Civilinė byla Nr. e2A-285-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01294-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.5.21.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ dėl vykdomojo įrašo pakeitimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Interbesta“, uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“, antstoliui D. K., L. M., notarui E. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (šiuo metu – bankrutuojanti; bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomasis įrašas), nurodant, kad iš subsidiariai atsakingos skolininkės (įkaito davėjos) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ hipotekos kreditorės kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – KB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (teisių ir pareigų perėmėja UAB „EDS Invest“) naudai pagal sutartinės hipotekos sandorį, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2012 m. spalio 5 d. Vilniaus m. 21-ame notarų biure, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), subsidiariai išieškotinas skolinis įsipareigojimas yra 1 375 480,68 Eur ir 363,18 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, panaikinant vykdomajame įraše numatytas iš subsidiariai atsakingos skolininkės (įkaito davėjos) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad UAB „EMILĖ“ ir KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. spalio 4 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00389 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolino UAB „EMILĖ“  3 951 000 Lt (1 144 288,69 Eur). Prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui 2012 m. spalio 5 d. tarp UAB „EMILĖ“, KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pasirašyta sutartinė hipoteka (toliau – Sutartinė hipoteka), kuria KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai buvo įkeistas UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantis turtas. KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EMILĖ“  2012 m. spalio 5 d. sudarė sutartinį įkeitimą, kuriuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai buvo įkeista UAB „EMILĖ“ priklausanti nuomos teisė. Tarp KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „EMILĖ“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir L. M. 2013 m. gegužės 10 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl Sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, kuriuo buvo papildyta Sutartinė hipoteka ir KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ papildomai buvo įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir L. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: a) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); b) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

3.       Tarp UAB „EMILĖ“ ir UAB „Interbesta“ 2013 m. gruodžio 31 d. sudaryta trišalė skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartis, pagal kurią UAB „Interbesta“ perėmė visas teises ir pareigas į UAB „EMILĖ“  8 263 607,41 Lt (2 393 306,13 Eur) skolą atsakovei KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bei perėmė visas reikalavimo teises į UAB „EMILĖ“ turėtą 1 454 400 Lt (421 223 Eur) pajinį įnašą, tame tarpe visas UAB „EMILĖ“ teises ir pareigas pagal Paskolos sutartį bei UAB „EMILĖ“ reikalavimo teises į 632 160 Lt (183 086,19 Eur) pajinį įnašą. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. sutartį 8 263 607,41 Lt (2 393 306,13 Eur) skolą KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė 8 176 137,16 Lt (2 367 973 Eur) negrąžinta paskolos suma, 84 592,21 Lt (24 499,60 Eur) palūkanų ir 2 878,04 Lt (833,54 Eur) delspinigių. Po 2013 m. gruodžio 31 d. sutarties pasirašymo Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui sudaryta Sutartinė hipoteka liko galioti, padarius jose atitinkamus pakeitimus, pakeičiant skolininką iš UAB „EMILĖ“ į UAB „Interbesta“. Kadangi UAB „Interbesta“ neįvykdė prievolių pagal Paskolos sutartį, 2016 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras A. N. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 375 480,68 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo.

4.       Nurodė, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus. Svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturintis asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką (kaip bendraskolis), nelaikomas atlikęs neteisėtus veiksmus, jeigu neapmokėjo skolos per nustatytą terminą nuo pranešimo įteikimo jam dienos, todėl jam asmeniškai nekyla civilinė atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir skolininko kreditorius dėl to kreipėsi į teismą ar notarą. Mano, kad dėl šios priežasties neturi pareigos mokėti priskaičiuotų kompensuojamų palūkanų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad pagal vykdomąjį įrašą yra priverstinai išieškoma hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo suma su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkės UAB „Interbesta“ hipotekos kreditorei KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal sutartinės hipotekos sandorį, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Subsidiariai su skolininke atsakingi asmenys įkaito davėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „EMILĖ“ ir L. M.. Išieškoma 1 375 480,68 Eur skola ir 6 proc. metinės palūkanos, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsniu, taip pat notarinės išlaidos.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija vykdomojo įrašo teisėtumą dėl 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš jos, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019 ir 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 pateiktais išaiškinimais

8.       Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 buvo pasisakoma ne dėl CK 6.210 straipsnio taikymo, o dėl galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į specialiojoje normoje nustatytą sąlygą, t. y. kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų, taip pat ir procesinių, už visas įmonės prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimas, nurodė, kad kai pats skolininkas neturi pareigos mokėti procesines palūkanas kreditoriui, tai išieškoti jas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto nėra teisinio pagrindo.

9.       Ieškovė nenurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti tiriama asmens nemokumo faktinė aplinkybė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012.

10.       Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės argumentą, kad subsidiariai su skolininke atsakingi asmenys įkaito davėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „EMILĖ“ ir L. M. yra atleisti nuo palūkanų mokėjimo dėl jų nemokumo.

11.       Teismas nurodė, kad kasacine tvarka peržiūrėtoje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019, kuria remiasi ieškovė, nėra spręstas klausimas dėl prievolės mokėti 6 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, kurios yra išieškotinos CK 6.210 straipsnio pagrindu.

12.       Nors ieškovė nurodė, kad ji neturi pareigos atsakyti savo turtu už tai, kad skolininkė nemoka skolos ir dėl to UAB „Interbesta“ skaičiuojamos palūkanos, tačiau, teismo vertinimu, toks jos teiginys neatitinka prievolės prigimties (paskolos teisinio santykio esmės) ir visiško nuostolių kompensavimo principo. CK 4.174 straipsnio 2 dalis numato, kad hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, jog netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. Teismo vertinimu, įstatyme yra numatytas leidimas užsitikrinti prievolę ir dėl netesybų. Kasacinis teismas nurodė, kad pagal CK 4.174 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2012 m. liepos 1 d., hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad visų rūšių hipoteka (išskyrus maksimaliąją) užtikrinamas tik pagrindinio reikalavimo ir iš jo atsirandančių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kaip atlygio už pinigų naudojimą, išieškojimas. Dėl nuostolių, atliekančių minimalią kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, kitų nuostolių, netesybų ar dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto daikto turėtų išlaidų atlyginimo užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu turi būti sudaroma maksimalioji hipoteka – hipotekos sandoryje šalys gali susitarti dėl netesybų ir hipotekos kreditoriaus nuostolių, patirtų nevykdant hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu (CK 4.174 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015).

13.       Teismas nustatė, kad KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EMILĖ“  2012 m. spalio 5 d. sudarė Sutartinę hipoteką (maksimaliąją). Pagal maksimalios Sutartinės hipotekos Specialiųjų sąlygų 7.2 punktą maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikintos prievolės neįvykdymo ir(ar) netinkamo įvykdymo atlyginimas, suma yra 2 007 645,97 Eur. Taigi, tiek įstatymas, tiek šalių sudaryta Sutartinė hipoteka, teismo vertinimu, leidžia iš ieškovės turto atlyginti hipotekos kreditoriaus nuostolius iki 2 007 645,97 Eur. Pagal vykdomąjį įrašą iš įkeisto turto priteista išieškoti 151 975,51 Eur delspinigių ir 363,18 Eur kitų išlaidų, todėl likusi suma, kuri gali būti skirta nuostolių atlyginimui, yra 1 855 307,28 Eur (2 007 645,97 Eur - 151 975,51 Eur - 363,18 Eur).

14.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Apeliantė sutinka, kad faktinės aplinkybės jos nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių, tačiau nesutiktina, kad kasacinis teismas paminėtoje byloje pasisakė tik dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas pasisakė tik tuo aspektu, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas negali būti atsakingas už didesnės sumos kreditoriui grąžinimą (išieškant iš jam priklausančio hipoteka įkeisto turto), nei yra atsakingas pats skolininkas, kuriam yra iškelta bankroto byla. Kasacinis teismas byloje taip pat nurodė, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką, jam asmeniškai nekyla civilinės atsakomybės už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir jis negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, o palūkanos pagal CK 6.37 straipsnį ir procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik esant prievoliniams teisiniams santykiams. Šią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pakartojęs civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019.

15.2.                      Ieškovės ir atsakovų prievoliniai santykiai nesiejo, juos siejo daiktinės teisės santykiai, todėl iš ieškovės procesinės palūkanos negali būti išieškomos.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovė nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015, pats savo sprendimą grindė paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad svetimo turto hipotekos atveju, esant maksimaliai hipotekai, įkaito davėjas atsako ir už skolininkui skaičiuojamas procesines palūkanas.

16.       Atsakovės bankrutavusi KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamos skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Ieškovė neteisingai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimą dėl svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybės apimties. Ieškovės akcentuojamas kasacinio teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 netaikytinas šioje byloje, nes jis pateiktas pagal faktines aplinkybes, kai pagrindiniam skolininkui buvo iškelta bankroto byla ir dėl to pasibaigė pagrindinio skolininko palūkanų mokėjimo prievolė. Nagrinėjamu atveju pagrindinis skolininkas yra veikianti bendrovė UAB „Interbesta“, kuriai nėra teisinio pagrindo stabdyti palūkanų skaičiavimą.

