Civilinė byla Nr. 2-55-439/2013
Teismo proceso Nr.2-42-3-00702-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 35.3.6; 36.1;39;113.8; 116.1.
(S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 15d.
Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant atsakovui J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui J. M., dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Gelvora“ ieškiniu prašė iš atsakovo J. M. priteisti: 3022,30 skolą, 1221,81 Lt palūkanų, 3424,26 Lt delspinigių, 1118,35 Lt palūkanų delspinigių, 2529,28 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, procesines palūkanas - 5 procentus nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,50 procentų palūkanas pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr.07-021838-RK nuo pagrindinės skolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 340,00Lt žyminį mokestį.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam tinkamai pranešta. 2013-02-18 gautas ieškovo pranešimas (b.l.91), kuriame ieškovo atstovė A. R. nurodė, kad palaiko pareikštą ieškinį, prašė jį tenkinti, bei prašė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant.
Atsakovas J. M. atsiliepime (b.l.82-84) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, spręsti klausimą dėl baudos ieškovui taikymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, taip pat nurodė, kad, jei teismas manytų, jog dalis ieškinio pagrįsta ir įrodyta, prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl netesybų, žalos ir kitų reikalavimų, be to prašo spręsti klausimą dėl 2007-03-28 kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr.07-021838 sąlygų protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir atitikimo vartotojus ginantiems teisės aktams bei suformuotai teismų praktikai, bei prašė spręsti klausimą dėl netesybų ir reikalaujamų palūkanų mažinimo.
Teismo posėdžio metu atsakovas J. M. su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad sutinka su pagrindine skolos suma. Pripažino, kad buvo sudaręs kreditinės mokėjimo kortelės sutartį su AB banku „Hansabankas“. Teigė, kad paimdavo pinigus ir vėl juos grąžindavo, 2009m. spalio baigėsi kortelės sutartis, tačiau kortelės neuždarė. Atsakovas neginčijo, kad ieškovas perėmė reikalavimus iš AB „Swedbank“. Su ieškovo paskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais, palūkanų palūkanomis nesutiko, prašė mažinti delspinigius iki 0,02 procentų. Nurodė, jog kas buvo sulygta sutartimi iki sutarties nutraukimo sutinka mokėti, o po sutarties nutraukimo nesutinka, nes tai nebuvo trišalė sutartis.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr. 07-021838-RK (b.l.29-30) nustatyta, kad AB bankas „Hansabankas“ 2007-03-28 su J. M. sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr.07-021838-RK, pagal kurią suteikė J. M. 3400 Lt dydžio kredito limitą, leistino kredito metinė palūkanų norma 11,50 procentų, delspinigiai – 0,10 procentų per dieną. Iš J. M. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašo (b.l.96) nustatyta, kad 2009-10-26 J. M. skola už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2009-10-26 buvo 3022,30 Lt., kurią sudarė 2800 Lt dydžio kreditas ir 222,30 Lt banko mokesčiai. Iš 2009-10-06 AB „Swedbank“(buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) pranešimo atsakovui J. M. (b.l.31) nustatyta, kad J. M. AB „Swedbank“ 2009-10-06 buvo skolingas 3139,27 Lt, bankas jam siūlė iki 2009-10-25 sumokėti nurodytą sumą, priešingu atveju įspėjo, jog sutartis su juo bus vienašališkai nutraukta 2009-10-26. Iš 2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr.09-20-54, iš AB banko „Swedbank“ bylų priėmimo-perdavimo akto Nr.5 prie 2009-05-21 reikalavimo perleidimo sutarties Nr.09-20-54 išrašo (b.l.10-22) nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2009-05-21 sudarė su UAB „Gelvora“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr.09-20-54, pagal kurią 2009-10-26 AB „Swedbank“ perleido, o ieškovas UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į skolininką J. M. pagal sutartį 07-021838-RK, į 3165,03 Lt sumą, kurią sudarė 3022,30Lt pagrindinė skola, 129,88 Lt palūkanos, 12,85 Lt delspinigiai.
Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovo įgytas reikalavimas kildinamas iš sutartinės atsakomybės pagal 2007-03-28 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr.07-021838-RK. Ši atsakomybė atsirado atsakovui neatsiskaičius su AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas), t.y. neįvykdžius savo įsipareigojimo grąžinti gautą kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus (įmokas) pagal minėtą sutartį. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui (ieškovui), tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas įvykdyti prievolę, pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Iš 2009-10-29 pranešimo (b.l.32) nustatyta, kad ieškovas UAB „Gelvora“ pranešė atsakovui J. M. apie reikalavimo perleidimo sutartį, kurią pridėjo prie pranešimo. Nuo šio pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradėjo veikti skolininkui J. M., todėl jis turėjo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui (CPK 6.109 str. 7d.). Atsakovas šio fakto neginčijo, taip pat neginčijo prašomos priteisti 3022,30Lt dydžio skolos, kurios pagrįstumą patvirtina atsakovo sąskaitos išrašas (b.l.96). Todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.
2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr.09-20-54 6.2 punkte (b.l.16) nustatyta, kad naujasis kreditorius nuo reikalavimų portfelio perleidimo akto pasirašymo momento įgyja visus pradinio kreditoriaus reikalavimus į skolininką, įskaitant su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusias papildomas teises, taip pat teisę į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. Pagal 2007-03-28 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr.07-021838-RK atsakovas J. M. įsipareigojo mokėti AB bankui „Hansabankas“ 11.50 procentų dydžio metines palūkas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki dienos, kai kredito gavėjas padengia kreditą (sutarties 11.4p.) ir 0.10 procentų dydžio delspinigius per dieną už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną, nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (12.3.p.).
Iš bylų priėmimo-perdavimo akto Nr.5 išrašo (b.l.10), iš palūkanų apskaičiavimo lentelės (b.l.9) matyti, kad ieškovas iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimą į 129,88 Lt palūkanų ir naujai paskaičiavo sutartines palūkanas (11.50 proc.) nuo negrąžintos 3022,30Lt skolos, už laikotarpį nuo 2009-10-26 iki 2012-11-30 – už 1131 dienas, t.y. 1091,93 Lt. ir iš viso prašo priteisti iš atsakovo 1221,81 Lt palūkanų. Šios palūkanos yra mokėjimo palūkanos, kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą. Konstatuotina, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir paskolos dalykui esant pinigams – sutartis yra laikoma atlygintine, o šalys turi teisę dėl palūkanų dydžio už naudojimąsi paskola susitarti, ir jei nėra sutarta kitaip, palūkanos mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str.). Bankas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ir akivaizdžiai aišku, jog pinigus skolina tam, kad gautų pelną, kuris kiekvienu atveju išduodant paskolą, paskaičiuojamas ir planuojamas gaunant vadinamąsias pelno palūkanas, kurios banko veikloje laikytinos atlygiu už susilaikymą nuo einamojo vartojimo, investavimo kitomis kryptimis, rizikos prisiėmimą už galimą kredito negrąžinimą ir panašiai. Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1334/2000). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos sutartyje (b.l.29) numatytos mokėjimo palūkanos iki visiško kredito grąžinimo (CK 1.138 str. 1d. 4p., 6.213 str. 1d.), nuo negrąžintos kredito sumos, t.y. nuo 2800 Lt. (2800Ltx11.50proc.=322:365d.=0.882x1131d.=997.54Lt). Kadangi iš atsakovo sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2009-10-26 (b.l.96) nustatyta, jog atsakovas J. M. 2007-05-12 iš AB banko „Hansabankas“ pasiskolino 2000 litų, o 2007-06-02 pasiskolino dar 800 litų, kurių iki sutarties nutraukimo dienos (2009-10-26) negrąžino. Taip pat iš minėto sąskaitos išrašo nustatyta, kad 222,30 Lt skirtumą nuo 2800 Lt iki 3022,30 Lt sudaro banko mokesčiai. Teismas turi teisę mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, vadovaudamasis CK 6.223 straipsnio, CK 6.228 straipsnio nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties pusės ieškinys. Atsakovas J. M. priešieškinio nepareiškė, neginčijo kreditinės mokėjimo kortelės sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties, todėl teismui nėra pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius. Nors ieškovas ieškinį teismui pareiškė praėjus daugiau nei trejiems metams po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, tačiau pažymėtina, kad ir atsakovas taip pat negrąžino gautos paskolos nei pradiniam kreditoriui, nei naujajam kreditoriui ir toliau naudojasi pasiskolintais pinigais.
Atsakovas J. M.praleido prievolės įvykdymo terminą, pradinis kreditorius kreditinės mokėjimo kortelės sutartį su juo nutraukė 2009-10-26, todėl naujasis kreditorius, perėmęs visus reikalavimus pagal reikalavimo perleidimo sutartį, turi teisę iš atsakovo reikalauti netesybų (CK 6.73 str. 1d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, tuomet iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-830/2003). Ieškovas UAB „Gelvora“ iš atsakovo J. M. reikalauja priteisti atlyginimo(mokėjimo) funkciją atliekančias palūkanas, todėl, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo ir palūkanas, ir netesybas nereiškia dvigubos atsakomybės taikymą atsakovui. Iš delspinigių paskaičiavimo akto (b.l.7) matyti, kad ieškovas pagal reikalavimo perleidimo sutartį įgijo teisę į 6,04 Lt delspinigių sumą ir naujai paskaičiavo kreditinės mokėjimo kortelės sutartyje (b.l.29) numatytus delspinigius (0,1 proc.) už laikotarpį nuo 2009-10-26 iki 2012-11-30 – už 1131 dienas, nuo 3022,30 Lt skolos sumos ir iš viso prašo priteisti iš atsakovo 3424,26 Lt delspinigių. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 5dalies 1punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ieškiniams dėl netesybų. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistini delspinigiai už šešis mėnesius, t.y. 544,01Lt.suma (180d.x3022,30Ltx0,1=544,01Lt). Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio nuostatos netaikytinos, atsakovo argumentas dėl delspinigių mažinimo iki 0,02 procentų atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad netesybos atsirado iš paskolos sutartinių santykių, atsakovas ilgą laiką negrąžino paskolos nei pradiniam kreditoriui, nei naujajam kreditoriui ir net nepradėjo vykdyti prievolės, į tai, kad tokiu būdu būtų iš esmės paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008). Be to pažymėtina, kad atsakovas ir neginčijo netesybų, nustatytų 2007-03-28 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartyje, o ginčijo tik naujojo kreditoriaus (ieškovo) teisę gauti minėtoje sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, motyvuodamas tuo, kad tai nėra trišalė sutartis.
Be to ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1118,35 Lt palūkanų delspinigių pagal paskaičiavimo aktą (b.l.9). CK 6.37 straipsnio 4dalyje nurodyta, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. 2007-03-28 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartyje (b.l.29-30) palūkanų delspinigiai nenumatyti. Tačiau jei ir būtų numatyti, teismo nuomone, šiuo atveju toks ieškovo prašymas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimams, todėl ieškovo prašymas, dėl 1118,35 Lt palūkanų delspinigių priteisimo, atmestinas.
Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2529,28 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, paskaičiuotų pagal išlaidų paskaičiavimo aktą ir jo priedus (b.l.36-75). CK 6.249 straipsnio 4dalies 3punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos asmens protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tačiau ieškovo pateikto nuostolių paskaičiavimo pagrįstumo teismas negali patikrinti, nes tokių įrodymų ieškovas nepateikė.Be to pažymėtina, kad ieškovas daugiau nei tris metus nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Darytina išvada, jog ieškovas neįrodė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pagrįstumo, būtinumo, taip pat neįrodė, kad tai yra protingos išlaidos. Sutiktina su atsakovu, kad šios išlaidos priskirtinos žalai. CK 6.249 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos tame tarpe ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. CK 1.125 straipsnio 8dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas reikalavimo teisę pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį į atsakovą įgijo 2009-10-26, t.y. kai gavo reikalavimo perleidimą. Ieškinys teisme gautas paštu 2012-12-27, duomenų kada ieškinys įteiktas paštui nėra. Iš ieškinio nustatyta, kad ieškinys surašytas 2012-12-18 (b.l.3,135). Trejų metų ieškinio senaties terminas, dėl protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimo ne teismine tvarka, baigėsi 2012-10-25. Atsakovas prašė taikyti šį senaties terminą. Kadangi ieškovas neįrodė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pagrįstumo, būtinumo, neįrodė, kad tai protingos išlaidos, be to, teismo nuomone, ieškovas laikytinas praleidusiu trejų metų ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui, dėl protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, pareikšti, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Atsakovas J. M. praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.210 str. 1d.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2dalimi iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis (b.l.6), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 4693,73 Lt (41,48 proc.), t.y. 141,03 Lt (340Ltx41,48 proc.:100 =141,03Lt).
Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes sudaro tik 9,05 Lt (CPK 96 str. 6d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str. teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai: 3022,30 Lt (tris tūkstančius dvidešimt du litus trisdešimt centų) skolą, 1127,42 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt septynis litus keturiasdešimt du centus) sutartinių palūkanų, 544,01 Lt ( penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus vieną centą) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11.50 procentų dydžio metines sutartines palūkanas nuo negrąžintos 2800 Lt kredito sumos pagal 2007-03-28 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr.07-021838-RK, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas – 141,03 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą tris centus) žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Elena Bartulienė