Civilinė byla Nr. e2A-360-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00567-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.4.9.3.4; 3.2.4.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. (P. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui M. Z. dėl sandorio pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu bei kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Open Banking LT“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. S. (toliau – ir P. S., ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Z. (toliau – ir M. Z., ir atsakovas) ir prašė:

1.1.                      pripažinti ieškovo pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą dėl atsakovo perduodamų 50 000 Eur uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Open Banking LT“ (buvęs pavadinimas – „KEVIN LT“, toliau – ir Bendrovė) pirminio žetonų platinimo kampanijos vystymui nesudarytu ir negaliojančiu;

1.2.                      pripažinti negaliojančiais Bendrovės kasos pajamų orderius

1.3.                      pripažinti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui ir (ar) Bendrovei jokių sumų pagal

2.       Ieškovas nurodė, kad jis buvo Bendrovės vadovas ir vienas iš akcininkų. Kaip vienas iš lėšų pritraukimo į Bendrovę būdų buvo svarstomas pirminis žetonų platinimas (angliškai – initial coin offering arba ICO), kurio metu būtų platinami virtualūs žetonai (toliau – Žetonai). 2017 m. ieškovas susitiko su potencialiu investuotoju – atsakovu ir pristatė jam galimybę investuoti į Bendrovę įsigyjant Žetonus. Buvo preliminariai susitarta, kad atsakovas finansuos Bendrovę 50 000 Eur. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateikė ieškovui pasirašyti susitarimą ir pinigų gavimo patvirtinimą (toliau – Susitarimas), kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas perduoda ieškovui 50 000 Eur, skirtų Bendrovės Žetonų platinimo kampanijai, o ieškovas įsipareigoja įtraukti atsakovą į šios kampanijos „smart kontraktą“, pagal kurį atsakovui bus skirta 500 000 vnt. Žetonų („tokenų“) už ne mažiau nei 500 000 Eur. Tačiau dėl galimų kliūčių gauti licenciją iš Lietuvos banko Žetonų platinimo veiklai, šios idėjos buvo atsisakyta ir Susitarimas nebuvo įvykdytas – atsakovas neperdavė ieškovui 50 000 Eur, skirtų Bendrovės Žetonų platinimo kampanijai. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, ieškovas sužinojo, kad 2021 m. birželio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) atsakovas perleido M. Š. (toliau – M. Š.) 422 000 Eur reikalavimo teisę į Bendrovę pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius.

3.       2017 m. kasos pajamų orderyje ir 2018 m. kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad Bendrovė iš atsakovo priėmė orderiuose nurodytas pinigų sumas, pinigus gavo kasininkas P. S. (ieškovas). 2017 m. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad iš atsakovo priimta 50 000 Eur pagal Susitarimą, 2018 m. kasos pajamų orderiuose – iš viso 372 000 Eur, nenurodant konkrečios ūkinės operacijos, kurios pagrindu priimtos orderiuose nurodytos pinigų sumos.

4.       Ieškovo teigimu, iš tiesų atsakovas neperdavė ieškovui 50 000 Eur pagal Susitarimą ir pagal 2017 m. kasos pajamų orderį bei 372 000 Eur pagal 2018 m. kasos pajamų orderius, nes neegzistuoja sandoriai, kurių pagrindu atsakovas būtų perdavęs Bendrovei kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų sumas. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 3 straipsnį, finansinės apskaitos dokumentai turi atitikti konkrečias ūkines operacijas. Kasos pajamų orderiuose nėra duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti konkrečias ūkines operacijas, kurių pagrindu buvo mokamos juose nurodytos sumos.

5.       Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas neturėjo finansinių galimybių sumokėti kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų sumas. Be to, atsakovas nei ieškovui, nei Bendrovei nėra reiškęs reikalavimų grąžinti nurodytas pinigines lėšas. Tokį reikalavimą Bendrovei pareiškė M. Š. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, nors apie Reikalavimo perleidimo sutartį nei ieškovui, nei Bendrovei nebuvo pranešta.

6.       Kadangi atsakovas neperdavė ieškovui 372 000 Eur pagal 2017 m. ir 2018 m. kasos pajamų orderius, šiais orderiais buvo įformintos kasos operacijos, kurios realiai nebuvo įvykusios, kasos pajamų orderiai turi būti pripažinti negaliojančiais.

7.       Susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu ir actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, kadangi egzistuoja visos tam reikalingos sąlygos: 1) ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į Bendrovę, kadangi Bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas; 2) Susitarimas pažeidžia ieškovo teises, nes atsakovo naudai pagal Susitarimą priteisus 500 000 Eur iš Bendrovės, kurių atsakovas reikalauja atskiroje byloje, ieškovo galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš Bendrovės reikšmingai sumažėtų; 3) Bendrovė neprivalėjo sudaryti Susitarimo; 4) Susitarimo šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 4 punktą dėl priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos (atsakovas perduoda 50 000 Eur, o įgyja teisę į 500 000 Eur vertės Žetonus). Apdairus ir protingas asmuo tokio Susitarimo (jei vertinti, kad atsakovas sudarė Susitarimą), nebūtų sudaręs. Tai taip pat parodo atsakovo nesąžiningumą.

8.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis yra perdavęs Bendrovei pinigines lėšas pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius. Bendrovė realiai vykdė Žetonų platinimo kampaniją. Bendrovė 2017 m. birželio 17 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su įmone „Ambisafe“ dėl paslaugų, reikalingų Žetonų platinimo kampanijai vykdyti, suteikimo. Su įmone „Ambisafe“ už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta. Bendrovė 2017 m. spalio 2 d. į atsakovo virtualių valiutų sąskaitą pervedė 1 000 000 vnt. Žetonų, o 2017 m. spalio 10 d. – dar 250 000 vnt. Atsakovo virtualių valiutų sąskaitoje iki šiol yra Bendrovės Žetonų. Bendrovės Žetonų įsigijo ir kiti asmenys. Apie vykdomą Žetonų platinimą yra rašoma 2018 m. kovo 8 d. ieškovo elektroniniame laiške, siųstame atsakovui.

9.       50 000 Eur perdavimo faktas yra užfiksuotas ir Susitarime. Susitarimo originalas yra pateiktas į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą, kurioje nagrinėjamas Bendrovės ieškinys priteisti iš ieškovo Bendrovei 422 000 Eur, kuriuos ieškovas paėmė iš atsakovo pagal 2017 m. kasos pajamų orderį bei 2018 m. kasos pajamų orderius ir neįnešė į Bendrovės kasą. Su atsiliepimu į ieškinį yra pateikta 2018 m. vasario 7 d. (šio kasos pajamų orderio išrašymo dieną) daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas ieškovas, skaičiuojantis grynuosius pinigus, kurie padėti ant stalo. Su atsiliepimu į ieškinį yra pateiktas ir 2023 m. vasario 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovo ir atsakovo elektroninis susirašinėjimas. Susirašinėjimo turinys patvirtina, kad ieškovas pripažino aplinkybę, jog atsakovas yra investavęs daugiau nei 400 000 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovo P. S. ieškinį atsakovui M. Z. atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 2 220 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

11.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3042-643/2021 (dabar – Nr. eB2-196-643/2024) Bendrovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Viščinis. Bendrovės pavadinimas iki 2020 m. kovo 2 d. buvo „KEVIN LT“. Ieškovas nuo 2017 m. birželio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo Bendrovės vadovas. Ieškovas nuo 2017 m. birželio 9 d. yra Bendrovės akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino 130 347,42 Eur ieškovo finansinį reikalavimą Bendrovei, kylantį iš 2017 m. birželio 20 d. paskolos sutarties.

12.       Susitarime nurodyta, kad ieškovas gavo iš atsakovo 50 000 Eur Bendrovės Žetonų kampanijai vystyti; atsakovui bus skirta 500 000 vnt. kampanijos metu išleistų Žetonų, bet ne mažiau nei už 500 000 Eur; nuo 2017 m. lapkričio 20 d. Bendrovė, atsakovui pareikalavus, įsipareigoja išpirkti iš atsakovo Susitarimo pagrindu gautus Žetonus už ne mažiau kaip 500 000 Eur.

13.       2017 m. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad ieškovas Bendrovės vardu priėmė iš atsakovo 50 000 Eur pagal Susitarimą. 2018 m. kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad ieškovas Bendrovės vardu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė iš atsakovo iš viso 372 000 Eur.

14.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-498-392/2024 pagal Bendrovės ieškinį ieškovui dėl 431 999,77 Eur priteisimo. Ieškinio dalis dėl 422 000 Eur priteisimo iš ieškovo grindžiama tuo, kad ieškovas Bendrovės vardu pagal Susitarimą ir 2017 m. kasos pajamų orderį bei 2018 m. kasos pajamų orderius paėmė iš atsakovo 422 000 Eur, kurių nepanaudojo Bendrovės veikloje ir Bendrovei negrąžino. Vilniaus apygardos teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-395-643/2024 pagal atsakovo prašymą patvirtinti 500 000 Eur finansinį reikalavimą Bendrovei, kylantį iš Susitarimo. Abi šios civilinės bylos yra sustabdytos iki kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl sandorio pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu bei kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais.

15.       Teismas nustatė, kad į bylą yra pateiktos Susitarimo, 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių kopijos. Susitarimo originalas yra pateiktas į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-498-392/2024. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024 pateikė paaiškinimus, kad 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių originalai, sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį, buvo perduoti reikalavimo teisę į Bendrovę, kylančią iš nurodytų dokumentų, perėmusiam M. Š.. Pastarasis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024 pateikė paaiškinimus, kad neišsaugojo jam Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovo perduotų 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių originalų.

16.       Nors ieškovas ieškinyje Bendrovę nurodė kaip asmenį, kurio vardu reiškiamas netiesioginis ieškinys, o atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį Bendrovės vardu, teismas pripažino, jog ieškovo ieškinį įvertinti kaip netiesioginį ieškinį, pareikštą Bendrovės vardu, nėra teisinga.

17.       Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra ta situacija, kai ieškovo skolininkas – Bendrovė – nereiškia ar neketina reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančiais Susitarimą, 2017  m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius, ir tuo pažeidžia ieškovo, kaip Bendrovės kreditoriaus, teises. Priešingai, Bendrovė yra pareiškusi ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024 ieškovui dėl 422 000 Eur, kuriuos ieškovas  Bendrovės vardu priėmė iš atsakovo Susitarimo, 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių pagrindu, priteisimo Bendrovei, t. y. Bendrovė ieškovą laiko savo skolininku dėl šių sandorių (apskaitos dokumentų) pagrindu gautų 422 000 Eur neperdavimo Bendrovei ir aktyviai įgyvendina savo, kaip kreditoriaus, teisę reikšti reikalavimą skolininkui – ieškovui.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-645-516/2023 nurodė, kad Bendrovė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024 pripažįsta atsiradusia ieškovo prievolę perduoti Bendrovei Susitarimo, 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių pagrindu Bendrovės vardu ieškovo iš atsakovo priimtus 422 000 Eur, todėl ieškovas, gindamasis nuo tokio reikalavimo, turi dispoziciją pasirinkti, kaip gintis – ar atsikirsdamas į ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024, ar reikšdamas reikalavimą dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas įvertino, kad ieškovas pareikštu ieškiniu ne įgyvendina už Bendrovę jos teisę reikšti ieškiniu atitinkamus reikalavimus, o ginasi nuo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024 jam pareikšto Bendrovės ieškinio dėl 422 000 Eur priteisimo.

19.       Ieškovas reikalavimą pripažinti Susitarimą nesudarytu, pripažinti 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius negaliojančiais bei pripažinti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui ir (ar) Bendrovei jokių pinigų sumų pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius, iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas neperdavė ieškovui 50 000 Eur pagal Susitarimą ir 2017 m. kasos pajamų orderį, taip pat neperdavė ieškovui 372 000 Eur pagal 2018 m. kasos pajamų orderius.

20.       Susitarime nurodyta, kad ieškovas gavo iš atsakovo 50 000 Eur Bendrovės Žetonų kampanijai vystyti. Susitarimas pasirašytas ieškovo vardu ir patvirtintas Bendrovės antspaudu. Susitarimo originalas yra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024. Ieškovas neneigė, kad ant Susitarimo yra jo parašas, tačiau teigė, jog Susitarime nurodytų 50 000 Eur atsakovas ieškovui neperdavė.

21.       2017 m. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad ieškovas Bendrovės vardu priėmė iš atsakovo 50 000 Eur pagal Susitarimą. 2017 m. kasos pajamų orderis pasirašytas ieškovo vardu ir patvirtintas Bendrovės antspaudu. 2018 m. kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad ieškovas Bendrovės vardu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė iš atsakovo iš viso 372 000 Eur. 2018 m. kasos pajamų orderiai pasirašyti ieškovo vardu ir patvirtinti Bendrovės antspaudu. Byloje yra 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių kopijos. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024 esančių atsakovo ir M. Š. rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių originalų šie asmenys nėra išsaugoję.

22.       Ieškovui teigiant, kad jis nepasirašė 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių, o šių dokumentų kopijos negali būti tinkami įrodymai, patvirtinantys pinigų perdavimą ieškovui (orderiai gali būti suklastoti, nesant originalų, nėra galimybės atlikti ekspertizės), teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsnio ir 202 straipsnio santykio, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių 2017 m. kasos pajamų orderyje ir 2018 m. kasos pajamų orderiuose nurodytas aplinkybes, t. y. kad ieškovas Bendrovės vardu priėmė iš atsakovo 422 000 Eur. 

23.       Teismas įvertino, kad 2017 m. kasos pajamų orderyje nurodytų 50 000 Eur priėmimą iš atsakovo patvirtina Susitarimas, kurio pagrindu ir išrašytas 2017 m. kasos pajamų orderis. Nors ieškovas teigė, kad atsakovas jam neperdavė 50 000 Eur, nurodytų Susitarime, tačiau pinigų perdavimo faktą ieškovas patvirtino pasirašydamas Susitarimą, o priešingi ieškovo teiginiai nepagrįsti įrodymais. Susitarime nurodyta, kad 50 000 Eur perduodami Bendrovės Žetonų platinimo kampanijai vykdyti. Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad 2017 m. jis susitiko su potencialiu investuotoju – atsakovu, kuriam pristatė galimybę investuoti į Bendrovės ketinamus platinti Žetonus, buvo preliminariai susitarta, kad atsakovas finansuos Bendrovę 50 000 Eur.

24.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė vykdė Žetonų platinimo veiklą. 2017 m. birželio 17 d. Bendrovė su įmone Ambisafe sudarė paslaugų sutartį, kuria Ambisafe įsipareigojo suteikti paslaugas, reikalingas Žetonų platinimo veiklai. 2017 m. rugsėjo 15 d. įmonė Ambisafe išrašė Bendrovei 34 000 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių sąskaitą. Bendrovė 2017 m. rugsėjo 29 d. pervedė įmonei Ambisafe 15 000 JAV dolerių. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė įrodymus, kad Bendrovė į atsakovo virtualių valiutų sąskaitą 2017 m. spalio 2 d. pervedė 1 000 000 vnt. Žetonų, o 2017 m. spalio 9 d. pervedė 250 000 vnt. Žetonų. Duomenys apie atsakovo turimų Žetonų kiekį užfiksuoti 2023 m. gegužės 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 177-23-33. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė įrodymus, kad buvo išplatinta ne mažiau nei 13 694 739 vnt. Žetonų.

25.       Ieškovas teiginį, kad Bendrovė nevykdė Žetonų platinimo veiklos, grindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pažyma, kurioje nurodyta, kad, vykdydama veiklą Bendrovė planavo lėšų pritraukimą pirminio Žetonų platinimo būdu, buvo sukurta ir testuota platinimo sistema, tačiau paties pirminio Žetonų platinimo dėl nepalankaus teisinio reglamentavimo, nepalankaus pirminio Žetonų platinimo būdu pritrauktų lėšų vertinimo bankiniame sektoriuje ir kritusios virtualių valiutų vertės Bendrovė atsisakė. Iš su atsiliepimu į ieškinį pateikto VMI rašto Dėl duomenų pateikimo matyti, kad minėta išvada buvo padaryta pagal Bendrovės pateiktus paaiškinimus, pagal Bendrovės sąskaitų išrašus, kuriuose nebuvo įplaukų iš virtualių valiutų pardavimo ir pagal informacijos viešojoje erdvėje nebuvimą apie sėkmingai įvykdytą pirminį Žetonų platinimą. Rašte pažymima, kad informacija, kuri nebuvo žinoma operatyvaus patikrinimo metu, gali turėti įtakos operatyvaus patikrinimo rezultatams. Lietuvos banko 2023 m. birželio 15 d. rašte nurodyta, kad viešuose šaltiniuose galima rasti informacijos apie „KEVIN LT“ virtualių valiutų Žetonų platinimą.

