KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rentos sutarties patvirtinimo.

Teismas 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė patvirtinti rentos sutartį, sudarytą 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp S. Š. ir ieškovės R. K., kuria S. Š. perleido R. K. du žemės sklypus: 14,5790 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6,5609 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o R. K. įsipareigojo išlaikyti iki gyvos galvos S. Š. ir ją palaidoti. Nurodė, kad 2016 metų rugsėjo 15 d. su S. Š. susitarė, kad ieškovė ją prižiūrės iki gyvos galvos ir palaidos, o S. Š. perleis ieškovei turėtus du žemės sklypus: 14,5790 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 6,5609 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad S. Š. jau 2016 metais buvo senyvo amžiaus ir blogos sveikatos, jai buvo būtina pagalba ir priežiūra, giminių neturėjo, todėl ji ieškojo priežiūros tarp kaimynų ir svetimų žmonių. Ieškovė susitarė su S. Š. dėl jos priežiūros ir nuo to momento ieškovė visiškai ją prižiūrėjo – teikė maitinimą, ruošė maisto atsargas, maudė, kirpo, skalbė rūbus, slaugė paūmėjus ligoms, vežiojo pas gydytojus, į kapines, parduotuves. Nurodė, kad sutartam susitarimui įgyvendinti reikėjo atlikti žemės sklypų geodezinius matavimus, ieškovė juos atliko, tačiau tai užtruko iki 2021 metų. 2021 metais susitarė su notare dėl rentos sandorio sudarymo, tačiau 2021 m. rugsėjo 28 d. S. Š. mirė, taip ir neįgyvendinusi judviejų susitarimo dėl turto perleidimo ieškovei su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga. Visais laidojimo reikalais ir išlaidomis rūpinosi ieškovė, įgyvendindama šalių susitarimą. Po S. Š. mirties ieškovė kreipėsi į notarę dėl sužinojimo apie galimus jos turto paveldėtojus, Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. Š. raštu nurodė, kad po S. Š. mirties paveldėjimo bylos niekas neužsivedė, užregistruotų testamentų nebuvo. Tarp ieškovės ir S. Š. sudaryta sutartis dėl rentos, atitinkanti rentos bendrąsias nuostatas bei rentos porūšį – išlaikymo iki gyvos galvos nuostatas, nes nuo 2016 metų ieškovė asmeniškai disponavo sutartu perleisti turtu, dirbo žemę, valė mišką, prižiūrėjo S. Š. būstą. Šalys dėl rentos santykių susitarė žodžiu, įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikė. Tiek rentos gavėjos, tiek rentos mokėtojos veiksmai – turto perleidimas, disponavimas turtu, tam tikros apimties priežiūra, sutarties vykdymo priėmimas penkerius metus, patvirtina sutarties sudarymo ir vykdymo faktą.

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad S. Š. nuosavybės teise priklausę žemės sklypai išliko jai nuosavybės teise iki jos mirties. Ieškinyje išdėstyti argumentai ir prie ieškinio pridedami dokumentai nėra laikytini įrodymais, kad nuo 2016 metų S. Š. buvo visiškai išlaikoma ieškovės, o ieškovė tenkino visus S. Š. buitinius poreikius. Nėra pateikta pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir S. Š. buvo sudarytas susitarimas S. Š. išlaikyti iki gyvos galvos, perduodant ieškovei nuosavybės teisę į S. Š. žemės sklypus po jos mirties. Laikosi pozicijos, kad Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju nėra materialinio teisinio santykio dalyvė, taip pat neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinio netenkino. Grąžino ieškovei permokėtą 94 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas nusprendė, kad ieškinys neįrodytas, kadangi byloje nepateikta duomenų apie tai, kad S. Š. būtų išreiškusi valią perleisti jai priklausančius žemės sklypus ieškovei dar jai pačiai esant gyvai. Turtas ieškovei ir nebuvo perleistas.

3.2. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad į notarą būtų buvę kreiptasi iki 2021 metų liepos ir kad neatlikti žemės sklypų geodeziniai matavimai buvo kliūtis sudaryti sandorį pas notarą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

4.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo  2022 m. spalio 11 d. d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pateikia naujus įrodymus ir prašo juos pridėti prie bylos. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1. Nurodo, kad tarp ieškovės ir S. Š. buvo sudaryta rentos sutartis, atitinkanti rentos bendrąsias nuostatas bei rentos porūšį – išlaikymo iki gyvos galvos nuostatoms, nes nuo 2016 m. ieškovė asmeniškai disponavo sutartu perleisti turtu, dirbo žemę, valė mišką, prižiūrėjo S. Š. būstą. Išvardintas aplinkybes patvirtina teikiami kvitai už rinkliavas. Nurodo, kad aplinkybes dėl S. Š. priežiūros ir laidojimo patvirtina 2022 m. balandžio 26 d. seniūnaitės pažyma.

4.3. Nurodo, kad šalys dėl rentos santykių susitarė žodžiu, įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikė. Rentos gavėjos ir rentos mokėtojos veiksmai – turto perleidimas, disponavimas turtu, tam tikros apimties priežiūra, sutarties vykdymo priėmimas penkerius metus patvirtina sutarties sudarymo ir vykdymo faktą.

4.4. Kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: 2022 m. spalio 19 d. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro pažymą. Ieškovės teigimu, pažyma patvirtina, kad ieškovė kreipėsi dėl rentos sandorio sudarymo ir, kad nesutvarkyti žemės sklypų dokumentai buvo kliūtis sudaryti sandorį.  

5. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad  nėra pateikta pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir S. Š. buvo sudarytas susitarimas S. Š. išlaikyti iki gyvos galvos, perduodant ieškovei nuosavybės teisę į S. Š. žemės sklypus po jos mirties.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl rentos sutarties patvirtinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

9.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2022 m. spalio 19 d. liudytojos Z. S. parodymus, kuriuos patvirtino notarė G. D., ir notarės 2022 m. spalio 19 d. pranešimą apie tai, kad ieškovė 2020 m. vasarą buvo atvykusi pas notarą pasitarti dėl rentos sutarties sudarymo, tačiau žemės sklypų dokumentai nebuvo tinkami rentos sutarties sudarymui. Prašo naujus įrodymus pridėti prie bylos. Nurodo, kad liudytojos Z. S. parodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir S. Š. buvo susitarimas dėl rentos sandorio. Taip pat patvirtina ieškovės aktyvius veiksmus prižiūrint S. Š. turtą ir juo disponuojant. Nurodo, kad pateikta notaro pažyma patvirtina, kad dėl rentos sandorio sudarymo kreipėsi 2020 metais ir nesutvarkyti žemės sklypų dokumentai buvo kliūtis sudaryti sandorį. 

10.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

11.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai: liudytojos parodymai, užfiksuoti notarine forma jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui įrodinėjant rentos sutarties sudarymą tarp ieškovės ir S. Š.. Naujai teikiamas įrodymas – notarės patvirtinimas apie tai, kad ieškovė 2020 m. domėjosi pas notarę dėl rentos sutarties sudarymo, tačiau nesutvarkyti žemės dokumentai buvo kliūtis sutarčiai sudaryti, galėjo taip pat būti teikiamas pirmosios instancijos teismui. Ieškovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nusprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

13.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė prižiūrėjo S. Š. ir ja rūpinosi, o S. Š. jai priklausiusius sklypus buvo žadėjusi palikti ieškovei, tačiau teismas nusprendė, kad tai nesudaro pagrindo vertinti, kad tarp ieškovės ir S. Š. būtų buvusi sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys dėl rentos sutarties patvirtinimo atmestas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas pripažįsta faktines aplinkybes dėl susidariusios ir buvusios padėties, dėl ieškovės konkliudentinių veiksmų, įrodančių buvus susitarimą dėl rentos, tačiau laikosi formalios pozicijos, kad turtas ieškovei perleistas nebuvo. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino fakto, kad ieškovė neturėjo jokios pareigos teikti neatlygintinai S. Š. priežiūrą, laidoti ją ir prižiūrėti jos kapavietę, tokiu altruistiniu būdu patirti didelių išlaidų, nekeldama jokių reikalavimų S. Š.. Ieškovė mano, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas.