16.2.                      Svetimo daikto hipoteka gali užtikrinti pagrindinio skolininko mokėtinas palūkanas, kurios skirtos atlyginti kreditoriaus patiriamus nuostolius. Sutartinė hipoteka yra maksimalioji, kuria yra užtikrinama netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo įvykdymo atlyginimas, suma yra 6 932 000 Lt (arba 2 007 645,97 Eur) (Sutartinės hipotekos Specialiųjų sąlygų 7.2 punktas). Tiek CK 4.174 straipsnio 2 dalis, tiek ieškovės sudaryta maksimalioji turto hipoteka leidžia iš ieškovės įkeisto turto atlyginti hipotekos kreditoriaus nuostolius iki 2 007 645,97 Eur sumos. Sprendime pagrįstai įvertinta, kad pagal Vykdomąjį įrašą iš įkeisto turto priteista išieškoti 151 975,51 Eur delspinigių ir 363,18 Eur kitų išlaidų, vadinasi likusi suma, kuri pagal ieškovės sulygtą maksimaliosios hipotekos sumą gali būti skirta nuostolių atlyginimui yra 1 855 307,28 Eur.

16.3.                      Apeliantės ginčijamos palūkanos yra ne procesinės, bet skirtos kompensuoti hipotekos kreditoriaus nuostolius už negrąžinamą paskolą.

16.4.                      Ginčo Vykdomasis įrašas ir jame nurodytos pagrindinei skolininkei UAB „Interbesta“ skaičiuojamos kompensacinės palūkanos nepažeidžia ieškovės teisių. UAB „Interbesta“ pradelsus vykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, jai kyla pareiga ne tik grąžinti visą paskolos sumą, bet taip pat sumokėti kompensacines palūkanas. Vykdomajame įraše įkaito davėjos (ieškovės) duomenys nurodyti, kaip su skolininke UAB „Interbesta“ subsidiariai atsakingo asmens. Taigi, Vykdomuoju įrašu hipotekos kreditoriaus naudai iš ieškovės svetimo hipoteka įkeisto turto išieškoma suma (palūkanos) sutampa su pagrindinės skolininkės įsipareigojimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

18.       Byloje nustatyta, kad atsakovė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir trečiasis asmuo UAB „EMILĖ“ 2012 m. spalio 4 d. pasirašė Paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė paskolino UAB „EMILĖ“ 3 951 000 Lt (1 144 288,69 Eur).

19.       Tinkamam prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui atsakovė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „EMILĖ“ ir ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. spalio 5 d. pasirašė Sutartinę hipoteką (maksimaliąją), pagal kurią atsakovei KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo įkeistas UAB „EMILĖ“ ir ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Atsakovė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB  „EMILĖ“ 2012 m. spalio 5 d. sudarė Sutartinį maksimalųjį įkeitimą, kuriuo KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai buvo įkeista UAB „EMILĖ“ priklausanti nuomos teisė.

20.       KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „EMILĖ“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir L. M. 2013 m. gegužės 10 d. pasirašė susitarimą dėl Sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo – KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai papildomai buvo įkeisti ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir L. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: a) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); b) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

21.       Nustatyta, kad atsakovė, UAB „EMILĖ“ ir UAB „Interbesta“ 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė trišalę skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB „Interbesta“ perėmė visas teises ir pareigas į UAB „EMILĖ“ 8 263 607,41 Lt (2 393 306,13 Eur) skolą atsakovei KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, taip pat perėmė visas reikalavimo teises į UAB „EMILĖ“ turėtą 1 454 400 Lt (421 223 Eur) pajinį įnašą, įskaitant ir visas UAB „EMILĖ“ teises bei pareigas pagal Paskolos sutartį ir UAB „EMILĖ“ reikalavimo teises į 632 160 Lt (183 086,19 Eur) pajinį įnašą.

22.       Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. trišalę sutartį 8 263 607,41 Lt (2 393 306,13 Eur) skolą atsakovei KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė 8 176 137,16 Lt (2 367 973 Eur) negrąžinta paskola, 84 592,21 Lt (24 499,60 Eur) palūkanos ir 2 878,04 Lt (833,54 Eur) delspinigiai. Po trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutarties pasirašymo Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui sudaryta Sutartinė maksimalioji hipoteka liko galioti, padarius joje atitinkamus pakeitimus, t. y. pakeičiant skolininkę iš UAB „EMILĖ“ į UAB „Interbesta“.

