Administracinė
byla Nr. A143
– 951/2010
Procesinio sprendimo kategorija 19 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo
(pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vitoldui Kumpai,
atsakovo atstovui Juozui Sinkevičiui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą
atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam
asmeniui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja N. P. (toliau –
pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 3 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės
etikos komisijos (toliau – atsakovas, Komisija) 2009 m. balandžio 9 d.
sprendimą Nr. KS-30.
Pareiškėja nurodė, kad nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje
įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 ir 11 straipsnių reikalavimų, nes pagal
šio įstatymo 2 straipsnio 2, 4, 6
dalių, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir remiantis Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. P143-13/2009 interesų konfliktui konstatuoti būtina įrodyti
asmeninį suinteresuotumą, t. y. moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą,
turtinę ar neturtinę naudą ar kitą
interesą. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarimu
konstatavo, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis iš dalies
prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, ir nepripažino
prieštaraujančiomis Konstitucijai tų įstatymo nuostatų, dėl kurių į jį kreipėsi
Lietuvos Respublikos Seimas. Tačiau ir priešingas nutarimas nebūtų turėjęs
įtakos jos sutuoktiniui, nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. dirbančiam LEO LT, AB
dukterinės bendrovės – uždarosios akcinės bendrovės „Visagino atominė
elektrinė“ (toliau – UAB „Visagino atominė elektrinė“) Teisės skyriaus vadovu,
o nuo 2008 m. gruodžio 4 d. pradėjusiam eiti UAB „Visagino atominė elektrinė“
valdybos nario pareigas, nes Konstitucinis Teismas neturi kompetencijos
likviduoti juridinį asmenį ar panaikinti juridinio asmens valdymo organų
sprendimus dėl dukterinių bendrovių steigimo. Net jeigu Konstitucinio Teismo
nutarimo pagrindu juridinio asmens dalyviai ar bendrosios kompetencijos teismas
būtų hipotetiškai nusprendę likviduoti LEO LT, AB, Konstitucinio Teismo
nutarimas vis tiek neturėtų jokios įtakos UAB „Visagino atominė elektrinė“, jos
valdymo organų nariams ir/ar darbuotojams, nes pagal Civilinio kodekso (toliau
– CK) 2.114 straipsnio 2 dalį,
net jeigu teismas pripažįsta bendrovės steigimą neteisėtu, toks pripažinimas
nepaneigia fakto, kad bendrovė egzistavo nuo steigimo iki teismo sprendimo
priėmimo momento. Todėl bendrovės sprendimai steigti dukterines bendroves,
skirti jų valdymo organų narius ir priimti darbuotojus liktų teisėtais ir galiojančiais, o motininės
bendrovės likvidavimo faktas nesąlygotų dukterinės bendrovės likvidavimo. Taigi
Konstitucinio Teismo nutarimas neturi ir negalėjo turėti įtakos jos sutuoktinio darbovietei, užimamai valdymo
organo nario pareigybei ir darbuotojo statusui. Kadangi Konstitucinio Teismo
nutarimas negalėjo turėti įtakos jai ar jos sutuoktinio turtinės/neturtinės
naudos gavimui, nėra asmeninio suinteresuotumo, kuris sukeltų interesų
konfliktą. Todėl jai nekilo pareiga nusišalinti iš Lietuvos Respublikos Seimo
atstovų Konstituciniame Teisme, o Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau –
Ūkio ministras) 2008 m. gruodžio 19
d. siūlymas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui išbraukti ją iš Lietuvos
Respublikos Seimo atstovų buvo teiktas ne dėl interesų konflikto, o „siekiant išvengti neteisingo interpretavimo
dėl Ūkio ministerijos, kaip Atominės elektrinės įstatymo teikėjos, valstybės
tarnautojo tinkamo atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui (...)“. Be
to, Komisija neteisingai interpretavo 2009 m. balandžio 9 d. posėdžio metu jos
žodžius, jog, jos nuomone, „interesų
konfliktas kilo tada, kai sutuoktinis tapo bendrovės valdybos nariu, nes iki
tol jis buvo „paprastas“ darbuotojas“.
Pabrėžė, kad aukščiau išdėstyti argumentai įrodo, jog interesų
konfliktas nebūtų kilęs net ir tada, jeigu jos sutuoktinis paaiškinimų
Konstituciniam Teismui pateikimo metu jau būtų buvęs paskirtas UAB „Visagino
atominė elektrinė“ valdybos nariu, todėl jos asmeninis suinteresuotumas
skundžiamame sprendime negalėjo būti ir nėra įrodytas. Pareiškėja pažymėjo, jog
ji tinkamai vykdė valstybės
tarnautojos pareigas, tinkamai atliko pareigą deklaruoti privačius interesus ir
nurodė sutuoktinio pareigas kaip galimą interesų konfliktą. Ji 2008 m. rugsėjo
10 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
(toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Ūkio ministerija), o 2008 m. gruodžio
3 d. – Komisijai pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje kaip galimo
interesų konflikto pagrindą nurodė sutuoktinio darbo vietą, taip pat žodžiu
2008 m. spalio 15 d. informavo Ūkio ministrą apie jos paskyrimą atstovauti
Lietuvos Respublikos Seimui Konstituciniame Teisme. Kadangi, vadovaujantis Įstatymo
10 straipsniu, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų
struktūrinių padalinių vadovų pareigas, privačių interesų deklaracijos yra
viešai skelbiamos, todėl ji pagrįstai manė, jog Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkui, paskyrusiam ją atstovauti Konstituciniame Teisme, aplinkybės dėl
jos sutuoktinio darbovietės yra žinomos, ir jis, į jas atsižvelgęs, nusprendė,
jog interesų konflikto nėra. Ji privalėjo vykdyti teisėtą Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininko 2008 m. spalio 15 d. potvarkį Nr. 196 atstovauti Lietuvos
Respublikos Seimui ir pateikti Konstituciniam Teismui rašytinius paaiškinimus,
nes priešingu atveju būtų pažeidusi Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1
dalies 4 punkto reikalavimus tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas ir laiku atlikti užduotis. Pareiškėja pabrėžė, kad jos
paaiškinimai negalėjo turėti įtakos Konstitucinio Teismo nutarimui, nes
paaiškinimus ji teikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais,
Konstitucinio Teismo nutarimais ir nešališkai vykdė jai pavestą užduotį,
paaiškinimus ji teikė atstovaudama Lietuvos Respublikos Seimui, kuris ją buvo
paskyręs kaip Ūkio ministerijos, rengusios Atominės elektrinės įstatymo
projektą, valstybės tarnautoją. Kadangi ji atstovavo Lietuvos Respublikos Seimui
ir išreiškė Ūkio ministerijos, o ne savo asmeninę poziciją, todėl interesų
konfliktas nekilo ir ji nepažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių
reikalavimų. Be to, nei savo rašytiniais paaiškinimais, nei kitais veiksmais ji
negalėjo padaryti įtakos Konstitucinio Teismo nutarimui, nes pagal
Konstitucinio Teismo įstatymo 17 ir 30 straipsnius šis teismas yra nepriklausomas nuo
jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik
Konstitucija bei sprendžia tik
teisės klausimus. Taigi jai nekilo interesų konfliktas atstovaujant
Lietuvos Respublikos Seimui ir teikiant rašytinius paaiškinimus Konstituciniam
Teismui, nes nebuvo asmeninio suinteresuotumo tarp atliekamo pavedimo ir jos
sutuoktinio pareigų, o Konstitucinio Teismo nutarimas negalėjo turėti įtakos
jos ar jai artimų asmenų turtinei/neturtinei naudai. Kadangi interesų
konfliktas nekilo, ji nepažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse
įtvirtintos pareigos nusišalinti.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 21 – 22)
prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja netinkamai
interpretuoja Įstatymo nuostatas, nes šis teisės aktas iš esmės yra prevencinio
pobūdžio. Privačius interesus Įstatymas apibrėžia kaip asmens turtinį ar
neturtinį suinteresuotumą, galintį
turėti įtakos sprendimams, atliekant tarnybines pareigas. Pažeidimui
konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų
interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių
viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. A14-844/2007).
Todėl atmestinas pareiškėjos aiškinimas apie Konstitucinio Teismo nutarimo galimą įtaką LEO LT, AB dukterinėje
įmonėje dirbančiam jos sutuoktiniui ir apie šio teismo galias nutraukti bendrovės
veiklą, ją likviduoti ar panaikinti bendrovės valdymo organų sprendimus.
Privačių interesų deklaracijoje pati pareiškėja savo sutuoktinį nurodė kaip
asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, todėl, gavusi pavedimą
atstovauti Lietuvos Respublikos
Seimui Konstituciniame Teisme ir parengti rašytinius paaiškinimus apie Atominės elektrinės įstatymo kai kurių
nuostatų galimą prieštaravimą Konstitucijai, ji privalėjo nusišalinti. Pareiškėjos nusišalinimas nebūtų
laikomas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio reikalavimų pažeidimu,
priešingai, šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu laikytinas pareigos nusišalinti nevykdymas,
kaip tai nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į
skundą (b. l. 89 – 91) nurodė, kad pritaria Ūkio ministerijos komisijos, kuri
ištyrė visas reikšmingas galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo aplinkybes
ir faktus, 2009 m. sausio 6 d. išvadoms, ir toks šios komisijos sprendimas yra
teisingas bei pagrįstas. Pareiškėja, vykdydama Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto
reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka deklaravo, jog jos sutuoktinis yra
asmuo, dėl kurio gali kilti interesų
konfliktas (pateikė patikslintą deklaraciją), todėl ji nepažeidė šioje įstatymo
normoje nustatytos pareigos valstybės tarnautojui teisės aktų nustatyta tvarka
ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog
toks konfliktas yra. Vykdydama Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių
reikalavimus, pareiškėja 2008 m. spalio 15 d. nedelsdama žodžiu informavo Ūkio
ministrą apie ketinimą ją paskirti atstovauti Konstituciniame Teisme, todėl ji
nepažeidė paminėtų Įstatymo nuostatų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos
Respublikos Seimo potvarkis dėl pareiškėjos paskyrimo atstovauti
Konstituciniame Teisme nebuvo siųstas derinti Ūkio ministerijai. Pažymėjo, kad
pagal teismų praktiką, aiškinant teisės aktus, svarbu išsiaiškinti teisės akto
leidėjo tikslus, aplinkybes, kurioms esant buvo rengtas ir išleistas teisės
aktas, todėl asmens, dalyvavusio rengiant ginčijamą teisės aktą, paskyrimas
atstovauti teisme yra logiškas, teisingas ir pagrįstas sprendimas. Be to,
Komisija skundžiamame sprendime nepaaiškino, kodėl aplinkybė, kad pareiškėjos
sutuoktinis dirba LEO LT, AB antrinėje įmonėje, laikytina jos privačiu
interesu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu (b. l. 104 – 108) pareiškėjos
skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas bylą,
vadovavosi Įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2000 m. vasario 29 d.) 1 straipsniu,
2 straipsnio 2 dalimi (redakcija nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d.), 2 straipsnio 3, 4, 6 dalimis, 3 straipsnio
1 dalies 2 punktu (redakcija nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d.), 10 straipsniu (redakcija nuo 2008
m. rugpjūčio 18 d.), 11 straipsnio 1, 2 dalimis, Valstybės tarnybos įstatymo
(įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 29 straipsnio 6 dalies 4 punktu,
rėmėsi Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje
byloje Nr. A14-844/2007 ir 2009 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.
P143-13/2009. Teismas, atsižvelgęs į tai, taip pat įvertinęs
faktines bylos aplinkybes, padarė tokias išvadas: 1) šiame
teismo sprendime išanalizuotas galiojantis teisinis reglamentavimas bei teismų
praktika valstybės tarnautojui imperatyviai nustato reikalavimą vengti galimo
interesų konflikto ir nereikalauja įrodyti tokį konfliktą realiai buvus ar
būtinai būsiant; 2) energetinių problemų svarba Lietuvos ekonomikai ir visuotinai žinomos, todėl neįrodinėtinos,
itin didelio žiniasklaidos, plačiosios visuomenės dėmesio sulaukusios LEO LT
steigimo ir funkcionavimo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad
artimais šeiminiais santykiais susijusių asmenų dalyvavimas vienaip ar kitaip
sprendžiant klausimus, susijusius su LEO LT ar jos satelitinėmis įmonėmis,
kelia (ir realiai sukėlė) neigiamą žiniasklaidos bei visuomenės požiūrį, o tai
ir rodo buvus tokį interesų konfliktą; 3) pareiškėjos pažeidimas pasireiškė jos
nenusišalinimu nuo aptartų pavedimų (t. y. atsiliepimo teismui) atlikimo,
pareigūnų (Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko ir kanclerio, Ūkio ministro ir
kt.), paskyrusių ją atstovauti Lietuvos Respublikos Seimui Konstituciniame
Teisme, veiksmų motyvai (anot pareiškėjos, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas
turi žinoti visas internete publikuojamas valstybės tarnautojų deklaracijas) pareiškėjos
veiksmų vertinimui įtakos neturi, šių pareigūnų veiksmai būtų reikšmingi jiems
nepriėmus pareiškėjos nusišalinimo nuo pavedimų atlikimo. Teismas konstatavo,
kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir
atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra
teisėtas.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l.
112 – 114) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos
10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Nebuvo pagrindo kilti interesų konfliktui. Net ir
galimas asmeninis suinteresuotumas nebuvo įrodytas. Teismas neteisingai
interpretavo faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo buvus galimą
interesų konfliktą. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, tam,
kad būtų konstatuotas interesų konfliktas, būtina įrodyti asmeninį
suinteresuotumą, t. y. moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą, turtinę ar
neturtinę naudą ar kitą interesą. Jos veiksmai (rašytinių paaiškinimų
parengimas) negalėjo padaryti įtakos Konstitucinio Teismo nutarimo turiniui, o ir Konstitucinio Teismo nutarimas niekaip
negalėjo paveikti jos ar jos sutuoktinio interesų. Fakto konstatavimas, kad jos sutuoktinis eina
Teisės skyriaus vadovo pareigas bendrovės LEO LT antrinėje įmonėje UAB
„Visagino atominė elektrinė“, dar neįrodo, jog yra pagrindas kilti interesų
konfliktui. Teismas privalėjo nurodyti, kokia konkrečiai nauda (turtinė ar
neturtinė) jos (ar jos šeimos narių)
galėjo būti gauta dėl jos tarnybinių pareigų atlikimo rengiant paaiškinimus
Konstituciniam Teismui. Teismas nepaisė Įstatymo 2 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ir
teismų praktikoje įtvirtintos interesų konflikto sąvokos.
2. Konstitucinis Teismas 2009 m. kovo
2 d. nutarimu konstatavo, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis
iš dalies prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, ir nepripažino
prieštaraujančiomis Konstitucijai tų įstatymo nuostatų, dėl kurių į jį kreipėsi
Lietuvos Respublikos Seimas. Konstitucinis Teismas neturi galių likviduoti
bendrovę, nutraukti jos veiklą ar
panaikinti bendrovės dalyvių/valdymo organų sprendimų (CK 2.106 str.). Vadovaujantis
CK 2.114 straipsnio 2 dalimi, net jeigu teismas pripažįsta bendrovės steigimą
neteisėtu, toks pripažinimas nepaneigia, kad bendrovė egzistavo nuo steigimo
iki teismo sprendimo priėmimo momento. Konstitucinio Teismo nutarimas neturi
įtakos ir negalėjo turėti įtakos jos sutuoktinio darbovietei, užimamai valdymo
organo nario pareigybei ir darbuotojo statusui. Teismas neanalizavo, kurios
faktinės bylos aplinkybės įrodė esant galimą jos viešųjų ir privačių interesų
konfliktą.
3. Teismas vadovavosi ne įstatymų
nuostatomis ar teismų praktika, o žiniasklaidos nuomone dėl interesų konflikto
galimumo. Teismas privalėjo išimtinai taikyti materialinės teisės normas ir nešališkai vertinti faktines
bylos aplinkybes, o ne remtis žiniasklaidos nuomone. Tai tik patvirtina, kad
nei byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nei teisiniai motyvai dėl interesų
konflikto nebuvo svarūs, todėl teismas grindė sprendimą žiniasklaidos ir
visuomenės nuomone, o tai prieštarauja teismų nepriklausomumo ir nešališkumo
vykdant teisingumą principams.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą
(b. l. 118 – 119) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Įstatymas savo
esme yra prevencinio pobūdžio. Šis teisės aktas privačius interesus apibrėžia
kaip asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, galintį turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines
pareigas. Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad
pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita,
užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme
numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje
išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A14-844/2007). Todėl visiškai
nepriimtinas pareiškėjos aiškinimas apie Konstitucinio Teismo nutarimo galimą
įtaką LEO LT dukterinėje įmonėje dirbančiam jos sutuoktiniui ir apie Konstitucinio
Teismo galias nutraukti bendrovės veiklą, ją likviduoti ar panaikinti bendrovės valdymo organų
sprendimus. Privačių interesų deklaracijoje pati pareiškėja savo sutuoktinį nurodė kaip
asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, todėl, gavusi pavedimą atstovauti Lietuvos
Respublikos Seimui Konstituciniame Teisme ir parengti rašytinius paaiškinimus
apie Atominės elektrinės įstatymo kai kurių nuostatų galimą prieštaravimą
Konstitucijai, ji privalėjo nusišalinti. Teigia, jog teismas tinkamai įvertino
bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą
sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo
atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120 – 121) prašo panaikinti Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti
naują sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo
nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundą pateiktus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo sprendimo Nr.
KS-30 (pažymėtina, kad šio sprendimo priėmimo data – 2008-04-09 – atsakovo
nurodyta klaidingai, todėl, nesant pagrindo manyti kitaip, kolegija tai laiko
rašymo apsirikimu ir konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo priėmimo tikroji
data yra 2009-04-09) matyti, kad pareiškėja pripažinta nevykdžiusia Įstatymo 3
straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir elgtis
taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, bei 11 straipsnio 1 ir 2
dalių nuostatas. (Kolegija pažymi, kad Įstatymo 3 straipsnis neturi dalių,
todėl laikytina, kad atsakovas, nurodydamas šio straipsnio 2 dalį, turėjo
omenyje straipsnio 2 punktą). Šio sprendimo priėmimo faktiniu pagrindu nurodyta
aplinkybė, kad išvardintų teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, jog pareiškėja
parengė ir 2008 m. spalio 24 d. pateikė Konstituciniam Teismui rašytinį
paaiškinimą byloje, kuri Konstituciniame Teisme buvo nagrinėjama pagal Lietuvos
Respublikos Seimo 2008 m. rugsėjo 22 d. kreipimąsi ištirti, ar Atominės
elektrinės įstatymo normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pasisakydama dėl bylai reikšmingų faktinių
aplinkybių, kolegija pažymi, kad byloje nėra kvestionuojamos ir todėl
laikytinos nustatytomis šios aplinkybės: 1) kad pareiškėja Lietuvos Respublikos
Seimo pirmininko 2008 m. spalio 15 d. potvarkiu Nr. 196 buvo įgaliota
atstovauti Seimui paminėtoje konstitucinės jurisdikcijos byloje, o Lietuvos
Respublikos Seimo pirmininko 2009 m. sausio 14 d. potvarkiu Nr. PP-14 šis
įgaliojimas buvo panaikintas; 2) kad pareiškėja, kaip įgaliota Seimo atstovė, iš
tikrųjų 2008 m. spalio 24 d. pateikė Konstituciniam Teismui rašytinį
paaiškinimą bylai aktualiais klausimais; 3) kad nurodytų įgalinimų suteikimo
pareiškėjai metu (2008-10-15) bei paminėtų paaiškinimų pateikimo metu
(2008-10-24) pareiškėjos sutuoktinis G. P. ėjo UAB
„Visagino atominė elektrinė“ Teisės skyriaus vadovo pareigas; 4) kad pareiškėja
Įstatymo nustatyta tvarka 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo pateikusi Ūkio
ministerijai (institucijai, kurioje ji ėjo Teisės ir viešųjų pirkimo
departamento direktorės pareigas), 2008 m. gruodžio 3 d. atsakovui privačių
interesų deklaraciją, kurioje buvo nurodžiusi savo sutuoktinio pareigas ir su
tuo susijusį galimą interesų konfliktą.
Pasisakydama dėl skundžiamame sprendime nurodytų
materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija
pažymi, kad Įstatymo 3 straipsnyje (bylai aktuali 2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667
redakcija) yra pateiktos bendrųjų nuostatų pavidalu suformuluotos valstybinėje
tarnyboje dirbančių asmenų privalomo elgesio taisyklės, tarp jų straipsnio 2
punkte nustatyta prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų
konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Įstatymo 11 straipsnyje, kuriame yra nustatyti konkretūs reikalavimai asmenims,
dirbantiems valstybinėje tarnyboje, išvardinti atvejai, kai tokiems asmenims
atsiranda pareiga nusišalinti. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui,
dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar
priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų
konfliktą, o pagal jo 2 dalį, prieš pradedant tokio sprendimo rengimo,
svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje
tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo
įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo,
svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti
nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje; institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas
gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje
procedūroje.
Aiškindama nurodytas materialinės teisės normas,
kolegija pripažįsta būtina atsižvelgti į jose vartojamos sąvokos „interesų
konfliktas“ aiškinimą, pateiktą Įstatymo 2 straipsnyje, bei su šios sąvokos
apibūdinimu susijusių sąvokų „privatūs interesai“ ir „viešieji interesai“
aiškinimą.
Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2008-07-01
įstatymo Nr. X-1667 redakcija) nurodyta, kad privatūs interesai - asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam
artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis
turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Pagal Įstatymo 2
straipsnio 3 dalį, viešieji interesai
- visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus
sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. O pagal šio straipsnio 4 dalį, interesų konfliktas - situacija, kai valstybinėje
tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo
priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję
ir su jo privačiais interesais.
Aiškindama nurodytas teisės normas dėl sąvokų
apibrėžimo sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija pažymi, kad kiekviena iš
išvardintų sąvokų negali būti aiškinama atsitrauktai nuo kitų dviejų ta prasme,
kad atskirai paėmus joje nebūtų praplėstas, palyginus su kitomis sąvokomis, jos
veikimo ratas. Šiuo aspektu kolegija išskiria ir suteikia lemiamą reikšmę privačių
interesų apibrėžimo nuostatai dėl įtakos sprendimams atliekant tarnybines
pareigas. Išsakytos nuostatos kontekste tai reiškia, kad sąvokų „privatūs
interesai“ ir „interesų konfliktas“ apibrėžimuose paminėtais sprendimais taip
pat yra laikytini sprendimai, tiesiogiai susiję su dirbančio valstybinėje
tarnyboje asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Tai leidžia daryti išvadą, kad Įstatymo
taikymo požiūriu interesų konflikto situacija galima laikyti tik tokią situaciją,
kai toks konfliktas tiesiogiai yra siejamas su valstybinėje tarnyboje dirbančio
asmens dalyvavimu šioje tarnyboje priimamų sprendimų procese.
Kolegija taip pat pažymi, kad tokią pačią išvadą galima
daryti ir analizuojant Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tai
matyti iš to, kad šios straipsnio dalys pagal jų išdėstymo konstrukciją yra
susijusios tarpusavyje (straipsnio 2 dalyje kalbama apie tuos pačius, 1 dalyje
aptartus, sprendimus). O iš aptariamo straipsnio 2 dalies matyti, kad klausimas
dėl dirbančio valstybinėje tarnyboje asmens dalyvavimo atitinkamo sprendimo
rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje yra institucijos, kurioje šis asmuo
dirba, vadovo diskrecija. Taigi konstatuotina, kad valstybinėje tarnyboje
dirbančio asmens pareiga nusišalinti - pasitraukti iš sprendimų rengimo,
svarstymo ar priėmimo procedūrų – atsiranda tuomet, kai šio asmens dalyvavimas tokių
sprendimų priėmime (rengime, svarstyme) tiesiogiai yra siejamas su jo
tarnybinių pareigų atlikimu.
Kaip pažymėta aukščiau, pareiškėja dalyvavo
(atitinkamų paaiškinimų pateikimo būdu) bylos nagrinėjimo Konstituciniame
Teisme procedūroje. Toks jos dalyvavimas buvo ne jos tarnybinių pareigų
atlikimas, o šios Konstitucinio Teismo nagrinėjamos bylos dalyvio – pareiškėjo
(Seimo) atstovavimas pagal atitinkamą (aukščiau nurodytą Lietuvos Respublikos
Seimo pirmininko 2008-10-15 potvarkiu Nr. 196 išduotą) įgaliojimą. Pažymėtina,
kad nurodytas įgaliojimas (kaip matyti iš paminėto potvarkio) buvo išduotas
vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsniu. Pagal šio straipsnio
3 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame
Teisme gali būti advokatai, mokslo laipsnius turintys teisininkai, taip pat teisinio
darbo aukščiausiose valstybės institucijose patirtį turintys asmenys
<...>. Taigi bylos nagrinėjimo (pasiruošimo nagrinėti) proceso dalyvio
atstovavimas yra grindžiamas atitinkamų specialių žinių turėjimu, o ne
tarnybiniu pavaldumu. Todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnio taikymo
požiūriu nuoroda paminėtame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. spalio 15 d.
potvarkyje į pareiškėjos užimamas pareigas turėtų būti siejama ne su jos
tarnybinių pareigų atlikimu, o su atitinkamų specialių žinių turėjimu.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai (netinkamai)
išaiškino byloje taikytinas materialinės teisės normas (Įstatymo 3 str. 2 p.,
11 str. 1 ir 2 d.). Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjos
skundas tenkintinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 2 p.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos
10 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjos N. P. skundą
patenkinti ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. KS-30.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Anatolijus Baranovas
Vaida Urmonaitė – Maculevičienė