14.       Pažymėtina, kad CK

15.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016). Taigi, išlaikymas iki gyvos galvos dažniausiai pasireiškia atliekant tam tikrus veiksmus išlaikymo gavėjo naudai, tenkinant jo poreikius, aprūpinant jį reikiamais daiktais, gyvenamąja vieta, prižiūrint ligos atveju ir pan. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, yra išaiškinęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Taigi išlaikymas iki gyvos galvos dažniausiai pasireiškia atliekant tam tikrus veiksmus išlaikymo gavėjo naudai, tenkinant jo poreikius, aprūpinant jį reikiamais daiktais, gyvenamąja vieta, prižiūrint ligos atveju ir pan.

16.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Toks rentos gavėjo priklausymas nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 16 punktas; kt.).

17.       Sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos yra realinė. Tokios sutartys yra sudaromos ir vykdomos vienu metu, tai yra ir išlaikymas pradedamas teikti, ir nekilnojamasis turtas už išlaikymo teikimą perleidžiamas vienu metu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.).

18.       Paminėti ginčo sutarties turinio išaiškinimai leidžia padaryti išvadą, kad rentos sutartis yra asmeninio pobūdžio, t. y. susijusi su rentos mokėtoju. Bet kurios rentos rūšies atveju rentos mokėtojas turi prievolę mokėti rentą ar išlaikyti rentos gavėją sutartyje, įstatyme, teismo sprendime nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagrindinė rentos mokėtojo, įgijusio rentos gavėjo turtą, pareiga yra teikti turto perleidėjui aprūpinimą iki gyvos galvos (CK 6.460 str.), todėl rentos mokėtojas turi tokį įsipareigojimą prisiimti savo valia, todėl rentos mokėtojas turi būti sutarties šalimi ir sutartinius įsipareigojimus prisiimti CK 6.443 str. nustatyta notarine forma.

19.       Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra viena iš CK XXVI skyriuje, reglamentuojančiame rentos teisinius santykius, numatytų sutarčių porūšių, kuriai yra nustatyta privaloma notarinė forma (CK 6.443 straipsnis), o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, nustatant, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

20.       Ieškovė ieškiniu prašė patvirtinti rentos sutartį, sudarytą 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp jos ir S. Š., kuria S. Š. perleido ieškovei du žemės sklypus: 14,5790 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6,5609 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo išlaikyti iki gyvos galvos S. Š. ir ją palaidoti. Reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovė ir S. Š. dėl rentos santykių susitarė žodžiu, tik neįformino susitarimo notarine tvarka, tiek rentos gavėjos, tiek rentos mokėtojos veiksmai – turto perleidimas, disponavimas turtu, tam tikros apimties priežiūra, sutarties vykdymo priėmimas penkerius metus, patvirtina sutarties sudarymo ir vykdymo faktą, šalys įvykdė sandorį.

21.       Pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl pripažinimo, kad tarp ieškovės ir S. Š. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, spęstina, jog ieškovė iš esmės siekia, kad jos nurodytas su S. Š. sudarytas sandoris teismo būtų pripažintas galiojančiu. Todėl aptariamos sąlygos, kurioms esant sutartis, kuri sudaryta pažeidžiant imperatyvų įstatymo reikalavimą dėl sandorio formos, teismo gali būti pripažinta galiojančia.

22.       Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad tam, jog teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007).