26.       Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra išsamiai nustatyti aplinkybes, susijusiais su Bendrovės Žetonų platinimo veiklos vykdymu (nevykdymu). 50 000 Eur perdavimas Bendrovei Susitarimu nebuvo siejamas su konkrečių Žetonų platinimo veiksmų atlikimu (neatlikimu). Ar Bendrovė tinkamai vykdė įsipareigojimus atsakovui pagal Susitarimą ir (ar) atsakovas įgijo teisę reikalauti, kad Bendrovė išpirktų iš atsakovo Žetonus už ne mažiau nei 500 000 Eur, bus nustatinėjama Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-395-643/2024 pagal atsakovo prašymą patvirtinti 500 000 Eur finansinį reikalavimą Bendrovei, kylantį iš Susitarimo.

27.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovo dalyvavimą Bendrovės veikloje (investavimą) į Bendrovės veiklą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovas 2018 m. kovo 8 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovui, informuoja jį apie Bendrovės veiklą, susijusią su kriptovaliutomis. 2018 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku ieškovas persiuntė atsakovui nuorodą atsisiųsti lentelę su Bendrovės finansinėmis operacijomis 2018 metais, taip pat lentelę apie Bendrovės kas mėnesį turimas išlaidas ir gautas paskolas. Iš su tripliku pateiktos Bendrovės finansinių operacijų lentelės matyti, kad operacijos apie grynųjų pinigų įnešimą į bankomatą sutampa su pinigų pagal 2018 m. kasos pajamų orderius perdavimu. Su atsiliepimu į ieškinį yra pateikta 2018 m. vasario 7 d. (šio kasos pajamų orderio išrašymo dieną) daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas ieškovas, skaičiuojantis grynuosius pinigus, kurie padėti ant stalo. 2023 m. vasario 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Ieškovas 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovui, teisinasi dėl Bendrovės veiklos sutrikimų, deklaruoja, kad jie turi bendrą įmonę, taip pat pripažįsta, jog atsakovas investavo į įmonę daugiau nei 400 000 Eur.

28.       Teismas nesutiko su ieškovo pozicija dėl teiginio 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške, kuriame kalbama apie daugiau nei 400 000 Eur investavimą į Bendrovę, kad tai buvo ne vieno atsakovo, o atsakovo, jo sutuoktinės S. S.-Z. (toliau – ir S. S.-Z.)  ir A. Ž. (toliau – ir A. Ž.) bendros investicijos į Bendrovę. Nors byloje yra duomenys apie nurodytų asmenų suteiktas paskolas Bendrovei, šie asmenys taip pat yra ir Bendrovės akcininkai. 2019 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas yra adresuotas tik atsakovui, jame kalbama apie daugiau nei 400 000 Eur investavimą į Bendrovę, vartojama vienaskaita, o ne daugiskaita, laiške nėra minima nei S. S.-Z., nei A. Ž.. Net jei teigti, kad daugiau nei 400 000 Eur investicijos į Bendrovę yra bendros atsakovo, S. S.-Z. ir A. Ž., tai yra ieškovo patvirtinimas ir apie atsakovo investicijas į Bendrovę. Teismas priminė, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atsakovas nesumokėjo ieškovui ir (ar) Bendrovei pinigų pagal Susitarimą, 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius. Ieškovas nenurodė, apie kokias atsakovo investicijas į Bendrovę jis kalba 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške.

29.       2019 m. kovo 8 d. elektroniniu laišku ieškovas nusiuntė atsakovui įmonės KEVIN EU veiklos, susijusios su kriptovaliutomis, prezentaciją, kurioje atsakovas nurodomas kaip KEVIN EU akcininkas.

30.       2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių originalų buvimą ir ieškovo parašo šiuose dokumentuose tikrumą, teismo įvertinimu, patvirtina bylos įrodymai: atsakovo pateiktas 2021 m. birželio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuotos aplinkybės, kad 2021 m. birželio 2 d. atsakovas ir M. Š. antstolio kontoroje pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį; Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu atsakovas perdavė M. Š. 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo ir 13 kasos pajamų orderių originalus; Reikalavimo perleidimo sutarties ir kitų dokumentų skaitmeninės kopijos yra faktinių aplinkybių konstatavimo priedai. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyti 13 kasos pajamų orderių yra 2017 m. kasos pajamų orderis ir 2018 m. kasos pajamų orderiai. Taigi 2021 m. birželio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2021 m. birželio 3 d. egzistavo 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių originalai.

31.       Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė rašysenos eksperto A. B. (toliau – ir A. B.) 2023 m. sausio 24 d. konsultacinę išvadą, kurioje tikėtinai konstatuota, jog 2017 m. kasos pajamų orderyje ir 2018 m. kasos pajamų orderiuose, išskyrus 2018 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderio 19 000 Eur kvitą, kuris nebuvo tirtas dėl blogos kopijos kokybės, eilutėje „Gavo kasininkas“ šalia spausdinto įrašo „P. S.“ pasirašė ieškovas. Konsultacinės išvados motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad, nors ir nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių esminiai ir pakankami sutapimai, tačiau išvada pateikiama tikėtinos teigiamos formos, nes tyrimui pateiktos skenuotos spalvotos dokumentų kopijos, t. y. išvada pateikiama laipsniu žemesne forma dėl kopijų fakto, o ne dėl požymių nepakankamumo.

32.       Ieškovo teiginius, kad atsakovas disponavo ekspertui pateiktais dokumentais, kuriuose yra originalūs ieškovo parašai, todėl galėjo jo parašus suklastoti 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių kopijose, teismas įvertino kaip deklaratyvius ir nepatvirtintus, pažymėdamas, jog dokumentus, kuriuose yra originalūs ieškovo parašai, ekspertui pateikė ne atsakovas, o Bendrovė, kuri užsakė ekspertui atlikti nurodytą rašysenos tyrimą.

33.       Pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui ir (ar) Bendrovei jokių pinigų sumų pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius, grindžiamo aplinkybe, jog šių dokumentų nėra Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, teismas pažymėjo, kad ieškovas iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo buvo Bendrovės vadovas, todėl būtent jis turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui visus Bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą Bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnį, už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad perdavė bankroto administratoriui 2017–2022 m. grynųjų pinigų apskaitos dokumentus.

34.       2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių išrašymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Pagal Taisyklių 10 punkto 2 dalį, atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pagal Taisyklių 16 punktą, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Taigi, būtent ieškovas turėjo pareigą pagal Taisyklių nuostatas įforminti grynųjų pinigų Bendrovės vardu priėmimą iš atsakovo, įnešti šiuos pinigus į Bendrovės kasą, užtikrinti, kad šios operacijos būtų įrašytos į kasos knygą, išsaugoti šiuos ir kitus Bendrovės grynųjų pinigų apskaitos dokumentus, o, Bendrovei iškėlus bankroto bylą, juos perduoti Bendrovės administratoriui.

35.       Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad nebuvo jokių sandorių, kurių pagrindu atsakovas būtų mokėjęs Bendrovei 2017 m. kasos pajamų orderyje ir 2018 m. kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog 2017 m. ieškovas susitiko su atsakovu, kaip su potencialiu investuotoju į Bendrovę, Susitarimo sudarymas ir jo turinys, ieškovo 2018 m. kovo 8 d. elektroninis laiškas atsakovui, informuojantis atsakovą apie Bendrovės veiklą, susijusią su kriptovaliutomis, ieškovo 2018 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku atsakovui persiųsta nuoroda su galimybe atsisiųsti lentelę su Bendrovės finansinėmis operacijomis 2018 metais, taip pat lentelę apie Bendrovės kas mėnesį turimas išlaidas ir gautas paskolas, ieškovo 2019 m. kovo 8 d. elektroniniu laišku atsakovui siųsta įmonės KEVIN EU veiklos, susijusios su kriptovaliutomis, prezentacija, kurioje atsakovas nurodomas kaip KEVIN EU akcininkas, ieškovo 2019 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas atsakovui, kuriame ieškovas teisinasi atsakovui dėl Bendrovės veiklos sutrikimų, deklaruoja, kad jie turi bendrą įmonę, taip pat pripažįsta, jog atsakovas investavo į įmonę daugiau nei 400 000 Eur, duoda pagrindą padaryti išvadą, kad tarp ieškovo (Bendrovės) ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl atsakovo investavimo į bendrai vykdomą veiklą.

36.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad VMI pažyma, kurioje nurodyta, jog paskolas Bendrovei yra suteikę ieškovas, S. S.-Z., T. T., A. Ž., UAB „KEVIN EU“ ir UAB „L2L“, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nėra perdavęs Bendrovei piniginių lėšų. Teismas nurodė, jog nėra duomenų, kokie Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti operatyviniam patikrinimui, be to, Bendrovės bankroto administratoriaus teigimu, ieškovas nėra perdavęs administratoriui apskaitos dokumentų už 2017 ir 2018 metus, išskyrus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, darbo sutartis, atsiskaitomųjų sąskaitų prisijungimus ir jų išrašus, paskolos sutartis ir lizingo sutartis, Bendrovės apskaitos dokumentų už 2019, 2020, 2021 ir 2022 metus, tarp jų – ir grynųjų pinigų operacijas pagrindžiančių dokumentų, išskyrus pirkimo PVM sąskaitas faktūras, didžiąsias knygas, debitorių ir kreditorių sąrašus, akcininkų sprendimus, darbo sutartis, bankų išrašus, pelno nuostolių ataskaitas ir ilgalaikio turto sąrašus. Taigi iš atsakovo pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir pagal 2018 m. kasos pajamų orderius gautos piniginės lėšos galbūt nebuvo apskaitytos Bendrovės apskaitoje ir atitinkamai nebuvo įvertintos atliekant operatyvinį patikrinimą.

37.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas su tripliku yra pateikęs 2021 m. birželio 10 d. patvirtinimą dėl pretenzijų atsisakymo, pasirašytą atsakovo, S. S.-Z. ir A. Ž., adresuotą ieškovui ir Bendrovei (toliau – ir Patvirtinimas), kuriuo atsakovas pareiškė atsisakantis visų piniginių ir nepiniginių reikalavimų ieškovo ir (ar) Bendrovės atžvilgiu, išskyrus nurodytų Patvirtinimo 1.1 punkte, ir įsipareigojo grąžinti Bendrovei visus kasos pajamų orderius, taip patvirtindamas, jog nebeturi piniginių reikalavimų Bendrovei. Šis Patvirtinimas buvo pateiktas ieškovui (Bendrovei), jį ieškovas naudoja Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-395-643/2024 pagal atsakovo prašymą patvirtinti 500 000 Eur finansinį reikalavimą Bendrovei, kylantį iš Susitarimo, teigdamas, kad atsakovas yra atsisakęs Bendrovei reikalavimų, kylančių iš Susitarimo. Teismas pažymėjo, kad Susitarimo pagrindu buvo išrašytas vienas kasos pajamų orderis – 2017 m. kasos pajamų orderis, o Patvirtinime naudojama daugiskaita – kasos pajamų orderiai, tai leidžia teigti, jog atsakovas turėjo daugiau Bendrovės išrašytų kasos pajamų orderių ir atsakovą bei ieškovą (Bendrovę) siejo daugiau teisinių santykių, ne tik kylančių iš Susitarimo.

38.       Ieškovas teigė, kad atsakovas neturėjo piniginių lėšų sumokėti Bendrovei 422 000 Eur pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius, nors pagal atsakovo pateiktas 2006 – 2018 m. pajamų deklaracijas nurodytu laikotarpiu iš viso jis gavo 681 589,37 Eur pajamų, tačiau turėjo ne mažesnes nei 100 000 JAV dolerių išlaidas bitkoinams išsigyti 2017 m., taip pat turėjo patirti išlaidas 12 žemės sklypų įsigyti, pragyvenimui, šeimai išlaikyti, verslui Baltarusijoje vykdyti, be to, pajamų deklaracijose nurodyti duomenys apie gautas paskolas grynaisiais pinigais iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių nėra patvirtinti šių pinigų įvežimo į Lietuvą dokumentais. Dėl šių teiginių teismas pažymėjo, kad atsakovas neturi pareigos pagrįsti visų pajamų ir išlaidų, neabejotinai patvirtinančių, jog 2017 – 2018 m., t. y. daugiau nei prieš 5 metus, atsakovas buvo sukaupęs grynais pinigais 422 000 Eur. Atsakovo pateiktos 2006 – 2018 m. metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad atsakovas yra gavęs pajamas, kurios galėjo būti panaudotos perduoti Bendrovei pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius. 2006 – 2018 m. atsakovo pajamų deklaracijos negali būti vieninteliu rašytiniu įrodymu, galinčiu pagrįsti atsakovo galimybę perduoti Bendrovei 422 000 Eur, nes šie dokumentai buvo sudaryti ir pateikti VMI kitu, ne 422 000 Eur perdavimą Bendrovei pagrindžiančiu, tikslu. Be to, ieškovas 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku pripažino, kad atsakovas yra investavęs į įmonę daugiau nei 400 000 Eur.

39.       Teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad 422 000 Eur neperdavimo Bendrovei aplinkybę patvirtina ir tai, jog atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei 2021 m. nesidomėjo neva jo perduotais 422 000 Eur Bendrovei. Kaip minėta, ieškovas elektroniniais laiškais nuolat informuodavo atsakovą apie bendrą veiklą – 2018 m. kovo 8 d. informavo atsakovą apie Bendrovės veiklą, susijusią su kriptovaliutomis; 2018 m. spalio 10 d. persiųsta nuoroda su galimybe atsisiųsti lentelę su Bendrovės finansinėmis operacijomis 2018 m. ir lentelę apie Bendrovės kiekvieno mėnesio išlaidas ir gautas paskolas; 2019 m. kovo 8 d. atsakovui išsiųsta įmonės KEVIN EU veiklos, susijusios su kriptovaliutomis, prezentacija, kurioje atsakovas nurodomas kaip KEVIN EU akcininkas; 2019 m. gruodžio 17 d. – ieškovas teisinasi atsakovui dėl Bendrovės veiklos sutrikimų.

40.       Ieškovo teiginys, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-287-407/2023 konstatavo, jog nėra pateikta įrodymų, kad pinigai pagal 2018 m. kasos pajamų orderius realiai buvo perduoti ir panaudoti Bendrovės veikloje, yra nepagrįstas, nes minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-287-407/2023 M. Š. prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą buvo atmestas praleidus įstatyme nustatytą terminą tokiam reikalavimui pateikti ir nesant pagrindo šį terminą atnaujinti, o šios nutarties 31 punkte nurodyta, kad, atmetus prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą šiuo pagrindu, byloje nėra pasisakoma ir nesprendžiama dėl finansinio reikalavimo esmės – ar jis yra pagrįstas.

41.       Pasisakydamas dėl ieškovo teiginių, kad jei būtų laikoma, jog ginčijamais kasos pajamų orderiais atsakovas suteikė Bendrovei paskolą, tokie sandoriai būtų laikomi niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sudaryti nesilaikant privalomos notarinės paskolos sutarčių, kurių suma viršija 3 000 Eur, sudarymo formos, teismas pažymėjo, jog ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad kasos pajamų orderių pagrindu Bendrovei buvo perduota paskolos suma. Priešingai, ieškovas teigė, kad atsakovas neperdavė Bendrovei piniginių lėšų pagal kasos pajamų orderius, o jei sumos pagal kasos pajamų orderius būtų perduotos, nebūtų pagrindo jas laikyti atsakovo suteiktomis paskolomis. Teismas nurodė nepasisakantis plačiau dėl ieškovo nurodytų aplinkybių apie privalomos notarinės paskolos sutarčių sudarymo formos nesilaikymą. Be to, privalomos paskolos sutarties notarinės formos nesilaikymas savaime nepatvirtina ir nepaneigia pinigų neperdavimo fakto, o šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar galioja tarp Bendrovės ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis, nesudarius šios sutarties notarine forma, o sprendžiama, ar atsakovas perdavė Bendrovei kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas.

