Administracinė byla Nr.1-1101-423/2012
Proceso Nr. 3-62-3-00545-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 74
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,
dalyvaujant pareiškėjui A. Č., jo atstovui M. A.,
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Nadeždai Loibienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-04-17 įsakymo Nr. 20-TE-345 panaikinimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2012-04-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) viršininko įsakymą Nr. 20-TE-345, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l. 4-12).
Pareiškėjas ir jo atstovas teismui nurodė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis, stabdydamas automobilį AUDI A8, kurio vairuotojas A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie tai radijo ryšiu nepranešė budėtojui, šiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkto reikalavimus; kad be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieškojo A. R., apžiūrėjo jo turėtus daiktus bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiūrą, šiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau - Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 4.9 punkto bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus; kad, nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, neišrašė laikinų dokumentų bei privertė A. R. pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį, neturint dokumentų, šiais veiksmais pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir Etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje faktas. Kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigūno veikoje buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos - konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo - faktą bei pareigūno kaltę.
Pareiškėjas nėra viešosios policijos patrulis, o kriminalinės policijos tyrėjas, jis nebuvo pasitelktas užtikrinti viešosios tvarkos. Šioje situacijoje pareiškėjas, pastebėjęs veiką, turinčią akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo požymių, ėmėsi vykdyti bendrąsias policijos pareigūno pareigas, t. y. atliko visus, jo nuomone, būtinus ir galimus veiksmus, kad daromas administracinis teisės pažeidimas būtų nutrauktas, o jį įvykdęs vairuotojas - atitinkamai padarytam pažeidimui nubaustas. Pareiškėjas šioje situacijoje vykdė bendrąsias policijos pareigūno funkcijas bei pareigas, kurias reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas. Minėtas įstatymas taip pat numato pareigą informuoti apie veiksmus, atliktus vykdant pareigą, užkirsti kelią pastebėtai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui. Tačiau ši teisės norma nenumato konkretaus informavimo būdo bei subjekto, kurį būtina informuoti, be to, numato pareigą informuoti apie atliktus veiksmus jau po jų atlikimo. Taigi, pareiškėjas nėra Policijos patrulių veiklos instrukcijos subjektas. Radijo ryšiu apie automobilio sustabdymą budėtojo neinformavo dėl objektyvių aplinkybių, tačiau po automobilio sustabdymo apie tai pranešė budėtojui mobiliuoju telefonu, o vėliau surašė tarnybinį pranešimą, todėl savo pareigas atliko nepažeisdamas bei tinkamai įgyvendindamas Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Dėl to mano, kad jo veikoje nėra tarnybinio nusižengimo, pasireiškusio budėtojo neinformavimu apie sustabdytą automobilį, sudėties.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad jis be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieškojo A. R., apžiūrėjo jo turėtus daiktus bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiūrą. Vairuotojo A. R. stiprus emocinis susijaudinimas, grubus, gynybiškas ir perdėtai įtarus elgesys, taip pat akivaizdžiai reiškiamas pasipiktinimas ir pareikšti grasinimai sukėlė pagrįstų įtarimų, kad nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti ne vienintelis šio asmens padarytas teisės pažeidimas ir, kad jis automobilyje gali turėti draudžiamų daiktų. Pareiškėjas privalėjo reaguoti į tokį neadekvatų sustabdyto automobilio vairuotojo elgesį ir patikrinti kilusius įtarimus, todėl tokiais savo veiksmais Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimų nepažeidė.
Tarnybinė nuobauda paskirta ir už tai, kad nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, neišrašė laikinų dokumentų bei privertė A. R. pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį neturint dokumentų. Mano, kad vairuotojo dokumentus paėmė teisėtai ir jo veikoje tarnybinio nusižengimo sudėties nėra. Tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje šie aspektai nebuvo įvertinti, nebuvo atsižvelgta į paaiškinime išdėstytas faktines įvykio aplinkybes, jo kaltė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra išnagrinėta, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis bei nurodyta konkreti jos forma ir/ar rūšis. Mano, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta nenustačius jo veikoje subjektyviojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, yra paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovo Kauno apskrities VPK atstovė nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Tarnybinė nuobauda - pastaba pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Dėl A. R. skundo 2012-02-27 Kauno apskrities VPK viršininko nurodymu buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas A. Č. sustabdė A. R., kadangi buvo tamsinti jo automobilio AUDI A8 priekiniai šoniniai stiklai, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 d.. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad tyrėjas A. Č. su A. R. bendravo nemandagiai ar įžūliai. Policijos veiklos įstatymo 20 str. 1 d. 5 punkte numatyta, kokiais atvejais policijos pareigūnai turi teisę apžiūrėti transportą, asmenį ir jo bagažą, t.y. policijos pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, turi teisę apžiūrėti transportą, asmenį ir jo bagažą visų rūšių kontrolės punktuose. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. Č. nei tyrė nusikalstamą veiką, su kuria būtų susijęs A. R., nei turėjo pagrįstų, objektyvių duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta ir su ja būtų susijęs A. R.. Nustatyta, kad pareiškėjas be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieškojo A. R., apžiūrėjo jo turėtus daiktus bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiūrą. Šiais veiksmais A. Č. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. Č., nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė A. R. automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, be to, privertė A. R. pažeisti KET reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį neturint dokumentų į Patrulių rinktinę, esančią Kaune, Savanorių pr. 144, kai A. R. už padarytą KET pažeidimą net negrėsė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, t.y. A. Č. aplaidžiai vykdė pareigas ir tokiu elgesiu pažeidė Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. Č., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, aplaidžiai vykdė pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą ir Kauno apskrities VPK viršininko 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 20-TE-345 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai reikalavo, kad A. R. vyktų į Patrulių rinktinę, esančią Kaune, Savanorių pr. 144. Taip pat, skiriant nuobaudą, neteisingai buvo taikomas norminis aktas, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 28 punktas. Policijos patrulių veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines viešosios patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas. Pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, pareigybių funkcijose, patvirtintose Kauno apskr. VPK viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 20-V-363 nebuvo numatyta viešojo patruliavimo, todėl jis neprivalėjo laikytis minėtos Instrukcijos nuostatų. Prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
2012-04-17 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-345 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis, stabdydamas automobilį AUDI A8, kurio vairuotojas A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie tai radijo ryšiu nepranešė budėtojui, šiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkto reikalavimus; kad be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieškojo A. R., apžiūrėjo jo turėtus daiktus bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiūrą, šiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau - Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 4.9 punkto bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus; kad, nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, neišrašė laikinų dokumentų bei privertė A. R. pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį, neturint dokumentų, šiais veiksmais pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir Etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus (b.l. 13).
Pareiškėjas iš esmės ginčija kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydamas, kad savo veiksmais nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 20-TE-345, kuriuo pareiškėjui A. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Įsakymas priimtas remiantis 2012 m. kovo 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-90, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis (b.l. 22-30).
Pareiškėjas A. Č. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 punktai). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Kaip ne kartą, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, procesiniuose sprendimuose yra konstatavęs Vyriausiasis administracinis teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje esanti Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, nesilaikant pirmiau nurodytų nuostatų.
Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Iš Išvados matyti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas A. Č., 2012 m. vasario 20 d. apie 20 val. sustabdė pilietį A. R., kadangi buvo tamsinti jo automobilio AUDI A8 priekiniai šoniniai stiklai, tai yra buvo padarytas akivaizdus KET pažeidimas, kurį reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d.
Tyrimo metu nustatyta, kad A. Č., stabdydamas automobilį, kurio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešė radijo ryšiu budėtojui apie sustabdytą A. R. vairuotą automobilį, jo tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Šiais veiksmais A. Č. pažeidė Patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto reikalavimus.
Išvadoje nurodyta, kad A. Č. be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieškojo A. R., apžiūrėjo jo turėtus daiktus, bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiūrą. Šiais veiksmais A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad A. Č., nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė A. R. automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, be to, privertė A. R. pažeisti KET reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį neturint dokumentų į Patrulių rinktinę, esančią Kaune, Savanorių pr. 144, kai A. R. už padarytą KET pažeidimą net negrėsė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. A. Č. aplaidžiai vykdė pareigas ir tokiu elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus (b.l. 22-30).
Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto pažeidimo
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte numatyta, jog, sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas. Tačiau teismas pažymi, kad Policijos patrulių veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas. Šios nuostatos privalomos patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, policijos rėmėjams, Lietuvos policijos mokyklos kursantams, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentams, visuomeninių organizacijų nariams ir kariams, kai šie pasitelkiami į pagalbą užtikrinant viešąją tvarką. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas yra ne viešosios policijos patrulis, o kriminalinės policijos tyrėjas, be to, nagrinėjamu atveju, nebuvo pasitelktas užtikrinti viešosios tvarkos. Iš to darytina išvada, jog A. Č. nepatenka į Policijos patrulių veiklos instrukcijos subjektų ratą, todėl joje įtvirtinti reikalavimai jam nėra privalomi vykdyti.
Pagal Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą kiekvienas policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi, Policijos veiklos įstatymas taip pat numato pareigą informuoti apie veiksmus, atliktus vykdant pareigą užkirsti kelią pastebėtai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, tačiau ši teisės norma nenumato konkretaus informavimo būdo bei subjekto, kurį būtina informuoti, be to, numato pareigą informuoti apie atliktus veiksmus jau po jų atlikimo.
Atsižvelgiant į aptartus argumentus, darytina išvada, jog Policijos patrulių veiklos instrukcija pareiškėjui nėra taikoma, todėl ir jo veiksmai negali būti vertinami atitikties šios instrukcijos 28 punkto reikalavimams aspektu.
Dėl Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimų
Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba.
Etikos kodekso 4.9 punktas numato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų.
Pareiškėjas kaltinamas šių nuostatų pažeidimu dėl to, kad be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieškojo A. R., apžiūrėjo jo turėtus daiktus, bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiūrą, taip pat, nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė A. R. automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, be to, privertė A. R. pažeisti KET reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį neturint dokumentų į Patrulių rinktinę, esančią Kaune, Savanorių pr. 144, kai A. R. už padarytą KET pažeidimą net negrėsė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.
Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad „Policijos pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę <...> apžiūrėti transportą, asmenį ir jo bagažą visų rūšių kontrolės punktuose". Ši teisės norma reguliuoja tik tuos atvejus, kuomet transporto priemonės yra sulaikomos kontrolės punktuose ir negali būti taikoma kitais atvejais. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad sustabdyto automobilio AUDI A8 vairuotojo elgesys kėlė įtarimų dėl galimo draudžiamo krovinio vežimo ar panašaus pobūdžio neteisėtos (galimai ir nusikalstamos) veikos atlikimo, kadangi vairuotojas, kurį laiką stabdomas nestojo, po to bendravo nemaloniai, grasino pranešti apie jo sustabdymą policijos departamento vadovybei bei tiesioginiam vadovui, reikalavo parodyti tarnybinį pažymėjimą, pabrėžė, kad visuomet važinėja su apsauga, taip pat nurodė, kad turi apsaugai išduotą šaunamąjį ginklą. Toks vairuotojo A. R. elgesys sukėlė įtarimų, kadangi buvo visiškai neadekvatus padarytam pažeidimui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių, neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. Taigi, galima maksimali sankcija nėra pati griežčiausia iš galimų administracinių nuobaudų ir netgi viena iš švelniausių už administracinius teisės pažeidimus skirtinų baudų. Todėl minėtas A. R. stiprus emocinis susijaudinimas, grubus ir perdėtai įtarus elgesys, taip pat akivaizdžiai reiškiamas pasipiktinimas galėjo sukelti pareiškėjui pagrįstų įtarimų, kad nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti ne vienintelis šio asmens padarytas teisės pažeidimas ir kad jis automobilyje gali turėti draudžiamų daiktų. Todėl, teismo nuomone, policijos pareigūnas, kurio pagrindiniai veiklos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas bei tyrimas ir saugaus eismo priežiūra (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), privalėjo reaguoti į neadekvatų sustabdyto automobilio vairuotojo elgesį ir patikrinti kilusius įtarimus (patvirtinti arba paneigti), kas ir buvo šiuo atveju padaryta, nepažeidžiant Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmuose šioje situacijoje buvo viešųjų ar privačių interesų konflikto, piktnaudžiavimo tarnyba, etikos principų ar reikalavimų pažeidimų, šališkumo, neobjektyvumo ar savanaudiškumo požymių, kad pareiškėjas su vairuotoju A. R. bendravo nemandagiai ar įžūliai.
Nors pareiškėjas, paimdamas automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą bei liepdamas vairuoti automobilį neturint dokumentų, formaliai privertė A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau šį pažeidimą teismas laiko neesminiu, nes jis buvo padarytas prevenciniais tikslais, atsižvelgiant į realiai tuo metu susiklosčiusią situaciją, jokių neigiamų pasekmių sukelti A. R. realiai negalėjo ir nesukėlė. Liudytojai K. B., A. C., D. T. patvirtino, kad A. R. pats sutiko važiuoti į policijos komisariatą pasitikrinti automobilio stiklų skaidrumą, kadangi pareigūnai įvykio vietoje to padaryti negalėjo, iki komisariato jis važiavo paskui policijos pareigūnų tarnybinį automobilį (b.l. 45, 51-52). Teismas pažymi, jog aukščiau formalių pažeidimų turi būti iškeliami nusikalstamos veikos neužkardymo, pažeidimo išaiškinimo ir kiti tikslai. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Todėl dėl minėto iš esmės formalaus pažeidimo nebuvo pagrindo taikyti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui.
Nenustačius A. Č. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, jo kaltės, darytina išvada, jog tarnybinė nuobauda buvo skirta nepagrįstai, tai sudaro pagrindą tenkinti skundą ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 20-TE-345 kaip neteisėtą ir nepagrįstą (ABTĮ 89 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-04-17 įsakymą Nr. 20-TE-345, kuriuo A. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Urbonienė Asta Urbonienė