Civilinė byla Nr. 2A-560-302/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 42.10; 50.1; 50.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės,
sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Aurelijai Puzinienei,
atsakovams I. K. , K. K. , jų atstovei adv. Laimai Latvėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų K. K. , I. K. ir K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fushin“ ieškinį atsakovams K. K. , I. K. , K. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Fushin“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovų K. K. , I. K. ir K. K. vienašališką 2007-03-31 negyvenamųjų patalpų, esančių J.Basanavičiaus g. 2/15, Vilniuje, nuomos sutarties nutraukimą nuo 2007-12-05 neteisėtu, nutraukti 2007-03-31 negyvenamųjų patalpų J.Basanavičiaus g. 2/15, Vilniuje, nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų nuomininko iniciatyva, priteisti solidariai iš atsakovų 32 271,06 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai.
Nurodė, kad 2007-03-31 tarp ieškovo UAB “Fushin”, atstovaujamo direktoriaus L. Z. ir atsakovų K. K. , I. K. , K. K. , atstovaujamos įstatyminio atstovo K. K. , buvo sudaryta terminuota, atsakovams nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų 145,31 kv.m., esančių J. Basanavičiaus g. 2/15, Vilniuje, nuomos sutartis, kurios galiojimo terminas penkeri metai, nuo negyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, t.y. 2007-03-31. Ieškovas išnuomotose patalpose vykdė veiklą pagal sutartyje nustatytą paskirtį – kavinės veikla. 2007-12-05 ieškovo darbuotoja – administratorė Birutė Mazgelienė pateikė ieškovo vienasmeniam valdymo organui – direktoriui L. Z. atsakovų, pasirašyto 2007-11-10, rašto dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą kopiją, kuris darbuotojos buvo pasirašytas 2007-11-12 ir kuriuo atsakovai įspėjo ieškovą, kad nutraukia patalpų nuomos sutartį nuo 2007-11-30 pagal sutarties 5.2 p., tai yra, ieškovui pažeidus esmines sutarties sąlygas. Ieškovo direktorius negalėjo patekti į nuomojamas patalpas, kuriose liko ieškovui priklausantys daiktai, greitai gendantys maisto produktai, įmonės finansiniai dokumentai. Ieškovas neturėjo galimybės užfiksuoti elektros, vandens ir kitų energijos tiekėjų, su kuriais ieškovas buvo sudaręs tiekimo sutartis, matavimo prietaisų duomenų ir nespėjo nutraukti su tiekėjais sutarčių. Dėl atsakovų veiksmų ieškovas negalėjo vykdyti komercinės veiklos nuo 2007-12-05, tačiau atsakovai grąžino ieškovui kavinės patalpose likusias prekes ir turtą tik 2008-01-23. 2008-01-23 atsakovai ieškovui siūlė pasirašyti jų paruoštą turto priėmimo – perdavimo aktą, kurio tekste patvirtinama, kad šalys pretenzijų viena kitai dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir turto (jo apimties, sudėties ir kokybės) perdavimo neturi. Ieškovui atsisakius pasirašyti atsakovų pasiūlytą tokio turinio turto priėmimo – perdavimo aktą, atsakovai nepasirašė ieškovo paruošto patalpų apžiūros akto ir pradėjo reikšti ieškovui pretenzijas dėl patalpų. Atsakovai, pasinaudodami UAB “Fushin” darbuotojų Birutės Mazgelienės ir R. M. nesąžiningais veiksmais, vienašališkai, nesąžiningai ir neteisėtai nutraukė terminuotą patalpų nuomos sutartį. Atsakovai pažeidė įstatymą ir nuomos sutartyje nustatytą sutarties nutraukimo tvarką vienašališkai nutraukdami nuomos sutartį. Sutarties 5.2 p., 5.3 p. nustatyta nuomotojo teisė nutraukti sutartį, kai nuomininkas pažeidžia esmines sutarties sąlygas ir apie pažeidimus yra įspėtas raštiškai bei jam suteikiamas 7 kalendorinių dienų terminas pažeidimams pašalinti. Nepašalinus pažeidimų, sutartis gali būti nutraukta, apie jos nutraukimą pranešus prieš 15 kalendorinių dienų. Kitais atvejais nuomininkas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 180 kalendorinių dienų. Atsakovas vienašališkai atsisakęs vykdyti nuomos sutartį, kliudydamas ieškovui vykdyti patalpų nuomos sutartyje nurodytą veiklą, privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 14 117,65 Lt atsakovų negrąžintas nuomos mokestis, kuris nuomos sutartyje nustatyta tvarka buvo sumokėtas ir paliktas depozite už paskutinius nuomos mėnesius. Atsakovams neteisėtai nutraukus nuomos sutartį, ieškovo darbuotojai neteko darbo vietų, ieškovas, neturėdamas galimybių perkelti juos į kitą darbo vietą, jiems sumokėjo darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, kurios bendra suma sudaro 11 337,33 Lt. Ieškovas kavinės veiklai vykdyti 2007-01-24 Vilniaus m. savivaldybės administracijoje įsigijo licenciją Nr.A425 1013.26-EKDS už 900 Lt. Nematerialinis turtas nurašomas per 4 metus, likusi nepanaudota suma sudaro 693,97 Lt. Atsakovai 2008-01-23 perdavė ieškovui patalpose likusias prekes ir turtą, sudarant prekių ir turto kiekinį inventorizacijos aprašą. Atlikus buhalterinės inventorizacijos aprašą pagal įrašytų prekių buhalterinę kiekių sumą – sugedusių, nerealizuojamų, dingusių maisto produktų už 4 662,13 Lt, už antstolio ir advokato pagalbą, fiksuojant faktines aplinkybes ir sprendžiant darbuotojų atleidimo, prekių ir kito turto perdavimo, teisinių raštų surašymo klausimus – ieškovo išlaidų suma sudaro 1 460 Lt.
Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo nuostoliams atlyginti 21 794,58 Lt. Nurodė, kad jie neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukė prieš terminą teisėtai, laikydamiesi sutarties nuostatų. Ieškovo veiksmai eksploatuojant negyvenamąsias patalpas nesilaikant sutartyje numatytų reikalavimų yra neteisėti. Jie perdavė ieškovui patalpas 2007-04-10 perdavimo – priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad patalpos pilnai įrengtos, geros būklės, esantys įrengimai – veikiantys, inventorius, baldai bei visa įranga geros būklės, o ieškovas įsipareigojo išsaugoti jam patikėtą turtą, prireikus savo lėšomis ir jėgomis atlikti remonto darbus. Ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinę pareigą naudotis jam suteiktomis patalpomis pagal jų paskirtį bei neužtikrino, kad jos būtų tvarkingos, kiek tai liečia jų eksploatavimą, saugumą ir valymą. Dėl ieškovo sutartinių pareigų nevykdymo jiems buvo padaryti nuostoliai 21794,58 Lt. Ieškovai už grindų, sienų apdailos remontą sumokėjo 3407,20 Lt, už patalpų valymą 2145,25 Lt, vedinimo sistemos apžiūrą – 250 Lt, už jos rekonstrukciją -11 000 Lt, DC-405 Abloy durų traukos mechanizmo remontą – 270 Lt, žaliuzių remontą – 80 Lt, virtuvės ištraukimo gaubto ventiliacijos reguliatoriaus pakeitimą – 1398,30 Lt. Jie už 2007 m. 11 mėn. Sumokėjo AB “Rytų skirstomieji tinklai” už sunaudotą elektros energiją 881,46 Lt ir UAB “Vilniaus energija” už šildymo paslaugas 562,38 Lt.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir pripažino atsakovų K. K. , K. K. , I. K. vienašališką 2007 m. kovo 31 d. Negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. 4400-0174-8136:9892), esančių J. Basanavičiaus g. 2/15, Vilniuje, nuomos sutarties nutraukimą nuo 2007-12-05 neteisėtu. Nutraukė 2007 m. kovo 31 d. Negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. 4400-0174-8136:9892), esančių J. Basanavičiaus g. 2/15, Vilniuje, nuomos sutartį tarp ieškovo UAB „Fushin“ ir atsakovų K. K. , K. K. , I. K. , nuomininko UAB „Fushin“ reikalavimu. Priteisė solidariai iš atsakovų K. K. , K. K. , I. K. ieškovo UAB „Fushin“ naudai 32 271,06 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „Fushin“ atsakovų naudai 1443,84 Lt mokesčių.
Teismas sprendė, kad atsakovai įstatymo (Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1, 2 dalys) bei 2007-03-31 nuomos sutarties nustatyta tvarka bei sąlygomis neįspėjo raštiškai ieškovo apie būtinumą įvykdyti sutarties prievolę bei pašalinti pažeidimus bei nepranešė apie sutarties nutraukimą prieš terminą nuo 2007-11-30, nes ieškovo darbuotojas R. M. priėmė registruotą laišką, adresuotą kitai įmonei “Shinefesa”, o ne ieškovui, atsakovų pranešimą dėl sutarties nutraukimo priėmė neįgaliota ieškovo darbuotoja Birutė Mazgelienė.
Teismas, nustatęs, kad atsakovai net neketino rašytinio įspėjimo bei pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikti ieškovo direktoriui, po to, kai 2007-12-05 atsakovai, pakeitus durų spyną ir ieškovui netekus galimybės naudotis patalpomis pagal paskirtį, jau 2007-12-06 jie išnuomojo ginčo patalpas kitam nuomininkui – UAB “Shinefesa”, o ieškovo darbuotojai tapo UAB “Shinefesa” darbuotojais, padarė išvadą, kad atsakovai negalėjo nežinoti apie R. M. ir B. Mazgelienės ketinimus dirbti UAB “Shinefesa”, o minėtų ieškovo darbuotojų sąžiningumas informuojant ieškovą apie atsakovo įspėjimus kelia abejonių. Taigi teismas konstatavo, kad atsakovai negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukė neteisėtai (CK 6.497 str. 1 d., 3 d., Sutarties 5.3.p., 10.4.p., 10.3.p.).
Teismas, nustatęs, kad 2007-12-05 atsakovo K. K. iniciatyva buvo pakeista įėjimo lauko durų spyna, o ieškovo direktoriui buvo pasiūlyta paimti visus jam priklausančius daiktus ir apleisti patalpas, jam priklausantys daiktai buvo sudėti į sandėlį, ieškovas neteko galimybių naudotis negyvenamosiomis patalpomis pagal jų paskirtį ir sutarties sąlygas, ieškovo direktorius pateikė rašytinį reikalavimą nedelsiant nutraukti visus trukdymus ieškovui vykdyti pagal Sutartį komercinę veiklą, asmeniškai K. K. , 2007-12-06 atsakovai sudarė ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su kitu nuomininku – UAB “Shinefesa”, padarė išvadą, kad atsakovai kliudo naudoti daiktu – negyvenamosiomis patalpomis pagal paskirtį ir Sutarties sąlygas ir yra pagrindas nutraukti šalių sudarytą terminuotą nuomos sutartį nuomininko reikalavimu (CK 6.498 str.3 p.).
