Administracinė byla Nr. eA-3195-662/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01444-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. O., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą A. H. O. O. ir K. M. H. H. , apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą A. H. O. O. ir K. M. H. H. , skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjos A. O. (toliau – ir pareiškėja) atstovai pagal įstatymą (tėvai) A. H. O. O. ir K. M. H. H. pareiškėjos vardu kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9808 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjos atstovai prašyme dėl prieglobsčio suteikimo individualių aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjos tėvų teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje bei suponuojančių poreikį papildomai vertinti ar pareiškėjai gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas dėl jai gresiančio pavojaus, nenurodė, tačiau nesutiko su Sprendimu. Pareiškėjos atstovų vertinimu, Sprendimas nepagrįstas, nes pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus, todėl pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga jai nebuvo suteikta nepagrįstai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos atitikties Įstatymo 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertintos prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytos aplinkybės, taip pat nebuvo tinkamai įvertinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis pareiškėjos individuliai situacijai. Migracijos departamentas atidžiai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, teisingai neįvertino pareiškėjos motyvų ir argumentų, susijusių su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, nesudarė galimybės pareiškėjai kartu su tėvais išvykti iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Pareiškėjos tėvai taip pat buvo pateikę prašymą suteikti jiems prieglobstį, tačiau Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21M34084 jiems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2022 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1622-596/2022 pareiškėjos tėvų skundas patenkintas iš dalies – sutrumpinti pareiškėjams nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminai, o skundo dalis dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmesta kaip nepagrįsta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1409-624/2022 VAAT 2022 m. sausio 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjos tėvai pateikė pareiškėjos vardu prašymą suteikti jai prieglobstį, tačiau nenurodė individualių aplinkybių, nesusijusių su jų pačių teisine padėtimi, todėl pareiškėjos prašymas buvo nagrinėjamas šiame kontekste. Tyrimo metu atlikus perspektyvinį gresiančio persekiojimo įvertinimą, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje pareiškėjai gresia persekiojimas, todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Buvo padaryta išvada, kad prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai ar mirties bausmė, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis (duomenys neskelbtini) informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 22 punktu prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, persekiojimas galimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti individualus ir pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Pareiškėjos atstovai nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad pareiškėjai kilmės šalyje gresia persekiojimas. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra patyrusi jokių Tvarkos aprašo 99.1.1 punkte nurodytų veiksmų, kuriuos galima būtų prilyginti persekiojimui. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos tėvams yra atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), nepilnametei pareiškėjai taip pat atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jokių tai paneigiančių argumentų skunde pareiškėjos atstovai nenurodė. Atsižvelgdamas į dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimtus sprendimus, pareiškėjos individualią situaciją, surinktą informaciją apie kilmės valstybę, Migracijos departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytoja būtų vertinama kitaip nei jos šeimos nariai. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvai ja nepasirūpins. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), taigi nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas lemtų pareiškėjos diskriminavimą visuomenėje. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjai grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė, todėl ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų reikalavimų. Remdamasis (duomenys neskelbtini) informacija Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) neuždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad pareiškėjos tėvams yra atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), o pareiškėjos įstatyminiai atstovai individualių aplinkybių, nesusijusių su jų pačių teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje bei suponuojančių poreikį papildomai vertinti, ar pareiškėjai suteiktinas pabėgėlio statusas dėl gresiančio persekiojimo, prašyme suteikti prieglobstį nenurodė.
