę (administracinę) bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (ieškinį). Taigi prokurorai turi absoliučią diskrecijos teisę nuspręsti, kada viešasis interesas yra pažeistas ir kada dėl tokio pažeidimo būtina kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių), kultūros paveldo objektų apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms vertybėms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju Teises aktų pažeidimas šioje srityje laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Valstybės ar savivaldybės institucijų veiklos teisėtumas šioje viešojo administravimo srityje, vykdant įstatymais pavestas funkcijas yra viešojo intereso dalis, todėl nustačius jog valstybės ar savivaldybes institucijos savo veikloje pažeidė įstatymų ar kitas teisės normas, prokurorui atsiranda pareiga imtis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytų viešojo intereso gynimo priemonių.
Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju.
Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, lyg iš anksto numato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu. Įgyvendinant viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia nuosavybės teises atkurianti valstybės institucija. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti šios institucijos sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybės institucija.
Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas asmenims, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, yra prioritetinis viešasis interesas nagrinėjamoje byloje. Kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis. Tokiu būdu kolegija padarė išvadą, jog šioje nagrinėjamoje byloje prokurorė gina viešąjį interesą, kadangi byloje sprendžiamas nuosavybės teises atkuriančios valstybės institucijos priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo klausimas, ir įstatymų nustatyta tvarka neišsprendus šio klausimo, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.
Dėl administracinių aktų panaikinimo teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) ABTĮ 89 str. yra nurodyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškejos ir atsakovės nuomone, ginčijami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams ir yra priimti pažeidžiant administracines procedūras, kurias būtina atlikti prieš sprendžiant ginčijamų sprendimų išdavimo klausimą, todėl turi būti panaikinti. Trečiojo suinteresuoto asmens A. L. atstovai tvirtino, jog prašyme nurodyti pažeidimai yra formalūs, todėl naikinti ginčijamus aktus nėra pagrindo.
Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 10SK-(14.10.110)-989 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-223 yra neteisėti, kadangi priimti pažeidžiant teisės normas. Be to, ginčijami 2012 metais priimti sprendimai tiesiogiai susiję su 2007 metais nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) procedūra, todėl nagrinėjamos teisės aktų reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą bei jos įgyvendinimo tvarką, redakcijos, galiojančios 2007 metais ir atitinkamai 2012 metais.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuota, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Ta pati teisės norma įtvirtinta ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punkte.
Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110)-989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)" suformuotame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatai (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L. (1/6 dalis), J. L. įpėdinei J. M. (1/6 dalis), J. A. B. (1/3 dalis) ir V. M. (1/3 dalis).
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą ar žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pažymėtina, kad tokio teritorijų planavimo dokumento, t.y. 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r., detaliojo plano arba žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Prienų rajono savivaldybės administracija nėra pateikusi. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, negalėjo priimti sprendimo suformuoti 1,8036 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti jo kadastro duomenis, taip pat atkurti nuosavybės teises J. L. (mirusiam) į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 1,0039 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.3 punkte reglamentuota, kad šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius bei privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte numatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
Iš 2007 metais parengtų dokumentų matyti, kad tuometinis žemėtvarkos skyrius lydraščiu prašė savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Nustatyta, kad kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje buvo atlikti, tačiau neatsižvelgiant į šiame sklype nuosavybės teise piliečiams priklausančius pastatus. Kadastrinės bylos duomenys neatitinka tikrovės - 2007-09-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte pažymėta, kad žemės sklype nėra pastatų, nėra statinių savininkų. Vadinasi, kadastriniai matavimai žemės naudmenų kiekybinė charakteristika ir vertė taip pat apskaičiuota neteisingai (kadastro byloje 2007-09-11 Žemės sklypo duomenys). Kita vertus, žemės sklypas nebuvo įvertintas (pateiktas pasiūlymas) savivaldybės administracijos direktoriaus.