23.       Nustatyta, kad UAB „Interbesta“ nevykdant prievolių pagal Paskolos sutartį, Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. 2016 m. birželio 29 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 1 375 480,68 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir 363,18 Eur notarinių išlaidų išieškojimo.

24.       Atsakovės KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“ 2018 m. vasario 8 d. pasirašė reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pardavė UAB „EDS Invest“ reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ir šios sutarties įvykdymą garantuojančią Sutartinę maksimaliąją hipoteką.

25.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar iš subsidiariai atsakingos skolininkės – įkaito davėjos (ieškovės) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ – gali būti išieškomos 6 proc. metinės palūkanos, pagrindinei skolininkei UAB „Interbesta“ nevykdant prievolių pagal Paskolos sutartį. Apeliantė (ieškovė) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos ieškinį panaikinti vykdomajame įraše padarytą įrašą, kad iš subsidiariai atsakingos skolininkės (įkaito davėjos) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, teigia, kad ją ir atsakovę UAB „EDS Invest“ siejo ne prievoliniai, o daiktinės teisės santykiai, todėl iš įkaito davėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ procesinės palūkanos negali būti išieškomos.

Dėl išieškojimo pagal sutartinės maksimaliosios hipotekos sandorį ribų

26.       CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnis įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.261 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus dėl piniginės prievolės pažeidimo patiriamus minimalius nuostolius, taip pat skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti.

27.       CK 4.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Svetimo turto hipotekos atveju, kai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinamas kito asmens skolinio reikalavimo įvykdymas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis), tokio daikto savininkas hipotekos kreditoriui atsako tik įkeistu daiktu (CK 4.195 straipsnis). Tai reiškia, kad įkeisto turto savininko atsakomybė kreditoriui ribojama įkeisto daikto kaina (verte), jei skolininkas ir įkeisto turto savininkas nesutampa. Tokiu atveju įkeisto turto savininkas atsako ne už visą įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-611/2021).

28.       CK 4.174 straipsnio 1 dalis nustato, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas. Hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka (CK 4.174 straipsnio 2 dalis). Maksimalioji hipoteka – nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma (CK 4.182 straipsnio 1 dalis).

29.       Nustatyta, kad paskolos davėja (kreditorė) UAB „EDS Invest“ (perėmusi reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ir Sutartinės maksimaliosios hipotekos sandorį iš KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“), paskolos gavėja UAB „Interbesta“ (perėmusi pradinės skolininkės UAB „EMILĖ“ teises ir pareigas) ir įkaito davėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, 2012 m. spalio 5 d. sudarydamos prievolių užtikrinimo sandorius, būtent ir susitarė dėl prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo maksimaliąja hipoteka.

30.       Maksimaliosios hipotekos ypatybė ta, kad sudarant sandorį nenurodomas konkretus (esamas ar būsimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos (CK 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis). Turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja ginčo teisenos tvarka. Maksimaliosios hipotekos sandoriu gali būti užtikrinama netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl to, kad hipotekos skolininkas neįvykdė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų ar juos įvykdė netinkamai, atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020). 

31.       Teisės doktrinoje nurodoma, kad maksimaliąją hipoteką paprastai šalys renkasi tada, kai nėra aiškus vykdytinos turtinės prievolės dydis ir šalys susitaria dėl turtinės prievolės maksimalios sumos, kurios sumokėjimas bus užtikrintas hipoteka. Tik maksimaliąja hipoteka gali būti užtikrinamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, netesybos ir nuostoliai. Tokios kompensuojamosios palūkanos gali būti sutartinės arba minimalūs nuostoliai, numatyti CK 6.210 straipsnyje, o taip pat procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnyje (Smaliukas A., ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI skyrius. Hipoteka. Vilnius: Justitia, 2013).

32.       Šalių sudarytos 2012 m. spalio 5 d. Sutartinės maksimaliosios hipotekos 7.1–7.2 punktuose nurodyta, kad hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 3 951 000 Lt (1 144 288,69 Eur), o maksimaliosios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės nevykdymo ir / ar netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas – 6 932 000 Lt (2 007 645,96 Eur). Taigi 2012 m. spalio 5 d. Sutartinės maksimaliosios hipotekos sandoriu buvo užtikrintas ne tik pačios paskolos ir už naudojimąsi paskola mokėtinų palūkanų grąžinimas, bet ir su Paskolos sutarties nevykdymu ir / ar netinkamu jos vykdymu susijusios netesybos ir nuostoliai, be kita ko, kreditorės (paskolos davėjos) UAB „EDS Invest“ minimalūs nuostoliai už piniginės prievolės termino praleidimą, kurių kompensavimo funkciją atlieka CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos.