42.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti byloje įrodytu pinigų perdavimo faktą pagal Susitarimą, 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius (CPK 185 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimus pripažinti Susitarimą nesudarytu ir negaliojančiu, 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius negaliojančiais bei pripažinti, kad atsakovas neperdavė ieškovui ir (ar) Bendrovei pinigų pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius, atmetė.

43.       Pasisakydamas dėl CK 6.66 straipsnio ir actio Pauliana sąlygų ir nustatęs, kad ieškovo finansinis reikalavimas Bendrovei yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi, teismas nusprendė, jog ieškovas yra Bendrovės kreditorius ir turi teisę reikšti ieškinį dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau padarė išvadą, kad kitos būtinos tokio reikalavimo patenkinimo sąlygos neįrodytos, taip pat reikalavimas pareikštas praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

44.       Teismas nurodė, kad ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, jog Susitarimas buvo sudarytas Bendrovei esant nemokiai ar dėl jo sudarymo Bendrovė tapo nemoki ar Susitarimas kitaip pažeidė ieškovo teises. Ta aplinkybė, kad Bendrovės nemokumo proceso metu iš Bendrovės turto tenkinami ne tik ieškovo, bet ir kitų Bendrovės kreditorių reikalavimai pagal sudarytus sandorius ir atitinkamai mažėja ieškovo galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą, nereiškia, jog su kitais Bendrovės kreditoriais sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovo teises.

45.       Ieškovui teigiant, kad Susitarimu nustatoma priešpriešinių reikalavimų disproporcija (atsakovas Susitarimo pagrindu realiai neperdavė Bendrovei 50 000 Eur, bet Susitarime nustatyta 500 000 Eur Bendrovės prievolė atsakovui) pažeidžia ieškovo, kaip Bendrovės kreditoriaus, teises ir preziumuoja Susitarimo šalių nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą, teismas padarė išvadą, jog Susitarimo sąlygų įvardinimas nėra pakankamas spręsti dėl Susitarimu nustatytos Susitarimo šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos. Susitarimą Bendrovės vardu sudarė ieškovas. Ieškovas nepaaiškino, kodėl Susitarimas buvo sudarytas būtent tokiomis sąlygomis, neteigė ir neįrodinėjo, kad buvo atsakovo ar susidėjusių nepalankių aplinkybių priverstas sudaryti Susitarimą Bendrovei ypač nepalankiomis sąlygomis, ieškovas neginčijo Susitarimo daugiau nei 6 metus. Tai rodo, kad ieškovas Susitarimą jo sudarymo metu vertino kaip atitinkantį Bendrovės ir ieškovo, kaip Bendrovės akcininko, interesus.

46.       Ieškovas apie Susitarimą ir jo sąlygas žinojo nuo Susitarimo sudarymo dienos (2017 m. rugpjūčio 29 d.). Taigi ieškovas žinojo ir apie Susitarimu tariamai pažeidžiamas jo, kaip Bendrovės kreditoriaus, teises dėl priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos ir sunkumų ieškovui atgauti Bendrovei paskolintus pinigus. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad Susitarimo sudarymo metu ir iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovė turėjo pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams įvykdyti. Todėl teismas nusprendė nesant pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo kitos datos ir su ieškiniu pripažinti Susitarimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovui kreipusis 2023 m. gegužės 17 d., laikė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą praleistu.

47.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nenustatęs CK 6.66 straipsnyje nustatytų pagrindų pripažinti Susitarimą negaliojančiu, taip pat ieškovui praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, teismas ieškovo reikalavimą pripažinti Susitarimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

48.       Ieškovas P. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Ieškovas taip pat prašo: 1) prijungti teikiamus rašytinius įrodymus; 2) skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka; 3) pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; 4) šaukti ir teismo posėdyje apklausti liudytoju buvusį bendrovės finansininką I. P. (I. P.); 5) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos muitinės: M. Z. grynųjų pinigų deklaracijas, kuriomis jis deklaravo grynųjų pinigų įvežimą į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.; M. Z. grynųjų pinigų deklaracijas, kuriomis jis deklaravo grynųjų pinigų išvežimą iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d.; 6) išreikalauti iš „Swedbank“, akcinės bendrovės (toliau – AB)  informaciją: kokie grynųjų pinigų išmokėjimai buvo atlikti iš M. Z. banko sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB, per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.; kokie grynųjų pinigų įmokėjimai buvo atlikti į M. Z. banko sąskaitas, esančias „Swedbank“, AB, per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d.; 7) išreikalauti iš atsakovo duomenis, rodančius, kada atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 13 044 bitkoinų bei kokias sąnaudas jis patyrė įsigydamas šiuos bitkoinus; 8) skirti byloje ekspertizę ir pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui atsakyti į šiuos klausimus: ar 2017 m. kasos pajamų orderis ir 2018 m. kasos pajamų orderiai (ginčo orderiai) yra pasirašyti P. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

48.1.                      Skundžiamu sprendimu neatskleista bylos esmė, pažeistos CPK 178 straipsnio, 184 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1, 2 dalių, 197 straipsnio 2 dalies, 202, 203 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies nuostatos, pažeistas įrodymų viršenybės principas, atsisakyta tirti reikšmingas aplinkybes, apribota ieškovo teisė įrodinėti reikšmingas bylai aplinkybes, atmetant visus procesinius ieškovo prašymus, kuriais ieškovas siekė pagrįsti ieškinį ir įrodyti, kad atsakovas pinigų sumų ieškovui neperdavė. Pirmosios instancijos teismas:

48.1.1.                      Atmetė ieškovo 2024 m. sausio 4 d. prašymą šaukti liudytoju ir apklausti Bendrovės finansininką, kuriam yra žinomos 422 000 Eur piniginių lėšų neperdavimo aplinkybės, taip be pagrindo atsisakant nagrinėti reikšmingą aplinkybę, jog atsakovas piniginių lėšų Bendrovei neperdavė (atsižvelgiant į tai, kad šią aplinkybę patvirtino byloje esantis VMI atlikto Bendrovės patikrinimo dokumentas);

48.1.2.                      Atmetė ieškovo 2024 m. vasario 8 d. prašymą pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų galima betarpiškai apklausti jį dėl tariamo 422 000 Eur perdavimo, taip be pagrindo atsisakant tirti ir aiškintis piniginių lėšų neperdavimo aplinkybę (atsižvelgiant į tai, kad byloje esančios atsakovo deklaracijos rodo, kad atsakovas pinigines lėšas grynaisiais pinigais dar 2006–2007 m. kaip dovanas gavo Baltarusijoje ir Rusijoje, tačiau jų įvežimo į Lietuvą nėra deklaravęs);

48.1.3.                      Atmetė ieškovo 2024 m. vasario 29 d. prašymą prijungti rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas Bendrovės atžvilgiu veikė ne savarankiškai, o per savo sutuoktinę S. S.-Z. ir A. Ž., tai paaiškina ieškovo siųstų trumpųjų žinučių turinį ir įrodo, jog atsakovas piniginių lėšų Bendrovei nėra perdavęs;

48.1.4.                      Atmetė ieškovo 2024 m. vasario 29 d prašymą prijungti rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovo įrodinėjimu, kad atsakovas 2017–2018 m. laikotarpiu negalėjo turėti sukaupęs 422 000 Eur – ieškovas iš Nekilnojamojo turto registro gavo atsakovo sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, o tai su kitais byloje surinktais įrodymais įrodo, jog ieškovo išlaidos viršijo pajamas. Šių įrodymų pagrindu turėjo būti padaryta išvada, kad pinigai ieškovui nėra perduoti, tačiau teismas tiesiog atsisakė juos priimti, tirti ir įvertinti, ar atsakovas turėjo lėšas, kurias nurodo perdavęs Bendrovei;

48.1.5.                      Atmetė ieškovo 2024 m. vasario 29 d prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš Lietuvos Respublikos muitinės, o tai būtų leidę nustatyti, kad atsakovas, nors nurodo, jog Baltarusijoje ir Rusijoje gavo 380 000 JAV dovanas, niekada jų į Lietuvos Respubliką neįsivežė;

48.1.6.                      Atmetė ieškovo 2024 m. vasario 29 d prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš AB „Swedbank“ ir pasirinko remtis galbūt atsakovo suklastotu dokumentu, neva įrodančiu atsakovo iš banko sąskaitos išgrynintas sumas.

48.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo 2018 m. kasos pajamų orderių galiojimą nenustatęs ir nenagrinėjęs esminės aplinkybės, ar apskritai galėjo egzistuoti pagrindas tokių orderių išrašymui bei ignoruodamas Taisyklių 3 ir 11 punktų nuostatas, iš kurių matyti, kad kasos pajamų orderis gali būti išrašomas tik pagal atitinkamą sandorį faktiškai atlikus mokėjimą į kasą, pačiame kasos pajamų orderyje tokį mokėjimo pagrindą tiesiogiai nurodant ir kad kasos pajamų orderiai, kaip finansinės apskaitos dokumentai, gali būti tik atitinkamo sandorio įvykdymo (atitinkamo mokėjimo įvykdymo) rezultatas, o ne patys savaime būti sandorio atsiradimo pagrindas. Atsakovui ir jo atstovui negalint įvardyti, pagal kokius sandorius tariamai atliko 422 000 Eur mokėjimus Bendrovei, teismas konstatavo tokių mokėjimų realumą, nesiaiškindamas, kokiais pagrindais jie tariamai buvo įvykdyti, remdamasis vien atsakovo pateiktomis kasos pajamų orderių kopijomis, neegzistuojant tokių mokėjimų pagrindu galinčių būti sandorių dokumentų ir nesant kasos pajamų orderių originalų.

48.3.                      Pažeistos CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi skundžiamo sprendimo išvados prieštarauja 2023 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-287-407/2023 pateiktiems apeliacinės instancijos teismo išaiškinimams, kuriuose teismas, vertindamas iš esmės tuos pačius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas piniginių lėšų Bendrovei neperdavė.

48.4.                      Neteisėtai atsisakyta tirti ir įvertinti aplinkybę, ar 2017–2018 m. atsakovas turėjo 422 000 Eur, kuriuos būtų galėjęs perduoti Bendrovei (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sandorius byloje ginčijant tuo pagrindu, kad atsakovas objektyviai negalėjo perduoti tokių piniginių lėšų, nes jų negalėjo turėti, ši aplinkybė buvo viena iš reikšmingiausių nagrinėjamoje byloje.

48.5.                      Skundžiamu sprendimu neištirti įrodymai, patvirtinantys, kad 2017–2018 m. laikotarpiu atsakovas neturėjo 422 000 Eur, kuriuos būtų galėjęs perduoti Bendrovei. Iš atsakovo VMI deklaracijų matyti, kad 2017–2018 m. laikotarpiu, o taip pat visu laikotarpiu nuo 2006 metų atsakovas nebuvo deklaravęs 422 000 Eur grynaisiais ar atitinkamų pajamų, iš kurių jis būtų galėjęs sukaupti tokias lėšas. Be to, pagal 2016 m. grynųjų piniginių lėšų deklaraciją matyti, kad atsakovas, ketindamas pagrįsti įsigytą turtą, yra 2016 m. deklaravęs, jog iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių 2006 m. gavo 300 000 JAV dolerių ir 2007 m. – 80 000 JAV dolerių dovanas, tačiau nuo deklaruotų lėšų gavimo iki ginčo kasos pajamų orderių išrašymo praėjo apie 12 metų, per kuriuos atsakovas Baltarusijoje turėjo bent tris įmones, įsigijo būstą, kurių vystymui (išlaikymui) buvo reikalingi pinigai; taip pat 2017 m. įsigijo 13 044 vnt. bitkoinų, kurių vertė tuo metu buvo 105 642,44 JAV dolerių; 2017–2018 m. laikotarpiu nekilnojamojo turto įsigijimui papildomai patyrė mažiausiai 186 326,91 Eur išlaidų (neskaičiuojant išlaikomų asmenų), o per 12 metų turėjo patirti 42 828 Eur išlaidas, būtinas pragyventi.

48.6.                      Teismas be pagrindo atmetė ieškovo prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus, kurie būtų patvirtinę, kad atsakovas neturėjo 422 000 Eur grynaisiais pinigais ir negalėjo jų perduoti Bendrovei. 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo atsisakyta prijungti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas 2024 m. vasario 21 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ patvirtinimo, kokie grynųjų pinigų įmokėjimai ir išmokėjimai buvo vykdyti atsakovo sąskaitoje 2006–2018 m. laikotarpiu, ir Lietuvos Respublikos muitinę, kad ši pateiktų atsakovo grynųjų pinigų deklaracijas, kurias atsakovas yra užpildęs įveždamas ir išveždamas grynuosius pinigus.

48.7.                      Sprendimo 47 punktu ignoruotas įrodymų viršenybės principas, pagal kurį CPK 202 straipsnio nuostatos neriboja ir negali riboti CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, pagal kurias oficialūs rašytiniai (pirminiai) įrodymai „turi didesnę įrodomąją galią“ prieš kitus pirminius ir (ar) antrinius įrodymus (tarp jų – dokumentų kopijas), kurių autentiškumas yra ginčijamas bei yra įrodinėjamas galimas jų suklastojimas (CPK 184 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 2 dalis, 202 straipsnis). 

48.8.                      Skundžiamu sprendimu, priešingai negu nustatyta VMI, nepagrįstai konstatuota, kad Bendrovė vykdė ICO veiklą (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai ir kiti pirminiai įrodymai rodo, kad bendrovė tik planavo vykdyti ICO kampaniją, tačiau jos nepradėjo, o parengiamieji darbai buvo nutraukti ir realus virtualių Žetonų platinimas nevyko. Tai patvirtina 2020 m. kovo 12 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-1077, 2022 m. vasaros administratoriaus ir asociacijos „Crypto Economy Organization“ prezidento V. K. susirašinėjimas ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. VMI paaiškinimas.

48.9.                      Skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad sutartiniai santykiai su Ambisafe ir jai atlikti avansiniai pavedimai neva įrodo aplinkybę, jog Bendrovė vykdė ICO veiklą, nes iš sutarties su Ambisafe turinio matyti, kad sutartiniai santykiai su Ambisafe patvirtina tik ICO testavimo etapą, bet ne ICO vykdymo etapą. Šalys sutarė, kad Ambisafe bus sumokėtas avansas, tačiau pilnas atsiskaitymas neįvyko (kadangi pirminis kriptovaliutos siūlymas nebuvo vykdomas dėl gautos neigiamos teisininkų rekomendacijos).

48.10.                      Skundžiamo sprendimo 50 punkte neteisėtai pripažinta, kad ginčijamo 2017 m. Susitarimo turinys ir ginčijamų kasos pajamų orderių turinys įrodo, jog atsakovas perdavė 422 000 Eur grynaisiais pinigais, nes ginčijami dokumentai yra antriniai įrodymai, kurie neturi ir negali turėti didesnės įrodomosios galios prieš pirminius, ypač oficialius rašytinius įrodymus (pvz. VMI pažymą ar buhalterio paaiškinimus, kurie paneigia piniginių lėšų perdavimą). Be to, 2017 m. susitarimas negali būti laikomas galiojančiu, nes realybėje neegzistavo būtinos jo galiojimo sąlygos: atsakovas nebuvo perdavęs ir neperdavė piniginių lėšų Bendrovei; Bendrovė neperdavė 500 000 tokenų atsakovui; testavimo ir teisinio ICO patikrinimo etapuose buvo nustatyta, kad Bendrovė objektyviai neturi teisinės galimybės vykdyti ICO. Taigi, neatsiradus sąlygų, kurioms esant 2017 m. susitarimas galėjo galioti, jis turi būti laikomas netekusiu galios (CK 1.66 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 1.68 straipsnio 3 dalis ir 6.30 straipsnio 3 dalis).

48.11.                      Teikiami papildomi rašytiniai įrodymai (Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimas arbitražo byloje Nr. V-0104/2023e ir arbitro P. D. atskiroji nuomonė) patvirtina, kad atsakovas yra nesąžiningas. Arbitrai padarė išvadą, jog M. Z. veiksmai, perleidžiant reikalavimo teises į UAB „Open Banking LT“ prieš pat pasirašant generalinę (rėminę) skėtinę taikos sutartį, rodo itin nesąžiningą jo elgesį (sprendimo 113 punktas, 23 priedas)

48.12.                      Skundžiamo sprendimo 68–71 ir 75 punktuose neteisėtai nuspręsta, kad administratoriaus paaiškinimai dėl tariamo dokumentų neperdavimo turi didesnę įrodomąją reikšmę nei pirminiai oficialūs rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į konfliktiškus santykius tarp administratoriaus ir ieškovo, administratorius yra suinteresuotas teikti paaiškinimus, kurie neatitinka realybės ir sukelia neigiamas pasekmes ieškovui. Bankroto bylos medžiaga rodo, kad administratorius ieškovo atžvilgiu atliko ir toliau atlieka neteisėtus veiksmus, dėl kurių administratoriaus priežiūrą vykdanti tarnyba nustatė neteisėtų veiksmų turinį administruojant Bendrovę. 

48.13.                      Sprendimu pažeistos CPK 203 straipsnio nuostatos, jog kilus abejonių dėl oficialaus rašytinio įrodymo turinio, turi būti gautas paaiškinimas iš jį surašiusios institucijos, tačiau sprendimo 75 punkte nurodytas spėjimas, kad „pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir pagal 2018 m. kasos pajamų orderius gautos piniginės lėšos galimai nebuvo apskaitytos Bendrovės apskaitoje, atitinkamai, (galimai) nebuvo įvertintos atliekant (VMI) operatyvinį patikrinimą“ grindžiamas teismo apsisprendimu nesivadovauti oficialiu rašytiniu įrodymu (VMI pažyma), įrodančiu piniginių lėšų neperdavimą, tokį apsisprendimą motyvuojant prielaida, kad nagrinėjamoje byloje „nėra duomenų, kokie Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti operatyviniam patikrinimui“.

48.14.                      Skundžiamu sprendimu neteisėtai atsisakyta betarpiškai apklausti bendrovės kasininką (buhalterį), kuris vedė bendrovės apskaitą ir kuriam yra žinomos 422 000 Eur piniginių lėšų neperdavimo aplinkybės, taip be pagrindo atsisakant nagrinėti esmines bylai aplinkybes. Ieškovas nebuvo Bendrovės kasininkas ir nėjo šių pareigų. Todėl sprendimo 71 punkte padaryta išvada neturi faktinio ir teisinio pagrindo bei tiesiogiai prieštarauja Taisyklių 2 ir 10 punktų nuostatoms.

48.15.                      2018 m. kovo 8 d. elektroninis laiškas neįrodo, kad atsakovas perdavė ieškovui, o ieškovas Bendrovės vardu priėmė 422 000 Eur pinigines lėšas, nes laiško turinyje nėra nieko, kas patvirtintų šią teismo išvadą. Priešingai, laiške ieškovas informuoja atsakovą apie kriptovaliutų rinkos reguliavimo sugriežtėjimą ir būtinybę apgalvoti tolimesnius planus, tai patvirtina, kad Bendrovė planavo vykdyti ICO, bet jo neįgyvendino. VMI pažymoje pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, perdavusių Bendrovei pinigines lėšas, tačiau nėra oficialių dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovas perdavė ieškovui 422 000 Eur. Skundžiamu sprendimu, priešingai nei nustatyta VMI, 2018 m. kovo 8 d. elektroninis laiškas neteisingai laikytas įrodymu, patvirtinančiu šį perdavimą, todėl buvo pažeistos CK ir CPK nuostatos, sprendimas priimtas netinkamai įvertinus surinktus įrodymus.

48.16.                      Piniginių lėšų perdavimo nepatvirtina 2018 m. spalio 10 d. elektroninis laiškas bei sugeneruota lentelė. Laiško turinyje nėra nieko, kas patvirtintų šią aplinkybę, o lentelė, kurią atsakovas pavadino „Bendrovės finansinėmis operacijomis 2018 metais“, nėra patikimas įrodymas. Be to, lentelėje nurodytos sumos neatitinka kasos pajamų orderių kvitų kopijose nurodytų duomenų. Atsakovas ir Bendrovė neįrodė, kad šie dokumentai atspindi tikrąsias Bendrovės buhalterinės apskaitos operacijas. 2018 m. dokumentas galėjo būti informacijos šaltinis galimai klastojant kasos pajamų orderių kvitų kopijas, tačiau jis neįrodo, kad atsakovas perdavė ieškovui 422 000 Eur. Be to, ieškovas pripažįsta teikęs duomenis apie Bendrovės turtinę padėtį atsakovui, tačiau tai darė ne dėl kasos pajamų orderių kvitų kopijų, o dėl atsakovo sutuoktinės ir verslo partnerio perduotų piniginių sumų. Ieškovas su šiais asmenimis turėjo minimalų kontaktą, o visa komunikacija vyko per atsakovą, kuris veikė jų vardu. Lietuvos bankas nustatė, kad atsakovas turėjo plačios apimties įgaliojimą veikti savo sutuoktinės vardu. Ieškovas teikė duomenis atsakovui apie Bendrovės finansinę padėtį, paaiškindamas, kaip naudojami šių asmenų perduoti pinigai. VMI pažymoje nėra nurodytos atsakovo piniginių lėšų įnešimo operacijos, tačiau minima, kad Bendrovė buvo skolinga atsakovo sutuoktinei ir verslo partneriui.

48.17.                      Piniginių lėšų perdavimo neįrodo ir 2018 m. vasario 7 d. fotofiksacija, kurioje ieškovas tariamai skaičiuoja pinigus, nes iš fotofiksacijos nematyti, kad atsakovas perdavė ieškovui, o ieškovas Bendrovės vardu priėmė 422 000 Eur – ir sprendime nėra nurodyta, kokia valiuta, kokiomis kupiūromis teismas mato ieškovą neva skaičiuojant pinigus. Net jei būtų laikoma, kad ieškovas fotografijoje yra su grynaisiais pinigais, tai neįrodo, kad tai yra atsakovo Bendrovei perduotos pinigų sumos.

48.18.                      2019 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas taip pat neįrodo lėšų perdavimo fakto. Lietuvos banko 2023 m. vasario 3 d. raštas įrodo, kad minimame elektroniniame laiške atsakovas turėjo mintyje bendras atsakovo, A. Ž. ir S. S.-Z. atliktas investicijas, o ne savarankiškas pinigines lėšas. Atsakovas visada buvo vertinamas kartu su A. Ž. ir S. S.-Z.. Tai pagrįstai nustatė Lietuvos bankas: „Įvertinus ... 2022 m. gruodžio 23 d. rašte pateiktą ir Lietuvos banko papildomai surinktą informaciją, Lietuvos banko vertinimu, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad Įstaigos akcininkai S. S.-Z., M. Z. ir A. Ž. veikia kartu“. Apklausiamas atsakovas pripažino, kad šios Lietuvos banko išvados teisme nėra ginčijamos. Be to, teikiami rašytiniai įrodymai papildomai (10–17 priedai) patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške ieškovas kalbėjo ne apie atsakovo savarankiškas pinigines lėšas, o apie bendras investicijas, kurias atsakovas investavo per A. Ž. ir S. S.-Z. ir kurių bendra suma sudarė 678 561 Eur.

48.19.                      Skundžiamo sprendimo 62 punkte neteisėtai laikyta, kad 2019 m. kovo 8 d. elektroniniu laišku siųsta prezentacija įrodo, jog atsakovas perdavė ieškovui, o ieškovas Bendrovės vardu priėmė 422 000 Eur. Nei minimame elektroniniame laiške, nei prezentacijoje nėra užsimenama apie pinigų perdavimą iš atsakovo pagal ginčo dalyku esančias kasos pajamų orderių kvitų kopijas. Priešingai, ta aplinkybė, kad atsakovas įvardijamas kaip vienas iš akcininkų, patvirtina aukščiau ieškovo nurodytas aplinkybes, kad, nors formaliai akcininkais bendrovėje buvo atsakovo sutuoktinė ir jo verslo partneris A. Ž., tačiau atsakovo prašymu atskirais atvejais vietoje jų akcininku buvo įvardijamas atsakovas.

48.20.                      Skundžiamu sprendimu pažeistos CK 2.133 straipsnio 1 ir 3 dalių ir CPK 178 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies nuostatos, be faktinio pagrindo konstatuotas piniginių lėšų perdavimas ieškovui ir ieškovo piniginių lėšų priėmimas Bendrovės vardu, nors byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas ir Bendrovė būtų sudarę kokius nors sandorius, kurių pagrindu atsakovas Bendrovei būtų galėjęs sumokėti 422 000 Eur. 

48.21.                      Skundžiamu sprendimu pažeista ekspertizės skyrimo tvarka, 2023 m. sausio 24 d. A. B. konsultacinę išvadą nepagrįstai prilyginus ekspertizės aktui, prieš tai atmetus ieškovo prašymą skirti byloje ekspertizę, darytina išvada, kad sprendimu buvo pažeistos CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatos, specialių žinių reikalaujantį esminį bylos klausimą išsprendus be ekspertizės byloje paskyrimo.  

48.22.                      Skundžiamu sprendimu pažeistos CK 1.66 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 1.68 straipsnio 3 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies ir 6.30 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi neteisėtai atsisakyta tirti, aiškintis ir vertinti niekinio sandorio negaliojimo pagrindus, motyvuojant tai, jog šiai bylai toks vertinimas nėra reikšmingas.

48.23.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną actio Pauliana reiškiamam reikalavimui. Ieškovas, žinodamas, kad neatsirado sąlygos, tik kurioms esant galėjo galioti 2017 m. susitarimas, neturėjo pagrindo jo ginčyti, nes nenumanė, kad būtent šio Susitarimo pagrindu atsakovas gali nuspręsti piktnaudžiauti, t. y. pareikšti finansinį reikalavimą Bendrovės atžvilgiu bankroto byloje. Tačiau atsakovas 2022 m. birželio 22 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir atsakovo 500 000 Eur finansinio reikalavimo Bendrovės nemokumo byloje patvirtinimo. Ieškovas 2022 m. birželio 22 d. sužinojo, kad atsakovas laiko 2017 m. susitarimą galiojančiu ir būtent jo pagrindu reikalauja iš Bendrovės 500 000 Eur. Taigi 2022 m. birželio 22 d. buvo anksčiausia diena, kada ieškovas galėjo sužinoti, jog 2017 m. susitarimas pažeidžia Bendrovės ir jo kaip Bendrovės kreditoriaus teises bei imtis šių teisių gynybos, pareikšdamas reikalavimą teisme actio Pauliana pagrindu dėl šio sandorio ginčijimo. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2023 m. gegužės 17 d.

49.       Atsakovas M. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo: 1) neprijungti ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų, t. y. 2024-03-14 Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0104/2023e ir 2024-03-14 arbitro P. D. atskirosios nuomonės (apeliacinio skundo priedai Nr. 23–24), ir panaikinti minėtų dokumentų matomumą per EPP sistemą; 2) įpareigoti ieškovą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo pagrindą, pašalinant iš apeliacinio skundo aplinkybes, susijusias su arbitražo bylos Nr. V-0104/2023e medžiaga, ir sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą; 3) ieškovui nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir nutartimi grąžinti jį padavusiam asmeniui; 4) neprijungti ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų; 5) netenkinti ieškovo prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos bei M. Z. dalyvavimo pripažinimo būtinu; 6) netenkinti ieškovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo; netenkinti ieškovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

49.1.                      Ieškovo apeliacinis skundas turi esminių trūkumų, susijusių su apeliacinio skundo pagrindu, kadangi skundo pagrindas yra grindžiamas dokumentais iš arbitražo proceso, kuris yra konfidencialus, todėl apeliacinio skundo pagrindas ne tik negali būti grindžiamas arbitražo proceso medžiaga, tačiau ir ieškovo pateikti dokumentai iš arbitražo proceso apskritai negali būti priimti ir pridėti prie šios civilinės bylos medžiagos. Nei civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo susipažinti su arbitražo bylos medžiaga, kadangi civilinėje byloje, kurioje priimtą sprendimą ieškovas apskundė, nebuvo sprendžiami klausimai, kurie būtų susiję su arbitražo byla, kurios medžiagą neteisėtai atskleidė ir pateikė ieškovas, arbitražo byloje pats nedalyvavęs.

49.2.                      Atsakovo įsitikinimu, ieškovas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už teikiamą apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju ieškovas gina išskirtinai savo teisinį interesą, o ne Bendrovės (BUAB „Open Banking LT“) interesus. Dėl šios priežasties ieškovas nepagrįstai nurodė, kad pateiktas apeliacinis skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Priešingai, ieškovas turi pareigą apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį nuo ieškinio sumos – 872 000 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 4 dalis).

49.3.                      Ieškovas neginčija aplinkybės, kad buvo sudarytas 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimas ir pinigų gavimo patvirtinimas. Teismas pagrįstai nustatė, kad: „<...> Susitarime nurodyta, jog ieškovas gavo iš atsakovo 50 000 Eur Bendrovės Žetonų kampanijai vystyti. Susitarimas pasirašytas ieškovo vardu ir patvirtintas Bendrovės antspaudu. Susitarimo originalas yra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024. Ieškovas neneigė, kad ant Susitarimo yra jo parašas <...>“ (Sprendimo 43 punktas).

49.4.                      Byloje esantys įrodymai, kurie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, patvirtina, kad Bendrovė vykdė Žetonų platinimo veiklą (Sprendimo 51 punktas), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo išsamiai nustatyti visas aplinkybes, susijusiais su Bendrovės Žetonų platinimo veiklos vykdymu (nevykdymu) (Sprendimo 55 punktas).

49.5.                      Ieškovas bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą remdamasis argumentais dėl ieškovo Bendrovei perduotų grynųjų pinigų sumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo dalyvavimą Bendrovės veikloje (investavimą) į Bendrovės veiklą patvirtina byloje esantys įrodymai (Sprendimo 56 punktas). Nepaisant to, apeliaciniame skunde bandoma nukreipti dėmesį nuo esminių faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas ne tik perdavė Bendrovei 50 000 Eur Susitarimo pagrindu, bet taip pat perdavė 372 000 Eur ir ši suma buvo priimta išrašant 2018 m. kasos pajamų orderius, kurių kvitų kopijos buvo pateiktos.

49.6.                      Apeliacinio skundo 14–22 punktuose pateikiama melaginga įvykių versija ir nurodoma tikrovės neatitinkanti išvada, kad neva atsakovas santykyje su Bendrove ir ieškovu buvo vertinamas kartu su S. S.-Z. ir A. Ž., todėl neva pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog atsakovas perdavė pinigus Susitarimo ir kasos pajamų orderių pagrindu. Tokie ieškovo argumentai yra akivaizdžiai melagingi ir neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas pasirinko taktiką neigti bet kokias aplinkybes, kurios akivaizdžiai patvirtina ne tik pinigų perdavimą Bendrovei, bet ir atsakovo dalyvavimą Bendrovės veikloje. Ieškovas nusprendė neigti aplinkybes, kurios yra grindžiamos jo paties parašais, jo paties atsakovui siųstais elektroniniais laiškais ir pan.

49.7.                      Ieškovo versiją, kad atsakovas neperdavė grynųjų pinigų Bendrovei, paneigia šie byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: ieškovo pasirašyti Susitarimas ir kasos pajamų orderiai, kurių kvitų kopijas atsakovas pateikė; 2018 m. vasario 7 d. (kasos pajamų orderio serija KV Nr. 2018-01 išrašymo dieną) daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas ieškovas, skaičiuojantis grynuosius pinigus, kurie padėti ant stalo; apeliantas 2018 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku persiuntė atsakovui nuorodą su galimybe parsisiųsti lentelę su Bendrovės finansinėmis operacijomis 2018 m., o taip pat lentelę apie kas mėnesį Bendrovės patiriamas išlaidas ir gautas paskolas. Atsiųstame faile yra pateikta informacija apie Bendrovės ūkines operacijas, taip pat ir grynųjų pinigų operacijas. Šį failą apeliantas atsakovui persiuntė siekdamas įrodyti, kad atsakovo perduotos grynųjų pinigų sumos buvo įneštos į Bendrovės banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad: „Iš su tripliku pateiktos Bendrovės finansinių operacijų lentelės matyti, kad operacijos apie grynųjų pinigų įnešimą į bankomatą sutampa su pinigų pagal Kasos pajamų orderius perdavimu“.

49.8.                      2021 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, kad sudarant 2021 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovas naujajam kreditoriui M. Š. perdavė 13 kasos pajamų orderių kvitų originalus, kurių skaitmeninės kopijos yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad šis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog egzistavo visų kasos pajamų orderių kvitų originalai (sprendimo 65 punktas). 2023 m. vasario 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu yra užfiksuotas atsakovo ir apelianto susirašinėjimas. Iš pateikto susirašinėjimo turinio matyti, jog apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad atsakovas yra investavęs didesnę sumą už apelianto susirašinėjime minimus 400 000 Eur (sprendimo 60 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė nepagrįstą apelianto versiją, kad neva susirašinėjime nėra kalbama apie atsakovo asmeniškai perduotas pinigines lėšas.

49.9.                      Ieškovo versiją, kad atsakovas neturėjo pagrindo perduoti bendrovei grynuosius pinigus, paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: ieškovo atsakovui siųstas 2018 m. kovo 8 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog atsirado poreikis šalinti iš svetainių visą informaciją, kuri bendrovę susieja su kriptovaliutomis; ieškovo 2018 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku persiųsta atsakovui nuoroda su galimybe parsisiųsti lentelę (Excel failą) su bendrovės finansinėmis operacijomis 2018 metais, o taip pat lentelę apie kasmėnesines bendrovės išlaidas ir gautas paskolas. Atsiųstame faile yra pateikta informacija apie bendrovės ūkines operacijas, taip pat ir grynųjų pinigų operacijas. Tokia informacija apie bendrovės finansines operacijas nebūtų siunčiama asmeniui, kurio su bendrove nesieja jokie teisiniai santykiai; ieškovo atsakovui 2019 m. kovo 8 d. elektroniniu laišku persiųsta Kevin prezentacija ir ketinimų protokolas dėl investicijų į bendrovę, kurios 6–7 puslapiuose atsakovas nurodomas kaip 31 proc. akcijų turintis akcininkas; 2023 m. vasario 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas atsakovo ir ieškovo susirašinėjimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, užfiksuotame susirašinėjime: „<...> ieškovas teisinasi atsakovui dėl Bendrovės veiklos sutrikimų, deklaruoja, kad jie turi bendrą įmonę, taip pat pripažįsta, kad atsakovas investavo į įmonę daugiau kaip 400 000 Eur <...>“ (sprendimo 74 punktas).

49.10.                      Ieškovo versiją, kad atsakovas neva neturėjo ir negalėjo turėti piniginių lėšų ir todėl negalėjo jų perduoti Bendrovei, paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, pateikė įrodymus apie atsakovo gautas pajamas ir jų dydį laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2018 m.; atsakovas pateikė banko pažymą, kuri patvirtina, kad iš atsakovo banko sąskaitų nuo 2006 m. buvo atlikti grynųjų pinigų išmokėjimai, kurių bendra suma yra 373 192,29 Eur; atsakovo 2006 – 2018 metų pajamų deklaracijos patvirtina, kad atsakovas yra gavęs pajamas, kurios galėjo būti panaudotos perduoti Bendrovei pagal 2017 m. kasos pajamų orderį ir 2018 m. kasos pajamų orderius; ieškovas 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku pripažino, kad atsakovas yra investavęs į Bendrovę daugiau nei 400 000 Eur.

49.11.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-287-407/2023 31 punkte yra nurodyta, jog: „<...> atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino finansiniam reikalavimui pareikšti, byloje nėra pasisakoma ir nesprendžiama dėl finansinio reikalavimo esmės – ar jis yra pagrįstas <...>.“ Taigi minėtoje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl byloje pateikti išaiškinimai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-287-407/2023 įrodinėjimo dalykas nebuvo atsakovo ir Bendrovės teisiniai santykiai ir nebuvo nustatinėjamos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovo piniginių lėšų perdavimu Bendrovei. Bendrovės bankroto byloje atsakovas pareiškimu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo prašo patvirtinti 500 000 Eur dydžio reikalavimą tik Susitarimo, pagal kurį, Bendrovei buvo perdavęs 50 000 Eur, pagrindu. Taigi Bendrovės bankroto byloje atsakovas neįrodinėjo 372 000 Eur perdavimo Bendrovei fakto, šias aplinkybes įrodinėjo tik šioje civilinėje byloje.

49.12.                      Apeliacinio skundo 101–124 punktuose atsakovas teikia argumentus ir nepagrįstomis prielaidomis paremtus apskaičiavimus, kuriais siekia sudaryti įspūdį, kad atsakovas neva negalėjo turėti 422 000 Eur, todėl tai neva įrodo, jog atsakovas neperdavė grynųjų pinigų Bendrovei. Tačiau tą paneigia pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai. Be to, atsakovas neturi pareigos pagrįsti visų pajamų ir išlaidų, patvirtinančių, kad 2017–2018 metais jis buvo sukaupęs grynais pinigais 422 000 Eur. Kitaip tariant, atsakovas neturi pareigos įrodyti piniginių lėšų kilmę, jeigu byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad piniginių lėšų perdavimo faktas gali būti nustatomas.

49.13.                      Ieškovo išgalvojimais pagrįsti argumentai ir skaičiavimai apie atsakovo išlaidas bei nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis patys savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

49.14.                      Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė CPK 199 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai atsisakė išreikalauti apelianto prašomus įrodymus. Pažymėtina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, apeliantas pateikė dubliką, atsakovas – tripliką. Nei ieškinyje, nei pateiktame dublike apeliantas nebuvo suformulavęs procesinių prašymų – dėl dokumentų išreikalavimo, dėl ekspertizės skyrimo ar pan. Pirmosios instancijos teismui 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarus civilinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka apeliantas prieš kiekvieną teismo posėdį pradėjo reikšti įvairaus pobūdžio prašymus.

49.15.                      Apelianto ir jo atstovo procesinis elgesys patvirtina, kad procesinėmis teisėmis nebuvo naudojamasi sąžiningai, kaip to reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Procesinių prašymų teikimas prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, o taip pat nuolatinis prašymų teikimas prieš pat teismo posėdžio pradžią sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, nors pats šią civilinę bylą pradėjo pareikšdamas ieškinį. Ieškovas nepagrįstai teigia egzistuojant CPK nuostatų pažeidimams įrodinėjimo procese. Pats ieškovas pasirinko įrodinėjimo taktiką ir strategiją bei turėjo visas galimybes teikti įrodinėjimo priemones savo pozicijai pagrįsti CPK nustatyta tvarka.

49.16.                      Ieškovas prašė priimti naujus įrodymus jau prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės. Be to, visi iš esmės ieškovo teikti rašytiniai įrodymai neturėjo ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl tai sudarė savarankišką teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui netenkinti prašymų dėl įrodymų priėmimo, kurie buvo teikiami prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismas kiekvieną kartą atmesdamas ieškovo prašymus pagrindė atsisakymą priimti įrodymus ir tai matoma iš bylos medžiagos. Todėl ieškovo argumentai dėl neva jo apribotos galimybės įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas CPK 181 straipsnio nuostatas taikė tinkamai.

49.17.                      Priešingai nei nurodo ieškovas, CPK 202 straipsnio nuostatų pažeidimas negali būti konstatuojamas, kadangi kasos pajamų orderių kvituose užfiksuotas aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

49.18.                      Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama neva netinkamai įvertintam įrodymui – 2020 m. kovo 12 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymai Nr. (21.222) FR1042-1077. Ieškovas ignoruoja tai, kad minėta VMI pažyma buvo parengta vadovaujantis siauros apimties informacija, kurios šaltinis iš esmės buvo vien tik pati bendrovė, kurios direktoriumi buvo ieškovas. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino minėtą VMĮ pažymą ir ją vertino kartu su atsakovo pateiktu VMI atsakymu teismui į paklausimą dėl minėtos pažymos. Be to, oficialaus rašytinio įrodymo įrodomoji galia nėra absoliuti – oficialiajame rašytiniame įrodyme užfiksuoti duomenys apie su ginčo nagrinėjimu susijusias aplinkybes gali būti paneigiami priešingos šalies ir tai negali būti vertinama CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu.

49.19.                      Ieškovas nesant teisinio pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas neva turėjo pareigą kreiptis į VMĮ dėl papildomų paaiškinimų, susijusių su aptariama pažyma, pateikimo. Tokia ieškovo pozicija neatitinka CPK 203 straipsnio nuostatų turinio. Nei pirmosios instancijos teismui, nei kitiems proceso dalyviams nekilo abejonių dėl VMI operatyvaus patikrinimo pažymos tikrumo, todėl ieškovo deklaratyvūs argumentai dėl CPK 203 straipsnio nuostatų pažeidimo atmestini.

49.20.                      Atsakovas nesutinka su ieškovo nepagrįsta pozicija dėl CPK 184 straipsnio nuostatų pažeidimo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį 50 punkte buvo nurodęs, kad ieškovui laikantis pozicijos, jog kasos pajamų orderiai surašyti neteisėtai suklastojus ieškovo parašus, būtent ieškovas, vadovaujantis CPK 184 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi pareigą pateikti suklastojimo įrodymus. Pažymėtina, kad „Swedbank“, AB pažyma, kuri patvirtina, kad iš atsakovo banko sąskaitų nuo 2006 m. buvo atlikti grynųjų pinigų išmokėjimai, kurių bendra suma yra 373 192,29 Eur, buvo pateikta kartu su atsiliepimu į ieškinį. Nepaisant to, ieškovas iki baigiamosios bylos nagrinėjimo stadijos nebandė teikti jokių suklastojimo įrodymų, todėl negali teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 184 straipsnio nuostatas. Be to, argumentai dėl „Swedbank“, AB pažymos suklastojimo taip pat nėra pagrįsti ir įrodyti. Vien tik pažymos patikrinimas ir duomenys apie dokumento pasirašymo elektroniniu parašu klaidą nepatvirtina dokumento klastojimo, o tuo labiau nepaneigia pažymoje esančių duomenų tikslumo ir tikrumo.

49.21.                      Ieškovo neįrodyta versija dėl kasos pajamų orderių kvitų suklastojimo prieštarauja bylos medžiagai, kuri neginčijamai patvirtina, kad egzistavo ginčo kasos pajamų orderių originalai. 2021 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole minėta aplinkybė yra konstatuota. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2021 m. birželio 10 d. patvirtinime dėl pretenzijų atsisakymo naudojama daugiskaita – kasos pajamų orderiai, tai leidžia teigti, kad atsakovas turėjo daugiau Bendrovės išrašytų kasos pajamų orderių. 

49.22.                      Ieškovo nurodyto liudytojo apklausa nebūtų davusi naudos byloje nagrinėtiems klausimams. Byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad pinigų perdavime Bendrovei ar bent jau susitikimuose tarp atsakovo ir ieškovo dalyvavo ieškovo nurodomas asmuo I. P., todėl šis asmuo negalėjo nurodyti aplinkybių, susijusių su byla. Be to, minėto asmens parašo nėra ieškovo ginčijamuose kasos pajamų orderiuose, kurių kvitų skaitmeninės kopijos yra pateiktos byloje.

49.23.                      Apelianto argumentai, kad kasos pajamų orderiai prieštarauja Taisyklių nuostatoms, todėl tai sudaro pagrindą pripažinti juos negaliojančiais vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti vien dėl to, kad Taisyklės nėra įstatymas, todėl net formaliai negali būti konstatuotos CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu. Apeliantas ignoruoja tai, kad Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Pagal Taisyklių 10 punkto 2 dalį, atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduota į kasą. Pagal Taisyklių 16 punktą, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad: „<...> būtent ieškovas turėjo pareigą pagal Taisyklių nuostatas įforminti grynųjų pinigų Bendrovės vardu priėmimą iš atsakovo, įnešti šiuos pinigus į Bendrovės kasą, užtikrinti, kad šios operacijos būtų įrašytos į kasos knygą, išsaugoti šiuos ir kitus Bendrovės grynųjų pinigų apskaitos dokumentus, o, Bendrovei iškėlus bankroto bylą, juos perduoti Bendrovės administratoriui.“  

49.24.                      Susitarimo sudarymo faktas apeliantui buvo žinomas nuo Susitarimo sudarymo, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., kadangi pats apeliantas pasirašė Susitarimą ir šios aplinkybės neginčija ir to nedarė daugiau nei 6 metus, todėl teismo išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui actio Pauliana pagrindu reikšti, negali būti paneigiama deklaratyviais apeliacinio skundo teiginiais.

50.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Open Banking LT“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Juozo Viščinio, prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; prašo priimti su trečiojo asmens atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

50.1.                      Ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinio Bendrovės vardu ir naudai, kadangi ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka CK netiesioginio ieškinio 6.68 straipsnio sąlygų, todėl ieškovas negali jo reikšti ir kaip Bendrovės kreditorius

50.2.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškiniu iš esmės ne įgyvendina už Bendrovę jos teisę reikšti ieškiniu reiškiamus reikalavimus, o ginasi nuo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024 ieškovui pareikšto Bendrovės ieškinio dėl 422 000 Eur priteisimo.

50.3.                      Bendrovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia pareiškimą dėl tyčinio bankroto pripažinimo, kuris buvo priimtas nagrinėti jau po skundžiamo sprendimo šioje byloje priėmimo, su pareiškimu yra teikiamas jo priedas – 2024 m. sausio 9 d. auditorių atlikta Bendrovės veiklos įvertinimo ataskaita (toliau – Ataskaita). Ataskaitoje yra nustatyta (priedas 5A), kad P. S. Bendrovės banko sąskaitą papildė 384 154,20 Eur grynųjų pinigų, vėliau 212 902,22 Eur iš jos išsigrynino, tačiau nemokumo administratoriui nėra perdavęs nė vieno kasos dokumento, pagrindžiančio šias pinigines operacijas.

50.4.                      Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime (58 punktas), pinigų įnešimas į Bendrovės banko sąskaitą sutampa arba yra artimas ginčo kasos pajamų orderių išrašymui. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad ieškovas Bendrovės banko sąskaitos papildymo 2017–2019 m. laikotarpiu turėjo turto areštų didesnei nei 700 000 Eur sumai (2021 m. balandžio 23 d. Turto arešto registrų išrašas), akivaizdu, kad ieškovas negalėjo turėti tokios piniginių lėšų sumos, todėl labiau tikėtina, kad šios į Bendrovės sąskaitą įneštos lėšos buvo gautos iš atsakovo pagal kasos pajamų orderius.

50.5.                      Sprendime nurodomas ieškovo susirašinėjimas su atsakovu, antstolio fiksuotos aplinkybės dėl originalių kasos pajamų orderių perdavimo, teismo eksperto išvada ir kiti įrodymai, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, leidžia manyti, kad pinigai pagal Susitarimą ir kasos pajamų orderius buvo perduoti P. S. kaip Bendrovės vadovui.

50.6.                      Ieškovas ieškiniu iš esmės siekė nuginčyti savo paties Bendrovės vardu sudarytą 2017 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimą actio Pauliana pagrindu. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad Susitarimas buvo sudarytas Bendrovei esant nemokiai, jog dėl šio sandorio sudarymo Bendrovė tapo nemoki ar kad Susitarimo sudarymo metu Susitarimas kitaip pažeidė ieškovo teises, t. y. neįrodinėjo CK 6.66 straipsnio sąlygų. Be to, taikytina ir vienerių metų ieškinio senatis, kadangi ieškovas žinojo apie Susitarimo sudarymą nuo jo sudarymo momento, tačiau daugiau kaip šešerius metus jo neginčijo. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą senaties termino praleidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto P. S. ir atsakovo M. Z. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir apeliacijos nagrinėjimo ribų

51.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl Susitarimo pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu, 2017 m. kasos pajamų orderio ir 2018 m. kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais bei pripažinimo, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal minėtus kasos pajamų orderius, buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

52.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

53.       Apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

54.       Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktas).

55.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 10 d. užregistruoti apelianto (ieškovo) P. S. 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai su priedais (dokumento registracijos numeris (toliau – DOK)-3523) dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimu nustatytų procesinių aplinkybių dėl atsakovo kartu su verslo partneriu A. Ž. panaudotos apgaulės, 2024 m. kovo 14 d. arbitro P. D. atskirosios nuomonės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3-K-3-122-381/2024 nustatytų aplinkybių, kad Bendrovė jokio ICO nevykdė, dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame atsakovui M. Z. pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto prievartavimo iš apelianto, apelianto pripažinimo nukentėjusiuoju. Taip pat 2024 m. rugsėjo 10 d. (iki teisėjų kolegijos nutarties atidėti procesinio sprendimo paskelbimą pasirašymo) gautas ir atsakovo M. Z. prašymas dėl atsisakymo priimti naujus įrodymus (DOK-3539), kurio prašoma atsisakyti priimti apelianto kartu su prašymu pateiktus dokumentus, kaip neatitinkančius įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų.

56.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau po bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės, teisėjų kolegijai 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atidėjus procesinio sprendimo paskelbimą, gauti atsakovo M. Z. rašytiniai paaiškinimai (su priedais) apie tai, kad nei apeliantui, nei jo atstovui nebuvo suteiktas leidimas skelbti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12408-24 duomenis (DOK-3792).

57.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų pateikimas yra atliktas laiku, kaip tai yra numatyta CPK 318 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CPK 318 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, atsiliepimai, gauti praleidus jų pateikimo terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims.

58.       CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame apeliaciniame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo pagrindo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Toks pat draudimas taikomas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-577/2024).

59.       Minėta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose kartu su naujais įrodymais (DOK-3523) nurodo papildomas aplinkybes, susijusias su teikiamais naujais rašytiniais įrodymais. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, taigi nebuvo ir įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Iš esmės tai šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, kurie negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti.

60.       Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai, juo labiau, kai tokie paaiškinimai apeliacinės instancijos eismui pateikiami jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad tiek apelianto P. S., tiek atsakovo M. Z. rašytiniai paaiškinimai bei kartu pridėti įrodymai pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, praleidus jų pateikimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamus rašytinius paaiškinimus kartu su naujais duomenimis (DOK-3523 ir DOK-3792). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad tol, kol asmens atžvilgiu nėra priimto įsitesėjusio apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, teisėjų kolegija ikiteisminio tyrimo duomenimis neturėtų pagrindo remtis.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo ir prašymo skirti teismo ekspertizę

61.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

62.       Tiek apeliantas su apeliaciniu skundu, tiek trečiasis asmuo su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia rašytinius įrodymus ir prašo juos priimti. Taip pat, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad apelianto pateikti motyvai ir argumentai apie 2017 m. Susitarimo ir kasos pajamų orderių negaliojimą nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, apeliantas prašo pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui atlikti ekspertizę, kuria būtų prašoma atsakyti į klausimą, ar atsakovo pateikti kasos pajamų orderių kvitai yra pasirašyti P. S..

63.       Apeliantas iš viso prideda 42 dokumentus, kurių priėmimą argumentuoja dviem aplinkybių grupėmis, t. y. kad dalį šių dokumentų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2024 m. sausio 4 d. (apelianto atstovo užklausa Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir šios įstaigos atsakymas) ir 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdžių metu, o dalies dokumentų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

64.       Kaip nepagrįstai pirmosios instancijos teismo atsisakytus priimti įrodymus apeliantas prašo priimti: komunikacijos su Lietuvos teismo ekspertizės centru nuorašus; Lietuvos teismo ekspertizės centro sutikimą atlikti ekspertizę nagrinėjamoje byloje; 16 vnt. atsakovo M. Z. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių ir M. Z. patirtų išlaidų suvestinę; ieškovo atstovo 2024 m. vasario 21 d. prašymą Lietuvos Respublikos muitinei; Lietuvos Respublikos muitinės atsakymą į ieškovo atstovo prašymą; Lietuvos banko 2023 m. vasario 3 d. raštą; duomenis apie AB „Swedbank“ 2023 m. vasario 14 d. pažymos nepasirašymą Dokobit sistemoje ir VĮ Registrų centro Gosign sistemoje; ieškovo atstovo 2024 m. vasario 21 d. prašymą AB „Swedbank“; ieškovo atstovo 2024 m. vasario 21 d. prašymą atsakovui; M. Z., S. S.-Z. ir A. Ž. patvirtinimą dėl pretenzijų UAB „Kevin EU“; M. Z., S. S.-Z. ir A. Ž. patvirtinimą dėl pretenzijų Bendrovei; M. Z., S. S.-Z. ir A. Ž. patvirtinimą dėl pretenzijų P. S. ir T. T.; 2017 m. rugsėjo 19 d. bendrovės ir A. Ž. paskolos sutartį; 2019 m. gegužės 27 d. S. S.-Z. ir UAB „Kevin EU“ akcijų pasirašymo sutartį; 2019 m. gegužės 27 d. A. Ž. ir UAB „Kevin EU“ akcijų pasirašymo sutartį; 2019 m. birželio 19 d. S. S.-Z. ir UAB „Kevin EU“ akcijų pasirašymo sutartį; 2019 m. spalio 28 d. S. S.-Z. ir UAB „Kevin EU“ akcijų pasirašymo sutartį. Taip pat teikia apelianto atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktus 2024 m. vasario 29 d. prašymus.

65.       Kaip įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, apeliantas prašo priimti: 2023 m. vasario 8 d. VMI paaiškinimus apie kasos pajamų orderius ir atsakovo deklaruotų pajamų santykinę analizę; 2024 m. kovo 14 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą arbitražo byloje Nr. V-0104/2023e ir 2024 m. kovo 14 d. arbitro P. D. atskirąją nuomonę.

66.       Trečiasis asmuo su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priimti: pareiškimo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nuorašą ir vieną iš jo priedų – 2024 m. sausio 9 d. auditorių ataskaitos kopiją; Turto arešto aktų registro 2021 m. balandžio 23 d. išrašą apie P. S. taikytus turto areštus.

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Kaip minėta, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir taikomas tik išimtinais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

68.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų laikosi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

69.       Kadangi naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme ir tai taip pat darant laiku, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

70.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl apelianto prašomų priimti įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, pagrįstumo visų pirma turi būti įvertintas pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti teikiamus įrodymus motyvų pagrįstumas. Perklausius teismo posėdžių garso įrašus, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto teikiamus įrodymus atsisakė priimti motyvuodamas nesavalaikiu jų pateikimu (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir (ar) neatitikimu įrodymų sąsajumo kriterijui (CPK 180 straipsnis), t. y. juos laikė nesusijusiais su bylos nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis.

71.       Iš esmės teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Iš bylos medžiagos ir įrašų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), taigi visi įrodymai ir procesinio pobūdžio prašymai iš esmės turėjo būti pateikti jei ne kartu su ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, tai su dubliku (2023 m. rugsėjo 22 d.) ir tripliku (2023 m. spalio 27 d.). Su dubliku apeliantas naujų įrodymų ar prašymo skirti teismo ekspertizę neteikė, o pirmasis teismo posėdis žodinio proceso tvarka, vyksiantis 2023 m. gruodžio 6 d., buvo paskirtas teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Byloje paskirti teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka vyko 2023 m. gruodžio 6 d., 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 29 d. (visų jų pradžia 13.00 val.).

72.       Pirmasis teismo posėdis 2023 m. gruodžio 6 d. atidėtas dėl apelianto atstovo ligos. Prieš kito (2024 m. sausio 4 d.) teismo posėdžio pradžią apelianto atstovas pateikė 2024 m. sausio 4 d. prašymą (pateiktas 11:35:14), kuriuo prašė: 1) išreikalauti iš M. Š. 13 kasos pajamų orderių originalus; 2) šaukti liudytoju I. P. (šis prašymas buvo teikiamas pakartotinai); 3) skirti byloje ekspertizę ir pavesti Lietuvos ekspertizės centrui atsakyti į klausimus, ar kasos pajamų orderių kvitai yra pasirašyti P. S.?; 4) prijungti prie bylos 13 pridedamų įrodymų, tarp kurių ir su apeliaciniu skundu prašomi priimti apelianto atstovo 2024 m. sausio 2 d. paklausimas Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl ekspertizės kainos ir termino ir šios įstaigos atsakymas į apelianto paklausimą (likusių šiuo prašymu teiktų naujų įrodymų apeliantas su apeliaciniu skundu neteikia ir neprašo priimti).

73.       Pirmosios instancijos teismas apelianto atstovo prašymus atmetė, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad šie prašymai yra teikiami akivaizdžiai ne laiku ir kad apeliantui yra žinoma, jog M. Š. kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023, pateikė 2023 m. kovo 7 d. rašytinius paaiškinimus (3 t., b. l. 103–109), kuriuose nurodė, jog kasos pajamų orderių kvitų originalų neišsaugojo ir turi tik šių dokumentų skaitmenines kopijas. Patikrinęs minėtos civilinės bylos duomenis LITEKO sistemoje teismas nustatė, kad M. Š. buvo teismo įpareigotas pateikti kasos pajamų orderių originalus, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė jų išsaugojęs ir neturi, tuo pačiu darydamas prielaidą, jog teismas toje kitoje byloje tokius M. Š. rašytinius paaiškinimus laikė patikimais, kadangi bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą minėtam asmeniui skirta nebuvo. Be to, teismas pažymėjo, kad M. Š. nurodytos aplinkybės apeliantui yra žinomos, kadangi ieškinyje tokios aplinkybės yra aiškiai įvardytos. Pasisakydamas dėl prašymo skirti ekspertizę (jį atmesdamas), teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikti dokumentų originalai ir ieškovas, teikdamas teismui ir Lietuvos teismo ekspertizės centrui užklausą turėjo aiškiai suformuluoti klausimą, ar ekspertizė yra galima nesant originalų, be to, apeliantas, kvestionuodamas atsakovo pateiktus duomenis (kad yra pateikta specialisto išvada, jog galimai tai yra ieškovo parašas), nurodo, kad tokios ekspertizės negalima atlikti neturint dokumentų originalų.

74.       Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo argumentacija, nes iš tiesų apeliantui (apelianto atstovui) prašymo skirti ekspertizę ir priimti užklausą ekspertinei įstaigai dėl kainos ir termino ekspertizei atlikti ir šios įstaigos atsakymo pateikimo metu apeliantui buvo žinomos aplinkybės, kad kasos pajamų orderių originalų M. Š. neturi, kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 dalyvauja tiek apeliantas (atsakovo statusu), tiek jo atstovas (advokatas Justinas Jarusevičius). Negana to, šias aplinkybes (apie M. Š. paaiškinimus) apeliantas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nurodė ir ieškinio 54 punkte. Atkreiptinas dėmesys ir į užklausos Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateikimo laiką – dvi dienos iki paskirto 2024 m. sausio 4 d. teismo posėdžio, o nuo prieš tai vykusio 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio buvo praėjęs beveik mėnuo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma pozicija, kad 2024 m. sausio 4 d. prašymas dėl ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas žinant tai, jog nėra objektyvių galimybių atlikti tokį procesinį veiksmą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį prašymą patenkinti.

75.       Iš esmės taip pat vertintinas ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis prašymas pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui atlikti ekspertizę, pavedant atsakyti į klausimą, ar atsakovo pateikti kasos pajamų orderių kvitai yra pasirašyti P. S.. Nors remiantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, tam, kad išsiaiškintų nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai, tačiau viešai prieinamame Lietuvos teismo ekspertizės centro internetiniame tinklapyje pateiktose metodinėse rekomendacijose ekspertinių tyrimų užsakovams nurodoma, kad šios įstaigos rašysenos ekspertai tiria: rankraštinių įrašų originalus; rankraštinių įrašų kopijas; parašų originalus, o parašų kopijų rašysenos ekspertai netiria (žr. https://ltec.lrv.lt/uploads/ltec/documents/files/Metodin%C4%97s%20rekomendacijos_%20R%C5%A1ysena.pdf). Vadinasi, neturint kasos pajamų orderių originalų, paskirtas teismo ekspertas, jam pateikus tik šių dokumentų kopijas, neturėtų galimybės pateikti išvados, ar juos pasirašė apeliantas P. S.. Nesant ginčijamų dokumentų originalų, nėra pagrindo tenkinti apelianto apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo.

76.       Grįždama prie apelianto prašymų priimti pirmosios instancijos teismo atsisakytus priimti įrodymus, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2024 m. vasario 29 d. prieš 13.00 val. posėdį apelianto atstovas į bylą pateikė du prašymus dėl papildomų įrodymų priėmimo ir įrodymų išreikalavimo (DOK-7879, įkeltas 11:28:58) ir dėl rašytinių įrodymų priėmimo (DOK-7892, įkeltas 12:46:38). Šie dokumentai (iš viso 35) įvardyti šios nutarties 60 punkte. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš tai vykusio posėdžio metu (2024 m. vasario 8 d.) šalys jau buvo išdėsčiusios savo pasisakymus dėl bylos esmės ir buvo likusi tik baigiamųjų kalbų stadija. Atmesdamas apelianto atstovo prašymus dėl įrodymų priėmimo ir naujų įrodymų iš Lietuvos Respublikos muitinės ir AB „Swedbank“ išreikalavimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad didelės apimties prašymų ir dokumentų pateikimas prieš pat posėdį, kai byla jau yra nagrinėjama iš esmės ir ne viename teismo posėdyje, negali būti laikoma sąžiningu procesiniu elgesiu, neįspėjus teismo ir šalių atstovų, jog tokie dokumentai yra renkami ir bus teikiami prieš teismo posėdį. Teismas taip pat pažymėjo, kad visi šie dokumentai, kuriuos apeliantas prašė priimti ar išreikalauti galėjo būti pateikti ar pradėti rinkti žymiai anksčiau. Tuomet apelianto atstovas paprašė atidėti teismo posėdį suteikiant galimybę pasiruošti baigiamosioms kalboms ir apeliantui pačiam betarpiškai pateikti paaiškinimus prieš baigiamąsias kalbas. Šį prašymą teismas taip pat atmetė nurodydamas, kad įstatymas nenumato pareigos teismui atidėti teismo posėdį dėl pasiruošimo baigiamosioms kalboms, o pats apeliantas dalyvauti teismo posėdyje turėjo galimybę.

77.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei tai, kad pirmosios instancijos teismui po 2024 m. sausio 4 d. teismo posėdyje atmestų apelianto prašymų, įskaitant atsisakymą tenkinti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, kuris, atsižvelgiant į tai, jog nušalinimas pareikštas dėl teisėjos procesinių veiksmų, kurių teisėtumas ir pagrįstumas galėtų sudaryti apeliacinio skundo nagrinėjimo pagrindą, t. y. galėtų būti tikrinamas tik instancine tvarka, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, buvo netenkintas, daro išvadą, kad apelianto ir jo atstovo procesinis elgesys patvirtina, jog procesinėmis teisėmis nebuvo naudojamasi sąžiningai, kaip to reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Procesinių prašymų teikimas prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, o taip pat nuolatinis prašymų teikimas prieš pat teismo posėdžio pradžią sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas, be kita ko, pats turintis teisinį išsilavinimą, ir jo atstovas advokatas, kaip savo srities profesionalas, pasirinko tokią įrodinėjimo taktiką ir strategiją, kuri nėra suderinama su minėtais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

78.       Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. vasario 29 d. teiktus naujus įrodymus jau vien dėl to, jog šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesniu pateikimu, atsižvelgus į didelės apimties dokumentų teikimą prieš pat teismo posėdžius, buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus apelianto, prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės teismui teiktų rašytinių įrodymų turinį, darytina išvada, kad jie neturėjo ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. neatitiko įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina, kad šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro tai, ar ginčijamus kasos pajamų orderius pasirašė E. S., ar M. Z. juose nurodytas pinigų sumas perdavė E. S..

79.       Pasisakydama dėl apelianto ir trečiojo asmens prašomų priimti įrodymų, kuriuos būtinybė pateikti iškilo vėliau, teisėjų kolegija pažymi, kad VMI raštas „Dėl informacijos apie M. Z. pateikimo“ (apeliantas jį įvardija VMI paaiškinimais apie kasos pajamų orderius ir atsakovo deklaruotų pajamų santykinę analizę) yra surašytas 2023 m. vasario 8 d., todėl objektyviai galėjo būti pateikti iki skundžiamo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo.

80.       Trečiasis asmuo BUAB „Open Banking LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo Bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, todėl bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti pareiškimo ir jo priedų, taip pat apeliaciniame skunde ieškovas nurodo daug naujų aplinkybių, todėl būtina įvertinti ir paties apelianto turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens prašomos priimti auditorių ataskaitos data yra 2024 m. sausio 8 d., be to, apie šios ataskaitos rengimą trečiojo asmens atstovas buvo minėjęs pirmosios instancijos teismui posėdžio metu, tačiau iki paskutinio 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdžio šios ataskaitos pirmosios instancijos teismui neteikė, taip pat neteikė ir Turto arešto aktų registro išrašo, kuris sudarytas dar 2021 metais, todėl minimus įrodymus atsisakoma priimti, nes jų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau.

81.       Pasisakant dėl apelianto teikiamų Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0104/2023e ir arbitro P. D. atskirosios nuomonės (ne)priėmimo, teisėjų kolegija nurodo, kad šiais dokumentais yra grindžiamos apeliaciniame skunde naujai nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, teikiant šiuos dokumentus yra plečiamos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos, todėl šiuos dokumentus atsisakytina priimti.

82.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismui teikiamus dokumentus, apibendrindama prieš tai išdėstytus argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto teiktus dokumentus, o kitos CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties taikymo būtinybės nei apeliantas, nei trečiasis asmuo neįrodė, juo labiau kad naujai teikiamų įrodymų tyrimas ir vertinimas gali užvilkinti ir bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, todėl jų priėmimas nėra suderinamas su apeliacijos tikslais. Taigi, nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai nepriimami.

Dėl atsakovo prašymų nustatyti apeliantui (ieškovui) terminą sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą ir suformuluoti apeliacinio skundo pagrindą

83.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo įpareigoti ieškovą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo pagrindą, pašalinant iš apeliacinio skundo aplinkybes, susijusias su arbitražo bylos Nr. V-0104/2023e medžiaga, ir sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą; ieškovui nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir nutartimi grąžinti jį padavusiam asmeniui.

84.       Atsakovas nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas turi esminių trūkumų, susijusių su apeliacinio skundo pagrindu, kadangi skundo pagrindas yra grindžiamas dokumentais iš arbitražo proceso (2024 m. kovo 14 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0104/2023e ir arbitro P. D. atskirąja nuomone arbitražo byloje). Arbitražo procesas yra konfidencialus, todėl apeliacinio skundo pagrindas ne tik negali būti grindžiamas arbitražo proceso medžiaga, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti dokumentai iš arbitražo proceso apskritai negali būti priimti ir pridėti prie šios civilinės bylos medžiagos. Juo labiau nei civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo susipažinti su arbitražo bylos medžiaga, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2024, kurioje priimtą sprendimą ieškovas apskundė, nebuvo sprendžiami klausimai, kurie būtų susiję su arbitražo byla, kurios medžiagą neteisėtai atskleidė ir pateikė ieškovas, minimoje arbitražo byloje pats nedalyvavęs.

85.       Atsakovo įsitikinimu, ieškovas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už teikiamą apeliacinį skundą, nes nagrinėjamu atveju gina išskirtinai savo teisinį interesą, o ne bendrovės BUAB „Open Banking LT“ interesus. Dėl šios priežasties ieškovas nepagrįstai nurodė, kad pateiktas apeliacinis skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Priešingai, ieškovas turi pareigą apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį nuo ieškinio sumos – 872 000 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 4 dalis).

86.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti šių atsakovo prašymų. Nėra pagrindo nustatyti termino atsakovo įvardytiems apeliacinio skundo pagrindo trūkumams nustatyti, kadangi šia nutartimi teisėjų kolegija nepriima apelianto pateiktų arbitražo proceso dokumentų, neprideda jų prie bylos ir jais nebus remiamasi, atitinkamai nebus nagrinėjami ir jais grindžiami apeliacinio skundo argumentai. Taigi atsakovo prašymas nustatyti terminą suformuluoti apeliacinio skundo pagrindą, t. y. iš esmės pateikti kito turinio apeliacinį skundą, nėra suderinamas su civilinio proceso nuostatomis ir principais.

87.       Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šiuo atveju ieškovas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priskirtas prie šios kategorijos asmenų (ieškinio reikalavimai, be kita ko, yra grindžiami CK 6.66 straipsnio pagrindu) ir žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą nemokėjo.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

88.       Apeliaciniame skunde ieškovas P. S. pareiškė prašymą apeliacinės instancijos teismui išreikalauti iš: 1) Lietuvos Respublikos muitinės: M. Z. grynųjų pinigų deklaracijas, kuriomis M. Z. deklaravo grynųjų pinigų įvežimą į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.; M. Z. grynųjų pinigų deklaracijas, kuriomis M. Z. deklaravo grynųjų pinigų išvežimą iš Lietuvos Respublikos nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d.; 2) iš „Swedbank“, AB informaciją: kokie grynųjų pinigų išmokėjimai buvo atlikti iš M. Z. banko sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.; kokie grynųjų pinigų įmokėjimai buvo atlikti į M. Z. banko sąskaitas, esančias „Swedbank“, AB, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 17 d.; 3)  iš atsakovo M. Z. duomenis, rodančius, kada atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 13 044 bitkoinų bei kokias sąnaudas jis patyrė įsigydamas šiuos bitkoinus. Apeliantas nurodo, kad šių dokumentų išreikalavimas yra reikšmingas nustatant, jog atsakovas neperdavė ginčo dalyku esančių pinigų, kadangi jų neturėjo, o pirmosios instancijos teismas šiuos prašymus nepagrįstai atmetė, taip užkirsdamas kelią apeliantui įrodinėti pareikštą ieškinį.

89.       Nagrinėjamoje byloje dėl Susitarimo ir kasos pajamų orderių nuginčijimo apeliantas teigia, kad pinigai pagal juos nebuvo perduoti, nes orderiuose esantys parašai nėra jo (Susitarimą pripažįsta pasirašęs). Taigi įrodinėjimo dalykas apima pinigų perdavimo fakto ir parašų autentiškumo aspektus. Ieškovas turi įrodyti, kad pinigai pagal kasos pajamų orderius jam nebuvo perduoti ir kad parašai kasos pajamų orderiuose nėra jo. Taip pat vertinama, ar kasos pajamų orderiai buvo tinkamai išrašyti, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus, ar šalys nesielgė neteisėtai ir (ar) aplaidžiai. Atsakovas tokioje byloje turi įrodyti pinigų perdavimo faktą, parašų autentiškumą, lėšų kilmę (iš kokių lėšų buvo gauti pinigai, perduoti apeliantui), orderių teisėtumo faktą, t. y. kad jie išrašyti laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas turi papildomai įrodyti, kokiu būdu buvo sukaupęs pakankamai lėšų pagal ginčijamus Susitarimą ir kasos pajamų orderius perduoti.

90.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsikirtimus apie atsakovo galimybę disponuoti grynaisiais pinigais atsakovas M. Z. buvo nurodęs dar 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsiliepime į ieškinį, jame paaiškindamas, kad turėjo galimybę disponuoti pinigų sumomis, kurios buvo perduotos Bendrovei pagal kasos pajamų orderius, t. y. gaudavęs su darbo santykiais susijusias pajamas, lėšas iš turto ir vertybinių popierių pardavimo, kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, ne kartą gavo dovanas pinigine forma. Šiuos teiginius grindė metinėmis pajamų deklaracijomis (forma GPM308) už 2008 m., 2010 m., 2011 m., 2014 m., 2015 m. 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. mokestinius laikotarpius, mokesčių mokėtojo pranešimu apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius (forma PRC911), pateiktu 2016 m. birželio 28 d., pagal kurias atsakovas per šiuos laikotarpius deklaravo gavęs iš viso 681 589,37 Eur, „Swedbank“, AB pažyma, kurioje nurodoma, kad iš atsakovo banko sąskaitų nuo 2006 m. buvo atlikti grynųjų pinigų išmokėjimai, kurių bendra suma yra 373 192,29 Eur. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad dovanotos lėšos, kurios buvo gautos 2006 m. ir 2007 m., jam buvo perduotos grynaisiais pinigais. Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovas, be kita ko, pridėjo 2016 m. birželio 28 d. mokesčių mokėtojo pranešimą apie gauto ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, kuriame pateikti duomenys apie atsakovo M. Z. 2006 m. iš J. Z. (J. Z.) gautus 300 000 JAV dolerių ir 2007 m. iš N. A. gautus 80 000 JAV dolerių (2 t., b. l. 245). Taigi apeliantui nuo atsiliepimo į ieškinį gavimo dienos buvo žinomas atsakovo atsikirtimų apie iš Baltarusijos piliečių gautas dovanas pagrindas, tačiau į Lietuvos Respublikos muitinės departamentą su prašymu pateikti informaciją (skubos tvarka) apie atsakovo iš Lietuvos Respublikos ir į Lietuvos Respubliką įvežtas (išvežtas) sumas, apelianto atstovas kreipėsi tik 2024 m. vasario 21 d. (prieš paskutinį teismo posėdį). Apie tai, kad atsakovas įsigijo 13 044 vienetų bitkoinų (BTC), apeliantas nurodė ieškinyje (108 punktas). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas prašymą išreikalauti šiuos įrodymus vien dėl tokio prašymo pateikimo pavėluotai atmetė pagrįstai, nėra pagrindo juos išreikalauti ir apeliacinėje instancijoje.

Dėl apelianto prašymų apklausti liudytoją, pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

91.       Apeliantas P. S. prašo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, šaukti ir teismo posėdyje apklausti liudytoju buvusį bendrovės finansininką I. P. (I. P.) bei pripažinti atsakovo M. Z. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Nurodo, kad byla, kurioje pagrindinis klausimas kyla dėl konkrečių Bendrovės finansinės apskaitos dokumentų galiojimo ir paties egzistavimo, negali būti išsamiai išnagrinėta, neapklausus už šiuos apskaitos dokumentus Bendrovėje buvusio atsakingo asmens, o atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo atsakyti į daugelį apelianto atstovo užduotų klausimų: pagal kokius konkrečius sandorius buvo tariamai atlikti 422 000 Eur mokėjimai, užfiksuoti ginčijamuose kasos pajamų orderiuose; kaip atsakovas suprato šių tariamai buvusių sandorių turinį; kas ir kokiomis sąlygomis šiuos tariamus sandorius sudarė; kokiu būdu atsakovo dispozicijoje atsirado jo nurodoma virtuali piniginė ir joje esantys KVT virtualūs žetonai; kodėl jų kiekis neatitinka paties atsakovo nurodomų kiekių; kokiu būdu atsakovas galėjo gauti ir sukaupti 422 000 Eur grynaisiais pinigais; kokie buvo jo pajamų šaltiniai; kodėl buvo nedeklaruotos pagal kasos pajamų orderius tariamai sumokėtos lėšos ir kt.

92.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

93.       Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijoje gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieš Gruziją). Rašytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieš Austriją, kt.).

94.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad iš esmės apeliantas pageidauja žodinio proceso vien dėl to, jog būtų apklaustas buvęs Bendrovės finansininkas ir kaip papildomą argumentą būtinybei apeliacinį procesą organizuoti žodinio proceso tvarka pagrįsti nurodo poreikį teismo posėdyje išklausyti atsakovą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių prašymų nėra pagrindo patenkinti. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad bendrovės finansininkas dalyvavo šalims pasirašant Susitarimą ar matė pinigų perdavimo faktą, ginčijamuose kasos pajamų orderiuose Bendrovės finansininko parašų nėra, todėl neaišku, kokias reikšmingas įrodinėtinas aplinkybes (patvirtinančias ar paneigiančias pinigų perdavimo faktą ar apelianto parašų kasos pajamų orderiuose suklastojimą) šis liudytojas galėtų nurodyti. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, kaip buvo tvarkoma Bendrovės apskaita, o nustatinėtina aplinkybė, ar atsakovas apeliantui (ieškovui) perdavė ginčijamame Susitarime ir kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų sumas. Šios aplinkybės, apeliantui teigiant, kad jis nepasirašė ginčijamų kasos pajamų orderių ir negavo juose bei Susitarime nurodytų pinigų, atsižvelgus į faktą, jog ginčijamų kasos pajamų orderių originalų byloje nėra, įrodinėtinos rašytiniais įrodymais.

95.       Teisėjų kolegijos vertinimu, visus rašytinius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes, tariamai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes, apeliantas turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ji yra pakankama bylos išnagrinėjimui ir procesiniam sprendimui priimti rašytinio proceso tvarka. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti atsakovo M. Z. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su proceso teisės pažeidimais įrodinėjimo procese

96.       Ieškovo apeliacinis skundas visų pirma yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo galbūt padarytais proceso teisės normų pažeidimais, susijusiais su įrodinėjimu – apelianto teisės įrodinėti apribojimu, netinkamu įrodymų įvertimu.

97.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 106 punktas).

98.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 107 punktas).

99.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

100.       Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 88 punktas).

101.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktas; 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017 32 punktas).

102.       Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018 35 punktas).

103.       Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kai nėra didžiosios daugumos prašomų pripažinti negaliojančiais dokumentų – kasos orderių originalų (išskyrus Susitarimą), todėl šalių pozicijoms esant kardinaliai priešingoms pirmosios instancijos teismui apie tam tikrų faktų ir aplinkybių (ne)buvimą teko spręsti remiantis netiesioginiais į bylą pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daryti atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis (jų nekartodama), padarytomis vertinant 2018 m. vasario 7 d. fotofiksacijos, kurioje matomas apeliantas, skaičiuojantis pinigus (sprendimo 59 punktas), 2018 m. kovo 8 d. elektroninio laiško (sprendimo 56–57 punktai), 2018 m. spalio 10 d. elektroninio laiško (sprendimo 58 punktas), 2019 m. gruodžio 17 d. elektroninio laiško (sprendimo 60 punktas) visumą, o apeliaciniame skunde pateikiama kitokia šių įrodymų interpretacija nei skundžiamame sprendime padarytos išvados apie pinigų perdavimo faktą teisingumo nepaneigia. Vien tai, kad iš arti nematyti, kokiomis kupiūromis ar valiuta skaičiuojantis pinigus minėtoje fotofiksacijoje užfiksuotas apeliantas, nepaneigia fakto, kad fotofiksacija padaryta 2018 m. vasario 7 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir 2018 m. vasario 7 d. kasos pajamų orderis serija KVNr. 2018-1.

104.       Nors apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui, apelianto vertinimu, nepagrįstai atsisakius tenkinti iš esmės visus jo atstovo teismui pateiktus procesinius prašymus, buvo apribota teisė įrodinėti, jog atsakovas jam pinigų pagal Susitarimą ir 13 kasos pajamų orderių neperdavė ir orderių jis nepasirašė, teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje jau įvardytais motyvais, nurodytais kolegijai sprendžiant apeliaciniame skunde išdėstytų procesinių prašymų pagrįstumo klausimą, konstatuoja, kad apelianto teisė įrodinėti nebuvo nepagrįstai apribota, o procesinių prašymų netenkinimą nulėmė apelianto ir jo atstovo pasirinkta įrodinėjimo šioje byloje strategija ir taktika.

105.       Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018 35 punktas). Šiame kontekste kaip stokojantys pagrįstumo atmestini apelianto teiginiai, kuriais apeliantas, kritikuodamas skundžiamo sprendimo 66 punktą, tvirtina, kad CPK nenustato galimybės prilyginti byloje dalyvaujančio asmens procesinius dokumentus ekspertizės aktui, kai paties teismo ekspertizė buvo neskirta.

106.       Skundžiamo sprendimo 66 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Atsakovas pateikė rašysenos eksperto A. B. 2023 m. sausio 24 d. konsultacinę išvadą, kurioje pateikta tikėtina išvada, kad 2017 m. kasos pajamų orderyje ir Kasos pajamų orderiuose, išskyrus 2018 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderio kvitą 19 000 Eur sumai, kuris nebuvo tirtas dėl blogos kopijos kokybės, eilutėje „Gavo kasininkas“, šalia spausdinto įrašo „P. S.“ pasirašė ieškovas. Konsultacinės išvados motyvuojančioje dalyje nurodyta, kad nors ir nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių esminiai ir pakankami sutapimai, tačiau išvada pateikiama tikėtinos teigiamos formos, nes tyrimui pateiktos skenuotos spalvotos dokumentų kopijos, t. y. išvada pateikiama laipsniu žemesne forma dėl kopijų fakto, o ne dėl požymių nepakankamumo.“ Apeliantas tvirtina, kad tokiu būdu buvo pažeista ekspertizės skyrimo tvarka ir specialiųjų žinių reikalaujantis kausimas buvo išspręstas be teismo ekspertizės paskyrimo.

