1S-1100-175/2011

                 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                      2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 25 d.

                                                            Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Nomedai  Sireikytei, dalyvaujant prokurorei  Rimai  Žaltauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo P. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

n u s t a t ė:

P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2000-06-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8p. galutine bausme- laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų su turto konfiskavimu. Šiaulių apygardos teismo 2003-08-20 nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 105 str. 8p. į LR BK 129 str. 2 d. 9p. ir skirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 14 metų. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia 1999-12-15, bausmės pabaiga 2013-12-15.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo P. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-07-22 nutartimi teikimą atmetė. Teismas konstatavo, kad išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nėra pagrindo.

Nuteistasis P. B. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-07-22 nutartį ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą. Mano, jog galima pasiekti teisingumo principą taikant jam lygtinį paleidimą, t.y. taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nurodo, jog charakterizuojamas tik teigiamai, nuo 2004 m. perkeltas į lengvąją grupę, dirba, pataisos namuose baigė vidurinę mokyklą, įgijo dvi specialybes, baustas tik vieną kartą, socialinius ryšius palaiko, sukūręs šeimą, išėjęs į laisvę turėtų darbą. Nurodo, jog yra atlikęs 4/5 bausmės, todėl mano, jog nutarties motyvas dėl likusios bausmės dalies nepagrįstas.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo P. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kuris pats savaime neįpareigoja teismo priimti sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Lygtinis paleidimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 7 skirsniu, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertintina ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, anksčiau padarytų nusikaltimų skaičius ir kitos aplinkybės. Spendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, atsižvelgiama į nuteistojo požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir t.t.

Nors P. B. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Nuteistasis P. B. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes –žmogaus žūtį, padarymą, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Likusi neatliktos bausmės dalis yra didelė (beveik 2 metai ir 4 mėnesiai), o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Todėl net ir visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės-pataisos namų administracijos, psichologinės tarnybos išvados, nuobaudų neturėjimas, paskatinimai nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Kolegija teigiamai vertina tai, jog P. B. pataisos namuose savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r i a :

nuteistojo P. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Algerdas Urbšys

Teisėjai                                                                                            Svetlana Jurgaitienė

                                                                                                                             Jurgis Kiškis