7. Teismas aptarė aktualias Konvencijos, Įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatas bei EŽTT ir LVAT praktiką bylose dėl prieglobsčio suteikimo.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovai pagal įstatymą prašymą suteikti jų nepilnametei dukrai, t. y. pareiškėjai, prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė savo pačių teiktame prašyme dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Jokių individualių aplinkybių, nesusijusių su jų pačių teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, bei suponuojančių poreikį papildomai vertinti ar pareiškėjai suteiktinas pabėgėlio statusas (prieglobstis ir papildoma apsauga) dėl jai gresiančio persekiojimo, prašyme nenurodė.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tėvams Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21M34084 buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad įvertinus informaciją apie kilmės valstybę bei pareiškėjos tėvų pasakojimus, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos jiems suteikimo poreikį, todėl konstatuota, kad jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjos tėvai, nesutikdami su jų atžvilgiu priimtu minėtu Migracijos departamento sprendimu, jį apskundė VAAT, kuris 2022 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1622-596/2022 skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34084 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, uždrausdamas pareiškėjos tėvams atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. VAAT sprendime buvo įvertinti pareiškėjos tėvų apklausų metu išdėstyti argumentai, jų pasakojimo nuoseklumas ir detalumas, nustatytų faktinių aplinkybių visumos santykis su tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini), tai, jog Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos šeimos narių asmenines savybes ir jų santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėjos tėvai nepateikė jokių objektyvių duomenų (nepateikė jokių įrodymų), kad jie patys ar jų atstovaujama jų nepilnametė dukra dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojami ar diskriminuojami, taip pat tai, jog pareiškėjos šeima gyveno teritorijoje, kurioje beatodairiškas smurtas, remiantis (duomenys neskelbtini) duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ir padaryta išvada, jog Migracijos departamentas pagrįstai jiems nesuteikė pabėgėlio statuso. Nustačius, kad be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjos tėvai neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, pripažinta, kad pagrįstai, nenustačius, jog kilmės valstybėje pareiškėjos tėvams ir jų nepilnametei dukrai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, nesuteikta papildoma apsauga. VAAT 2022 m. sausio 24 d. sprendime taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos tėvai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų ir pristatyti į užkardą, kas patvirtina, jog jie pažeidė teisės aktų reikalavimus. VAAT nurodė, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog prašymo pateikimas nebuvo ir nėra pareiškėjos tėvų tikslas, todėl yra tikimybė, jog jie gali pasislėpti arba pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, taigi nusprendė vykdyti jų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas vertino, kad, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjai gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgdamas į jų individualią situaciją, uždraudė pareiškėjos tėvams (išskyrus nepilnametę pareiškėjų dukrą) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai buvo pakeista ir Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjos tėvams A. H. O. O. ir K. M. H. H. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjos tėvams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
10. Teismas nurodė, kad nesutikdami su minėtu VAAT sprendimu pareiškėjos tėvai LVAT pateikė apeliacinį skundą, tačiau LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1409-624/2022 apeliacinį skundą atmetė, o VAAT sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje LVAT, įvertinęs Migracijos departamento sprendimų išvadas, kurioms skundžiamu sprendimu pritarė ir VAAT, nustatė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos tėvų ir (duomenys neskelbtini) situacijos individualiai). LVAT pažymėjo, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino (duomenys neskelbtini) skelbiamą informaciją apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tai atsispindi ir pačiame sprendime. Nors LVAT sutiko su pareiškėjos tėvų apeliacinio skundo argumentu, kad (duomenys neskelbtini), kuriuose remiamasi naujesniais duomenimis ir pasisakoma apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini), taip pat nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip kad pareiškėjos tėvai nurodo apeliaciniame skunde. LVAT sprendė, kad nėra pagrindo sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjos šeimos nariai buvo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos pripažinti neteisėtomis, o pagrindų, dėl kurių skundžiamas VAAT 2022 m. sausio 24 d. sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nenustatyta.
11. Teismas konstatavo, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Migracijos departamentui atlikus išsamų tyrimą, vėliau pirmosios instancijos teismui patikrinus Migracijos departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir LVAT nutartimi palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos tėvams buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), darytina išvada, jog Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) ir pareiškėjai. Pareiškėjos vardu prašymą suteikti prieglobstį pateikė jos atstovai pagal įstatymą – tėvai. Prašyme nurodytos aplinkybės tokios pačios kaip ir tėvų, individualių aplinkybių, nesusijusių su tėvų teisine padėtimi, nenurodyta. Pareiškėja, atstovaujama pagal įstatymą tėvų, atskirų motyvų dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nesuformulavo. Dėl tėvų nurodytų motyvų, susijusių su pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimu, teismas jau yra pasisakęs – VAAT sprendimas buvo paliktas nepakeistas, pareiškėjos tėvų pasakojimas apie gresiantį pavojų buvo atmestas. Atsakovas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjos tėvų nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl jiems galimo kilti pavojaus. Todėl nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant Sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, yra pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios jau buvo įvertintos sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjos tėvams ir jos nepilnametei seseriai.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad VAAT 2022 m. sausio 24 d. sprendimu nuspręsta, jog įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių išsiuntimas remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sustabdomas, – išsiųsti pareiškėjos šeimos narius iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 7 straipsnis nustato savanoriško išvykimo taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendime grąžinti numatomas atitinkamas laikotarpis savanoriškai išvykti, trunkantis nuo septynių iki trisdešimties dienų, nepažeidžiant 2 ir 4 dalyse nurodytų išimčių. Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti, kad toks laikotarpis suteikiamas tik atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu. Jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį (Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, kaip nepagrįstas. Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21M34084 buvo nustatyta, kad pareiškėjos tėvai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti VSAT pareigūnų ir pristatyti į užkardą, kas patvirtina, jog pareiškėjos tėvai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tėvų tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėja, esanti tėvų priežiūroje, gali pasislėpti arba pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, todėl pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) kartu su kitais šeimos nariais.
13. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
14. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai, atstovaujamai jos įstatyminių atstovų, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo suteikti prieglobstį argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas 2022 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 22S9808 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) kartu su kitais šeimos nariais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jos duomenys neįvedami į sistemą.
15. Teismas, netenkinęs pareiškėjos skunde nurodytų reikalavimų, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminių atstovų, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
III.
16. Pareiškėja A. O., atstovaujama atstovų pagal įstatymą A. H. O. O. ir K. M. H. H. , apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.
17. Pareiškėja taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.
18. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus bei saugumą, nebuvo vertintas vaiko interesų saugumas sugrąžinus šeimą į kilmės šalį. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad jai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėja negali pasilikti kilmės šalyje dėl tėvams kylančios grėsmės ir nesaugios aplinkos.
19. Pareiškėja pažymi, jog tam, kad vertinant tam tikrai socialinei grupei priklausančio asmens baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Atsižvelgiant į pareiškėjos išdėstytą informaciją bei atsakovo surinktą informaciją, laikytina, kad pažeidžiamų asmenų statuso pareiškėja su šeima turėjo gauti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.
20. Pareiškėja teigia, kad pagal kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini).
21. Pareiškėja pažymi, kad pagal kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjos prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti lemtos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi ir tuo pažeidė Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Vadovas) 62–63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjos nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.
22. Pareiškėjos vertinimu, jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas pagrįstai. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, yra pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios jau buvo įvertintos sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjos tėvams ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos tėvams yra atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), nepilnametei A. O. taip pat atsisakoma suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jokių tai paneigiančių argumentų skunde pareiškėjos atstovai nenurodė. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo teigimu, pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti, pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgus į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją bei remiantis teisės aktų nuostatomis ir pabėgėlių teisės principais. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, tokių aplinkybių nenurodė nei skunde pirmos instancijos teismui, nei nurodė teismo posėdžio metu. Deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjai kaip nepilnamečiam asmeniui ginčijamame sprendime nenustatyti draudimo atvykti terminai, jos duomenys neįvedami į sistemą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9808 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.
26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
27. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino pareiškėjai kylančios grėsmės, nesurinko ir neanalizavo naujausios kilmės valstybės informacijos, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjos prašymas, jog jai kilmės šalyje kyla individualios grėsmės pavojus, nepagrįstas.
28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
30. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
31. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
34. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
35. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
36. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
37. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.
39. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. O. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvams A. H. O. O. ir K. M. H. H. Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21M34084 buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtas sprendimas motyvuotas tuo, kad įvertinus informaciją apie kilmės valstybę bei pareiškėjos tėvų pasakojimus, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos jiems suteikimo poreikį, todėl konstatuota, kad jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjos tėvai apskundė minėtą Migracijos departamento sprendimą VAAT, kuris 2022 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1622-596/2022 skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34084 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, uždrausdamas pareiškėjos tėvams atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1409-624/2022 apeliacinį skundą atmetė, o VAAT sprendimą paliko nepakeistą. Prieglobsčio prašymą pareiškėjos vardu pateikė jos tėvai 2022 m. kovo 2 d., individualių aplinkybių, susijusių išimtinai su pareiškėjos asmeniu nebuvo nurodyta. Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes dėl prieglobsčio suteikimo, kuriomis grindė ir savo prašymą suteikti prieglobstį.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad nepilnametės pareiškėjos prieglobsčio prašyme nebuvo nurodyta individualių aplinkybių, susijusių išskirtinai su jos asmeniu, konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai vertino pareiškėjos prašymą pagal jos tėvų prašyme suteikti nurodytas aplinkybes. Kadangi pareiškėjos tėvų prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas ir toks Migracijos departamento sprendimas galutiniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1409-624/2022) paliktas nepakeistas, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepilnametės pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vertinti kitaip. Šiuo aspektu paminėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
41. 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnis nustato savanoriško išvykimo taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendime grąžinti numatomas atitinkamas laikotarpis savanoriškai išvykti, trunkantis nuo septynių iki trisdešimties dienų, nepažeidžiant 2 ir 4 dalyse nurodytų išimčių. Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti, kad toks laikotarpis suteikiamas tik atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu. Jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį (7 str. 4 d.). Atsižvelgiant į aptartas nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21M34084 buvo nustatyta, jog pareiškėjos tėvai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti VSAT pareigūnų, kas patvirtina, jog pareiškėjos tėvai pažeidė teisės aktų reikalavimus, įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėjos tėvus į (duomenys neskelbtini) kartu su kita jų nepilnamete dukra, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad Sprendimu nepagrįstai nuspręsta išsiųsti ir nepilnametę pareiškėją į (duomenys neskelbtini).
42. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo vertinami nepilnamečio vaiko interesai, atkreipia dėmesį į tai, kad visuose procedūrų, susijusių su užsieniečių teisine padėtimi, etapuose būtina atsižvelgti į vaiko, priskiriamo prie pažeidžiamų asmenų grupės, interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę. Iš tiesų tiek nacionaliniai, tiek tarptautinės teisės instrumentai, skirti vaiko teisių užtikrinimui, inter alia (be kita ko) sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos suteikimo, pabrėžia, kad kompetentingos valstybės institucijos visų pirma turėtų atsižvelgti į vaiko interesus ir jo gerovę (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021). Šiuo atveju nenustatyta, kad nepakankamai atsižvelgta į pareiškėjos, kaip nepilnamečio vaiko interesus, kadangi jos atstovai tėvai jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su galimu pareiškėjos, kaip atskiro asmens persekiojimu ar grėsme jai, nenurodė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), o jos tėvų prieglobsčio prašymas, kaip minėta, įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu buvo atmestas. Šioje byloje nėra jokių indikacijų, kad nepilnametės pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su specifinėmis vaikų persekiojimo formomis. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, taip pat neturi pagrindo manyti, kad išsiskiria pareiškėjos ir jos tėvų pozicijos ar jos kitaip nesutampa (pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) ir yra atstovaujama savo tėvų). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad tėvai neturėjo veiksmingos galimybės pakankamai atskleisti savo vaiko situaciją, t. y. nėra informacijos, kad jų pasakojimas buvo nepagrįstai pertraukiamas, buvo teikiami ir netenkinami papildomi prašymai, susiję su teise būti išklausytiems ir pan. Galiausiai, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja ir jos atstovai pagal įstatymą, atstovaujami profesionalaus atstovo (advokato), nei prieglobsčio prašymo procedūros metu, nei bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų, susijusių su jų nepilnametės pareiškėjos individualia situacija ir poreikiu ją atskirai įvertinti. Pagal teismo turimus duomenis nėra indikacijų, leidžiančių suabejoti tuo, kad nepilnametę atstovaujantys tėvai turėjo galimybę veiksmingai pateikti savo argumentus, susijusius su vaiko situacija, todėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo grąžinimas papildomam nagrinėjimui yra netikslingas.
43. Byloje nenustatyta ir pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad ji (pareiškėja) kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatavimui nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjos situaciją. Be to, pareiškėja negrindė savo prašymo aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.
44. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad panaikinus Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti ir perspėjimo dėl draudimo atvykti įvedimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu nuspręsta neuždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, nespręsta dėl draudimo atvykti įvedimo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.
45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. O., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą A. H. O. O. ir K. M. H. H. , apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė