Administracinė byla Nr. A-18-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03541-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir parnešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 96-1123, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, KD prie TM) 2015 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2S-2582 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo paskirta Lukiškių TI-K kamera Nr. 226A, kurioje jis jaukiai apsigyveno, prie jos priprato, gyveno joje su kitu nuteistuoju, tačiau 2015 m. balandžio 8 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 242, kurioje gyvenimo sąlygos žymiai prastesnės – tualetas nėra tinkamai uždengtas, naudojantis juo stebimas pareigūnų, trūksta natūralaus apšvietimo, sienos nutrupėję, be to, kameroje gyvena vienas. Kalint tokiomis sąlygomis, pareiškėjo teigimu, jam išsivystė nemiga, girdisi pašaliniai balsai, teko kreiptis į psichiatrus, kurie skyrė itin stiprių vaistų, kuriais tenka gydytis iki šiol.
3. Pažymėjo, kad buvo pateikęs skundą KD prie TM dėl nepagrįsto jo perkėlimo į kitą kamerą, tačiau Kalėjimų departamentas formaliai išnagrinėjo jo skundą dėl grąžinimo į ankstesnę kamerą. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių neteisėtų veiksmų, jis patyrė psichinių sutrikimų, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, buvo pažeista jo garbė ir orumas, todėl jam turi būti atlyginta kilusi neturtinė žala.
4. Atsakovas Lukiškių TI-K, taip pat atstovaudamas Lietuvos valstybei, pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose griežtai laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) reikalavimų. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 8 d. buvo perkeltas iš gyvenamosios kameros Nr. 226A į gyvenamąją kamerą Nr. 242, kurioje jis buvo laikomas vienas, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 4  dalies reikalavimais, pagal kuriuos pataisos įstaigos administracija turi teisę izoliuoti nuo kitų nuteistųjų režimą pažeidinėjančius nuteistuosius.
6. Pažymėjo, kad pareiškėjas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu Lukiškių TI-K ne kartą yra padaręs režimo pažeidimus. Iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus charakteristikų apie pareiškėją matyti, kad šis yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, nuolat turi būti stebimas ir kontroliuojamas. Pareiškėjui ne kartą taikytos drausminio poveikio priemonės, tačiau iš jų rimtesnių išvadų nepadaro. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo baustas daugiau nei dvidešimt kartų drausmine tvarka, jo elgesys vertinamas neigiamai.
7. Lukiškių TI-K teigimu, gyvenamoji kamera Nr. 242 yra įrengta pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
8. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, be to, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo perkėlimo iš vienos kameros į kitą teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš minėto perkėlimo, atlyginimo.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 8 d. iš kameros Nr. 226A, kurioje buvo laikomas su kitu nuteistuoju, buvo perkeltas į kamerą Nr. 242, kurioje buvo laikomas vienas. Nesutikdamas su tokiu jo gyvenamosios kameros pakeitimu, pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas išsiaiškinti perkėlimo aplinkybes ir grąžinti jį į kamerą Nr. 226A. Lukiškių TI-K skundžiamame 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 96-1123 paaiškino pareiškėjui, kad jis į gyvenamąją kamerą Nr. 242 buvo perkeltas, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 4 dalies reikalavimais, atsižvelgiant į neigiamai vertinamą pareiškėjo elgesį. Pareiškėjas minėtą Lukiškių TI-K atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, be kita ko, nurodydamas, kad kamera Nr. 242 neatitinka higienos reikalavimų. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015 m. birželio 10 d. sprendime Nr. 2S-2582 nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes Lukiškių TI-K atsakymas pateiktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pastatas yra statytas prieš 100 metų ir yra valstybės saugomas paveldo objektas, jo langai maži ir todėl natūralaus apšvietimo koeficientas yra mažesnis nei nustatyta higienos normoje. Jeigu kamerose ant sienų yra pelėsių ar grybelių, reiškia patys nuteistieji nesilaiko savo pareigų, sienos ir lubos nevalomos.
12. Teismas nurodė, kad byloje esanti Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus charakteristika, Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma patvirtina, jog pareiškėjo elgesys atliekant bausmę Lukiškių TI-K vertinamas neigiamai – pareiškėjas linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, jo elgesys nuolat turi būti stebimas ir kontroliuojamas, jam ne kartą taikytos drausminio poveikio priemonės, tačiau iš to rimtesnių išvadų nepadarė. Per visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui 27 kartus buvo skirtos nuobaudos (iš jų 2 panaikintos), 2015 m. liepos 15 d. duomenimis, pareiškėjas turėjo 23 galiojančias nuobaudas.
13. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K pateikta pareiškėjo charakteristika patvirtina, jog egzistuoja BVK 70 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pareiškėją laikyti izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, todėl jo perkėlimą į kitą kamerą, kurioje jis laikomas vienas, pripažino teisėtu ir pagrįstu.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems teisės aktai neįtvirtina teisės pasirinkti kamerą, kurioje jie būtų laikomi, taip pat asmenis laikomus kartu, todėl pareiškėjo reikalavimus Lukiškių TI-K perkelti jį į kitą kamerą vertino kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamų Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento sprendimų.
15. Spręsdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš neteisėto perkėlimo į prastesnę kamerą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų perkeliant pareiškėją į kitą kamerą, nenustatyta. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma apie kameros Nr. 242 būklę patvirtina, kad minėta kamera atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo teiginius, kad dėl perkėlimo į prastesnę kamerą jam išsivystė nemiga, girdisi pašaliniai balsai, teko kreiptis į psichiatrus, vertino kritiškai, kadangi iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatė, jog minėtais psichikos sutrikimais pareiškėjas serga nuo 2009 m.
16. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad neegzistuoja CK 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo vertintino kritiškai.

III.

17. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iki jo perkėlimo į kitą kamerą, jis turėjo 19 nuobaudų. Tačiau per laikotarpį, kuomet buvo laikomas kameroje Nr. 226A, iki perkėlimo į kamerą Nr. 242, nuobaudų neturėjo, todėl Lukiškių TI-K neturėjo jokio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BVK 70 straipsnio 4 dalį.
19. Pareiškėjo teigimu, jis nesant pagrindo buvo perkeltas į kamerą Nr. 242, kurios būklė neatitiko higienos normų reikalavimų: aptrupėję sienos, neužtikrintas natūralus apšvietimas, tualetas nėra uždaras ir matomas pareigūnų, dėl to nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas juo naudojantis. Atsakovo pateikta pažyma apie kameros Nr. 242 būklę nepatvirtinta objektyviais įrodymais, joje nurodyti duomenys nėra pagrįsti ir neatitinka tikrovės.
20. Pareiškėjas pažymi, kad dėl jo laikymo kameroje vieno ir bendravimo trūkumo, jam išsivystė nemiga ir girdėjo pašalinius balsus. Pareiškėjui 2015 m. balandžio 14 d. buvo paskirtas gydymas itin stipriais medikamentais, gydytis tenka iki šiol.
21. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad psichikos sutrikimai jam atsirado dar 2009 metais, kadangi medicininiuose dokumentuose bendrai užfiksuota, kad jis turi psichikos sutrikimų, o pareiškėjo skunde nurodyti išsivystė būtent nuo 2015 m. balandžio mėnesio jį perkėlus į kitą kamerą ir nepagrįstai laikant vieną.
22. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, asmuo negali būti laikomas vienas, kadangi laikymas vienatvėje yra laikomas žiauriu ir nežmonišku elgesiu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui teko patirti neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
23. Atsakovas Lukiškių TI-K, taip pat atstovaudamas Lietuvos valstybei, pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir esamą situaciją, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teismas pagrįstai sprendė, kad Lukiškių TI-K skundžiamas raštas ir Kalėjimų departamento skundžiamas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių nenurodė.
25. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė tiesioginę įtaką pareiškėjui ir tai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.
26. Lukiškių TI-K teigimu, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti. Toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
27. Pateiktame atsiliepime Kalėjimų departamentas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
28. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jo nurodytus teiginius.
29. Pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai neturtinė žala pasireiškė. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė tiesioginę įtaką pareiškėjui ir tai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.
30. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų perkeliant pareiškėją į kitą kamerą bei neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
33. Pareiškėjas skunde prašė teismo panaikinti Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 96-1123 ir Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2S-2582, taip pat priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų perkeliant jį iš kameros Nr. 226A į kamerą Nr. 242, kurioje nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai (trūko natūralaus apšvietimo, sienos nutrupėję, sanitarinis mazgas nėra tinkamai uždengtas ir juo naudojantis jis yra stebimas pareigūnų), be to, perkeltoje kameroje buvo laikomas vienas.
34. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų perkeliant jį iš kameros Nr. 226A į kamerą Nr. 242 ir laikant kameroje vieną, konstatavęs, kad kamera Nr. 242 atitinka higienos normų reikalavimus, kritiškai vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nenustatęs Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.
35. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad į kamerą Nr. 242, kurios būklė neatitiko higienos normų reikalavimų: aptrupėję sienos, neužtikrintas natūralus apšvietimas, tualetas nėra uždaras ir matomas pareigūnų, dėl to nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas juo naudojantis, jis buvo perkeltas nepagrįstai, nesant BVK 70 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, o Lukiškių TI-K pateiktoje pažymoje apie kameros Nr. 242 būklę nurodyti duomenys nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodyti psichikos sutrikimai atsirado 2009 metais.
36. ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
37. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Atitinkamai, siekiant apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas ir klausimus ABTĮ nustato reikalavimus pateikiamam skundui. ABTĮ 23 straipsnyje konkrečiai yra nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Šis aspektas yra ypatingai svarbus, nes pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, nulemia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės nustato ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.
38. Pareiškėjas, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildino ne tik iš Lukiškių TI-K veiksmų dėl jo perkėlimo iš vienos kameros į kitą, bet ir dėl to, kad Lukiškių TI-K neužtikrino jam teisės aktuose nustatytų higienos normų reikalavimų: kameroje, į kurią buvo perkeltas pareiškėjas, trūko natūralaus apšvietimo, sienos buvo nutrupėję, sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas ir juo naudojantis jis yra stebimas pareigūnų.
39. Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Lukiškių TI-K veiksmais dėl pareiškėjo perkėlimo iš kameros Nr. 226A į kamerą Nr. 242 ir laikymo kameroje Nr. 242 vieną, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lukiškių TI-K, perkeldama pareiškėją į kamerą Nr. 242 ir laikydama jį kameroje vieną, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, jam per buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį buvo paskirtos 27 nuobaudos, 2015 m. liepos 15 d. duomenimis pareiškėjas turėjo 23 galiojančias nuobaudas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki jo perkėlimo į kamerą Nr. 242, t. y. iki 2015 m. balandžio mėn. jam nebuvo paskirta nei viena nuobauda, nepaneigia pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas linkęs pažeidinėti režimą, o pagal BVK 70 straipsnio 4 dalį, pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų taip pat režimą pažeidinėjančius asmenis.   
40. Kiek tai susiję su neturtinės žalos priteisimo sąlygomis, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K administracijos veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.
41. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
42. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktą pareiškėjo skundą, jame nurodytą dalyką ir pagrindą, pabrėžia, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo ne tik su Lukiškių TI-K veiksmais perkeliant jį į kamerą Nr. 242, tačiau ir su jam neužtikrintų higienos normų reikalavimų kameroje, į kurią jis buvo perkeltas, t. y. kameroje trūko natūralaus apšvietimo, sienos buvo nutrupėję, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, todėl naudodamasis juo, pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų.
43. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės įvertino ir pasisakė dėl Lukiškių TI-K veiksmų, tik kiek tai yra susiję su pareiškėjo skundžiamu Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 96-1123 dėl jo perkėlimo į kamerą Nr. 242. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad kamera Nr. 242 neatitinka higienos normų reikalavimų, nurodė, jog Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma patvirtina, kad kamera atitinka higienos normų reikalavimus.
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas kameros, į kurią pareiškėjas buvo perkeltas būklę, rėmėsi Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma, kuri nėra patvirtinta jokiais kitais objektyviais įrodymais. Pažymoje nurodyti duomenys, pareiškėjo teigimu, yra neobjektyvūs ir formalūs bei neatitinka tikrovės.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. 24-2638 „Dėl kameros Nr. 242 būklės“ nurodyta, jog Lukiškių TI-K I-ojo gyvenamojo korpuso kamera Nr. 242 įrengta vadovaujantis „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis“ ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 46:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas. Jokių konkrečių duomenų apie kameros būklę, kiek tai susiję su pareiškėjo skunde nurodytais higienos normų reikalavimų pažeidimais, šioje pažymoje nėra nurodyta. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl kameros Nr. 242 būklės. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K teismui pateiktame atsiliepime į skundą taip pat tik abstrakčiai nurodo, kad kamera Nr. 242 atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K skundžiamame 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 96-1123, remdamasi taip pat minėta pažyma, pareiškėją informavo, kad kamera Nr. 242 atitinka higienos normos reikalavimus.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad kamera atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, nesant kitų įrodymų, kuriuos objektyviai įvertinus būtų galima spręsti apie kameros Nr. 242 būklę, vienareikšmiškai nepaneigia pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su higienos reikalavimų neužtikrinimu kameroje.
47. Remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl nurodytų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013, ir kt.).
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad tik įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustačius ar paneigus atsakovo neteisėtus veiksmus, galima spręsti apie pareiškėjo patirtą tikrąją neturtinę žalą.
49. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008).
50. Šiuo atveju teismas visų argumentų dėl atsakovo atstovo galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo neįvertino ir dėl jų nepasisakė, neatsižvelgė į su pareiškėjo statusu susijusius sunkumus teikiant įrodymus bei įrodinėjant skundo pagrindą ir dalyką, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas aukščiau aptartoje dalyje negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Tai sudaro pagrindą administracinę bylą dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, turėtų išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus, susijusius su pareiškėjo skunde nurodytais galimai neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais (neveikimu).
51. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi galimybės įvertinti pareiškėjo argumentų, susijusių su jo laikymu kameroje, kurioje, pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrinti higienos normos reikalavimai, kadangi byloje nėra surinkta įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti atitinkamas išvadas šiuo klausimu.
52. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas aukščiau aptartoje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų neužtikrinant teisės aktuose nustatytų sąlygų kameroje bei paliktas galioti Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 96-1123 ir Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 2S-2582 šioje dalyje, naikinama, ir administracinė byla nurodytoje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų neužtikrinant teisės aktuose nustatytų sąlygų kameroje, bei paliktas galioti Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 96-1123 ir Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 2S-2582 šioje dalyje, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                      Dalia Višinskienė

                                                                      Skirgailė Žalimienė