Civilinė byla Nr. 3K-3-160-687/2016

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-21485-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.10.5.1; 2.5.18.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ dėl kainos sumažinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami statybos rangos teisinių santykių kvalifikavimo, rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą klausimai.

2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 23 349,90 Eur (80 622,53 Lt) (sumažintą kainą už atliktus darbus), 2549,80 Eur (8803,98 Lt) delspinigių, 825,86 Eur (2851,55 Lt) žalos įvertinimo išlaidų, 115,85 Eur (400 Lt) faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 10 327,70 Eur (35 659,50 Lt) nuostolių atlyginimo, 7,51 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2012 m. rugsėjo 7 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos įrengimo darbus Vilniuje, Žemojoje gatvėje. Ieškovė 2012 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo atsakovei 29 109,13 Eur (100 508 Lt), o ši perdavė ieškovei atliktus darbus. Ieškovė 2012 m. spalio 23 d. galutinai atsiskaitė su atsakove sumokėdama 10 128,06 Eur (34 970,15 Lt).
4. 2013 m. balandžio mėn. buvo pastebėti įrengtos asfaltbetonio dangos trūkumai – vietomis asfaltas sutrupėjo, kai kur pasirodė skalda. Ieškovė pareikalavo ištaisyti defektus, tačiau atsakovė jų neištaisė. Ieškovė mano, kad dėl šios priežasties jai iš atsakovės turi būti priteisti jos patirti nuostoliai ir atitinkamai neatliktų darbų apimtimi sumažinta kaina, kuri jau sumokėta atsakovei.
5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas darbų užsakove pripažino trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, ieškovę – generaline rangove, o atsakovę – subrangove. Pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. sutartį atsakovės atlikti statybos darbai perduoti 2012 m. spalio 12 d. ieškovei, nurodant atliktų darbų vertę, bet nepažymint apie kokius nors trūkumus; 2013 m. balandžio mėnesį pastebėti dangos trūkumai; Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto Automobilių kelių mokslo laboratorijoje atliktas asfalto dangos pavydžių tyrimas ir nustatytas atliktų darbų trūkumas; ieškovė 2013 m. birželio 3 d. pretenzija pareikalavo, kad atsakovė per 2 savaites ištaisytų trūkumus, iš naujo įrengdama visą asfaltbetonio dangą, atitinkančią sutarties ir teisės aktų reikalavimus; 2013 m. birželio 10 d. atsakovė pripažino pretenziją, nurodydama, kad artimiausiu laiku juos ištaisys; defektai nėra pašalinti; 2014 m. balandžio 11 d. teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta, kad įrengtos asfalto dangos storio faktinė vertė neatitinka teisės aktuose nustatytos tokio sluoksnio ribinės vertės. Dėl to nurodyti neatitikimai teismo laikyti statinio defektu. Ekspertizės aktu buvo konstatuoti ir kiti statinio defektai (išaižos, ištrupos, nelygumai ir pan.).
8. Darbų trūkumas nustatytas per garantinį terminą. Tai, kad atlikti darbai priimti nenurodant trūkumų, neįrodo, kad jie atsirado dėl normalaus nusidėvėjimo ar netinkamo naudojimo. Nustatyti asfalto dangos trūkumai (dangos storio, jos mišinio sutankinimo laipsnio, oro tuštymių trūkumo) nėra akivaizdūs ir negalėjo būti nustatyti priimant darbą, todėl įvertinti kaip paslėpti. Tai, kad šalys susitarė dėl plonesnio dangos sluoksnio nei nustatyta teisės aktuose, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlikti savo darbą tinkamai, t. y. taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus.
9. Nagrinėjamu atveju teismas esmine laikė aplinkybę, kad dangos savininkė yra ne ieškovė, o trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė. Trečiasis asmuo 2009 m. birželio 4 d. sudarė su ieškove finansavimo sandorį, pagal kurį ieškovė sumokėjo už įrengtą dangą, tačiau teisių į ją neįgijo. Šiuo atveju trečiasis asmuo yra generalinė rangovė, ji nereiškė pretenzijų dėl dangos kokybės atsakovei. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą, nes jos reikalavimo tenkinimas reikštų nepagrįstą jos praturtėjimą.
10. Teismas pasisakė ir dėl mažintinos darbų kainos ir nuostolių atlyginimo. Teismas pripažino neįrodytais 10 327,56 Eur (35 659,50 Lt) nuostolius dėl dangos defektų pašalinimo, nes nėra duomenų, kad tokius nuostolius jis galėtų patirti. Dėl reikalavimo sumažinti darbų kainą teismas pažymėjo, kad tai iš esmės yra atliktų darbų kaina su PVM, t. y. reikalavimas apskritai nemokėti už atliktus darbus.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Mano turtas“ apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai.
12. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybę įvardijo užsakove, ieškovę – generaline rangove, o atsakovę – subrangove, ir tai laikė pagrindu atmesti ieškinį. Kadangi ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį, tai šios ir yra tiesioginiai rangos teisinių santykių subjektai ir tik jos viena kitai gali reikšti reikalavimus, kylančius iš sutarties. Vilniaus miesto savivaldybė nėra šios sutarties šalis. Taigi ieškovė yra užsakovė, o atsakovė – rangovė. Atsakovei nevykdant sutarties, ieškovė turi teisę savo pasirinkimu pasinaudoti vienu CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisų gynimo būdų, tarp jų ir teise reikalauti sumažinti darbų kainą netinkamai atliktų darbų verte. Vilniaus miesto savivaldybės pretenzijos ieškovei pareiškimas ar nepareiškimas nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai atlikti sutartyje nurodytus darbus, prisiimti neigiamus netinkamo sutarties vykdymo padarinius. Dėl to pripažinta nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimus atsakovei galėjo reikšti tik Vilniaus miesto savivaldybė arba ir ieškovė, bet tik po Vilniaus miesto savivaldybės pretenzijos pareiškimo.
13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statinių skyriaus 2013 m. liepos 18 d. rašte nurodytas terminas, kada galima pradėti šalinti defektus. Tai įrodo, kad kelio savininkės netenkino atliktų darbų kokybė ir ji siekė kiek įmanoma greičiau pašalinti trūkumus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu nereiškė prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo.
14. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, atlikęs asfalto dangos laboratorinius tyrimus, nustatė, kad danga įrengta su trūkumais: jos storio vidurkis apie 0,5 cm mažesnis už teisės aktų reikalavimų leistiną paklaidą; paklotos dangos mišinio sutankinimo laipsnis nesiekia minimalios reikalaujamos ribos; pakloto asfaltbetonio dangos (mišinio) oro tuštymių kiekis viršija reikalaujamą ribą. Atsakovė pripažino, kad jos atlikti darbai su trūkumais, netinkamos kokybės. Byloje paskirtos 2014 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte pateiktos tapačios kaip ir VGTU išvados. Taigi byloje patvirtinta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolės.
15. Nors įrengtą dangą galima taisyti dviem būdais (perkloti dangą pašalinant esamą sluoksnį ir įrengiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį asfalto dangos sluoksnį (tokio darbo ir medžiagų vertė 44 317,60 Eur (153 019,81 Lt su PVM) arba visame esamos asfalto dangos plote papildomai išlieti 4 cm asfalto dangos sluoksnį (tokių darbų ir medžiagų vertė 24 233,85 Eur (83 674,65 Lt su PVM), tačiau pasiremdama eksperto nuomone teisėjų kolegija šiuo atveju pripažino tik pirmo būdo galimybę, nes paklotos dangos mišinio sutankinimo laipsnio ir pakloto asfaltbetonio dangos (mišinio) oro tuštymių kiekio defekto neįmanoma kitaip ištaisyti.
16. Atsakovei per sutartyje nustatytą terminą neištaisius trūkumų ir neprašius pratęsti termino jiems taisyti, ieškovė pasirinko būdą iš naujo įrengti dangą ir iš atsakovės reikalauti sumažinti atliktų darbų kainą iki nulio, taip pat padengti savo nuostolius dėl esamos dangos pašalinimo (nufrezavimo). Tokį ieškovės teisių gynimo būdą kolegija pripažino geriausiai atitinkančiu tiek ieškovės, tiek Vilniaus miesto savivaldybės interesus.
17. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašė ne atlyginti atsakovės netinkamai atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas, o atlyginti nuostolius, kuriuos ji patirs dėl to, jog atsakovė netinkamai atliko darbus. Ieškiniu neprašoma du kartus priteisti tų pačių išlaidų. Pagal eksperto išvadą senos asfalto dangos nufrezavimas ir juodų dangų paviršiaus pagruntavimas bitumine emulsija kainuotų 10 327,56 Eur (35 659,50 Lt) su PVM.               Ši suma yra ieškovės nuostoliai, kuriuos ji patirs dėl atsakovės netinkamai įrengtos asfalto dangos, todėl turi būti priteita jos naudai.
18. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino reikalavimo sumažinti atsakovės atliktų darbų kainą pagrįstumo. Kadangi šioje byloje ekspertai nustatė, jog sutartyje nustatyti darbai atlikti su defektais, ieškinio reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo turėjo būti patenkintas ir ieškovei turėjo būti priteista 80 622,53 Lt. Ieškovės teisių (sumažinti darbų kainą iki nulio) gynimo priemonės taikymas nedraudžiamas įstatymu. Kadangi ieškovė turėjo iš naujo atlikti visus darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, tai jiems atlikti būtinos tokios pat lėšos. Dėl to nepagrįstas argumentas, kad ieškovė neteisėtai praturtėtų atsakovės sąskaita.