Kadangi atsakovai vienašališkai atsisakė vykdyti nuomos sutartį, kliudydami ieškovui vykdyti nuomos sutartyje nustatytą veiklą, todėl ieškovui dėl atsakovų kaltės patirtus nuostolius atsakovai privalo atlyginti visiškai. Teismas sprendė, kad nuomos sutartis laikytina nutraukta ieškovo (nuomininko) iniciatyva dėl atsakovų (nuomotojų) kaltės, todėl atsakovai privalo grąžinti ieškovui sumokėtą ir paliktą atsakovų depozite 14 117,65 Lt nuomos mokesčio už paskutinius nuomos mėnesius, taip pat iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 11 337,33 Lt ieškovo išmokėto darbo užmokesčio už priverstinę prastovą, 693,97 Lt už nepanaudotą licenciją, 4 662,13 Lt už sugedusius, dingusius, nerealizuotus maisto produktus bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl pareikšto priešieškinio teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog jų turėtos išlaidos dėl patalpų valymo, jų remonto, ventiliacinės sistemos gedimų remontas, patalpų smulkūs defektai, šaldytuvo gedimas yra ieškovo naudojimosi patalpomis bei įranga pasekmės. Atsakovai neįrodė, kad nuostoliai jiems padaryti dėl ieškovo kaltės, todėl laikė, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovų naudai jų nurodytus nuostolius (CPK 178 str., CK 6.247 str., 6.500 str.). Kadangi ieškovas nesumokėjo už 2007 m. lapkričio mėnesį suvartotą elektros energiją 881,46 Lt bei šilumą – 562,38 Lt, o jis privalo vykdyti sutarties prievoles ir sumokėti mokesčius už paslaugas, todėl iš jo atsakovų naudai priteistina 1 443,84 Lt (CK 6.38 str.).
Atsakovai K. K. , I. K. ir K. K. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o dalyje, kurioje priešieškinis patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neįvertino kiekvieno byloje esančio įrodymo ir jų visumos, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias nuomos teisinius santykius, nuostolių atlyginimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, nenustatė visų įspėjimo ir pranešimo apie sutarties prieš terminą nutraukimą įteikimo faktinių aplinkybių ir neįvertino jas patvirtinančių įrodymų. Pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.). Teismas klaidingai aiškino Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 10.4 p. nurodydamas, kad pagal šį sutarties punktą visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas, vykdant sutartį, įteikiami pasirašytinai kitos šalies įgaliotiems atstovams, nes sutarties sąlygose nėra numatytas šalių įsipareigojimas pranešimus įteikti jų įgaliotiems asmenims. Taip pat nėra sutarties šalių nustatyta, kas yra laikytinas jų įgaliotu atstovu ir nėra tokie įvardinti. Todėl įspėjimo ir pranešimo įteikimas paštu ir/ar pasirašytinai UAB „Fushin" direktoriaus pavaduotojui ir/ar administratorei visiškai atitinka nuomos sutarties sąlygas.
Atsakovai 2007-09-19 registruotu laišku išsiuntę ir 2007-09-21 pasirašytinai įteikę įgaliotam atstovui ir UAB „Fushin" direktoriaus pavaduotojui R. M. įspėjimą apie sutarties pažeidimą, o 2007-11-12 pasirašytinai įteikę įgaliotam atstovui ir direktoriaus pavaduotojui R. M. ir administratorei Birutei Mazgelienei pranešimus apie sutarties nutraukimą, padarė tai tinkamai, pagal nuomos sutarties sąlygas ir tvarką. Taigi teismo išvada, jog atsakovai įstatymo ir nuomos sutarties sąlygomis ir tvarka neįspėjo raštiškai ieškovo bei nepranešė jam apie sutarties nutraukimą nuo 2007-11-30, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad jie net neketino rašytinio įspėjimo bei pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikti ieškovo direktoriui, nes atsakovai su juo bendravo ir žodžiu reikalavo šalinti pažeidimus. Tačiau šalims susitarti dėl pažeidimų šalinimo nepavyko dėl ieškovo kaltės, būtent jis pažeidė iš nuomos sutarties kylančią pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi ir kooperuotis, o atsakovas šią pareigą vykdė tinkamai ir išnaudojo visas protingas galimybes pašalinti sutarties vykdymo sutrikimus.
Apeliantas nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas netinkamai, pažeisdamas sutarties sąlygas, naudojosi patalpomis ir įrenginiais, o teismo išvados, jog ieškovas netinkamai eksploatavo bei prižiūrėjo patalpas ir atsakovai dėl jo kaltės patyrė nuostolius, paremta kritiškai vertintinais liudytojos B. Mazgelienės parodymais, ignoruojant svarbius rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų apie ventiliacinės sistemos būklę bei jos rekonstravimo darbus.
Teismas nepagrįstai patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nepagrįstai patenkino jo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Savo sprendimo dėl nuostolių nepagrindė juos patvirtinančiais įrodymais, o apsiribojo atsakovų veiksmais padarytų nuostolių konstatavimu. Apeliantas nesutinka su teismo ieškovui priteista 4 662,13 Lt suma už sugedusius, dingusius ir nerealizuotus maisto produktus, nes ieškovo pateiktuose inventorizacijos aprašuose ir akte nenurodyti duomenys apie produktų trūkumą ar sugadinimą nei kiekybine, nei pinigine išraiška. Ieškovas iki sutarties nutraukimo ir vėliau – iki 2007-12-05 turėjo išsinuomotų patalpų raktus ir galėjo visas prekes paimti, tačiau to nepadarė, atsakovai dar iki 2008-01-23 prašė bei sudarė sąlygas ieškovui atsiimti jam priklausančius daiktus, taigi atsakovai negali atsakyti už ieškovo neapdairumo ir nerūpestingumo pasekmes. Apeliantai nesutinka su teismo priteistu 14 117,65 Lt nuomos mokesčiu, įmokėtu į atsakovų depozitą, ieškovui, nes buvo pervesta atsakovams 10 000 Lt atskaičius GPM 15 proc. Nepagrįsta 11 337,33 Lt suma už ieškovo išmokėtą darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, nes į šią sumą įeina ir atostoginiai ieškovo darbuotojams, kas sudaro 2 578,35 Lt. Ieškovo reikalavimas dėl 693,97 Lt už nepanaudotą alkoholio licenciją.
