Civilinė byla Nr. e3K-3-404-219/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06563-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;
2.4.2.9.1; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovėms V. D., A. D. ir A. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. D. priešieškinį ieškovei L. D. ir atsakovėms V. D. bei A. D. dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė L. D. prašė atidalyti butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 44 103 Eur, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kiekvienai iš atsakovių – V. D., A. D. ir A. D. lygiomis dalimis, t. y. po 1/18 dalį, ieškovės nuosavybės teise valdomą 1/6 nurodyto buto dalį (dalies vertė 7350,50 Eur), priteisiant ieškovei iš atsakovės A. D. 2450,17 Eur, iš V. D. – 2450,17 Eur, iš A. D. – 2450,16 Eur kompensaciją.
3. Ieškovė nurodė, kad ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nurodytas butas, kurio dalį ji kartu su atsakovėmis V. ir A. D. paveldėjo po jų tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 1/6 buto dalis (10,16 kv. m bendro ploto arba 6,19 kv. m gyvenamojo ploto). Ieškovė iš sau priklausančios buto dalies negali suformuoti atskiro turtinio vieneto. Ji gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta itin retai, atvykusi į Lietuvą apsistoja motinos būste, todėl ieškovei nereikalinga buto dalis. Kadangi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti byloje kilusio klausimo, tai, ieškovės teigimu, protingiausia atidalyti šalių turimą turtą. Ieškovė teigia, kad jos dalies negalima realiai atidalyti, nepadarius žalos turtui bei jo paskirčiai, todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas.
4. Atsakovė A. D. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką pagal planą: atsakovei A. D. paskiriant naudotis gyvenamąja patalpa Nr. 80-5 ir 1/2 gyvenamosios patalpos Nr. 80-8 dalimi, ieškovei bei kitoms atsakovėms paskiriant naudotis gyvenamąja patalpa Nr. 80-6 ir 1/2 gyvenamosios patalpos Nr. 80-8 dalimi, bendrai paskiriant naudotis virtuvę (Nr. 80-7), koridorių (Nr. 80-1), WC patalpą (Nr. 80-2), vonios kambarį (Nr. 80-3), sandėliuką (Nr. 80-9).
5. Atsakovė nurodė, kad jai priklauso 1/2 buto dalis ir butas yra jos vienintelė gyvenamoji vieta. Atsakovė gyvena šiame bute viena ir viena moka mokesčius, kitos turto bendraturtės neprisideda prie buto išlaikymo. Atsakovės nuomone, kitoms buto bendraturtėms nėra kliūčių naudotis joms priklausančiomis buto dalimis: butas yra trijų kambarių, iš kurių A. D. naudojasi patalpa, pažymėta plane Nr. 80-5 (11,66 kv. m ploto), bei patalpa Nr. 80-8 (17,76 kv. m ploto), o patalpa Nr. 80-6 nenaudojama. Atsakovė V. D. bute negyvena, turi savo butą, atsakovė A. D. gyvena (duomenys neskelbtini), tad ji, atvykusi į Lietuvą, galėtų naudotis minėtu butu, kaip ir ieškovė, kuri taip pat negyvena Lietuvoje ir taip pat galėtų naudotis ginčo butu atvykusi į Lietuvą. Pati ieškovė buvo anksčiau išreiškusi savo valią dėl buto dalies naudojimo. Atsakovės nuomone, jos siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka nepažeis ieškovės ir kitų atsakovių interesų, nes būtent taip butu naudojosi miręs S. D., todėl siūloma buto naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius naudojimosi buto dalimis santykius. Atsakovė nesutiko su ieškovės siūlomu atidalijimu, priteisiant iš atsakovių ieškovei kompensaciją, nurodė, kad ji yra garbaus amžiaus, jos senatvės pensija yra 269,62 Eur, todėl, tenkinus ieškovės ieškinį, tikėtina, kad vienintelė A. D. gyvenamoji vieta būtų parduota iš varžytynių, nes atsakovė neturi galimybės sumokėti ieškovei šios prašomą priteisti kompensaciją. Tuo tarpu nustačius nurodytą naudojimosi butu tvarką būtų užtikrinti visų bylos dalyvių interesai.
6. Atsakovė V. D. atsiliepime į priešieškinį sutiko su priešieškiniu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ji gyvena nuosavame bute, motiną A. D. aplanko kartais, bute laiko kai kuriuos savo daiktus ir neturi galimybės sumokėti ieškovės prašomą kompensaciją, nes penkis mėnesius buvo bedarbė, šiuo metu gauna minimalias pajamas, iš kurių turi padengti įsipareigojimus kreditoriams.
7. Atsakovė A. D. atsiliepime į priešieškinį prašė tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutiko su priešieškinyje pasiūlyta naudojimosi butu tvarka, nemato trukdžių ją įgyvendinti. Atsakovė gyvena su šeima užsienyje ir retai būna Lietuvoje. Kai būna Lietuvoje, apsistoja sesers V. D. bute. Nurodė, kad ji neturi galimybės sumokėti ieškovės prašomą kompensaciją, nes augina mažamečius vaikus ir gauna minimalias pajamas.
8. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jai nereikalinga ginčo buto dalis, nes ji negali sudaryti atskiro turtinio vieneto, ieškovė gyvena užsienyje, todėl atvykusi į Lietuvą apsistoja motinos būste. Atsakovė nesiūlo ieškovei naudotis jokia atskira izoliuota patalpa, nėra jokių techninių galimybių ieškovei ginčo bute turėti izoliuotas patalpas. Naudojimosi butu tvarkos nustatymas užprogramuoja konfliktinę situaciją. Atsakovės pasiūlymas neprotingas, neracionalus, pažeidžiantis ieškovės ir kitų dviejų atsakovių teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, tenkino atsakovės A. D. priešieškinį ir nustatė buto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal buto planą: atsakovei A. D. paskyrė naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta plane Nr. 80-5, ir 1/2 gyvenamosios patalpos Nr. 80-8 dalimi, ieškovei L. D., atsakovei V. D. ir atsakovei A. D. paskyrė naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta plane Nr. 80-6, ir 1/2 gyvenamosios patalpos Nr. 80-8 dalimi, atsakovei A. D., ieškovei L. D., atsakovei A. D. ir atsakovei V. D. bendrai paskyrė naudotis virtuve (Nr. 80-7), koridoriumi (Nr. 80-1), WC patalpa (Nr. 80-2), vonios kambariu (Nr. 80-3), sandėliuku (Nr. 80-9), paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturtės: atsakovei A. D. priklauso 1/2, ieškovei ir kitoms dviem atsakovėms A. D. ir V. D. – po 1/6 nurodyto buto dalis. Butas yra 9 aukšte, jį sudaro trys kambariai (pažymėti plane Nr. 80-5, 80-6, 80-8), virtuvė (Nr. 80-7), koridorius (Nr. 80-1), WC patalpa (Nr. 80-2), vonios kambarys (Nr. 80-3), sandėliukas (Nr. 80-9) (1 t., b. l. 102). Buto negalima suformuoti kaip atskiro Nekilnojamojo turto kadastro objekto. Bute gyvena tik atsakovė A. D., ieškovė gyvena užsienyje, ginčo bute niekada negyveno ir juo nesinaudojo, atsakovė V. D. gyvena kitame sau nuosavybės teise priklausančiame bute, o atsakove A. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal 2018 m. lapkričio 13 d. J. K. nemokumo tarnybos įsakymą dėl bankroto atsakovei A. D. leista bankrutuoti. Atsakovės A. D. pajamas sudaro 257,57 Eur per mėnesį senatvės pensija, atsakovė viena apmoka ginčo buto sąskaitas, mokėdama per mėnesį nuo 33 Eur iki 92 Eur. Atsakovės A. D. vardu Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruota nuosavybės teisė į 2595/44692 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, 1019/3057 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, 474/13169 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, 1/3 pastatų (gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo rūsio bei kitų statinių) (duomenys neskelbtini), dalį. Atsakovei V. D. nuosavybės teise priklauso 17/100 patalpos (pastogės) (duomenys neskelbtini), dalių, 1/5 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, butas (duomenys neskelbtini), transporto priemonė. Atsakovė V. D. turi skolos įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį, be to, nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. ji nedirbo ir gaudavo nedarbo draudimo išmoką.
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, nustatė, kad pagrindiniai motyvai, dėl kurių atsakovės nesutiko su byloje pareikštu ieškiniu, buvo tie, jog jos neturi finansinių galimybių sumokėti ieškovei jos prašomą kompensaciją, nes, atsakovių nuomone, kompensacijos dydis yra per didelis. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, kad jos pasiūlytas buto atidalijimo būdas būtų palankus atsakovei A. D., nes ši turi didesnę buto dalį nei kitos atsakovės ir ieškovė, jos turto dalis po ieškovės pasiūlyto atidalijimo tik padidėtų, o tai atitiktų A. D. interesus, nes ginčo buto dalis yra vienintelis jos gyvenamasis būstas. Tačiau, teismo nuomone, ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas prieštarautų kitų atsakovių – A. D. ir V. D. interesams. Atsakovės A. D. finansinė padėtis nėra gera, nes jai (duomenys neskelbtini) leista bankrutuoti, todėl, tenkinus ieškovės ieškinį, teismo vertinimu, ir taip sunki šios atsakovės turtinė padėtis dar pasunkėtų.
12. Nors teismas nurodė, kad atsakovės V. D. turtinė padėtis nėra tokia bloga kaip kitų, tačiau ši atsakovė, turėdama nuosavybės teisę į 1/6 buto dalį, ja nesinaudojo, todėl, teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, būtų neracionalu, nesąžininga ir neprotinga reikalauti iš šios atsakovės, kad ji parduotų sau nuosavybės teise priklausantį kitą turtą vien tam, kad būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, neatitinkantys visų bendraturčių interesų. Be to, atsakovė V. D. įsigytų jai iš esmės nereikalingą ginčo buto dalį.
13. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, rėmėsi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad, priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti atskirtos ir izoliuotos, siekiant užtikrinti visų bendraturčių galimybes taikyti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti; tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi pirmiau įvardyto pobūdžio turto dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 38 punktas).
14. Teismas nurodė, kad, esant faktinei situacijai, kai atsakovėms V. D. ir A. D. nereikalingos ginčo buto dalys ir jos sutinka su atsakovės A. D. priešieškiniu pasiūlyta buto naudojimosi tvarka, byloje turi būti sprendžiama, ar atsakovės pasiūlyta buto naudojimosi tvarka iš esmės galima ir ar atitinka visų bendraturčių interesus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra gana maža, todėl nėra galimybės suteikti jai visiškai izoliuotas patalpas. Atsakovės A. D. nurodytoje naudojimosi butu tvarkoje nurodyta, kad tam tikros buto patalpos (virtuvė, vonios, WC kambariai, koridorius ir vienas didelis kambarys) gali būti naudojamos bendrai. Teismo vertinimu, ši naudojimosi tvarka atitiko teismų praktikoje keliamą reikalavimą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkai, kai nėra galimybės suteikti bendraturčiui visiškai izoliuotą patalpą. Kitos atsakovės (ieškovės seserys) neprieštaravo tam, kad ieškovė, iškilus poreikiui, naudotųsi ir joms priklausančiomis buto dalimis. Teismo nuomone, nustačius atsakovės A. D. nurodytą naudojimosi butu tvarką, nebūtų užprogramuotas konfliktas, nes bute nuolat gyvena tik viena atsakovė A. D.; ieškovė taip pat neketina nuolat bute gyventi.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nustačius atsakovės pasiūlytą naudojimosi butu tvarką, kitoms atsakovėms faktiškai jame negyvenant ir leidžiant ieškovei naudoti didesne, nei jai priklauso, buto dalimi, labiau tikėtina, jog konfliktų tarp šalių nebus. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilęs ginčas teisme dėl komunalinių paslaugų, suteiktų butui, apmokėjimo nepatvirtina, kad tarp šalių yra toks didelis konfliktas, kuris ribotų jų galimybę naudotis butu pagal atsakovės siūlomą naudojimosi butu tvarką.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlytas buto dalies atidalijimo variantas neatitinka visų bendraturčių interesų, o atsakovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka labiau atitinka proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.
17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir išvadas, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo atsakovių finansinę padėtį, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovių finansinė padėtis yra sunki. Atsakovėms A. D. ir V. D. nurodžius, kad joms papildomos ginčo buto dalys nereikalingos ir dėl jų finansinės padėties ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas prieštarautų atsakovių interesams, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir nustatė ginčo butu naudojimosi tvarką.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi butu tvarką, atsižvelgė į tai, kad ieškovei priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra maža, todėl nėra galimybės suteikti jai visiškai izoliuotos patalpos, padarė pagrįstą išvadą, kad pagal priešieškiniu pasiūlytą naudojimosi butu tvarką atitinkamos buto dalys gali būti šalių naudojamos bendrai. Atsakovės V. D. ir A. D. su tokia patalpų naudojimosi tvarka sutiko. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei atsakovės, nei ieškovė ginčo patalpose negyvena, padarė išvadą, kad nustatyta butu naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių interesų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismai neatsižvelgė į esmines CK 4.81 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas. Nors teismai nustatė, kad bendraturtės taikiai nesusitarė dėl naudojimosi butu, bute yra trys atskiri ir vienas nuo kito izoliuoti kambariai, kuriuos galima palikti atskirai naudotis kiekvienam bendraturčiui, tačiau nagrinėjamojoje byloje nenustatyta trečia kasacinio teismo praktikoje aptarta sąlyga, kad pagal bendraturčių turimas nuosavybės dalis turi būti sudaryta galimybė suteikti kiekvienam bendraturčiui atskirai naudotis atskirtomis patalpomis. Tai reiškia, kad, nesant galimybės kuriam nors iš bendraturčių suteikti naudotis bute kokia nors atskirta patalpa, teismo sprendimu negalima nustatyti ir naudojimosi tokiu butu tvarkos. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, negali būti nustatyta tokia bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kurioje nepatvirtinama, kokiomis atskirtomis (izoliuotomis) buto dalimis naudosis visi bendraturčiai. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas teismų praktikos išaiškinimų, patvirtino tokią bendraturčių naudojimosi butu tvarką, pagal kurią bendraturtėms nesuteikta jokia atskira patalpa ir nenustatyta jokia konkreti buto dalis, kuria jos turi teisę naudotis; priešingai, pagal teismo patvirtintą naudojimosi butu tvarką bendraturtės butu gali naudotis tik bendrai.
