Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-106-282/2019

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00147-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,               teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, N. M. atžvilgiu nutraukta.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       2018 m. rugpjūčio 2 d. N. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1313-2018 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, vykdydamas darbdavio funkcijas, grūdų sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 1 d. 9.05 val. leido nelegaliai dirbti P. A. pagalbiniu darbininku. Ūkininkas N. M. darbuotojui P. A. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento apie jo priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Ūkininkas N. M., darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad visi jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais N. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2.       Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, N. M. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad su P. A. darbo sutartis nebuvo sudaryta ir nei darbdavys, nei darbuotojas jos sudaryti neketino.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą: N. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pažeidus DK 42 straipsnio 1–2 ir 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir paskirti jam administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos ribose.

4.       Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu nesutinka, nes nebuvo pakankamai ištirtos visos faktinės administracinio nusižengimo bylos aplinkybės ir įrodymai, taip pat nebuvo vadovautasi teismų praktika, teismo priimtas sprendimas neteisingas ir nepagrįstas bei prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

5.       Teigia, kad apylinkės teismo skundžiamame nutarime nustatyta aplinkybė, kad su „P. A. darbo sutartis nebuvo sudaryta ir nei darbdavys, nei darbuotojas jos sudaryti ir neketino”, Institucijos manymu neatitinka tikrovės. Nurodo, kad apylinkės teisme N. M. parodė, kad P. A. jis norėjo ir siekė ūkyje įdarbinti su juo pasirašant darbo sutartį, tačiau tam prieštaravo pats P. A.. Be to, N. M. teismo posėdžio metu nurodė P. A. darbo pagal paslaugų kvitus priežastį – P. A. iš „Darbo biržos“ (dabar – Užimtumo tarnyba) gauna bedarbio pašalpą, o jam įsidarbinus šių išmokų jis netektų.

6.       Institucija pažymi, kad neplaninio patikrinimo metu grūdų sandėlio teritorijoje buvo rastas dirbantis P. A., kuris užsilipęs kopėčiomis, remontavo žemės ūkio techniką. Vėliau buvo nustatyta, kad tai yra grūdų valymo įrengimas, todėl vadovaujantis 2013 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 218 „Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą“ P. A. darbas privalėjo būti įformintas pogrupio kodu Nr. 1708 „žemės ūkio technikos priežiūros paslaugos“. Be to, minėto paslaugų kodo 3) punktas nurodo, kad „šios paslaugos teikiamos tik pavaduojant darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį ar paslaugos gavėją, kuris pats tiesiogiai atlieka šiuos darbus (darbuotojui ar paslaugos gavėjui sergant ar atostogų laikotarpiu, paslaugų gavėjui išvykus iš ūkio dėl objektyvių priežasčių ar darbuotojui nesant darbe dėl objektyvių priežasčių, pravaikštos ar nušalinimo nuo darbo)“.

6.1.       Apeliantas nurodo, kad A. S., pateiktame pirminiame savo paaiškinime raštu nurodė, kad „pas ūkininką N. M. visą buhalterinę apskaitą veda ji, A. S.. Pildo visas pravaikštas, neatvykimus į darbą esant reikalui. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ūkyje dirbo visi darbuotojai, niekas neturėjo nedarbingumo, išeiginių dienų, išskyrus S. K., kuri šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Kasmetinių atostogų taip pat nei vienas darbuotojas neturėjo“. Apklausta apylinkės teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad ūkyje yra įdarbinti 3 mechanikai, kurie yra atsakingi už sugedusios technikos remontą. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad ūkininkas N. M. buvo sandėlyje prie grūdų valymo įrengimo, kurį remontavo P. A. Institucijos manymu, P. A. negalėjo atlikti grūdų valymo įrenginio remonto (P. A. grūdų valymo įrengimą galėjo remontuoti: pavaduodamas darbuotoją nesantį darbe; įdarbintas pagal darbo sutartį ir tinkamai instruktuotas bei specialiai turintis tinkamą kvalifikaciją, specialiai apmokytas darbuotojas).

7.       Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kad apylinkės teisme P. A. parodė, kad jis patikrinimo dieną dirbo prie grūdų valymo, o sugedus grūdų valomajai ją remontuoti ėmėsi pats, nepranešęs ūkininkui N. M. 

7.1.       Priešingai nei apklausiamas apylinkės teisme, P. A. savo paaiškinime nurodė, kad „N. M. jo paprašė sutvarkyti jam priklausančią grūdų valomąją mašiną. Paaiškino, kad gali atsiskaityti pagal kvitų sistemą. Apžiūrėjęs įrengimą jis nustatė, kad yra sudilusi „varančioji žvaigždė“. Į darbą atvyko ūkininko žodiniu nurodymu, nuo 8.00 val. Prieš darbo pradžią paslaugų kvito nepasirašė ir jo kopijos negavo. Su ūkininku sutarta, kad už valandą bus mokama (duomenys neskelbtini) Eur. Įrengimas buvo ūkininkui priklausančiame sandėlyje“. Šias P. A. paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie bylos N. M. ūkyje pridėtas filmuotas vaizdo–garso įrašas, paslaugų kvito Nr. (duomenys neskelbtini) antras egzempliorius.

8.       Institucija skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime apylinkės teismas nepasisakė, ar P. A. remontavo žemės ūkio techniką, ar įrengimą, ar galima pagal paslaugų kvitą teikti tokią paslaugą, ar ne, bei ar padaryti pažeidimai (trūkumai) pildant kvitą yra esminiai ir jį daro negaliojantį.

9.       Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, Institucija mano, kad yra visi darbo sutarties tarp N. M. ir darbuotojo P. A. požymiai: sutarta dėl darbo vietos, darbo užmokesčio, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu, bei nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, N. M. veika buvo pagrįstai kvalifikuota kaip nelegalus darbas.

10.       Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą N. M. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimą nepakeistą. Atsiliepime N. M. pritaria skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytoms išvadoms dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, nepritaria Institucijos apeliacinio skundo argumentams dėl jo veikoje esančio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje požymių.

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados

11.       ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

12.       ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

13.       Teismų praktikoje yra nurodoma, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylą, pradėtą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, N. M. nutraukė nustatęs, kad  N. M. su P. A. nesudarė ir neketino sudaryti darbo sutarties.

15.       N. M. apylinkės teismo posėdžio metu su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutiko ir paaiškino, kad „priėmė į darbą savo ūkyje P. A. pagalbiniams darbams, grūdų kasimui ir kt., buvo sutartas atlygis (duomenys neskelbtini) Eur į valandą. Darbininko priėmimas buvo įformintas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitu. Patikrinimo dieną P. A. dirbo ne pirmą darbo dieną, o antrą ar trečią. Paslaugų kvitą pildė buhalterė, antras egzempliorius kvito nebuvo išduotas P. A.. Paslaugų kvitai nebuvo pasirašyti. [...] Visi rasti trūkumai pildant kvitus ištaisyti – jie pasirašyti, antras egzempliorius buvo atiduotas darbuotojui, „Sodrai“ pranešta įstatymo nustatytu laiku, mokesčiai sumokėti“ (b. l. 119). Liudytojas P. A., duodamas parodymus pirmos instancijos teisme, nuosekliai tvirtino, kad „jis pradėjo dirbti, dirbo įvairius darbus – daugiausiai tvarkė sandėlius, valė grūdus, kasė juos į valomąją mašiną. Patikrinimo metu jis dirbo trečią dieną. Priimant į darbą jam siūlė sudaryti darbo sutartį, tačiau jis atsisakė, nes buvo registruotas darbo biržoje. [...] Jam pasakė, kad dirbs pagal paslaugų kvitus. Jis sutiko, sutarė dėl (duomenys neskelbtini) Eur už valandą mokestį. Patikrinimo dieną pradėjus valyti grūdus, sugedo valomoji. Jis nustatė, kad yra sudilusi žvaigždė. Norėjo ją pakeisti, atsukinėjo ir tuo metu jį rado darbo inspekcijos darbuotojai. Jie buvo su policijos pareigūnais. Jis išsigando ir jam liepė tuoj pat rašyti pasiaiškinimą. Nurodo, kad paaiškinime jis neteisingai parašė, kad N. M. jo prašė remontuoti grūdų valomąją. Neteisingai sakė ir dėl atlyginimo, kad jam mokės po (duomenys neskelbtini) Eur už valandą“ (b. l. 120). Liudytoja A. S. apylinkės teismui parodė, kad „ji dirba buhaltere ir pati užpildė paslaugų kvitą su P. A.. Jis buvo priimtas pagalbiniu darbuotoju, dirbo įvairius darbus, grūdų kasimo, valymo, tvarkymo ir pan., taip dirbo ir prieš dvi dienas iki patikrinimo ir patikrinimo dieną. Kvitai nebuvo pasirašyti ir antras egzempliorius buvo pasilikęs buhalterijoje, tačiau visi būtini duomenys kvite buvo surašyti“ (b. l. 120). Iš P. A. pirminio paaiškinimo matyti, kad N. M. jo paprašė sutvarkyti jam priklausančią grūdų valomąją mašiną, paaiškino, kad gali atsiskaityti pagal kvitų sistemą. Jis nustatė, kad įrenginyje sudilo varančioji žvaigždė. Į darbą atvyko ūkininko žodiniu nurodymu, nuo 8 val. Prieš darbo pradžią paslaugų kvito nepasirašė ir negavo jo kopijos. Susitarė su ūkininku, kad jam už valandą bus mokama (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 11). Priešingai nei teisme, N. M. pirminiame paaiškinime teigė, kad jis neteisingai užpildė paslaugų kvitus, nes neįsigilino į įstatymą, gailėjosi pažeidęs įstatymą (b. l. 12). A. S. savo paaiškinime nurodė, kad nurodytu laiku ūkyje dirbo visi darbuotojai (b. l. 24).

16.       Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios fotolentelėje Nr. 5 užfiksuoto žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito Nr. (duomenys neskelbtini), paslaugų kvitas pradėtas pildyti 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų kvite patikrinimo metu buvo užpildyti šie rekvizitai: Paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo vardai, pavardės, asmens kodai (nėra jų parašų), pildymo data, paslaugų teikimo datos (nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.), paslaugų pogrupio kodai (jų pavadinimai) (1110, kitos paslaugos, susijusios su žemės ūkio produktų sutvarkymu), matavimo vnt. (val.), įkainis (Lt/vnt.) (duomenys neskelbtini). Be to, už dvi atliktas paslaugas (nuo 2018 m. liepos 30 d. – 31 d.) užpildyta suteiktų paslaugų apimtis ir trukmė (po 8 val.), apskaičiuota ar sutarta atlygio suma (Lt) (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Iš 2019 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pateikto užpildyto paslaugų kvito matyti, kad paslaugų kvite visi būtini rekvizitai yra tinkamai užpildyti, pasirašyti, 2018 m. rugpjūčio 3 d. P. A. yra išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur dirbant nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Pastebėtina, kad paslaugų kvite teikiant paslaugas 2018 m. rugpjūčio 3 d. yra nurodytas kitas paslaugų pogrupio kodas ir paslaugų pavadinimas – 1703 sandėlių ruošimas naujo derliaus produkcijai (b. l. 112). 2018 m. rugsėjo 7 d. pateiktoje VSDFV pranešime apie asmenų suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus nustatyta, kad P. A. dirbo pas N. M. 2018 m. rugpjūčio 1-3 d. (b. l. 89). Taip pat, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame VSDFV pranešime apie asmenų suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus nustatyta, kad P. A. dirbo ir 2018 m. liepos 30–31 d. (b. l. 115).

17.       Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tarp ūkininko N. M. ir P. A. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie buvo pagrįstai įforminti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimu pagal paslaugų kvitus. 2018 m. liepos 30 d. paslaugų kvitu buvo susitarta dėl visų būtinų darbo sąlygų, t. y. dėl paslaugų teikimo datos, konkretaus darbo funkcijų ir sąlygų, mato vnt., valandinio užmokesčio. Iš patikrinimo metu pateikto paslaugų kvito matyti, kad visi būtini paslaugų kvito rekvizitai, patvirtinti 2013 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. A1-74/3D-140, buvo tinkamai užpildyti (išskyrus parašus prie paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo bei atlygio mokėjimo būdas), iš paslaugų kvito bei pateikto galutinio užpildyto paslaugų kvito galima nustatyti, dėl kokių paslaugų teikimo/atlikimo buvo susitarę N. M. ir P. A.. Taip pat šiuos duomenis patvirtina tiek N. M., tiek P. A. parodymai apylinkės teisme, kad jie nesiekė sudaryti darbo sutarties, o susitarė dėl teikiamų paslaugų. N. M. įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai pranešė VSDFV apie P. A. darbinę veiklą pagal paslaugų kvitus. Vien ta aplinkybė, kad jis darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu buvo rastas remontuojantis sugedusią grūdų valomąją mašiną bei paslaugų kvite neįrašius dėl šio atliekamo darbo atitinkamo paslaugų kodo (1708), nekeičia P. A. ir N. M. susitarimo, nes gedimas nebuvo ir negalėjo būti iš anksto numatytas, todėl logiška, kad grūdų valomosios mašinos gedimo šalinimas nebuvo iš anksto įrašytas į paslaugų kvitą. Be to, nors N. M. ir P. A. paaiškinimuose nurodytos kai kurios aplinkybės ir skiriasi nuo aplinkybių, kurias jie nurodė teismo posėdyje, tačiau ir paaiškinimuose jie nenurodė, kad buvo susitarę dėl nuolatinio darbo, nes abu nurodė, kad P. A. pagal paslaugų kvitus teikė sutartas paslaugas.

18.       Nustačius, kad ūkininkas N. M. su P. A. susitarė dėl paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitus, apie tai N. M. informavo VSDFV, konstatuojama, kad N. M. veiksmuose nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo byla N. M. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. 

19.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                            Virginija Žindulienė