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis sutarties nuostatomis, pažymėjo, kad visiems kelio darbams atlikti pakako 30 dienų, todėl 2 savaičių terminas dangos defektams pašalinti laikytinas protingu ir pakankamu.
20. Tenkinusi reikalavimus dėl nuostolių priteisimo ir darbų kainos sumažinimo, teisėjų kolegija tenkino ir išvestinius reikalavimus (dėl delspinigių, žalos įvertinimo bei faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, metinių palūkanų priteisimo).
21. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl 0,06 proc. delspinigių. Kadangi sutartyje nustatyti rangos darbai tinkamai neatlikti, tai atsakovei kyla pareiga mokėti sutartyje nurodytus delspinigius. Be to, kad būtų nustatyti ir užfiksuoti darbų defektai, ieškovė kreipėsi į ekspertus, antstolį ir patyrė išlaidų, todėl jų atlyginimas priteistas iš atsakovės. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 4 dalį ieškovei iš atsakovės priteistos 7,51 proc. procesinės palūkanos. Atitinkamai paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu atsakovė AB „Eurovia Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.138 straipsnio, 6.650 straipsnio 3, 4 dalių, CPK 5 straipsnio nuostatas. Pagal CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2005) tais atvejais, kai užsakovas nėra pareiškęs generaliniam rangovui pretenzijų dėl subrangovo atliktų darbų, generalinis rangovas neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu subrangovui prašant taikyti kurį nors iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų teisių gynybos būdų. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė laikytina Žemosios gatvės dangos tiesimo darbų užsakove (kasatorei siųstame pasiūlyme dalyvauti rangos konkurse nurodyta, kad užsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė, be to, ji gatvės savininkė), ieškovė – šių darbų generaline rangove, o kasatorė – subrangove. Teisę pasinaudoti darbų kokybės garantija turi statinio užsakovas. Nagrinėjamu atveju užsakovė iki pateikiant teismui ieškinį nereiškė kasatorei pretenzijų dėl darbų kokybės, todėl pagal CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į kasatorę. Dėl to ieškovė CK 1.138 straipsnio 6 punkto ir 8 punkto, CPK 5 straipsnio 1 dalies pagrindu neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčo, todėl jos ieškinį apeliacinės instancijos teismas turėjo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir kasatorės susiklostė rangos teisiniai santykiai.
2. Apeliacinės instancijos teismas, visa apimtimi tenkindamas ieškovės reikalavimus, pažeidė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1, 5 dalies nuostatas. Paskirtos teismo ekspertizės išvadoje patvirtinta, kad nuostoliai atsirado dėl ieškovės ir užsakovės, o ne kasatorės kaltės. Kasatorei buvo duota užduotis įrengti 5 cm asfalto dangą iš AC16PD mišinio su 10 cm storio skaldos pagrindu, ją kasatorė ir įvykdė. Tai, kad išlietos dangos storis neatitiko teisės aktų reikalavimų, kalta tik ieškovė ir trečiasis asmuo (jo darbuotojai patvirtino prie rangos sutarties pridėtą projektinę užduotį). Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad ardyti ir kloti dangą reikia ne dėl kasatorės atliktų darbų defekto, bet tam, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus. Esant ieškovės ir trečiojo asmens kaltei, pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį ir 6.253 straipsnio 1 dalies 5 punktą kasatorei atsakomybė apskritai netaikytina. Taikydamas kasatorei civilinę atsakomybę, kai jos kaltė nenustatyta, teismas pažeidė civilinės atsakomybės instituto normas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl darbų kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, netinkamai taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2, 3 punkto, 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs užsakovo teisių gynimo būdai, todėl jis turi teisę pasirinkti vieną jam priimtiną būdą: reikalauti rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šiuo atveju ieškovė reikalavo sumažinti atliktų darbų kainą iki nulio (kainos sumažinimas) ir priteisti 10 327,71 Eur nuotolių (trūkumo šalinimo išlaidos), nors pagal 6.665 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti tik vieną. Toks aiškinimas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013; 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-321/2011).
4. Apeliacinės instancijos teismas iš kasatorės ieškovės naudai priteistas netesybas, nesant tam įstatyme ir sutartyje nustatyto pagrindo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.71 straipsnio 1 dalies, 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011) šalys turi aiškiai susitarti dėl netesybų, apibrėždamos skolininko atsakomybės ribas ir atvejus, kada jos taikomos. Nagrinėjamu atveju Statybos rangos sutarties 6.3 punkte šalys susitarė netesybas taikyti tik tuo atveju, jei kasatorė vėluotų pradėti arba atlikti dangos klojimo darbus. Dėl kitų atvejų, kada galėtų būti taikomos netesybos, šalys nesitarė. Taigi nesant šalių susitarimo dėl netesybų taikymo kasatorei nepašalinus atliktų darbų per sutartyje nustatytą terminą, ieškovė neturėjo teisės reikalauti delspinigių priteisimo. Be to, ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti 10 327,71 Eur nuostolių, todėl netesybos turėjo būti įskaitytos į nuostolių atlyginimą.
