Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-198-954/2025

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00027-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.1.8; 21.11.10

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. T. atstovės advokatės Ingos Balynienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Neringos Zenevičienės 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-4611-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24249709577 G. T. (toliau – pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. liepos 20 d. 22.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai, įvertinus paklaidą, nustatytas lengvas 0,49 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto nuostatas.

2.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Inga Balynienė Institucijos nutarimą apskundė teismui, prašydama skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir atstovės skundas netenkintas. Teismas konstatavo, jog G. T. kaltė pažeidus KET 14 punkto reikalavimus, įrodyta visiškai, abejoti įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsniu teismas neturi pagrindo.

3.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. T. atstovė advokatės Inga Balynienė nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. balandžio 25 d Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-4-810/2024 ir administracinio nusižengimo teiseną G. T. atžvilgiu nutraukti. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1.                       Teismas neteisingai nustatė kraujo paėmimo laiką. Teismas rėmėsi ne objektyviais faktiniais duomenimis, bet prielaidomis, t. y. savo paties ir institucijos „išgalvotomis“ aplinkybėmis dėl kraujo paėmimo ligoninėje laiko – skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, kad kraujas buvo paimtas vėliau, t. y. liepos 21 d. 00.16 val. arba praėjus 1 val. 21 min. po antrojo patikrinimo (vėliau nei užfiksuota medicininiuose dokumentuose) bei kad alkoholio nustatymas iškvėptame ore aparatu atliktas 2024 m. liepos 21 d. 00.05 val. (vėliau nei užfiksuota medicininiuose dokumentuose). Pagrindo abejoti VšĮ Druskininkų ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. MA-16 nurodytu kraujo paėmimo laiku nebuvo, tokio objektyvaus pagrindo nenurodė ir teismas.

3.2.                       Aplinkybė, kad kraujo mėginys turėjo būti imamas po būklės įvertinimo, nepaneigia fakto, kad nagrinėjamu atveju pirmiau buvo paimtas kraujo mėginys 23.55 val., o vėliau atliktas patikrinimas stacionariu alkotesteriu, asmens apžiūra. Įvykių seką iš esmės analogiškai paaiškino tiek pati pareiškėja, tiek liudytojomis apklaustos A. J. (slaugytoja) ir gydytoja I. I.. Nors liudytoja A. J. nurodė, kad apeliantė pirma buvo tikrinta alkotesteriu, o tik tada jai paimtas kraujas, vėliau patikslino, kad dėl sekos galėjo klysti. Taigi priešingai nei nepagrįstą išvadą padarė teismas, liudytojos nenurodė, kad kraujas buvo paimtas kitu laiku nei nurodyta akte Nr. MA-16. Faktą, kad pareiškėjos kraujo mėginys buvo paimtas medicininiame dokumente nurodytu laiku patvirtina ir byloje esantys mokėjimai už suteiktas paslaugas.

3.3.                       Teismas galimai sąmoningai iškraipo bylos faktines aplinkybes nurodydamas, kad alkoholio nustatymas iškvėptame ore aparatu buvo atliktas 2024 m. liepos 21 d. 00.05 val. Tai paneigia byloje esantis VšĮ Druskininkų ligoninės 2024 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. S-488, kuriame aiškiai nurodyta, kad blaivumo nustatymas stacionariu alkotesteriu buvo atliktas 2024 m. liepos 21 d. 00:02:41 val. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja po kraujo padavimo ir apžiūros skambino į Alytaus ligoninę pasiteirauti dėl galimybės paimti kraują, nepatvirtina, kad VšĮ Druskininkų ligoninė nepaėmė kraujo ar paėmė jį kitu laiku nei nurodyta medicininiuose dokumentuose.