Teismas, spręsdamas šalių ginčą ir atsakomybės klausimus, neįvertino aplinkybės, kad ieškovas yra verslininkas, kuris užsiima ūkine komercine veikla ir siekia pelno, todėl jam taikytini griežtesni verslui taikytini kriterijai būti ypatingai rūpestingam, sąžiningam sutartiniuose santykiuose. Akivaizdu, jog ieškovas pažeidė nuomos sutartį, esminis jos pažeidimo faktas pagrįstas įrodymais, todėl ieškovas atsakingas už atsakovams padarytus nuostolius bendrai 20 350,75 Lt sumai.
Teismas, padarydamas išvadą, kad L. Z. nedalyvavo faktinių aplinkybių konstatavime, netinkamai vertino įrodymus: antstolio G. Mickaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris surašytas 2008-01-19, tačiau aplinkybės konstatuotos 2007-12-03, kuomet nurodytas asmuo įleido antstolį, atsakovus į patalpas.
Teismas turėjo vertinti 2008-03-21 Valstybinei mokesčių inspekcijai rašytus ieškovo darbuotojų paaiškinimus, kuriuose konstatuojama, kad darbo sutartyse oficialiai numatyta, kad už darbą jiems bus mokamas minimalus darbo užmokestis.
Teismas šiurkščiai pažeidė procesinės teisės normas, nes 2009-04-20 teismo posėdžio protokolas buvo surašytas po teismo sprendimo paskelbimo, taigi teismas neturėjo vertinti liudytojų paaiškinimų, užfiksuotų teisėjo nepasirašytame teismo posėdžio protokole.
Ieškovas UAB „Fushin“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsižvelgiant į apmokėtą už apeliacinį skundą žyminį mokestį (611 Lt), apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dalyje, susijusioje su priešieškinio reikalavimais, todėl kitoje dalyje teismo sprendimas nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas.
Apeliantai iškraipo teismo priimto sprendimo išvadas ir apeliacinį skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nenurodydami, kurios išvados prieštarauja surinktiems įrodymams.
Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai vienašališkai nutraukdami ginčo nuomos sutartį, nesilaikė nei įstatyme, nei nuomos sutartyje nustatytos tvarkos, t.y. nesikreipė į teismą dėl sutarties nutraukimo, neįspėjo raštiškai apie jos nutraukimą.
Teismo sprendimas, kad atsakovai neįrodė, kad nuostoliai jiems padaryti dėl ieškovo kaltės ir yra ieškovo naudojimosi patalpomis pasekmės, teisėtas ir pagrįstas.
Apeliantų argumentai dėl ieškovo patirtų nuostolių nepagrįsti, nes šie nuostoliai yra įrodyti rašytiniais įrodymais – buhalteriniais dokumentais.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas UAB „Fushin“ ir atsakovai K. K. , I. K. ir K. K. 2007-03-31 sudarė atsakovams nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių J.Basanavičiaus g. 2/15, Vilniuje, terminuotą nuomos sutartį, kurios galiojimo terminas penkeri metai, nuo negyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, t.y. 2007-03-31, kavinės veiklai (t. 1, b.l. 20-27). Atsakovai 2007-11-10 pranešimu vienasmeniškai nutraukė patalpų nuomos sutartį Nuomos sutarties 5.2 p. pagrindu – dėl ieškovo padarytų esminių sutarties pažeidimų (t. 1, b.l. 36). Ieškovas prašė pripažinti, kad nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, nes jis nepažeidė sutarties sąlygų ir taip pat atsakovai nutraukdami sutartį nesilaikė neterminuotos sutarties nutraukimo tvarkos. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovai nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, nes nesilaikė įstatyme ir sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos (Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 d. 3 d., Sutarties 5.3 p, 10.4 p., 10.3 p.).
Nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą
Galiojantys įstatymai bei pačios sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Net ir sutarties pažeidimo atveju turi būti dedamos maksimalios pastangos sutarčiai išsaugoti. Vienašalis sutarties nutraukimas yra įstatymo įtvirtinta adekvati nukentėjusiojo reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu, todėl, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgtina į Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusios šalies veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Pagal bylos duomenis, tokių išvadų daryti teismas neturėjo pagrindo. Nors pirmos instancijos teismas pagrindinį dėmesį sutelkė tirdamas ar atsakovai vienašališkai nutraukdami sutartį laikėsi nutraukimo tvarkos ir neanalizavo ar ieškovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir ar tokie pažeidimai buvo esminiai, tačiau teismo trūkumą negrąžinus bylos nagrinėti gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl kolegija pasisako dėl nurodytų aplinkybių.
Be nurodytų įstatymo nuostatų terminuotos sutarties vienašališkas nutraukimas gali būti ir pačioje sutartyje (Civilinio kodekso 217 straipsnio 5 d.). Šalys sudarydamos patalpų nuomos sutartį tokią galimybę numatė – sutarties 5-ame punkte numatyti atvejai, kai nuomos sutartį gali nutraukti nuomotojas. Atsakovai nurodė, kad jie sutartį nutraukė dėl ieškovo nevykdymo sutarties sąlygų, numatytų 5.2.4 p. – nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina patalpų būklę. Šiam sutarties pažeidimui įrodyti atsakovai pateikė ne tik savo paaiškinimus, bet ir Mokslinio techninio centro 2007-12-10 aktą (t. 2, b.l. 67), kuriame konstatuota, jog ginčo patalpose oro bendro ištraukimo ventiliacinė sistema ją tikrinant neveikė, o rūsio žemutinio aukšto oro bendro ištraukimo sistema dirba blogai, neveikia Clima Top sistemos kaloriferio reguliatorius. Šie vėdinimo sistemos pažeidimai atsirado dėl netinkamos įrangos priežiūros ir eksploatavimo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2007-12-05 patalpų perdavimo-priėmimo aktas (t. 2, b.l. 167-169), kuriame nurodyta apie ventiliacinės sistemos pažeidimus bei kitus patalpose esančius ar buvusių daiktų ir interjero daiktų trūkumus, tai pat ventiliacinės sistemos būklę patvirtina ir atsakovės I. K. bei UAB „Stanbud“ 2007-12-13 rangos darbų sutartis Nr. 0006, iš kurios matyti, kad buvo atlikti J.Basanavičiaus g. patalpose esančios vėdinimo sistemos rekonstrukcijos darbai ( t. 2, b.l. 128-132). Nuomojamų patalpų būklė 2007-12-03 yra fiksuota antstolio Gražvydo Mickaus faktinių aplinkybių konstatavimo 2008-01-19 protokole Nr. 120-08-01, kur konstatuota, jog virtuvės patalpose ant sienų, lubų, šaldytuvų matosi gelsvo atspalvio riebalų sluoksnis, sulaužyta galinio lango išorinių apsaugos žaliuzių rankena, sulaužyti indų plovyklose vandens maišytuvai, suskilusios kelios sienų ir grindų apdailos plytelių, vietomis suskilinėjusios laiptų medinės pakopos, konstatuoti kiti smulkūs pažeidimai (t 2, b.l. 8-16). Iš šių įrodymų darytina išvada, kad ieškovas netinkamai eksploatavo bei prižiūrėjo ventiliacinę sistemą, dėl ko ji faktiškai nustojo funkcionuoti, o taip pat patalpų naudojimo nuomos sutarties metu patalpoms padaryti nežymūs pažeidimai, kuriuos pagal nuomos sutarties sąlygas turėjo pašalinti ieškovas atlikdamas patalpose remontą (Sutarties 4.1 p.), tačiau ieškovo sutarties pažeidimų negalima laikyti esminiais sutarties sąlygų pažeidimais , o taip pat negalima daryti išvados, kad dėl patalpų nepriežiūros, kiek tai įrodyta paminėtais įrodymais, ieškovas tyčia ar dėl neatsargumo pablogino pačių patalpų būklę. Vėdinimo sistemos sugedimas dėl netinkamos eksploatacijos ir priežiūros nėra pačių patalpų būklės pabloginimas tiek, kad patalpų negalima būtų naudoti pagal paskirtį. Šios sistemos ir pačių patalpų atliktas valymas ir remontas per gan trumpą laiką, visi neigiami padariniai buvo pašalinti ir atsakovai galėjo išnuomoti patalpą kitam asmeniui, t.y. atsakovai neatsidūrė tokioje padėtyje, kada jų turtiniai interesai ženkliai nukentėtų. Todėl atsakovams nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, toks sutarties nutraukimas yra neteisėtas.
Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai netinkamai pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą, įteikdami pranešimą ieškovo direktoriaus pavaduotojui R. M. , nes šis pranešimas buvo išsiųstas UAB „Fushin“, o UAB „Shinefesa“ (t 2, b.l. 166), ir įteikimą pasirašė barmenas Mazgelis (t. 2, b.l. 161). Byloje esantis įspėjimas (t. 2, b.l. 18-19) įrodo, kad 2007-09-21 UAB „Fushin“ vardu priėmė R. M. , kuris įspėjimo įteikimo metu buvo atsakovo direktoriaus pavaduotojas, to neginčija ieškovas, t.y. bendrovės valdymo organo atstovas, jis priimdamas ieškovui adresuotą įspėjimą savo įgaliojimų neviršijo, o, be to, jo įgalinimus veikti UAB „Fushin“ vardu dar patvirtina ir byloje esantis įgaliojimas (t. 2, b.l. 184), todėl teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad įspėjimas apie nuomos sutarties netinkamą vykdymą ir sutarties nutraukimą buvo įteiktas neįgaliotam asmeniui. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad atsakovai netinkamai įspėjo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau dėl to sprendimo naikinti ar keisti šioje dalyje sprendimą nėra pagrindo, nes šiuo atveju įspėjimo tinkamas įteikimas nedaro sutarties nutraukimo teisėtu dėl kolegijos pripažinto sutarties nutraukimo neteisėtu, kadangi nebuvo sutarties esminių sąlygų pažeidimo (Civilinio kodekso 217 straipsnio 1, 2, 5 d.). Todėl iš esmės atsakovų skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl nuostolių atlyginimo
Pripažinus, kad atsakovai neteisėtai nutraukė patalpų nuomos sutartį, esant konstatuotai aplinkybei, kad ieškovas nesilaikė nuomos sutarties sąlygų tinkamai prižiūrėti tiek nuomojamas patalpas, tiek patalpose esančius įrengimus, atsakovai nesilaikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarkos – nesikreipė į teismą dėl šios sutarties nutraukimo (Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 d.) - ieškovui atsiranda teisė reikalauti nuostolių, kurie atsirado dėl neteisėto sutarties nutraukimo, atlyginimo Civilinio kodekso 6.256 straipsnio pagrindu. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovui nuostolius atsiradusius dėl darbuotojams išmokėto atlyginimo už prastovą, sugedusių, laiku nerealizuotų, dingusių maisto produktų, o taip pat grąžinti avansu sumokėtus nuompinigius. Šiuos nuostolius ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėto patalpų nuomos sutarties nutraukimo, tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Atsakovams nuo 2007-11-30 nutraukus nuomos sutartį ir neleidus ieškovui vykdyti kavinės veiklos, tą patvirtina visa eilė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – atsakovų 2007-11-10 raštas dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b.l. 36), antstolio Andriaus Bublio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b.l. 28), iš kurio matyti, kad ieškovo direktorius 2007-12-05 turimu raktu neatrakino ginčo patalpų durų, ieškovo atstovo 2007-12-07 siųstas atsakovams raštas dėl nuomos sutarties vykdymo (t. 1, b.l. 32), kuriame nurodyta, kad ieškovas nesutinka su nuomos sutarties nutraukimu, jau minėtas 2007-12-05 patalpų perdavimo-priėmimo aktas (t. 2, b.l. 167-169), iš kurio matyti, kad patalpos perduotos atsakovams ir kt., ieškovas kavinės darbuotojams už 2007 m. gruodžio mėnesį sumokėjo darbo užmokestį, nors darbuotojai nedirbo, o buvo priverstinėje prastovoje. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovas darbuotojams yra išmokėjęs 11 337,33 Lt darbo užmokesčio, tačiau iš byloje esančios pažymos apie darbuotojams išmokėtas darbo užmokestį ir kompensaciją už atostogas (t. 1, b.l. 68), matyti, kad darbuotojams už gruodžio mėnesį buvo išmokėta bendroje sumoje 7 052,13 Lt. Šią išmokėtą darbuotojams sumą patvirtina ir darbo užmokesčio žiniaraštis už tą patį mėnesį. Kitų duomenų, kad ieškovas butų išmokėjęs didesnę sumą, nėra. Teismas šiuos įrodymus neteisingai vertino ir nustatė neteisingai išmokėtas ieškovo sumas. Be to, kartu su darbo užmokesčiu darbuotojams buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, o trims darbuotojams ir atostoginiai, šios išmokos darbuotojams mokamos nepriklausomai nuo to ar jie buvo prastovoje ar ne, jų mokėjimas nėra susijęs su atsakovo netinkamu sutarties sąlygų vykdymu, todėl atsakovai už tokias ieškovo išlaidas neatsako (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Dėl išdėstyto teismas neteisingai vertindamas įrodymus ir netinkamai taikydamas nurodytą materialinės teisės normą neteisingai nustatė nuostolių, kuriuos patyrė ieškovas dėl darbuotojams išmokėto už prastovos laiką darbo užmokestį, dydį, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas ir priteista nuostolių suma mažintina, tenkinant apeliacinį skundą dalyje, iki 4 475,78 Lt [7 052,13 Lt – 22 578,35 Lt (kompensacija už nepanaudotas atostogas ir atostoginiai be privalomų mokėti valstybei ir SODRA mokesčių)].
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovai dėl neteisėtos sutarties nutraukimo privalo atlyginti ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl sugedusių, laiku nerealizuotų, dingusių maisto produktų. Tačiau kolegija nesutinka su teismo išvada, kad dėl šių nuostolių yra tik atsakovų kaltė. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie įrodo, jog dėl šių nuostolių yra dalinai kaltas pats ieškovas. Kaip jau nurodyta aukščiau, patalpos atsakovams buvo perduotos 2007-12-05 (t. 2, b.l. 167-169) ieškovo įgaliotam asmeniui bendrovės direktoriaus pavaduotojui R. M. (t. 2, b.l. 184), tą pačią dieną ieškovo direktoriui L. Z. buvo pasiūlyta paimti iš grąžintų atsakovams patalpų ieškovui priklausančius daiktus, tai fiksuota 2008-01-19 surašytame antstolio Gražvydo Mickaus faktinių aplinkybių protokole (t. 2, b.l. 21-22), tačiau ieškovo direktorius atsisakė paimti daiktus. Siūlymai ieškovui paimti daiktus buvo pakartoti 2007-12-12 (t. 2, b.l. 23), 2007-12-14 (t. 2, b.l. 20), tačiau ieškovas daiktus atsiėmė tik 2007-12-23, ką patvirtina prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašai ir aktas (t. 2, b.l. 28-41). Tokiu būdu ieškovas, perdavęs atsakovams patalpas ir nepaimtas iš perduotų patalpų daiktų, pats elgėsi nerūpestingai, nes su atsakovais nebuvo susitaręs dėl šių daiktų saugojimo, o, atvirkščiai, atsakovai ragino pasiimti ieškovui priklausantį turtą, todėl ieškovas yra pats dalinai atsakingas už daiktų dingimą ir jų sugedimą. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas elgėsi materialiai neatsakingai nuo 2007-11-30 neveikiančios kavinės vardu pirkdamas prekes po 2007-11-30, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos-faktūros (t 1, b.l. 159-161). Kolegijos vertinimu, tiek ieškovo, tiek atsakovo kaltė dėl šių nuostolių yra vienodo dydžio, todėl priteista teismo sprendimu suma mažintina pusiau (4 662,13 Lt : 2 =) 2 331,07 Lt, šioje nuostolių atlyginimo dalyje keičiant teismo sprendimą.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovai iš vis neatsako už nurodytų nuostolių atsiradimą. Teismas tinkamai spręsdamas šių nuostolių atlyginimo klausimą, tinkamai vertino tiek byloje esančius inventorizacinius dokumentus (t. 1, b.l. 114-131), tiek PVM sąskaitas-faktūras (t. 1, b.l. 137-158), bei šalių pasirašytus prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašus (t. 1, b.l. 132-136), iš kurių pagrįstai nustatė apie ieškovui negrąžintų prekių kiekį bei jų vertę. Nors apeliantai nesutinka su šiuo sprendimo motyvu, tačiau išskyrus abejones, išdėstytas skunde, jokių kitų įrodymų dėl šios teismo išvados neteisėtumo ir nepagrįstumo nepateikė.
Taip pat kolegija nesutinka, kad nepagrįstas teismo sprendimas dėl 693,97 Lt nuostolių priteisimo už nepanaudotą licenciją. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovams neteisėtai nutraukus patalpų nuomos sutartį, ieškovas negalėdamas naudotis patalpomis nutraukė kavinės veiklą, o taip pat negalėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais pagal išpirktą licenciją, todėl jo nuostoliai dėl nepanaudotos licencijos yra pagrįsti. Apelianto argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad licencija yra neterminuota, nekeičia teismo padarytos išvados, nes licencija išduodama prekiauti alkoholiniais gėrimais tik konkrečiose patalpose, o šiuo atveju tokios prekybos ieškovas išnuomotose patalpose negalėjo vykdyti atsakovams nutraukus patalpų nuomos sutartį.
Apeliantų argumentai, kad teismo sprendimas dėl ieškovo sumokėto nuomos mokesčio 14 117,65 Lt grąžinimo neteisėtas, yra nepagrįstas ir atmestinas. Apeliantai neginčija, kad ieškovas buvo sumokėjęs nuomos mokestį už nuomojamas patalpas į priekį į atsakovų depozitą. Nutraukus nuomos sutartį sumokėti nuompinigiai liko nepanaudoti ir atsakovų depozite laikomi nepagrįstai. Pagal byloje esančius kasos išlaidų orderius bei mokėjimo nurodymus ieškovas yra sumokėjęs atsakovams 65 882,33 Lt už patalpų nuomą (t.1, b.l. 41-67), o turėjo sumokėti 51 764,68 Lt, tokiu būdu į atsakovų depozitą yra sumokėta 14 117,65 Lt, kuriuos teismas pagrįstai priteisė ieškovui. Nors apeliantai nurodė, kad į nurodytą sumą įskaičiuota 2 000 Lt, kurie buvo sumokėti už patalpų nuomą už 2006 m., tačiau jų nurodyti įrodymai esantys pirmame tome 42-ame lape šios aplinkybės nepatvirtina, nes tokiu būdu nėra duomenų, kad atsakovai sumokėjo už 2007 m. sausio mėnesio nuomą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ne pirma, nes byloje yra duomenys, kad tarp šalių ir iki šios sutarties buvo sudaryta tų pačių patalpų nuomos sutartys (t. 1, b.l. 37-38).
Dėl išdėstyto sprendimas ieškinio dalyje yra keistinas ir atitinkamai mažintinos ieškovui priteistos sumos nuostolių atlyginimui aukščiau nurodytu būdu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.). Ieškovui priteistas nuostolių atlyginimas bendroje sumoje mažintinas iki 21 618,47 Lt, atitinkamai mažintinas ir priteistinas ieškovui žyminis mokestis [21 618,47 Lt x 3% + 236 Lt (du neturtiniai reikalavimai)=] 894,55 Lt, mažintinos priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 1 750 Lt, t.y. priteisiant iš advokatui sumokėtų 2 750 Lt (t. 1, 162-164, 168-169) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1,2,3 d., 98 straipsnio 1 d. ).
Pirmos instancijos teismas spręsdamas atsakovų priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo pažeidė materialinės teisės normas, reguliuojančias civilinę sutartinę atsakomybę ir procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas.
Kolegija konstatavo, kas ieškovas netinkamai eksploatavo bei prižiūrėjo ventiliacinę sistemą, dėl ko ji faktiškai nustojo funkcionuoti, o taip pat patalpų naudojimo nuomos sutarties metu patalpoms padaryti nežymūs pažeidimai, kuriuos pagal nuomos sutarties sąlygas turėjo pašalinti ieškovas atlikdamas patalpose remontą (Sutarties 4.1 p.), nors šių sutarties pažeidimų kolegija nelaikė esminiais sutarties sąlygų pažeidimais, tačiau konstatavus netinkamą sutarties sąlygų vykdymą iš ieškovo pusės, atsakovams atsiranda teisė reikalauti nuostolių, kurių atsakovai patyrė dėl ieškovo padarytų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovai neįrodė, jog dėl ventiliacinės sistemos sugedimo yra ieškovo kaltė, nesutikimo su sprendimu argumentai yra išdėstyti sprendžiant nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, todėl jie neatkartojami. Teismo padaryta išvada, kad atsakovai neįrodė, jog ventiliacinės sistemos rekonstrukcijos darbai buvo atlikti būtent ginčo patalpose, neatitinka byloje esančių įrodymų. Rangos darbų sutartis sudaryta tarp atsakovės I. K. ir UAB „Stanbud“ (t.2, b.l. 128-132) pagal šią sutartį sutarties šalių pasirašyta 2008-01-04 PVM sąskaita-faktūra (t.2, b.l. 74) bei pagal ją atlikti mokėjimai (t. 2, b.l. 75-76), kad ventiliacinė sistema buvo rekonstruota, rangos sutartyje ir PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodytas ginčo patalpų adresas – Basanavičiaus g. 2/15. Teismui nebuvo jokio pagrindo, nesant patikimų įrodymų, spręsti, kad ventiliacinė sistema galėjo būti rekonstruota kokiose nors kitose atsakovams priklausančiose patalpose. Vien tik ieškovo samprotavimai dėl šių aplinkybių, nepateikus juos pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindas abejoti atsakovų pateiktais įrodymais. Atsakovai už sistemos rekonstrukciją sumokėjo 11 000 Lt, tai yra atsakovų patirti nuostoliai ieškovui netinkamai vykdant nuomos sutarties sąlygas (Sutarties 4.1, 4.2, 4.3), todėl ieškovui pridavus patalpas nesutvarkius įrengimų (Sutarties 6.1 p.), ši suma priteistina atsakovams iš ieškovo.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų kolegija nesutinka su teismo sprendimu, kad ieškovai neįrodė, jog jų turėtos kitos išlaidos dėl patalpų valymo, jų remonto, patalpų smulkūs defektai, šaldytuvo gedimas yra ieškovo naudojimosi patalpomis bei įranga pasekmės. Ieškovas su atsakovais po patalpų nuomos sutarties sudarymo pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą (t.1, b.l. 25-27), kuriame yra nurodyta, kad visos patalpos yra geros būklės (plytelės nesuskilusios, nesubraukytos, grindys neatšokusios nuo pagrindo, visi įrengimai, sistemos veikiančios. Inventorius, baldai ir visa įranga taip pat geros būklės). 2007-12-05 patalpų perdavimo-priėmimo akte (t. 2, b.l. 167-169), pagal kurį patalpos buvo grąžintos atsakovams, fiksuoti ne tik ventiliacinės sistemos pažeidimai bei kitų patalpose esančių ar buvusių daiktų ir interjero daiktų trūkumai, nuomojamų patalpų būklė 2007-12-03 yra fiksuota antstolio Gražvydo Mickaus faktinių aplinkybių konstatavimo 2008-01-19 protokole Nr. 120-08-01, kur konstatuota, jog virtuvės patalpose ant sienų, lubų, šaldytuvų matosi gelsvo atspalvio riebalų sluoksnis, sulaužyta galinio lango išorinių apsaugos žaliuzių rankena, sulaužyti indų plovyklose vandens maišytuvai, suskilusios kelios sienų ir grindų apdailos plytelių, vietomis suskilinėjusios laiptų medinės pakopos, konstatuoti kiti smulkūs pažeidimai (t 2, b.l. 8-16). Kad šie pažeidimai padaryti ne ieškovui eksploatuojant išnuomotas patalpas byloje nėra paneigiančių įrodymų. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai ieškovui perdavė naudotis patalpas neatlikus einamojo remonto nereikšminga, nes ieškovas priėmė patalpas geros būklės (t. 1, b.l. 25-27), o tai, kad jis jas nuomojo tik 8 mėnesius, nepaneigia rašytiniais įrodymais fiksuotų pažeidimų patalpose. Be to, byloje yra duomenys, kaip 2006 metų nuomos sutartis (t. 1, b.l. 37-38), kurie leidžia spręsti, kad ieškovas patalpas nuomoja nuo žymiai ankstesnio laiko, su juo buvo sudaroma sutartis tolimesnei nuomai, ką nurodė atsakovai ir neneigė ieškovas.