20.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 pateikti kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi nagrinėjamos bylos aplinkybės.
20.3. Teismai nevertino, ar kito bendraturčio pasiūlyta tvarka nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų į bendrą butą. Ieškovės teigimu, teismų patvirtinta naudojimosi bendru butu tvarka atima iš ieškovės galimybę išnuomoti ar kitokiu būdu disponuoti savo turimos nuosavybės dalimi, nes jos bendrosios dalinės nuosavybės dalis taip ir liko nenustatyta. Teismai nustatė tokią naudojimosi bendru butu tvarką, pagal kurią ieškovė su kitomis bendraturtėmis butu privalo naudotis išimtinai tik bendrai. Tai, kad kai kurie bendraturčiai negyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, negali paneigti jų teisės naudotis butu ir iš turimo buto dalies gauti maksimalią naudą.
20.4. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant nagrinėjamoje byloje susidariusiai situacijai, kai kyla neaiškumų, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą parinkti, prioritetas turėtų būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnis).
20.5. Atsižvelgiant į tai, kad dviem bendraturtėms – A. D. ir V. D. – ginčo butas yra nereikalingas, jos nesinaudoja juo, jame negyvena ir neketina gyventi, ieškovės pasiūlytas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų ginčo butą valdyti ir jį naudoti ar juo disponuoti.
21. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovės A. D. ir V. D. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad, priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti atskirtos ir izoliuotos, siekiant užtikrinti visų bendraturčių galimybes taikyti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti; tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi pirmiau įvardyto pobūdžio turto dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
21.2. Pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka dar iki atsakovių tėvo mirties susiklosčiusius faktinius naudojimosi buto dalimis santykius. Pažymėtina, kad su atsakovių siūlyta naudojimosi butu tvarka sutiko kitos dvi buto bendraturtės V. D. ir A. D.. Ieškovė siekia faktiškai naudotis ginčo turtu, tačiau nenori vykdyti atitinkamai priklausančių teisių ir pareigų, susijusių su turto išlaikymu. Ieškovė nesutiko ieškoti susitarimo su kitomis bendraturtėmis, išskyrus jos siūlytą turto atidalijimą kompensuojant jos dalį pinigais. Akivaizdu, kad ieškovė siekia tenkinti tik savo interesus suvaržydama kitų bendraturčių teises.
21.3. Atsakovės pažymėjo, kad nei viena nenori didinti savo turto dalies, atitinkamai išmokant kompensaciją ieškovei. Ieškovės pasiūlyta atidalijimo tvarka pažeidžia daugumos bendraturčių interesus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo
22. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
23. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius: atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą; naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos, kita vertus, kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra naudotis tik ta konkrečia bendro turto dalimi, kuri jam priskiriama pagal nustatytą naudojimosi tvarką.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).
25. Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kuriame vienas bendraturtis reikalauja jo dalį atidalyti, priteisiant kompensaciją, nes atidalijimas natūra neįmanomas, o kitas bendraturtis reikalauja nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina ištirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes ir motyvuoti, dėl kokių aplinkybių tenkinamas vienas ar kitas reikalavimas.
26. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi CK 4.80, 4.81 straipsniais ir teismų praktika bei byloje nustatę, kad nebuvo galimybės ieškovei suteikti visiškai izoliuotos patalpos, atitinkamos buto dalys gali būti šalių naudojamos bendrai, sprendė buvus pagrindą nustatyti naudojimosi butu tvarką.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai aiškino pirmiau aptartas teisės normas ir rėmėsi teismų praktika, tačiau pažeidė civilinio proceso normas dėl įrodymų vertinimo, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija toliau pasisako.
Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų taikymo
28. CPK 353 straipsnio, reglamentuojančio kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija yra vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, jų nevertina ir nenustato kitokių, negu nustatė teismai, faktinių aplinkybių, tačiau kasacinis teismas teisės taikymo aspektu tikrina, ar teismai, spręsdami ginčą, tinkamai taikė proceso teisės normas, o jeigu jas pažeidė, tai ar šie pažeidimai nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo; ar dėl šių pažeidimų negalėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnis).
29. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai) teismų praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas).
30. Teismai, tenkindami priešieškinį, konstatavo, kad ieškovės pasiūlytas buto dalies atidalijimo variantas neatitinka visų bendraturčių interesų, nes atsakovių turtinė padėtis bloga, be to, atsakovės V. D. ir A. D. nepageidavo įsigyti ieškovės turto dalies; nurodė, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka labiau atitinka proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodo, kad teismai, spręsdami ginčą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes padarė išvadas neištyrę bei neįvertinę įrodymų visumos ir nenustatę visų ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių.
32. Byloje nustatyta, kad atsakovei A. D. priklauso 1/2, ieškovei ir kitoms dviem atsakovėms A. D. ir V. D. po 1/6 ginčo buto dalis. Butas yra 9 aukšte, jį sudaro trys kambariai ir kitos patalpos. Bute gyvena tik atsakovė A. D.
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovės A. D. bei V. D. joms priklausančias buto dalis paveldėjo po tėvo mirties; atsakovės yra giminystės santykiais susiję asmenys; A. D. ir V. D. yra atsakovės A. D. dukros; ieškovė ginčo bute niekada negyveno, bylos nagrinėjimo metu gyveno užsienyje. Tai patvirtina atsakovių bendra pozicija dėl ieškinio reikalavimų bei atsakovių su ieškove kilę nesutarimai dėl buto išlaikymo (mokesčių).
34. Teismai pagrįstai nurodė, kad ieškovei priklausančios nuosavybės dalies natūra atidalyti iš bendro turto (buto) nėra galimybių; taip pat pagal ieškovei tenkančią nuosavybės dalį nėra galimybių jai vienai skirti naudotis atskiru buto kambariu, tačiau teismų išvada, kad atsakovės A. D. pasiūlyta naudojimosi butu tvarka labiau atitinka proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, pripažintina nepagrįsta, nes teismai, tenkindami priešieškinį, nepašalino tarp bylos šalių kilusio konflikto ir neatkūrė tarp jų teisinės taikos (CPK 2 straipsnis). Ieškovė ir toliau faktiškai negalės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, o atsakovės ir toliau turės teisę naudotis visu butu ir reikalauti, kad ieškovė padengtų išlaidas, susijusias su jai tenkančios buto dalies priežiūra ir išlaikymu.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, bylos duomenimis, butas reikalingas ir jame faktiškai gyvena atsakovė A. D. Teismai nesiaiškino, tačiau tikėtina, kad ši atsakovė nepageidauja viso buto arba jai tenkančios dalies pardavinėti ar kitaip atsisakyti teisių į jai priklausančią buto dalį. Byloje yra duomenų, kad ši atsakovė turi kitokio nekilnojamojo turto, ir nėra duomenų, kad atsakovės teisės į tą turtą yra suvaržytos, kad juo atsakovė negali disponuoti. Taigi tikėtina, kad atsakovė A. D. turi galimybę sumokėti ieškovei už jos nuosavybės teise valdomą buto dalį. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant ginčą, todėl turi būti nuosekliai ištirtos.
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, nenustatę visų reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių, negalėjo tinkamai įvertinti, ar buvo galimybė nagrinėjamoje byloje taikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).
37. Pripažinus, jog ieškovei priklausančios nuosavybės dalies natūra atidalyti iš bendro turto (buto) nėra galimybių, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis šią bylą, turėtų nustatyti ir ištirti reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes, susijusias su visų atsakovių finansiniu pajėgumu bei galimybe sumokėti ieškovei kompensaciją priteisiant atsakovei A. D. ir kitoms atsakovėms ieškovės nuosavybės teise valdomą buto dalį.
38. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovės nuosavybės teise valdomos buto dalies kainos ir priteistinos kompensacijos dydžio nustatymo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik padarius išvadą, kad aptartas ieškovės turto dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją pinigais galimas ir taikytinas.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami ginčą, neištyrė ir neįvertino įrodymų viseto, todėl nenustatė visų ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas ir nustatymas galėtų lemti kitokias, negu padarė teismai, išvadas. Teisėjų kolegija aptartų trūkumų pašalinti negali (nutarties 28 punktas), todėl naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžina šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 26,12 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Andžej Maciejevski
Vincas Verseckas