33.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo argumentas, jog jai, kaip įkaito davėjai, ginčijamu notaro vykdomuoju įrašu nepagrįstai buvo nustatyta prievolė mokėti palūkanas, yra nepagrįstas. Minėta, kad šalims sudarius maksimaliąją hipoteką, įkaito davėjas subsidiariai kartu su pagrindiniu skolininku atsako įkeistu turtu tiek už pagrindinės skolos, mokėtinų palūkanų ir netesybų (delspinigių) pagal Paskolos sutartį mokėjimą, tiek ir už kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje, mokėjimą ta suma, dėl kurios sandorio šalys susitarė, sudarydamos prievolės užtikrinimo sandorį – sutartinę maksimaliąją hipoteką. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad notaro vykdomajame įraše esantis įrašas, jog iš subsidiariai atsakingos skolininkės (įkaito davėjos) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, be kitų mokėtinų sumų, išieškotinos ir 6 proc. palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos pagal CK 6.210 straipsnį, atliktas pagrįstai.

34.       Apeliantė, teigdama, kad iš jos, kaip įkaito davėjos, negali būti išieškomos vykdomajame įraše nurodytos procesinės palūkanos, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 ir joje pateiktais išaiškinimais, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką ir jis negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, o palūkanos pagal CK 6.37 straipsnį ir procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik esant prievoliniams teisiniams santykiams.

35.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepagrįstai remiasi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais. Visų pirma pažymėtina tai, kad paminėtoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį gali būti kreditoriaus reikalavimu išieškomos procesinės palūkanos, kai skolininkui, kurio skoliniai įsipareigojimai buvo užtikrinti nurodytos rūšies sutartine hipoteka, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą jos neskaičiuojamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, remdamasi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų, taip pat ir procesinių, už visas įmonės prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimas, konstatavo, kad kai pats skolininkas neturi pareigos mokėti procesines palūkanas kreditoriui, tai išieškoti jas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagrindinė skolininkė UAB „Interbesta“ yra veikianti bendrovė, kuriai nėra teisinio pagrindo stabdyti palūkanų skaičiavimo ir, atitinkamai, vadovautis apeliantės nurodoma kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012.

36.       Be to, prieš tai paminėti kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs dar ir dėl to, kad iš apeliantės turto ginčijamu vykdomuoju įrašu išieškomos palūkanos, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina atsakovės, nėra procesinės.

37.       Pažymėtina, kad procesines palūkanas, numatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnyje, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisia teismas, o ne notaras. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Vykdomojo įrašo išdavimas nėra bylos iškėlimas teisme, o notaras nėra ginčus nagrinėjanti institucija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad notaro vykdomajame įraše nurodytos 6 procentų metinės palūkanos, priešingai nei teigia apeliantė, yra ne procesinės, o kompensuojamosios, kurios, kaip jau buvo minėta, skirtos kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis).

38.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino priverstinio skolos išieškojimo tvarką ir ribas pagal maksimaliosios hipotekos sandorį reglamentuojančias teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl, atmetęs ieškovės ieškinį dėl vykdomojo įrašo dalyje dėl palūkanų išieškojimo panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

40.       Atsakovė UAB „EDS Invest“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu atsakovė pateikė advokatų profesinės bendrijos Š. ir partneriai RESPONSE 2022 m. balandžio 14 d. pažymą, kurioje advokatų profesinė bendrija patvirtino, kad advokatas S. P. suteikė UAB „EDS Invest“ teisines paslaugas, t. y. parengė atsiliepimą į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1205-803/2021. Pažymoje taip pat nurodyta, kad atsakovei 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur sumai, kuri buvo apmokėta 2021 m. rugsėjo 3 d. Advokatų profesinė bendrija pažymoje patvirtino, kad už suteiktas teisines paslaugas yra visiškai atsiskaityta.

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

42.       Atsakovės UAB „EDS Invest“ pateiktoje advokatų profesinės bendrijos pažymoje nurodyti visi paminėti duomenys, todėl tokia pažyma pripažintina tinkamu bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiu įrodymu.

43.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

44.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „EDS Invest“ išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. rugsėjo mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 517,40 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 972,62 Eur (1,3 x 1 517,40 Eur). Kadangi atsakovės UAB „EDS Invest“ prašomos priteisti 871,20 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Asta Radzevičienė