3.4.                       Teismas neteisingai nustatė neblaivumą. Toksikologijos laboratorijos specialistė D. Z. paaiškino, kad per valandą iš žmogaus organizmo vidutiniškai eliminuojasi nuo 0,15 iki 0,25 promilių alkoholio, o nustačius 0,15 promilių išvadoje yra rašoma nerasta. Teismas rėmėsi niekuo nepagrįsta prielaida, kad iš pareiškėjos organizmo per 1 val. 21 min. galėjo natūraliai pasišalinti 0,2-0,27 promilės alkoholio, o esant vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujant alkoholiu – 0,4 - 0,54 promilės alkoholio. Pareiškėjos kraujas po antrojo patikrinimo buvo pateiktas nepraėjus pilnai valandai po antro patikrinimo alkotesteriu. Be to, teismas nepateikė jokio skaičiavimo ir paaiškinimo dėl promilių pasišalinimo greičio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad per valandą iš suaugusio vyro organizmo gali pasišalinti ne daugiau 0,15 - 0,2 promilės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad pareiškėja būtų vartojusi vaistus, anksčiau piktnaudžiavusi alkoholiu, dėl ko alkoholio koncentracija būtų galėjusi sumažėti 0,4 - 0,54 promilės. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų neparodė, o teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų ėmusis aktyvių priemonių tam, kad save „išblaivintų“.

3.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, jog gauti kraujo tyrimo rezultatai nepaneigia pareigūnų alkotesteriu gautų duomenų, nes įvykio vietoje jai nustatytas alkoholio kiekis kraujo paėmimo metu jau galėjo būti pasišalinęs iš organizmo ar sumažėjęs iki 0,15 promilių. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjos kraujyje buvo rasta 0,15 promilių alkoholio. Teismas visiškai nevertino ir nenustatinėjo, kokiu realiu greičiu iš pareiškėjos organizmo galėjo šalintis alkoholis. Tik 0,02 promilės mažesnis girtumas antruoju patikrinimu rodo, kad nors organizme jau vyko alkoholio šalinimo procesas, tačiau jis vyko lėtai. Tokiu būdu skaičiuojant darytina išvada, kad pareiškėjos organizmas natūraliai galėjo pašalinti / eliminuoti ne daugiau nei 0,08 promilės. Vadinasi, net jei hipotetiškai teigti, kad pareiškėjos kraujyje buvo rasta 0,15 promilių, neabejotina, kad patikrinimo alkotesteriu rodmenys buvo aiškiai netikslūs ir negalėjo rodyti 0,53-0,51 promilių, t. y. promilių skaičius buvo gerokai mažesnis (0,15 promilių + 0,08 promilių per valandą, t. y. 0,23 promilės) arba jų išvis nebuvo.

3.6.                      Manydamas, kad tarp institucijos ir specialisto išvados nurodytų duomenų yra neatitikimų, kuriuos būtina pašalinti, teismas turėjo byloje paskirti ekspertizę dėl alkoholio pasišalinimo iš pareiškėjos organizmo greičio ir pašalinti visas abejones dėl G. T. kaltės, tačiau to nepadarė. Vietoj siekio nustatyti tikslų pareiškėjos neblaivumą, teismas aiškinosi kitas aplinkybes, t. y. byloje skyrė portreto ekspertizę, tikslu įsitikinti ar tikrai pareiškėja lankėsi VšĮ Druskininkų ligoninėje.

3.7.                              Teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi nevertino įrodymų visumos, t. y. skundžiamoje nutartyje nėra įvertinti byloje esantys duomenys, kad atliekant G. T. neblaivumo patikrinimą nebuvo nustatyti jokie išoriniai neblaivumo požymiai (nenustatyta neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Pastebi, kad liudytojai I. I., A. N. bei Erlandas Didžiulis patvirtino, kad alkoholio kvapo nuo pareiškėjos nejuto.

3.8.                      Vienintelė, kuri tariamai užuodė alkoholio kvapą, buvo Aušra Andriuškevičienė, tačiau ji tuo metu, kai atliko neblaivumo testą pareiškėjai, iš burnos sklindančio alkoholio kvapo net netikrino, o tokią repliką nurodė tik tada, kai pareiškėja aiškiai ją informavo apie tai, jog ketina vykti į ligoninę atlikti kraujo tyrimą. Ši faktinė aplinkybė yra užfiksuota byloje esančiuose bodycam įrašuose. Nors teismas, galimai būdamas šališkas, šią aplinkybę ignoravo, ji pagrindžia labiau tai, kad pareigūnė realiai nenustatinėjo alkoholio kvapo, o repliką pateikė specialiai tik po to, kai buvo informuota apie vykimą į ligoninę.

