Civilinė byla Nr. 2-17566-996/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12435-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1;
1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“ atstovui advokatui Laurynui Purliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. (A. Ž.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EKSKOMISARŲ BIURAS“ dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. Ž. (A. Ž.) (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 6–9) uždarajai akcinei bendrovei „EKSKOMISARŲ BIURAS“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), prašydamas priteisti jam iš atsakovės 120 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad pas atsakovę pagal darbo sutartį dirbo greitojo reagavimo grupėje apsaugos darbuotoju, 2017 m. gruodžio 16 d. darbe incidento metu patyrė traumą, t. y. sulaikant besipriešinantį agresyvų nusikaltėlį jam buvo išsukta koja, nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. buvo nedarbingume, prarado darbą, kur dirbdamas būtų gavęs apie 120 000 Eur, visą tą laikotarpį gydėsi, gulėjo ligoninėse, kentė operacijas, buvo nuolatinėse reabilitacijose, sveikata buvo negrįžtamai prarasta, šiai dienai vis dar tenka vaikščioti su lazdele, nuolat jausti skausmą; pasibaigus nedarbingumui 2019 m. lapkričio 20 d. jis darbdavei pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, tame pačiame prašyme pateikė prašymą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors jis ir bandė su atsakove taikiai rasti kompromisą, tačiau nesėkmingai – atsakovės teigimu, jei jis patyrė žalą ir šiai dienai turi (duomenys neskelbtini), yra jo paties kaltė; jam atliekant savo pareigas, buvo išsukta koja, dėl ko jis negali susirasti normalaus darbo, yra įpareigotas keisti kvalifikaciją, negali išlaikyti šeimos, šeimoje jaučiasi nevisavertis, jam nuolat reikalinga kitų asmenų pagalba, nuolat geria vaistus nuo skausmo. Pabrėžė, kad jis apskritai nebuvo apmokytas kaip jam elgtis smurto atveju darbo metu, kaip sulaikyti besipriešinantį asmenį, jam nebuvo keliama kvalifikacija, vedami fizinio pasirengimo kursai, bendravimo su nusikaltėliais apmokymai, neatliekami kiti parengiamieji apmokymai tokiam darbui, be to, jis buvo į darbą iškviestas antrą parą iš eilės, dėl ko jis negalėjo tinkamai orientuotis tokio pobūdžio darbe.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 78–86).
Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 16 d. ieškovui vykdant darbo funkcijas ir nuvykus į įmonės kliento uždarosios akcinės bendrovės „Olympic casino group Baltija“ valdomą objektą ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimai agresyviai besielgiančių lankytojų, jis pildė dokumentus, laukdamas atvykstančios policijos, papildomai objekte buvo atvykęs ir kitos saugos tarnybos apsaugos darbuotojas, tikėtina agresyvus lankytojas provokavo ieškovą jį filmuodamas ar kitaip kalbėdamas, dėl ko ieškovas pats nepagrįstai nusprendė panaudoti fizinę jėgą ir spec. priemones, tikėtina su tikslu sulaikyti asmenį, asmuo iki ieškovo veiksmų atlikimo sėdėjo ant fotelio, fiziškai su ieškovu nekontaktavo, grėsmės ieškovo ir aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei nebuvo, ieškovas tikėtina bandė sudrausminti sėdėjusį asmenį ir su juo inicijavo grumtynes, jų metu, asmeniui besipriešinant, šis užgriuvo ieškovui ant kojos ir ją traumavo, ieškovas asmenį traukdamas ant savęs užsimetė asmenį sau ant kojos; 2018 m. sausio 5 d. buvo įformintas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, iš gydymo įstaigos gautoje pažymoje nurodyta, kad ieškovo patirtas sužalojimas ((duomenys neskelbtini)) nėra priskiriamas prie sunkių, nelaimingo atsitikimo darbe akte yra aprašytos tuo metu žinomos įvykio aplinkybės, užfiksuojant, kad ieškovo koja buvo traumuota grumtynių metu kazino lankytojui užkritus ant kojos; darbuotojas iš darbo buvo atleistas 2019 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėjo, kad incidento metu įmonė jokių jai tenkančių pareigų nepažeidė, nes ieškovo patirtą traumą sąlygojo trečiojo asmens, su kuriuo ieškovas susigrūmė, ir paties ieškovo veiksmai, t. y. užkritimas ant kojos ieškovui inicijavus grumtynes; jei ieškovas turi kažkokių pretenzijų, susijusių su minėtu įvykiu, jis turi visas teisines galimybes (priemones) jas nukreipti į incidento kaltininkus, kurie yra nustatyti, dėl šio incidento buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodė, kad ieškovas tuo metu, kai su juo buvo sudaroma darbo sutartis (2017 m. sausio 26 d.), turėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimą, vadinasi, jis turėjo žinias, pasirengimą ir gebėjimus, kad galėtų sėkmingai atlikti apsaugos darbuotojo funkcijas (užduotis), be to, ieškovas tuo metu, kai jį siejo darbo teisiniai santykiai su įmone, taip pat dirbo Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, tokį darbą dirbantys asmenys neabejotinai papildomai turi specialų pasirengimą ir puikiai žino, kaip reikia elgtis iškilus konfliktui. Pabrėžė, kad ginčo atveju nesant fizinės jėgos ir spec. priemonių panaudojimo sąlygų, ieškovas nuo tokių veiksmų turėjo susilaikyti ir toliau neeskaluoti konflikto, policijos pareigūnai jau buvo iškviesti, jie atvykę būtų perėmę šiuos asmenis atsakomybėn. Teigė, kad nagrinėjamu atveju apskritai nėra įmonės pareigų pažeidimo, o ieškovo įvardintas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais.
Apie teismo posėdį ieškovas buvo informuotas tinkamai, į teismo posėdį ieškovas neatvyko (nei fiziškai, nei prisijungė nuotoliniu būdu (nuoroda prisijungimui buvo išsiųsta)), nepatenkinus ieškovo nemotyvuoto prašymo atidėti teismo posėdį, tuo labiau kai jau kartą ieškovo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo patenkintas, konstatuotas ieškovo piktnaudžiavimas procesu ir byla išnagrinėta teismo posėdžio metu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. sausio 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas buvo įdarbintas įmonėje apsaugos darbuotoju, darbuotojas pasirašytinai susipažino su įmonės norminiais aktais (t. I, b. l. 88–92), 2017 m. gruodžio 16 d. darbo metu ieškovas nukentėjo – ieškovui diagnozuoti (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 5 d. buvo priimtas nelaimingo atsitikimo darbe aktas (t. I, b. l. 99–101, 104), darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2019 m. lapkričio 20 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (t. I, b. l. 88–89), ieškovas 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl neturtinės žalos iš atsakovės išieškojimo, kuri 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-4966 (toliau – sprendimas) jo prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinimo (t. I, b. l. 64–68).
DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Iš aukščiau pateiktos teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad neturtinę žalą atlygina tik už žalą atsakingas asmuo, pagal DK nuostatas – darbo pareigų pažeidimą padaręs asmuo. Ieškovo teigimu, jis darbdavės nebuvo apmokytas kaip jam elgtis smurto atveju darbo metu, kaip sulaikyti besipriešinantį asmenį, jam nebuvo keliama kvalifikacija, vedami fizinio pasirengimo kursai, bendravimo su nusikaltėliais apmokymai, neatliekami kiti parengiamieji apmokymai tokiam darbui, be to, jis buvo į darbą iškviestas antrą parą iš eilės, dėl ko jis negalėjo tinkamai orientuotis tokio pobūdžio darbe, todėl mano, kad darbdavė jam turi atlyginti neturtinę žalą dėl 2017 m. gruodžio 16 d. darbe įvykusio incidento metu jo patirtos traumos, tuo tarpu atsakovės teigimu, incidento metu įmonė jokių jai tenkančių pareigų nepažeidė, nes ieškovo patirtą traumą sąlygojo trečiojo asmens, su kuriuo ieškovas susigrūmė, ir paties ieškovo veiksmai (trečiojo asmens užkritimas ieškovui ant kojos pačiam ieškovui inicijavus grumtynes). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieš įsidarbindamas pas atsakovę ieškovas 2017 m. sausio 19 d. užpildė darbuotojo anketą, kurioje pats nurodė, jog nuo 2004 m. iki 2010 m. dirbo Lietuvos kariuomenės karo policijoje, nuo 2013 m. ir anketos pildymo metu dirba Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, turi apsaugos darbuotojo pažymėjimą (t. I, b. l. 93–96), vadinasi, tiek pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ieškovo eitas kitas pareigas, ieškovas turėjo žinias, pasirengimą ir gebėjimus dirbti apsaugos darbuotojo darbą, iki ginčo įvykio pas atsakovę ieškovas jau buvo išdirbęs beveik metus, įrodymų, kad būtų kreipęsis į darbdavę dėl tam tikrų jo darbo pareigų išaiškinimų, byloje nėra, taigi, nepagrįstai ieškovas teigia nežinojęs kaip reikia elgtis konfliktinių situacijų metu, o ieškovo nurodyta aplinkybė apie jo darbą antrą parą iš eilės ginčo išsprendimui reikšmės neturi. Iš į bylą pateikto incidento vaizdo įrašo (t. I, b. l. 139) aiškiai matyti, kad kojos traumą ieškovas patyrė tuomet, kai jis pats užsipuolė sėdėjusį ant sofos kazino lankytoją (inicijavo grumtynes), pastarajam ieškovą kalbinant, tačiau fiziniu būdu niekaip su ieškovu nekontaktuojant, ieškovo traumą sąlygojo pirmiausia jo paties nesusivaldymas ir kovinių veiksmų panaudojimas siekiant sulaikyti tuo metu nesipriešinantį asmenį, taigi, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas neturėjo pagrindo fizinės prievartos naudojimui, kadangi tuo metu, kai jis nusprendė panaudoti fizinės prievartos priemones, sėdėjęs ir tik ieškovą kalbinęs asmuo nekėlė grėsmės nei objekto, nei ieškovo, nei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei; su papildomai ir įmonės teisės aktuose įtvirtintais pagrindais fizinės prievartos naudojimui ieškovas buvo susipažinęs dar ir pasirašytinai (t. I, b. l. 92, 125–128). Teismas visiškai sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamoje situacijoje aukščiau aptarti ieškovo veiksmai buvo pertekliniai ir neatitiko kovinių veiksmų panaudojimo sąlygų, policijos pareigūnai jau buvo iškviesti į vietą, kazino lankytojas ieškovui nesipriešino ir fiziniu būdu su juo nekontaktavo, taigi, įvykusių grumtynių metu ieškovo patirtai traumai įtakos turėjo ir jo paties aukščiau aptartas elgesys (nepagrįstai nuspręsta panaudoti fizinė jėga), ir kazino lankytojo užkritimas jam ant kojos, darbdavė jokių darbo pareigų nepažeidė, byloje nenustatytos sąlygos darbdavės atsakomybei kilti, todėl pagrindo ieškinio tenkinimui nėra.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.
Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 726 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 87, 171–174). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo A. Ž. (A. Ž.) ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-4966 laikyti netekusiu galios.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EKSKOMISARŲ BIURAS“ (į. k. 122755433) iš ieškovo A. Ž. (A. Ž.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė