Teisėjas Kęstutis Venckus Nr.1S-593-72/2012
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.1.16.1.2.2.;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, gynėjui advokatui Sigitui Lukauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. G. gynėjo advokato Sigito Lukausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-01 nutarties, kuria D. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams,
n u s t a t ė:
D. G. įtariamas tuo, kad 2012 m. gegužės 20 d., apie 10.30 val., netoli priklausomybių lygų centro pastato, esančio Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), ir Nevėžio upės užtvankos pakrantės, pavartodamas fizinę prievartą nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu ir atimdamas jai galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją S. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.
Įtariamasis D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2012-05-22 9.05 val. 2012-05-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-01 nutartimi D. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Skundu įtariamojo D. G. gynėjas advokatas Sigitas Lukauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-01 nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta faktiniais duomenimis, nemotyvuota kaip to reikalauja BPK 122 str. 2 ir 6 d., 125 str. 2 d., neatitinkanti įstatymo reikalavimų. Procesinis sprendimas priimtas vadovaujantis tik nepagrįstais spėjimais, deklaratyviais teiginiais. Teismas, pratęsdamas įtariamajam suėmimo terminą, nors ir nurodė pagrindines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau tik formaliai deklaruoja byloje surinktus duomenis, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, tačiau, kokie konkretūs faktiniai duomenys patvirtina pareikštą įtarimą, nenurodoma. Todėl lieka neaišku, kokiais faktiniais duomenimis vadovaujantis buvo padaryta išvada, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis D. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. Nežinomų faktinių duomenų pagrindu pratęsdamas suėmimo terminą, teismas pažeidė BPK 121 str. 2 d. bei priėmė procesinį sprendimą, kuris neatitinka BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalavimų. Nurodo, kad įtariamasis nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neigia, kad byloje yra surinkti įrodymai, kurių pagrindu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog jis pažeidė BK 213 str. 2 d. nuostatas. Teisėjas, pratęsdamas suėmimą, į šią svarbią aplinkybę nesigilino. Teigia, kad teismo nutartyje nuodytas pagrindas yra perspektyvinis – tai yra formuojamas kaip spėjimas, prognozė, kad įtariamasis D. G. slėpsis, trukdys procesui. Tačiau šio pagrindo buvimą teismas nepakankamai motyvavo ir nemotyvavęs suėmimo skyrimo pažeidė BPK 122 str. 6 d. Teismas tik deklaratyviai pasisakė, kad taip įtariamasis gali elgtis būdamas laisvėje. Susidaro toks įspūdis, kad teismas suėmimo terminą įtariamajam pratęsė remdamasis vien tik įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumu. Tačiau teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neatsižvelgė į tai, kad įtariamasis yra LR pilietis, turi sugyventinę, su kuria ketverius metus veda bendrą gyvenimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Mano, kad šių aplinkybių visuma įrodo, jog įtariamasis nesislėps nuo tyrimo organų ar teismo. Gresianti griežta bausmė tokią tikimybę tik padidina, tačiau vien tik gresiančios sankcijos griežtumas jokiu būdu negali būti įrodymas esant šiam pagrindui. Mano, kad šio pagrindo buvimo tikimybę gali įrodyti konkrečios faktinės aplinkybės, kaip antai, tam tikrų konkrečių įrodymų buvimas, jog įtariamasis rengiasi tai padaryti. Nurodo, kad teismas, svarstydamas suėmimo termino pratęsimo klausimą privalėjo svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę. Teismas tokios galimybės nesvarstė, o tik formaliai konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Nurodo, kad šią normą reikėtų sistemiškai aiškinti su BPK 121 str. įtvirtintomis normomis, tačiau teismas, priimdamas nutartį, minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių išsamiai nevertino.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas įtariamajam D. G. pratęstas pagrįstai.
Suėmimo skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.
Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis D. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. Šie duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusiosios parodymuose, teismo medicinos specialisto išvadoje, akistatos, parodymo atpažinti protokoluose bei kituose rašytiniuose bylos dokumentuose.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo D. G. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikštas įtarimas suimtajam, įstatymas numato išimtinai laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę, todėl sąlygos paskirti įtariamajam suėmimą yra.
Skundžiama nutartimi įtariamajam D. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo.
Nors skunde neigiamas įtariamajam D. G. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo – pagrįsto manymo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo - buvimas, motyvuojant įtariamojo Lietuvos Respublikos pilietybės, gyvenamosios vietos turėjimu, bei šeimos ryšių (turi sugyventinę) buvimu, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, įtariamajam D. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas minėtu pagrindu pratęstas pagrįstai. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant to paties straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – tai įtariamojo nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo vietos, kaip legalaus pragyvenimo šaltinio, turėjimą, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, šeiminę padėtį, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be abejo, skunde paminėtos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, tačiau jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir nusverti kitų byloje esančių, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, svarbių aplinkybių. D. G. įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymu. Kaip jau minėta, už šio nusikaltimo padarymą įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Taigi jau vien įtariamajam D. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apylinkės teismas, konstatuodamas šio pagrindo buvimą, vertino ne vien tik įtariamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą bei gresiančios griežtos bausmės tikimybę, o skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad įtariamasis praeityje teistas, naują nusikaltimą įtariamas padaręs neišnykus teistumui, kad registruotas darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamojo D. G. atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės įtariamasis D. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl apylinkės teismo išvada apie nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimą yra teisinga.
Taigi esant įtariamajam D. G. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam pagrindui suėmimo terminą pratęsti, skundžiama apylinkės teismo nutartis laikytina teisėta, suėmimo paskyrimas bei jo termino pratęsimas šioje byloje bei šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 130 str.,
n u t a r i a :
Įtariamojo D. G. gynėjo advokato Sigito Lukausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-01 nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Tomas Zdanavičius