5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nustatytas aplinkybes, todėl pažeidė proceso teisės normas. Teismas ignoravo faktą, kad trečiasis asmuo iki kreipimosi į teismą dienos nereiškė kasatorei pretenzijų dėl atliktų darbų, juolab nereikalavo nufrezuoti dangą ir ją kloti iš naujo; netinkamai vertino ekspertizės išvadas dėl ieškovės ir trečiojo asmens kaltės, nemotyvavo, kodėl nesiremia ekspertizės metu nustatytomis aplinkybėmis.
23. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Savivaldybė sudarė su ieškove finansavimo sutartį, kurios pagrindu ši įsipareigojo finansuoti Žemosios gatvės paruošimo ir asfaltavimo darbus. Taigi ieškovė yra investuotoja. 2012 m. rugsėjo 7 d. Statybos rangos sutartimi šalys susitarė ieškovę laikyti užsakove, o kasatorę – rangove. Kasatorė neginčijo to, kad sutartį sudarė ieškovė, o ne trečiasis asmuo. Dėl to būtent šios šalys turi teisę reikšti viena kitai reikalavimus, kylančius iš sutarties ar susijusius su jos vykdymu. Tai, kad savivaldybė buvo pirminė užsakovė pagal finansavimo sutartį, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių teisinius santykius, t. y. kad ieškovės ir kasatorės nesieja rangos teisiniais santykiai. Ieškovė turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą ir pagrindą reikšti ieškinį.
2. Savivaldybė nesutinka, kad dėl dangos, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, įrengimo yra ieškovės ir trečiojo asmens kaltė. Kasatorė pripažino, kad jos atlikti darbai su trūkumais, netinkamos kokybės: įrengtos dangos storis nesiekia 4,1 cm (net minimalios teisės aktų nustatytos leistinos 4,25 cm paklaidos), jos storio vidurkis sudaro tik 3,76 cm. Be to, kasatorė įsipareigojo tinkamai atlikti visus sutartyje nurodytus darbus, o ieškovė – juos priimti. Statybos rangos šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, joms taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės standartai. Dėl to pastebėjusi sutartyje nustatytus dangos parametrus, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, privalėjo pranešti ieškovei ir trečiajam asmeniui, tačiau to nepadarė. Tokie kasatorės veiksmai laikytini veikimu savo rizika.
24. Ieškovė UAB „Mano turtas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį generaliniu rangovu tampa tik tas asmuo, kuris atitinka dvi sąlygas: jis yra sudaręs rangos sutartį su užsakovu; jis sudaro sutartį su subrangovu būtent tiems darbams, kurie nustatyti rangos sutartyje, atlikti. Ieškovė ir savivaldybė nesudarė rangos sutarties, ieškovė neprisiėmė kokių nors įsipareigojimų atlikti statybos darbus, tik investuoti į juos. Savivaldybė neįsipareigojo nei kasatorei, nei ieškovei sumokėti už atliktus darbus. Taigi, ieškovės ir trečiojo asmens teisiniai santykiai neatitinka rangos teisiniams santykiams būdingų bruožų, todėl ieškovė nelaikytina generaline rangove, o kasatorė – subrangove. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius.
2. Ieškovė savo vardu sudarė rangos sutartį su kasatore ir įgijo visas užsakovo teises ir pareigas. Savivaldybė su tokia pozicija sutiko. Taigi rangos teisiniai santykiai sieja kasatorę ir ieškovę ir sutartis turi joms įstatymo galią. Dėl to pripažintina, kad ieškovė turėjo teisę pasinaudoti savo teisėmis, reikšti pretenziją, reikalauti nuotolių atlyginimo. Aplinkybė, kad savivaldybė yra gatvės savininkė, ji derino ir tvirtino gatvės įrengimo planą, priėmė darbus, nepaneigia fakto, kad ieškovė buvo rangos darbų užsakovė, o ne generalinė rangovė.
3. CK 6.650 straipsnyje nereglamentuojami generalinio rangovo ir subrangovo, sudariusių subrangos sutartį, tarpusavio santykiai ir šios sutarties šalims atsirandančios teisės ir pareigos. Šis straipsnis neriboja generalinio rangovo teisės savo vardu kaip užsakovui sudaryti sutartį su subrangovu dėl tam tikrų rangos darbų atlikimo, galimybės naudotis teisės aktuose nustatytais jo kaip užsakovo teisių gynimo būdais. Generalinio rangovo sudaryta sutartis su užsakovu ir jo sudaryta sutartis su subrangovu yra dvi savarankiškos sutartys. Pasirašydamas subrangos sutartį, subrangovas tampa atsakingas generaliniam rangovui už subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, o generalinis rangovas netinkamo sutarties vykdymo atveju turi teisę naudotis visais teisės aktuose ir subrangos sutartyje nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais. Taigi, net jei ieškovė būtų laikoma generaline rangove, ji vis tiek turėtų visas užsakovo teises, kylančias iš subrangos sutarties.
4. Kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-538/2005, pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi šios ir nurodomos bylos faktinės aplinkybės. Be to, kasatorės minimoje nutartyje pažymėta, kad gavęs pretenziją iš užsakovo generalinis rangovas įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau joje nenurodyta, jog generalinis rangovas, negavęs pretenzijos iš užsakovo, neturi teisės naudotis užsakovo teisių gynimo būdais.
5. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1, 5 dalių nuostatų, nes kasatorė neįrodė ieškovės kaltės dėl netinkamai atliktų darbų. Ekspertizės akte nurodyta, kad kasatorės paklota danga nesiekia minimalaus storio vidurkio, neatitinka kitų minimalių reikalavimų. Atlikto darbo trūkumus pripažino ir kasatorė. Šiuos trūkumus galima ištaisyti tik perklojant visą dangą. Tokį būdą lemia ne teisės aktuose reikalaujamas dangos storis, o dangos sutankinimo laipsnio ir dangos oro tuštymių kiekio neatitiktis teisės aktų reikalavimams.
6. Kasatorė įsipareigojo neperžengdama savo kompetencijos ribų informuoti ieškovę apie pastebėtas klaidas, netikslumus, defektus dokumentuose. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009). Taigi kasatorė, būdama verslininkė ir neinformuodama ieškovės apie kelio dangos įrengimo neatitiktį teisės aktų reikalavimams, atsakinga už atsiradusius defektus ir negali remtis argumentu, kad užduotį įrengti tokio storio dangą suformulavo ieškovė.
7. Kasatorės nurodomose nutartyse dėl alternatyvių ir tarpusavyje prieštaraujančių užsakovo teisių gynimo būdų išaiškinta, kad vieno tokių reikalavimų tenkinimas pašalina kito reikalavimo tenkinimo galimybę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai nėra alternatyvūs, neprašoma du kartus priteisti tuos pačius nuostolius. Netenkinus abiejų reikalavimų, ieškovė nebūtų grąžinta į padėtį, buvusią iki atsakovei atliekant netinkamos kokybės darbus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad reikalavimai atlyginti nuotolius ir grąžinti į padėtį, buvusią iki vykdant rangos sutartį, gali būti taikomi kartu ir jie nelaikomi alternatyviais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.).
8. Šalys sutarties 6.3 punktu susitarė, kad jei atsakovė vėluoja atlikti darbus, ji ieškovei turi sumokėti 0,06 proc. delspinigių nuo neatliktų darbų sumos. Kasatorė darbų tinkamai neatliko, nes atlikti darbai neatitinka teisės aktuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai iš kasatorės priteisė delspinigius. Be to, ieškovė reiškė du savarankiškus reikalavimus: sumažinti darbų kainą ir priteisti nuostolius (būsimas išlaidas). Netesybos susijusios su pirmuoju reikalavimu, kuris kilo iš netinkamo sutarties vykdymo. Kadangi šis reikalavimas nesusijęs su nuostolių priteisimu, į jį negali būti įskaitytos netesybos. 
9. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų. Kasatorė nesutinka tik su tų įrodymų ir faktų vertinimu, kurie jai nenaudingi, tačiau neatsižvelgia į įrodymų visumą, kurios pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė visapusiškai pagrįstą išvadą. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį ir statybos rangos teisinių santykių kvalifikavimo

25. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pripažino ieškovės kaip užsakovės teisę reikšti reikalavimus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatorės teigimu, ieškovė neturi teisės pasinaudoti darbų kokybės garantija, nes ji nelaikytina užsakove. Kasatorė pritaria pirmosios instancijos teismo teisinių santykių kvalifikavimui, pagal kurį užsakove pripažinta Vilniaus miesto savivaldybė, ieškovė – generaline rangove, o kasatorė – subrangove (CK 6.650 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ieškovę laikė užsakove, o kasatorę – rangove. Dėl to teisėjų kolegija pasisako dėl teismų atlikto teisinių santykių kvalifikavimo.
26. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi pagal rangos sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui, atitinkamai užsakovas turi pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą.
27. Jeigu užsakovo ir rangovo sutartis nedraudžia ir tokio draudimo nenustatyta atitinkamus santykius reglamentuojančiose teisės normose, rangovas turi teisę pasitelkti subrangovą prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu prievolėms vykdyti. Bendrosios tokių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos CK 6.650 straipsnyje. Tokiu atveju rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Namų priežiūros centras“ v. UAB „Schindler – Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014).
28. Pagal pirmiau aptartą reglamentavimą generaliniu rangovu laikytinas asmuo, kuris yra sudaręs rangos sutartį su užsakovu ir įgijęs prievolę pagal tokią sutartį, ir kartu sudaro subrangos sutartį būtent dėl tų darbų, kuriuos jis įsipareigojo atlikti pagal rangos sutartį, sudarytą su užsakovu. Tokiu atveju generalinis rangovas tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu ir susiklosto dvejopi teisiniai santykiai – rangos ir subrangos (šiuose santykiuose ji veikia kaip užsakovas). 
29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Žemosios gatvės asfaltavimo darbai buvo atliekami pagal 2009 m. birželio 4 d. finansavimo sutartį, sudarytą ieškovės su savivaldybe, vykdant objekto „Prekybos paskirties pastatas Tuskulėnų g. 66“ projektavimo sąlygas. Gavusi leidimą statyti šį objektą, ieškovė įsipareigojo investuoti į Vilniaus miesto infrastruktūrą ir finansuoti Žemosios gatvės asfaltavimo darbus, parinkti rangovą, savo vardu sudaryti su laimėjusiu rangovu rangos sutartį, prisiimti visas pagal tokią sutartį užsakovo teises, bendradarbiauti su savivaldybe atliekant veiksmus, kurių reikia tam, kad rangovas galėtų išasfaltuoti gatvę. Tokia sutartimi buvo siekiama padėti savivaldybei įgyvendinti viešąjį interesą, t. y. kad būtų tinkamai sutvarkyta Žemoji gatvė. Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvės savininkė, todėl susitarime buvo aptartas finansavimo ir darbų organizavimo klausimas, bet juo savivaldybė neįsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ieškovei, nebuvo aptariami darbų atlikimo terminai, t. y. jų susitarime nebuvo esminių rangos sutarties sąlygų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės ir savivaldybės nesieja rangos teisiniai santykiai. Nesant savivaldybės ir ieškovės rangos santykių, ieškovė, sudariusi sutartį su kasatore dėl gatvės išasfaltavimo, netapo generaline rangove, o kasatorė – subrangove.
30. Bylos duomenimis, ieškovė su kasatore 2012 m. rugsėjo 7 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią kasatorė įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos įrengimo darbus Žemojoje gatvėje sutartyje nustatytu terminu, nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė sumokėjo kasatorei už atliktus darbus, o ši sutartyje nustatytu terminu atliko darbus ir 2012 m. spalio 12 d. atliktų darbų aktu perdavė juos ieškovei. Teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą kvalifikuoti šiuos teisinius santykius kaip rangos. Dėl to pagrįstai pripažinta, kad ieškovė kaip rangos sutarties subjektas įgijo teisę reikšti reikalavimus, kilusius iš sutarties ir susijusius su jos vykdymu.
31. Tai, kad ieškovė su savivaldybe susitarė dėl investavimo į miesto infrastruktūrą, gatvės savininkė yra savivaldybė, nepaneigia ieškovės ir kasatorės sutartinių rangos santykių. Savivaldybės atstovo teisė dalyvauti organizuojant darbus ir juos priimant kilo iš ieškovės ir savivaldybės pasirašytos finansavimo sutarties. Aplinkybė, kad ieškovės ir kasatorės sudarytoje rangos sutartyje buvo aptarta, jog priimant atliktus darbus dalyvaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, aiškintina atsižvelgiant į sutarties šalių laisvę susitarti dėl įvairių sutarties sąlygų, kurios neprieštarauja teisės normoms. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos, nelaikydamas kasatorės subrangove, o ieškovės – generaline rangove, ir pripažino ieškovės teisę naudotis visais teisės aktuose ir sutartyje nustatytais jos, kaip užsakovės, teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis). Konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pripažino ieškovės kaip užsakovės teisę reikšti reikalavimą dėl rangovo atsakomybės taikymo už netinkamos kokybės darbą, teisėjų kolegija nepasisako dėl CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalių normų taikymo, nes šis argumentas neturi teisinės reikšmės ginčui spręsti.