107.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 2 dalis).

108.       Teisėjų kolegija pažymi, kad rašysenos ekspertas A. B. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą (jo kvalifikaciją liudijančio dokumento galiojimo terminas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, A. B. konsultacinės išvados, kurioje pateikta tikėtina išvada, neprilygino teismo ekspertizei CPK 212 straipsnio 1 dalies prasme, o įvertino šį įrodymą kaip dar vieną rašytinį įrodymą (CPK 197 straipsnis), padėjusį suformuoti vidinį teismo įsitikinimą.

109.       Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-287-407/2023 pateiktiems išaiškinimams, jog atsakovas piniginių lėšų Bendrovei neperdavė. Teisėjų kolegija šiai apelianto pozicijai nepritaria. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas (sprendimo 100–101 punktai), M. Š. prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje buvo atmestas kaip pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir nesant pagrindo šį terminą atnaujinti, o minimos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 31 punkte nurodyta, kad, atmetus prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą šiuo pagrindu, byloje nėra pasisakoma ir nesprendžiama dėl finansinio reikalavimo esmės – ar jis yra pagrįstas. Todėl apelianto įvardyti CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimai nekonstatuojami.

110.       Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (51 punkte) nepagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė vykdė Žetonų platinimo veiklą. Aplinkybės dėl Žetonų platinimo veiklos buvo įrodinėjimo dalyku kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-938-1097/2024, iškeltoje pagal ieškovės BUAB ,,Open Banking LT“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – UAB „Kevin EU“ (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl 13 712 098 JAV dolerių dydžio žalos atlyginimo priteisimo Bendrovei iš P. S.. Minimas reikalavimas buvo grindžiamas pozicija, kad viešo Žetonų platinimo metu buvo pritraukta 13 712 098 JAV dolerių investicijų, kurios BUAB „Open Banking LT“ nepasiekė, todėl ieškiniu iš buvusio Bendrovės vadovo P. S. buvo reikalaujama tokio dydžio žala.

111.       Remiantis duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-938-1097/2024 BUAB „Open Banking LT“ ieškinį atsakovui P. S. atmetė. Šis sprendimas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra įsiteisęs. Jame konstatuota, kad „Apibendrinant nurodytą pripažintina, kad įrodymų visuma nepatvirtina ieškovės teiginių apie ieškovės vykdytą viešą ICO, tačiau leidžia pagrįstai manyti, jog pirmiau aptarti įrodymai patvirtina atsakovo teiginius dėl to, kad planuotas ir pradėtas projektas nebuvo įgyvendintas, baigėsi pradinėje stadijoje ir viešas ICO neįvyko, atitinkamai, ieškinyje nurodyta prašoma priteisti investicijų suma nebuvo surinkta (CPK 185 straipsnis)“ (sprendimo 49 punktas). „Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė įrodė faktinę aplinkybę, jog jos deklaruojamas viešas ICO įvyko ir, atitinkamai, jo metu surinkta 13 mln. lėšų. Šių aplinkybių ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina. Priešingai, bylos medžiagos visuma leidžia pagrįstai manyti, kad viešas ICO neįvyko, o nurodyta lėšų suma surinkta nebuvo. Taigi, pateikti įrodymai nepatvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. UAB ,,Open Banking LT“ tiesiogiai ar per Kevin Limited vykdė viešą ICO, kurio metu buvo išplatinti KVT žetonai ir gauta 13 712 098 USD pajamų (CPK 185 straipsnis)“ (sprendimo 52 punktas). „Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai pažeidžiant fiduciarines pareigas UAB ,,Open Banking LT“ vykdant viešą ICO (CK 6.246 straipsnis), tai pat nebuvo įrodytas viešo ICO vykdymo faktas ir jo metu gautų pajamų faktas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog būtų prielaidos konstatuoti ieškovei padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). <...> Neįrodžius įvykusio viešo ICO ir jo metu surinktų lėšų fakto, nėra prielaidų nustatyti būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl to ieškinys dėl žalos, padarytos vykdant ICO ir jo metu gautas 13 mln. lėšų nukreipiant iš ieškovės, atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, kartu, kaip minėta, paliekant nenagrinėtą ieškinio dalį dėl 50 000 Eur, sietinų su 2017 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimu ir pinigų gavimo patvirtinimu“ (sprendimo 57 punktas).

112.       Kita vertus sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 55 punkte nurodytais motyvais, kuriais teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra išsamiai nustatyti visas aplinkybes, susijusiais su Bendrovės Žetonų platinimo veiklos vykdymu (nevykdymu), kadangi 50 000 Eur perdavimas Bendrovei Susitarimu nebuvo siejamas su konkrečių Žetonų platinimo veiksmų atlikimu (neatlikimu). Teisėjų kolegija pažymi, kad Susitarime yra patvirtinama, jog P. S. gavo 50 000 Eur „UAB „KEVIN LT“ Initial coin offering“ kampanijos vystymui“. Susitarime 50 000 Eur perdavimo sąlyga nebuvo siejama su žetonų viešu išplatinimu, o ginčo, kad šiai kampanijai buvo ruošiamasi, byloje nėra.

113.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su VMI 2020 m. kovo 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymos N. 21.222) FR1042-1077, kaip oficialaus įrodymo, kuriuo apeliantas įrodinėjo, kad buvo vykdomi tik Žetonų platinimo bandomieji darbai testinėje aplinkoje, o viešas Žetonų platinimas dėl nepalankios teisinės situacijos taip ir nebeįvyko, taip pat su Bendrovės sutartinių santykių su Ambisafe Finacial, kaip patvirtinančių viešą Žetonų platinimo veiklą, netinkamu vertinimu bei tariamo CPK 202 straipsnio nuostatų pažeidimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes šie argumentai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo pagal ginčijamus kasos pajamų orderius, reikalavimų kasos pajamų orderių išrašymui ir jų (ne)galiojimo

114.       Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl teismo neatlikto teisinių santykių, susiklosčiusių tarp atsakovo ir apelianto (veikiančio Bendrovės vardu), kvalifikavimo, teigdamas, kad teismas apsiribojo išvadomis, jog „tarp ieškovo / Bendrovės ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl atsakovo investavimo į bendrai vykdomą veiklą“ (sprendimo 74 punktas), „atsakovas turėjo daugiau Bendrovės išrašytų kasos pajamų orderių ir atsakovą bei ieškovą / Bendrovę siejo daugiau teisinių santykių, ne tik kylančių ir Susitarimo“ (sprendimo 76 punktas), teismas nenustatinėjo, ar egzistavo pagrindas kasos pajamų orderių išrašymui, kitaip tariant, ar atsakovas M. Z. ir Bendrovė buvo sudarę kokius nors sandorius, kurių pagrindu atsakovas būtų galėjęs Bendrovei sumokėti 422 000 Eur. Taip pat apeliantas nurodo, kad ginčijami kasos pajamų orderiai neatitinka Taisyklių 3 ir 11 punktų nuostatų.

115.       Taisyklių (galiojusių ginčijamų kasos pajamų orderių išrašymo metu) 3 punkte nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pagal Taisyklių 41 punktą kasos pajamų (ir išlaidų) orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Pagal Taisyklių 10 punktą atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.

116.       Remiantis Taisyklių 16 punktu, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, kuri gali būti pildoma kompiuteriu arba nekompiuterizuotai (ūkio subjektas pildo kasos knygą, kurios duomenys patvirtinami ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais).

117.       Nagrinėjamu atveju visuose, išskyrus 2017 m. kasos pajamų orderį, ginčijamuose 2018 m. kasos pajamų orderiuose, vietoje, kurioje turi būti nurodomas ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys, yra nurodyta kiekvieno kasos pajamų orderio sudarymo data ir suma, pavyzdžiui, 2018 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderyje serija KV Nr. 2018-02 įrašyta „Pagal dok.: už 2028-02-23 250000.00 EUR“. 2017 m. kasos pajamų orderyje nurodyta „Pagal dok: pagal susitarimą 2017-08-29 50000.00 EUR“. Kasos pajamų orderiuose „Gavo kasininkas: P. S.“/ (vardas, pavardė parašas)“ yra ne tik parašas, tačiau ir UAB „KEVIN LT“ (dabar LUAB „Open Banking LT“) antspaudas.

118.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima ir pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

119.       Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi kasos pajamų orderių pasirašymo metu; dabar FAĮ) 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Remiantis šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

120.       Viena vertus, nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateiktos LUAB „Open Banking LT“ buhalterinės apskaitos (kasos) knygos už 2017–2018 metus. Iš Bendrovės nemokumo byloje esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nemokumo administratoriui apeliantas, kaip buvęs Bendrovės vadovas, neperdavė jokių apskaitos dokumentų už 2017 ir 2018 metus, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, darbo sutartis, atsiskaitomųjų sąskaitų prisijungimus ir jų išrašus, paskolos sutartis ir lizingo sutartis. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jį ir Bendrovės nemokumo administratorių sieja konfliktiški santykiai, nepaneigia šių aplinkybių. Kita vertus, byloje su tripliku buvo pateikta apelianto 2018 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku atsakovui siųsta lentelė apie kasmėnesines Bendrovės išlaidas ir gautas paskolas, kurioje yra pateikta informacija apie Bendrovės ūkines operacijas, taip pat ir grynųjų pinigų operacijas (3 t. b. l. 78–84). Iš šio dokumento matyti, kad į Bendrovės sąskaitą kasos pajamų orderių pasirašymo dienomis (arba sekančią dieną) per bankomatą (Vilniuje, Konstitucijos pr. 2) buvo įnešamos kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas atitinkančios sumos, o skiltyje „identifikatorius“ nurodyta „Loan“, kas reiškia „paskola“.

121.       Vien tai, kad ginčijamuose kasos pajamų orderiuose nėra nurodytas pinigų perdavimo pagal orderį pagrindas – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys, kaip to reikalauja Taisyklėse numatyti reikalavimai, nepaneigia, jog pinigus perdavė atsakovas M. Z. apeliantui P. S., veikiančiam Bendrovės vardu. Faktas, kad didžioji dalis įnešimų į Bendrovės sąskaitą bankomate sutampa su kasos orderių datomis, leidžia teisėjų kolegijai, atsižvelgiant į visų byloje esančių įrodymų visumą, padaryti išvadą, jog kasos pajamų orderiai egzistavo ir pinigai pagal juos buvo perduoti (M. Z. negalėjo žinoti, kada apeliantas įneš grynuosius pinigus į Bendrovės sąskaitą). Be to, nors apeliantas remiasi tariamu dokumentų suklastojimo faktu ir tvirtina, kad kasos pajamų orderiai buvo surašyti pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 ir 7 straipsnio reikalavimus, nes jais buvo įformintos kasos operacijos, kurios realiai nevyko, o tai leidžia teigti, kad kasos pajamų orderiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei dėl to yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis), tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nėra konstatuotas dokumentų suklastojimo faktas (M. Z. nėra pripažintas suklastojusiu dokumentus), jų suklastojimo galimybė, atsižvelgus į suderinamumą su kitais byloje esančiais įrodymais, atmestina (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Taigi pagrindo pripažinti kasos pajamų orderius niekiniais ir negaliojančiais, o juose nurodytas kasos operacijas realiai neįvykusiomis, nėra, juo labiau kai nustatyta, kad atsakovo perduotos grynųjų pinigų sumos buvo įneštos Bendrovės banko sąskaitą.

122.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu tuo aspektu, kad ginčą nagrinėjantis teismas privalo identifikuoti, kokie konkrečiai teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė, priešingu atveju tinkamas ginčui spręsti taikytinų teisės normų nustatymas taptų neįmanomas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas atmetė paskolos sandorio (sandorių) sudarymo galimybę, nurodydamas, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog kasos pajamų orderiai išrašyti pagal paskolos sutartis (sprendimo 84 punktas), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neteisingai interpretuoja skundžiamo teismo sprendimo 83 ir 84 punktus, klaidingai suprasdamas, kad juose pateikti pirmosios instancijos teismo motyvai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas atmetė galimybę tarp P. S. (Bendrovės) ir M. Z. susiklosčiusius teisinius santykius vertinti kaip paskolos teisinius santykius.

123.       Minimuose skundžiamo teismo sprendimo punktuose yra nurodyta, kad „83. Ieškovas nurodė, kad jei būtų laikoma, kad Kasos pajamų orderiais atsakovas suteikė Bendrovei paskolą, tokie sandoriai būtų laikomi niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sudaryti nesilaikant privalomos notarinės paskolos sutarčių, kurių suma viršija 3 000 Eur, sudarymo formos. 84. Pažymima, kad ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad Kasos pajamų orderių pagrindu Bendrovei buvo perduota paskolos suma. Priešingai, ieškovas teigė, kad atsakovas neperdavė Bendrovei jokių piniginių lėšų pagal Kasos pajamų orderius, o jei sumos pagal Kasos pajamų orderius būtų perduotos, nebūtų jokio pagrindo jas laikyti atsakovo suteiktomis paskolomis. Todėl plačiau nepasisakoma dėl ieškovo nurodytų aplinkybių apie privalomos notarinės paskolos sutarčių, kurių suma viršija 3 000 Eur, sudarymo formos nesilaikymą. Be to, privalomos paskolos sutarties notarinės formos nesilaikymas savaime nepatvirtina ir nepaneigia pinigų neperdavimo fakto. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar galioja tarp Bendrovės ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis, nesudarius šios sutarties notarine forma, o sprendžiama, ar atsakovas perdavė Bendrovei Kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas.“

124.       Teisėjų kolegijos įvertinimu, pirmosios instancijas teismas nurodė motyvus (minėtuose sprendimo punktuose), kodėl nepasisako dėl apelianto argumentų apie privalomos notarinės paskolos sutarčių, kurių suma viršija 3 000 Eur, sudarymo formos nesilaikymą, bet nepaneigė, kad galbūt apeliantą (Bendrovę) ir atsakovą siejo ne bet kokie finansavimo (investavimo) teisiniai santykiai, o paskolos teisiniai santykiai.

Dėl ieškinio senaties Susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu

125.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

126.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Susitarimą pasirašė apeliantas – tuo metu buvęs Bendrovės vadovas, todėl apie jo sudarymo faktą ieškovui buvo žinoma nuo Susitarimo dienos. Net jeigu iš dalies sutikti su apelianto pozicija, kad tuo metu nebuvo pagrindo manyti, jog Susitarimas pažeidžia jo, kaip Bendrovės kreditoriaus, teises, tokiu atveju vėliausia data, nuo kada apeliantas turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad žetonų platinimas buvo numatytas vykdyti laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-938-1097/2024 2 ir 52 punktai), turėtų būti laikoma 2018 m. vasario 2 d. Atitinkamai, ieškinį pateikus 2023 m. gegužės 17 d., CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra žymiai praleistas.

127.       Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, jog Susitarimas buvo sudarytas Bendrovei esant nemokiai, kad dėl Sandorio sudarymo Bendrovė tapo nemoki ar kad Susitarimo sudarymo metu Susitarimas kitaip pažeidė ieškovo teises.

Dėl procesinės bylos baigties

128.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai juos įvertino atskleisdamas bylos esmę, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo spendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

129.       Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo P. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

130.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikusiems proceso dalyviams.

131.       Atsakovas M. Z. prašo priteisti iš apelianto 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai (advokato Edvino Štrimaičio 2024 m. birželio 3 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24-26 ir advokato 2024 m. rugsėjo 9 d. pažyma dėl sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 24-26 apmokėjimo) patvirtina šias atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, apskaičiuotino pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 7 punktą ir 8.11 papunktį, ji priteistina iš apelianto atsakovui.

132.       Trečiojo asmens BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti Bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau jų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui atlyginimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. S. (P. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                         Marius Bajoras

                                Irmantas Šulcas

                                Alma Urbanavičienė