Nuo 2011-04-24 įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo gyvendinimo tvarkos redakcija (2011-04-20 nutarimu Nr. 457) (žin., 2011, Nr. 48-2305). Buvo pakeista ir 106 punkto redakcija: "...Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą ar žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ...". NŽT skyrius tęsdamas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procedūrą, 2012-11-08 pasirašė 2007-09-12 UAB „Geodezija" parengtame Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, patvirtindamas kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės reikalavimus ir 2012-11-08 Sprendimu Nr. 10SK-( 14.10.110)-989 patvirtino 2007-09-12 nustatytus kadastro duomenis (suformavo žemės sklypą). Tačiau, kaip jau nustatyta, 2007 metais žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pažeidžiant teisės aktuose numatytą procedūrą, bylos duomenys neatitinka tikrovės ir yra neteisingi, todėl tokia kadastro byla negalėjo būti patvirtinta ir žemes sklypas negalėjo būti suformuotas.
Pažymėtina, kad nuo 2011 m. rugsėjo esantis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Prienų r. gyvenamasis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o ūkinis pastatas ir malkinė, yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Vadinasi 2007 metais nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos negalėjo būti patvirtintos 2012 metais. Kadastro byloje nėra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklypo plano, tačiau NZT skyrius nepatikrino kadastro duomenų bylos dokumentų teisėtumo. 2012 m. lapkričio 8 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimus Nr. 10S-(14.10.3)-220, Nr. 10S-(14.10.3)-221, Nr. 10S-(14.10.3)-223 atkurti J. A. B., V. M. , J. L. (miręs) nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 2012-11-08 ir tvirtinant kadastro duomenis, ir atkuriant nuosavybės teises, sprendimai turėjo būti priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymo gyvendinimo tvarkos (žin., 2011, Nr. 48-2305) 106 punkto nuostatomis, tačiau NŽT skyrius teisės akto reikalavimus pažeidė dėl ko buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti administraciniai aktai.
Tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat reglamentuota Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte (žin., 2011, Nr. 48-2305). Vadovaujantis šio punkto nuostata, žemėtvarkos skyrius suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis) tik tuomet, kai gauna iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad grąžintinas žemės sklypas randasi mieste, vadovaujantis 2010 m. liepos 21 d. LR Vyriausybes nutarimu Nr. 1124 patvirtintu „Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu" (Žin., 2007, Nr. 91-4815), turėjo būti parengtas žemės sklypo planas, prilyginamasis detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 str. 8 punktas numato, kad teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, bendrieji ir detalieji planai tvirtinami pagal teritorijų planavimą tvirtinančių institucijų lygmenis, t.y. savivaldybės lygmens - kai yra Departamento ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovų pasirašytas Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo rekomenduojama planą patvirtinti. O šio 22 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu planuojamoje teritorijoje yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus, turi būti konsultuojamasi su kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos įgaliotu specialistu (akto redakcijos, galiojusios nuo 2008-08-25 iki 2013-07-01 nuo 2008- 08- 25 iki 2013- 07-01.) Duomenų apie tai, kad rengiant 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, buvo konsultuojamasi su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotu specialistu, nėra.
Kolegija nesutinka su nuomone, jog išdėstyti pažeidimai priimant ginčijamus sprendimus yra tik formalaus pobūdžio.
Teisėti ir galiojantys viešojo administravimo institucijų sprendimai saisto ne tik privačius asmenis, bet ir pačias šiuos sprendimus priėmusias institucijas, todėl bet koks sprendimas, kuris prieštarauja priimtų ir galiojančių sprendimų turiniui, teisės aktams, ar jį priimant neišlaikytos procedūros, vertintinas kaip neteisėtas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad NŽT skyrius, pažeisdamas teisės aktų - Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies p. (žin., 1997, Nr. 65-1558; 2004, Nr. 156-5695 (2004-10-26); Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 ir 106 p.p. (žin., 1997, Nr. 90-2256; 2011, Nr. 48-2305); Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p. (žin., 1999, Nr. 25-706; 2011, Nr. 53-2551); Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 9 d., (žin., 1995, Nr. 3-37; 2008, Nr. 59-2203), reikalavimus, pažeidė pagrindines nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Todėl administraciniai aktai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 10SK-( 14.10.110) - 989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 sprendimai Nr.10S-(14.10.3)-220, Nr. 10S-(14.10.3)-221, Nr.10S-(14.10.3)-223, kuriais J. A. B., V. M. , J. L. (miręs) atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 2p., kolegija
n u s p r e n d ė :
Prašymą tenkinti.
1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10SK-( 14.10.110) - 989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ .
2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L. ".
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Natalja Zelionkienė
Gintaras Čekanauskas
Asta Urbonienė