Dėl rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą

32. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atliktų darbų kainos (23 349,90 Eur) sumažinimo iki nulio ir reikalavimą atlyginti atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas (esamos gatvės dangos pašalinimo išlaidos). Kasatorės teigimu, vieno tokio reikalavimo tenkinimas pašalina kito reikalavimo tenkinimo galimybę, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą ginti ieškovės teises tik vienu šių būdų. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
34. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno audinių projektas“ v. UAB „Irlanda“, bylos Nr. 3K-3-74-421/2015, ir joje nurodytą praktiką; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracija v. UAB „Klaipėdos apdaila“, bylos Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.) Kasacinio teismo pažymėta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, bylos Nr. 3K-3-540/2013). Taigi reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems.
35. Byloje nustatyta, kad rangovė buvo įsipareigojusi įrengti viensluoksnę (vientisą) asfalto betono dangą, atitinkančią sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Kadangi darbai atlikti nukrypstant nuo šių reikalavimų, ištaisyti defektus galima tik klojant dangą iš naujo, be to, kasatorė nurodytų defektų neištaisė per nustatytą terminą, tai ieškovė vienu savo reikalavimų prašė sumokėtą už atliktus darbus kainą sumažinti iki nulio. Be to, nustatytą paklotos dangos mišinio sutankinimo laipsnio ir oro tuštymių kiekio trūkumą galima ištaisyti tik nufrezavus seną netinkamos kokybės dangą ir paklojus naują, todėl ieškovė prašė priteisti ir nuotolių, kuriuos ji patirs dėl būtinų dangos frezavimo darbų atlikimo, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiuos reikalavimus vertino ne kaip alternatyvius reikalavimus priteisti tas pačias išlaidas. Dėl kasatorės netinkamai atlikto darbo liko netinkamos kokybės darbų rezultatas – su defektais paklota gatvės danga, ir šiuos padarinius galima pašalinti ne tik grąžinant ieškovei sumokėtas už netinkamos kokybės darbą lėšas, bet ir pašalinant netinkamos kokybės darbo rezultatą tam, kad būtų sudaryta galimybė iš naujo pakloti teisės aktų reikalavimus atitinkančią dangą, t. y. atkurti iki sutarties vykdymo buvusią padėtį. Ieškovei įrodžius abu šiuos reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai juos tenkino. Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja kasatorės įvardyto netinkamo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies taikymo bei nukrypimo nuo teismų praktikos.

Dėl užsakovo kaltės sprendžiant rangovo sutartinės atsakomybės klausimą

36. Kasatorės teigimu, netinkamai įvertinus užsakovės veiksmus, netinkamai buvo nustatytos rangovei tenkančios pareigos ir jų apimtis, t. y. apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad žala atsirado ir dėl užsakovės kaltės. Teisėjų kolegija šių kasacinio skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.
37. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio kokybės reikalavimai. Rangos teisinius santykius reglamentuojančiose bendrosiose normose (CK 6.659 straipsnio 1 dalyje) nustatytos aplinkybės, kurioms esant rangovas privalo įspėti užsakovą, tarp jų ir nuo rangovo nepriklausančios aplinkybės, sudarančios grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui, darbo saugumui. Rangovas, neįvykdęs CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Šalių sudarytos rangos sutarties 3.2.1 punktu rangovė įsipareigojo tinkamai atlikti sutartyje nurodytus darbus ir perduoti juos užsakovei; 3.2.2 punktu – neperžengdama savo kompetencijos ribų raštu informuoti užsakovę apie pastebėtas klaidas, netikslumus, defektus užsakovės pateiktuose projekto dokumentuose ir teikti siūlymus jiems išvengti atliekant darbus.
38. Teismų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį nurodyta įrengti 5 cm asfalto dangą iš AC16PD mišinio su 10 cm storio skaldos pagrindu. Teismo paskirtos ekspertizės aktu konstatuota, kad normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose reikalaujamos dangos storis turi būti 6–10 cm. Kasatorė negali remtis aplinkybe, kad ieškovė užsakė atlikti darbus, suderintus su Vilniaus miesto savivaldybe, neatitinkančius minimalių normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, kaip sudarančia pagrindą sumažinti atsakomybę ar nuo jos atleisti. Kasatorė yra savo veiklos profesionalė, ilgą laiką kelių tiesimo darbus vykdanti įmonė, turinti didelę patirtį. Tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat atsakomybės už savo veiklą standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minestas“ v. UAB „Rialsta“, bylos Nr. 3K-3-317/2009; kt.). Dėl to kasatorė atitinkamai turėjo įvertinti jai pateiktą užduotį ir, vykdydama tiek iš CK, tiek iš sutarties nuostatų kylančią pareigą, informuoti apie užsakomų darbų neatitiktį teisės normų reikalavimams. Neįvykdžius šios pareigos, jai tenka iš to kylantys padariniai.