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir S. Š. jokio rašytinio dokumento, kuriame jos būtų išreiškusios suderintą valią dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, aptarusios tarpusavio teises ir pareigas, nesudarė. Taigi tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomo susitarimo sudarymo faktą, konkrečias susitarimo sąlygas, nėra. Nesant rašytinio susitarimo, ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2020 m. gruodžio 30 d. mokėjimo už elektrą kvitas, 16,55 Eur; 2021 m. liepos 4 d. mokėjimo už elektrą kvitas, 23,81 Eur. 2021 m. rugsėjo 30 d. pinigų priėmimo kvitas, 1 630 eurų sumos už laidojimo paslaugas; „Telia“ 2022 m. sausio 31 d. sąskaita už namų paslaugas, išrašyta S. Š., 13,96 Eur, apmokėta 2022 m. balandžio 1 d; UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ 2022 m. kovo 22 d. sąskaita, 63 Eur, už komunalinių atliekų tvarkymą, apmokėta 2022 m. balandžio 1 d.; 2022 m. balandžio 1 d. apmokėjimo už elektrą kvitas, 21,43 Eur, – nei sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudarymo fakto, nei susitarimo dėl įpareigojimo apmokėti rentos gavėjos laidojimo išlaidas savaime nepatvirtina. Ieškovė ir S. Š. nebuvo giminystės ryšiais susiję asmenys, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė S. Š. laidotuvėmis pasirūpino vykdydama susitarimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos, o ne tiesiog iš pagarbos mirusiajai.   

24.       Taip pat ieškovė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą su S. Š., įrodinėjo liudytojos parodymais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja I. Ž. paaiškino, kad tarp ieškovės ir S. Š. buvo susitarimas, tačiau nepatvirtino, kad tarp ieškovės ir S. Š. buvo susitarta dėl žemės sklypų perdavimo ar buvo susitarimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. balandžio 26 d. seniūnaitės I. Ž. raštas susitarimo dėl rentos taip pat nepatvirtina, kadangi minėtame rašte nurodyta tik tai, kad ieškovė prižiūrėjo S. Š., rūpinosi jos laidotuvėmis. Ieškovė naudojosi S. Š. žeme, rūpinosi S. Š., dėl to ginčo nėra.

25.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. Š. mirė 2021 m. rugsėjo 28 d., o dalis pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimai už paslaugas), kuriais ieškovė grindžia S. Š. išlaikymą, patvirtina, kad buvo atliktos įmokos po S. Š. mirties, taigi šie rašytiniai įrodymai niekaip nepagrindžia, kad ieškovė išlaikė S. Š. jai dar esant gyvai. Daugiau jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, tai yra tai, kad ieškovė aprūpino S. Š. gyvenamąja patalpa, maitinimu, apranga, o S. Š. ieškovei perleido du žemės sklypus, nepateikta. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų (kvitų, sąskaitų ir pan.), patvirtinančių nuolatinio maitinimo, aprangos S. Š. teikimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių ieškovės ir S. Š. sudarytą susitarimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir jo vykdymo fakto.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nusprendžia, kad, kaip jau buvo nurodyta, kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, išlaikymo iki gyvos galvos susitarimo įrodymų nėra, tokie dokumentai nebuvo prarasti, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes ir ieškovės nurodomą jo vykdymo trukmę (daugiau kaip 6 metus), neabejotinai buvo objektyvi galimybė tokį susitarimą įforminti įstatymo reikalaujama forma. Įvertinus tai, kad ieškovės įrodinėjamas sandoris buvo sudarytas nesant giminystės ryšiais susijusių asmenų ir atsižvelgiant į sandorio prigimtį (pagal ieškovės įrodinėjamas susitarimo sąlygas, jos nuosavybėn turėjo būti perleisti du žemės sklypai), į tai, jog ieškovei neabejotinai turėjo būti žinomi reikalavimai tokio sandorio formai, ką ieškovė ir pati patvirtino, nurodydama, kad ji tarėsi pas notarą patvirtinti sutartį, ieškovės apibūdinti faktiniai santykiai galėtų būti vertinami kaip išlaikymo iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnis), tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo (CK 6.443 straipsnis), o pažadas palikti žemės sklypus neįrodo susitarimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Taigi bylos duomenys nepatvirtino jokio konkretaus ir realaus susitarimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos, pagal kurį ieškovė būtų prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus išlaikyti S. Š., o S. Š. jai priklausančius žemės sklypus būtų perdavusi ieškovei, sudarymo fakto.

27.       Nagrinėjamu atveju, pasak ieškovės, buvo susiklosčiusios priežastys, kurios nepriklausė nuo šalių valios, dėl kurių nebuvo sudarytas susitarimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Ieškovė nurodo, kad tokia kliūtimi buvo tai, kad žemės sklypų dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti ir dėl to notarė negalėjo įforminti ieškovės ir S. Š. išlaikymo iki gyvos galvos susitarimo. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos kliūties sandoriui sudaryti, negalima laikyti priežastimi, leidžiančia tinkamai neįforminti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Ieškovės ir S. Š. elgesys, kai, pasak ieškovės, esant minėtų asmenų valiai sudaryti susitarimą dėl rentos nuo 2016 m., tiesiog laukiama, t. y. netvarkomi žemės dokumentai, negali būti laikomas tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Kliūčių sudaryti ieškovės įrodinėjamą išlaikymo iki gyvos galvos sandorį ieškovė neįrodė. Pažymėtina, kad jeigu ieškovė ir S. Š. buvo susitarusios dėl sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudarymo, tokią savo valią turėjo tinkamai įgyvendinti.

28.       Byloje nenustatyta, jog egzistavo dar kokios nors objektyvios kliūtys išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sudaryti įstatymo reikalaujama forma. Nors ieškovė teigia, kad rentos sutartis nebuvo sudaryta dėl S. Š. sveikatos būklės, o vėliau ir S. Š. mirties, tačiau 6 metai yra pakankamas laiko tarpas tiek ieškovei, tiek S. Š. to siekiant jų asmeninius turtinius santykius tinkamai įforminti. Nesant jokių duomenų, kad ieškovė per visą šį laikotarpį būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad susitarimas būtų patvirtintas notariškai, o S. Š. būtų to vengusi, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė tokio susitarimo sudarymo faktą ir S. Š. vengimą sandorį įforminti notariškai. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad vienos įrodinėjamų teisinių santykių šalies nebėra gyvos, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių buvus S. Š. valią sudaryti su ieškove susitarimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos, šio susitarimo sudarymo fakto nustatymas remiantis vien ieškovės, t. y. suinteresuotos šalies, paaiškinimais, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

29.       Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-609-1024/2022, buvo atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, pareiškėją pripažįstant S. Š. paveldėtoja ir įgyvendinti paveldėjimo teisę pratęsimo. Šioje byloje ieškovė buvo nurodžiusi aplinkybes, kad buvo susitarimas, kad po S. Š. mirties esamas jos turtas atiteks ieškovei. Nurodė, kad S. Š. pablogėjus sveikatai, ji primigtinai liepė pareiškėjai susirasti notarą, kad jis atvažiuotų pas ją į namus surašyti testamentą, tačiau nespėjus sudaryti testamentą, S. Š. mirė. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovė jau teigia, kad su S. Š. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.

30.       Taigi, ieškovė ir anksčiau kreipėsi į teismą siekdama to paties rezultato – įgyti nuosavybės teisę į S. Š. priklausiusį turtą, tačiau visiškai kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu ir tik anksčiau minėtą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atsisakius priimti, iškėlė versiją apie ieškovės ir S. Š. sudarytą sandorį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nenuosekli ieškovės pozicija dėl jos ir S. Š. (ne)buvusio susitarimo leidžia spręsti, kad ieškovė ir S. Š. nebuvo susitarusios dėl žemės sklypų nuosavybės teisės perėjimo ieškovės naudai po S. Š. mirties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių ieškovės ir S. Š. sudarytą susitarimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir jo vykdymo faktą. Jokio konkretaus ir realaus susitarimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos, pagal kurį ieškovė būtų prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus išlaikyti S. Š. ir ją prižiūrėti, o ginčo turtas, kaip įrodinėja ieškovė, jai buvo faktiškai perleistas nuosavybėn, ieškovė ir S. Š. nebuvo sudariusios.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

32.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                             Erika Misiūnienė

 Larisa Šimanskienė

                                                                                                                                  Danutė Žvinklytė