Atsakovų pateikti į bylą rašytiniai įrodymai – išankstinė sąskaita-faktūra Nr. OAK 0000255 su apmokėjimo kvitu (t. 2, b.l. 68-69), PAM sąskaita-faktūra ADE Nr. 4246 su apmokėjimo kvitu (t. 2, b.l. 70-71), sąskaita GAA Nr. 0736152 su apmokėjimo kvitu (t. 2, b.l. 77) bei kitos sąskaitos su apmokėjimo kvitais (t. 2, b.l. 78-81) patvirtina atsakovų nurodytų darbų atlikimą valant virtuvės patalpas nuo susikaupusių taukų ir nešvarumų ant paviršių, remontuojant patalpų pažeistas sienų, grindų, laiptų pakopų vietas, remontuojant kitus įrengimus, kaip apsaugines žaliuzes ir t.t. pagal fiksuotus pažeidimus. Atsakovų nuostoliai dėl patalpų tvarkymo yra pagrįsti nurodytais įrodymais ir byloje nenuginčyti ieškovo, todėl yra pagrindas priteisti jo priešieškinyje nurodytus nuostolius, atsiradusius dėl patalpų remonto ir kitokių įrenginių tvarkymo – už grindų, sienų apdailos remontą – 3 407,20 Lt., patalpų valymą – 2 145,25 Lt, DC Abloy durų traukos mechanizmo remontą - 270 Lt, žaliuzių remontą – 80 Lt, virtuvės ištraukimo gaubto ventiliacijos reguliatoriaus pakeitimą – 1 398,30 Lt. Taip pat pripažintina atsakovų nuostoliais ir 250 Lt sumokėtų specialistui už vėdinimo (ventiliacijos) sistemos apžiūrą ir defektų nustatymą (t. 2, b.l. 72-73), bei 1 800 Lt išlaidų įrodymams byloje rinkti – apmokėjimas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 2, b.l. 82). Bendroje sumoje su ventiliacijos sistemos rekonstrukcijos išlaidomis (11 000 Lt) iš ieškovo priteistina 20 350,75 Lt, dėl nurodyto sprendimu priteistą nuostolių atlyginimą (1 443,84 Lt) padidinant iki 21 794,58 Lt. Padidinus atsakovams priteistiną nuostolių atlyginimą, didintinos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis už priešieškinį (21 794,58 Lt x 3%) 653,84 Lt ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 1 500 Lt (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2, 3 d., 98 straipsnio 1 d.).
Kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad teismo posėdžio protokolas buvo pasirašytas pažeidus Civilinio proceso kodekso 170 straipsnio 5 d. nustatytą terminą, tačiau šis pažeidimas nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 d.), o taip pat šis pažeidimas nėra pagrindas pripažinti dėl to sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Kolegija laiko, kad pažeidimas neįtakojo ir atsakovų teisės susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir pateikti dėl jo pastabas, ką atsakovai ir padarė 2009-05-18 pateikdami pastabas teismui (t.2, b.l. 224-225).
Atsakovė I. K. apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 750 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas K. K. 750 Lt atstovavimo išlaidų, bei 1 579,16 Lt žyminio mokesčio. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti atsakovui K. K. iš ieškovo 750 Lt atstovavimo išlaidų ir 653,84 Lt (21 794,58 Lt x 3%) žyminio mokesčio, atsakovei I. K. – 2 000 Lt atstovavimo išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kolegijos nustatytas išlaidų dydis atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš UAB „Fushin“ į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio, 93 straipsnio 2, 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti – priteistą solidariai iš atsakovų K. K. , K. K. , I. K. ieškovo UAB „Fushin“ naudai 32 271,06 Lt nuostolių atlyginimui sumažinti iki 21 618,47 (dvidešimt vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniolika litų, 47 cnt), 968,13 Lt žyminio mokesčio sumažinti iki 894,55 Lt, 2 750 Lt advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 1750 Lt;
priteistą iš ieškovo UAB Fushin“ atsakovų naudai 1 443,84 Lt padidinti iki 21 794,58 Lt, 62 Lt žyminio mokesčio padidinti iki 653,84 Lt, 700 Lt advokato pagalbai apmokėti padidinti iki 1 500 Lt. Patikslinti, kad nurodytos sumos priteistos atsakovams K. K. , K. K. , I. K. lygiomis dalimis.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Fushin“ K. K. 611 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 750 Lt atstovavimo išlaidų, I. K. 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ir 7,75 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims į valstybės biudžetą.
Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė
Kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis
Tatjana Žukauskienė