39. Pažymėtina ir tai, kad nors šalys sutartimi sutarė dėl minimalių reikalavimų neatitinkančios asfalto dangos įrengimo, tačiau pagal ekspertizės išvadą kasatorės įrengtos dangos storis neatitinka ir sutartyje aptarto dydžio, t. y. dangos sluoksnis nesiekia daugiau kaip 4,1 cm. Taigi byloje nustatyta, kad kasatorė įrengė netgi mažesnio storio dangą nei nurodyta sutartyje. Be to, apeliacinės instancijos teismo nustatyti ir kiti atliktų darbų trūkumai: mišinio sutankinimo laipsnis, dangos mišinio oro tuštymių kiekis neatitinka norminių aktų ribinių verčių. Tokios aplinkybės sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad kasatorė atliko darbus netinkamai, su trūkumais. Už nustatytus defektus atsakinga kasatorė, kuri kaip rangovė turėjo pareigą darbus vykdyti pagal norminių teisės aktų ir sutarties reikalavimus.
40. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad žala galėjo atsirasti dėl užsakovės kaltės. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių nuostatų netinkamo taikymo atmestini kaip nesudarantys pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

Dėl pagrindo priteisti netesybas

41. Ieškiniu ieškovė, be nuostolių atlyginimo, taip pat prašė priteisti iš kasatorės delspinigių už tai, kad ši delsė ištaisyti trūkumus. Ieškovė reikalavimą grindė sutarties 6.3 punkto nuostata, kad jei rangovė delsia atlikti darbus, moka užsakovei 0,06 proc. delspinigių nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš kasatorės 2549,81 Eur delspinigių.
42. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Novrita“, bylos Nr. 3K-3-636/2013; 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. ir kt. v. T. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-223/2011). Dėl to šalys gali reikalauti netesybų tais atvejais, kai šalių susitarta dėl jų taikymo už konkretų sutarties pažeidimą.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sudarytos statybos rangos sutarties 6.3. punktu  ieškovė ir kasatorė susitarė taikyti netesybas tik tuo atveju, jei rangovė vėluotų pradėti arba atlikti Žemosios gatvės dangos klojimo darbus. Nei statybos rangos sutarties 6.3. punkte, nei kitose sutarties nuostatose šalys nesusitarė dėl rangovės prievolės mokėti delspinigius tuo atveju, kai paaiškėja jos atliktų darbų trūkumai ir ji nepašalina šių trūkumų per sutartyje nurodytą terminą. Nagrinėjamu atveju rangovei atsakomybė kilo už netinkamai, nukrypstant nuo sutarties, atliktus darbus, o ne praleidus prievolės įvykdymo terminą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės naudai iš kasatorės priteista 2549,81 Eur delspinigių, keistina ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tenkinusi iš dalies atsakovės kasacinį skundą (6,86 proc.), teisėjų kolegija pakeičia ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perskirsto bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintiems ieškinio reikalavimams (93,14 proc.).
2. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 774,73 Eur žyminio mokesčio, 770,96 Eur  atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgus į tenkinto ieškinio dalį, iš atsakovės ieškovei priteistina 1439,66 Eur (774,73 Eur + 770,96 Eur) x 93,14 proc.) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 
3. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2424,17 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgus į atmesto ieškinio dalį (6,86 proc.), iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 166,30 Eur šių išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1273,36 Eur (1439,66 Eur – 166,30 Eur) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
4. Kasaciniame teisme atsakovė patyrė 774 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų, taip pat 4725,30 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, į tai, kad kasaciniame skunde keliama keletas sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktuose nurodytą dydį, teisingumo, protingumo principus, sprendžia, kad pagrįstomis pripažintina 2364 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų. Atsižvelgusi į tenkinto kasacinio skundo dalį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 215,27 Eur (774 Eur + 2364 Eur) x 6,86 proc.) šių išlaidų.
5. Ieškovė kasacinės instancijos teisme patyrė 1210 Eur atstovavimo išlaidų, todėl atsižvelgus į atmesto kasacinio skundo dalį iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1127 Eur (1210 Eur x 93,14 proc.) šių išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 911,73 Eur (1127 Eur – 215,27 Eur) atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
6. Kasacinis teismas patyrė 3,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus dalį atsakovės kasacinio skundo, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 3,67 Eur šių išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano turtas“ priteista 2549,81 Eur delspinigių, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Atmesti ieškinio reikalavimą dėl 2549,81 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devynių Eur 81 ct) delspinigių priteisimo.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (j. a. k. 121949798) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano turtas“ (j. a. k. 300050337) 1273,36 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt tris Eur 36 ct) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (j. a. k. 121949798) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano turtas“ (j. a. k. 300050337) 911,73 Eur (devynis šimtus vienuolika Eur 73 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (j. a. k. 121949798) 3,67 Eur (tris Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Gražina Davidonienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Janina Januškienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Algis Norkūnas