3.9.                      Svarbi faktinė aplinkybė yra dar ir tai, ko teismas visiškai nevertino, kad pareiškėja buvo tikrinta nesant pagrįstų įtarimų, kad ji yra apsvaigusi, o reido metu. Teismas negalėjo atmesti aplinkybės, kad alkotesterio rodmenys dėl intensyvaus naudojimo reido metu galėjo išsikreipti, o pats prietaisas išsikalibruoti, kas turėjo įtakos ir galimai netiksliems rodmenims. Be to, ta aplinkybė, kad pareiškėja pripažino prieš 3-4 valandas iki įvykio išgėrusi taurę vyno nereiškia, kad pareiškėjos neblaivumas buvo toks, kad už jį reikia atsakyti administracine tvarka.

3.10.                      Teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai demonstravo išankstinę savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo, bylos baigties bei nusistatymą prieš pareiškėją G. T.: - 2024 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu teismas šalino pareiškėjo atstovės klausimus gydytojai I. I. dėl pareiškėjos būklės, nurodant, kad kalba eina apie 0,5 promilių girtumą (garso įrašas nuo 01:22:34 min.); - 2025 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu, apeliantės atstovei atkreipus teismo dėmesį į jo demonstruojamą šališkumą ir neobjektyvumą, susierzinimą dėl pareiškėjos pateiktų paaiškinimų (teismas nurodė, kad jis nesupranta pareiškėjos paaiškinimų ir kad jam paaiškinimai atrodo nelogiški garso įrašas nuo 00:26:41 min.), teismas pakeltu ir susierzinusiu tonu nurodė apeliantės atstovei, kad „advokate jūs galėsite apie tai pasisakyti apeliaciniame skunde...“ (garso įrašas nuo 00:26:50 min.); - baigiamųjų kalbų metų (2025 m. balandžio 15 d. teismo posėdis), akivaizdžiai būdamas institucijos pusėje, netgi replikavo (pildė institucijos replikas) ir pasisakė dėl įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės: „...kad nekiltų ginčo, atkreipiu proceso dalyvių dėmesį, kad iš burnos sklindantis alkoholio kvapas yra nurodytas Neblaivumo nustatymo akte, kurio surašymo data yra 2024 m. liepos 20 d. ir 22 val. 42 min. Protokolas buvo surašytas 23 val. 11 minučių. Kad nebūtų bereikalingų ginčų atkreipiu proceso dalyvių dėmesį“ (garso įrašas nuo 01:14:57 min.). Tokiu būdu teismas aiškiai pademonstravo išankstinę savo nuomonę dėl bylos baigties (nurodė, kad apeliantės atstovė rašys apeliacinį skundą), pasisakė dėl faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo jų įrodomosios reikšmės (alkoholio kvapo ir kas jį patvirtina), kas neabejotinai pažeidžia pareiškėjos teisę į nešališką ir teisingą bylos nagrinėjimą.

3.11.                      Teismo akivaizdų nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu patvirtina ir neobjektyvus bei šališkas įrodymų vertinimas. Teismas, spręsdamas dėl kraujo paėmimo laiko, nemato pagrindo vadovautis VšĮ Druskininkų ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. MA-16, kuriame yra užfiksuotas kraujo paėmimo laikas ir informacija apie kvapą, tačiau vadovaujasi pareigūnės surašytu neblaivumo nustatymo aktu, ignoruodamas aplinkybę, jog testo atlikimo metu pareigūnė alkoholio kvapo net netikrino. Pareiškėjos įsitikinimu, toks teisėjos šališkumas, išankstinis nusistatymas ir aiškus objektyvumo trūkumas neabejotinai turėjo įtakos ir šios neteisėtos teismo nutarties ir jos išvadų priėmimui.

3.12.                      Įstatymas nenumato, kad asmens neblaivumas gali būti nustatomas tik vieninteliu būdu, t. y. matuojant alkotesteriu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra suformuluota taisyklė, jog patikrinimo alkoholio matuokliu (alkotesteriu) metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys visais atvejais yra vertintini kartu su kitais bylos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013). 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ įtvirtintas griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Nėra įmanoma, kad per nepilną valandą pareiškėjos organizmas galėtų išskaidyti 0,49 prom. alkoholio, vadinasi alkotesterio rodmenys buvo neteisingi. Skundžiamoje nutartyje nebuvo paneigtos abejonės dėl alkotesterio duomenų teisingumo.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Giedrius Šimoniūtis prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-4-810/2025 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad teisė ginti savo interesus – neginčytina, tačiau turimų įrodymų visumoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą teisme ir teismas priėmė pagrįstą nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. T. atstovės advokatės Ingos Balynienės apeliacinis skundas atmetamas.

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6.       Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė ginčija G. T. kaltę dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo teigdama, kad G. T. savanoriškai atliktos medicininės apžiūros rezultatai paneigia alkotesterio parodymus, dėl ko apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartis turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas apylinkės teismo šališkumo klausimas.

7.       Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. 

8.       Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teisėjai nušalinimas reiškiamas nebuvo. Teismo vertinimu, skunde nurodomos teismo šališkumą rodančios teisėjos išsakytos pastabos ir patikslinimai nepatvirtina teismo šališkumo, nes laikytinos natūralia reakcija į iškilusias situacijas teismo posėdžių metu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, rodančių teisėjos asmeninį tendencingumą ir šališkumą, ar kad teismas turėjo išankstinę nuomonę G. T. atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas pareiškėjos skundą teismas buvo aktyvus, apklausė pareiškėjos nurodytus liudytojus, taip pat reikalavo papildomų duomenų. Akivaizdu, kad buvo siekiama visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į objektyvų ir teisingą procesą. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo pareiškėja ir jos atstovė, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, apeliaciniame skunde nenurodyta, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

9.       Pagal įstatyme reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, tiek baudžiamajame procese, tiek administracinėje teisenoje yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-121-697/2018, Nr. 2K-289-895/2018 ir kt.). Taigi duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus pareiškėjos iškvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini administracinėje teisenoje, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.

10.       Šioje byloje G. T. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2024 m. liepos 20 d. 22.40 val. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai įvertinus paklaidą nustatytas lengvas 0,49 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Pareiškėja su alkotesterio parodymais nesutiko ir kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta jos medicininė apžiūra jos lėšomis. VšĮ Druskininkų ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. MA-16, įvertinus stacionaraus alkotesterio ir kraujo tyrimo rezultatus, pateikta išvada, kad pareiškėja blaivi. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad įvykio metu užfiksuotas G. T. 0,49 promilių neblaivumo laipsnis teismui abejonių nekelia, o pareiškėjos kaltė pažeidus KET 14 punkto reikalavimus, už ką ji buvo patraukta atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, yra įrodyta visiškai.

11.       Reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju G. T. neneigė tą pačią dieną vartojusi alkoholį – policijos pareigūnei nurodė, kad prieš 3-4 valandas iki patikrinimo išgėrė vyno stiklinę, sveikatos priežiūros įstaigoje medikams nurodė, kad 20.00 val. išgėrė taurę vyno. Taigi byloje ginčo dėl alkoholio vartojimo fakto nėra, tačiau vadovaujantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. MA-16 pateikta išvada dėl pareiškėjos blaivumo bei 2024 m. liepos 24 d. specialisto išvada Nr. T-A 3650/2024(01), jog G. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta, ginčijamas pareigūnų naudoto alkotesterio rezultatų pagrįstumas.

12.       Bylos duomenys, o tiksliau 2024 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolas, 2024 m. liepos 20 d. 22 val. 42 min. neblaivumo nustatymo aktas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Andriuškevičienės 2024 m. liepos 23 d. tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius pareiškėją G. T., jos blaivumas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjos iškvėptame ore yra alkoholio. Tuomet buvo atliktas jos neblaivumo patikrinimas kontaktiniu alkotesteriu ir pirmuoju tikrinimu 2024 m. liepos 20 d. 22 val. 41 min. pareiškėjai nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 22 val. 56 min. nustatytas 0,51 promilės neblaivumas. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2067267 patvirtina, kad patikrinimo metu naudotas alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, patikros sertifikato galiojimo laikas iki 2024 m. spalio 6 d. Sertifikate taip pat nurodyta galima alkotesterio matavimų paklaida, esant rodmenims nuo 0,01 iki 1,00 promilės, yra ±0,017 promilės. Nagrinėjamu atveju įvertinus paklaidą pareiškėjai nustatytas 0,49 promilių neblaivumas, kuris viršija leistiną maksimalią alkoholio koncentraciją promilėmis vairuojant. Vadovaudamasis aptartais duomenimis, teismas neturi pagrindo spręsti, kad alkotesteris, kuriuo G. T. buvo tikrinamas blaivumas, buvo netinkamas naudoti. Pareigūnų naudojami alkotesteriai yra profesionalūs, taigi skirti intensyviam naudojimui, todėl taip pat nėra priežasties manyti, kad šiuo konkrečiu atveju dėl vykdyto reido prietaisas galėjo išsikalibruoti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad alkotesterio rodmuo, kuriuo buvo vadovaujamasi konstatuojant neblaivumo laipsnį, buvo klaidingas ar dėl tam tikrų priežasčių keliantis pagrįstas abejones. Be pareiškėjos blaivumo patikrinimo bekontakčiu alkoholio matuokliu, tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas du kartus, antrą kartą praėjus 15 minučių nuo pirmojo tikrinimo. Taigi tikrinimo eiga atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ nuostatas. Išdėstyti argumentai pagrindžia, kad neblaivumo nustatymui pareigūnės naudotas alkotesteris atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus ir juo buvo galima atlikti asmens blaivumo patikrinimą, blaivumo patikrinimas atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos, todėl abejoti įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13.       Skunde nesutinkama su pareigūnės nustatytu neblaivumo požymiu – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šį neblaivumo požymį pareigūnė nurodė tik po to, kai pareiškėja nusprendė nesutikti su tikrinimo rezultatais ir važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai bei kraujo tyrimui atlikti, tačiau tokia gynybos pozicija nėra pagrįsta. Iš byloje esančio pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad ji protokolą, sprendimą sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones ir neblaivumo nustatymo aktą surašė automobilyje, prieš tai įvertinusi bendrą asmens būklę. Išlipusi iš automobilio pareigūnė visus užpildytus dokumentus padavė pareiškėjai pasirašyti ir juose jokių papildomų korekcijų neatliko. Taigi pareiškėjos sprendimas nesutikti su alkotesterio rezultatais niekaip neįtakojo pareigūnės užpildytų dokumentų turinio. Priešingai, pareigūnė nuo pat patikrinimo pradžios elgėsi maloniai ir pareiškėjai suteikė visą reikiamą informaciją, netgi patarė nelaukti atvažiuojančių tėvų ir į sveikatos priežiūros įstaigą vykti taksi, kad suspėtų apžiūrą atlikti ir kraujo tyrimą priduoti per vieną valandą. Reikia pastebėti ir tai, kad iš burnos sklindantis alkoholio kvapas nustatomas bendrai iš uoslės, šiam neblaivumo požymiui nustatyti joks specialus testas nėra atliekamas. Vadovaujantis aptartu konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pareigūnės suinteresuotumas tyčia pakenkti pareiškėjai, dokumentuose nurodant nepagrįstus duomenis (neblaivumo požymį), nenustatytas.

14.       Antrasis pareiškėjos blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 22 val. 56 min. Kaip nurodyta Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. MA-16 pareiškėjos blaivumas alkotesteriu sveikatos priežiūros įstaigoje buvo patikrintas 00 val. 05 min. ir nustatytas 0,00 ‰ blaivumas, pareiškėjos kraujo ėminys buvo paimtas 23 val. 55 min., taigi per vieną valandą nuo antrojo blaivumo patikrinimo, alkoholio nerasta (rezultatas – 0,00 ‰). Apeliaciniame skunde itin akcentuojama tai, kad apylinkės teismas iškraipo bylos faktines aplinkybes nurodydamas, kad alkoholio nustatymas iškvėptame ore aparatu buvo atliktas 2024 m. liepos 21 d. 00.05 val., tačiau būtent šis laikas, kaip jau minėta, nurodytas akte Nr. MA-16, todėl tokie skundo argumentai nėra pagrįsti. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus duomenis apie tai, kuriuo tiksliai metu pareiškėjai buvo paimtas kraujo mėginys, taip pat šiame kontekste analizavo pareiškėjos skambučių į Alytaus ligoninę turinį, aiškinosi jų esmę, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad kraujo mėginys galėjo būti paimtas kitu laiku nei nurodyta minėtame akte Nr. MA-16, todėl šiais duomenimis vadovaujamasi.

15.       Tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad laikas šiuo atveju yra reikšmingas tuo aspektu, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Reikia pažymėti, kad aptariamu atveju antruoju patikrinimu alkotesteriu pareiškėjai buvo nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis nei pirmuoju tikrinimu, taigi yra akivaizdu, kad alkoholio kiekis pareiškėjos organizme mažėjo. Vis tik negalima nustatyti ir teigti, kad jis mažėjo identišku tempu, dėl ko pareiškėjos blaivumo patikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje metu tiek jos iškvėptame ore, tiek kraujyje, jei pareigūnų alkotesterio rezultatus laikyti teisingais, turėjo būti užfiksuotas tam tikras neblaivumo laipsnis.

16.       Pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10–0,25 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016), tačiau specialiojoje literatūroje aprašomi ir didesni nei 0,25 promilės per valandą alkoholio šalinimo greičiai. Svarbu pažymėti tai, kad byloje nėra nustatyta, koks konkrečiai alkoholio kiekis pasišalina per valandą būtent iš pareiškėjos organizmo. Teismo vertinimu, vien tai, kad per 15 min. tarp pirmojo ir antrojo blaivumo alkotesteriu tikrinimo pasišalino 0,02 prom. nereiškia, kad alkoholis iš pareiškėjos kraujo valandą laiko buvo šalinamas tokiu pat greičiu. Alkoholio pasišalinimas iš asmens organizmo yra labai individualus procesas, alkoholis iš kiekvieno asmens organizmo pasišalina skirtingai, todėl vien mokslinis alkoholio pasišalinimo iš organizmo greičio apskaičiavimas nėra visiškai tikslus. Alkoholio šalinimo greičiui daro įtaką asmens vartotas maistas, gėrimai, fizinis aktyvumas, asmens fiziniai duomenys (svoris), netgi stresas. Nėra pagrindo nesutikti su skundo argumentais, kad šiuo atveju nenustatyta, jog pareiškėja iki jos medicininio patikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje būtų vartojusi papildomus skysčius ar intensyviai sportavusi, tačiau įvertinus pareiškėjos nurodytą suvartoto alkoholio kiekį ir laiko tarpą po jo vartojimo, taip pat dėl aptariamos situacijos patirtą intensyvų stresą, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp paminėtų tyrimų rezultatų ar kad toks skirtumas tarp tyrimo rezultatų yra absoliučiai neįmanomas.

17.       Apibendrindamas teismas sprendžia, kad G. T. kraujo tyrimo rezultatai, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes ir tai, jog pareiškėjos kraujyje galėjo likti 0,15 ar mažiau prom., t. y. nebūtinai 0,00 prom. alkoholio, mediciniškai yra paaiškinami ir neprieštarauja bei nepaneigia neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu gautų duomenų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenų visumos pakanka išvadai, kad G. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumo laipsnis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. 

18.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų, be to, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Institucija 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu skirdama pareiškėjai itin artimą minimaliai baudai dydį (900 eurų) ir nustatydama lygų minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminą (teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių), atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nėra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat pažeidėjos kaltės formą ir rūšį. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra itin artima minimaliam dydžiui ir lygi minimaliam terminui, todėl nesant pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nelaikytinos per griežtomis ir nekeistinos.

19.       Esant tokioms išvadoms, skundžiama apylinkės teismo panaikinti 2025 m. balandžio 25 d nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti be pakeitimų, o G. T. atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. T. atstovės advokatės Ingos Balynienės apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas             Algirdas Giedraitis