Civilinė byla Nr. e2-495-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00846-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Mašida“), uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Faciem“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo J. J. (J. J.) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. (J. J.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Mašida“), uždarajai akcinei bendrovei „Šamada“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Faciem“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Mašida“) priešieškinį ieškovui J. J. (J. J.) dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“) 74 202,43 Eur skolą; iš atsakovės UAB „Šamada“ 51 326,73 Eur skolą; iš atsakovės UAB „Faciem“ 52 685 Eur skolą; iš kiekvienos atsakovės 11,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“) priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo J. J. 163 249,80 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių, esančių pas atsakoves ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą pareikštų reikalavimų sumai, t. y. UAB ,,Statom parduodam“ 74 202,43 Eur, UAB „Šamada“ 51 326,73 Eur, UAB „Faciem“ 52 685 Eur. Ieškovas nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškovo reikalavimų sumos yra objektyviai didelės ir vien tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės yra nemokios – bylos nagrinėjimo metu buvo gauti pranešimai dėl nemokumo procedūrų inicijavimo; UAB ,,Statom parduodam“ skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 169 178 Eur. Atsakovių nesąžiningumą patvirtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu UAB ,,Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“) perleido nuosavybės teise jai priklausiusius dešimt dvibučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), susijusioms įmonėms UAB „Faciem“ ir UAB „Madaša“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo atsakovės „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“) 74 202,43 Eur ribose, atsakovės UAB „Šamada“ 51 326,73 Eur ribose, atsakovės UAB „Faciem“ 52 685 Eur ribose nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakoves ir (ar) trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – atsakovių pinigines lėšas, esančias bankų, kitų kredito įstaigų sąskaitose ar atsakovių kasose.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas pagrindė atsakovėms pareikštus reikalavimus patikslintame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė teismui reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių patikslintą ieškinį galėtų vertinti, kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

6.       Ieškovas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog po ieškovo pristatytų ir sumontuotų langų, UAB „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“) perleido visus savo turėtus dešimt dvibučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), susijusioms įmonėms UAB „Faciem“ bei UAB ,,Madaša“. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, atsakovių elgesį, nusprendė, kad galima daryti prielaidą, jog atsakovės gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti kitiems asmenims ar kitaip išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, t. y., kad atsakovėms UAB „Faciem“ ir UAB „Šamada“ inicijuotas nemokumo procesas, o atsakovė UAB „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“) VMI skolinga 169 178 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 12 203,34 Eur, matyti, jog atsakovių finansinė padėtis nėra gera. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas pripažino esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Apeliantės (atsakovės) UAB „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“), UAB ,,Šamada“ ir UAB ,,Faciem“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Patikslinto ieškinio nepagrįstumas yra akivaizdus: ieškovas nuolat tikslina ieškinį; trečią kartą patikslintame ieškinyje nurodo, kad ir šiuo metu negali tiksliai apskaičiuoti atliktų darbų kainos; elgdamasis nesąžiningai, UAB „Mašida“ ir UAB „Šamada“ sustabdžius mokėjimus iki bus ištaisyti atliktų darbų defektai, pareiškė ieškinį ir UAB „Faciem“, iš kurios bando prisiteisti skolą už jau apmokėtas sąskaitas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad savo pareigas pagal sutartis būtų įvykdęs tinkamai, dėl ko turėtų galiojančią ir pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovių išrašytų sąskaitų apmokėjimo. Ieškovas nėra pateikęs į bylą nei vieno įrodymo, kurio pagrindu galėtų reikšti turtinį reikalavimą UAB „Faciem“ atžvilgiu. UAB „Faciem“ į bylą įtraukta nepagrįstai – nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. UAB „Faciem“ atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės apskritai negalėjo būti taikomos.

7.2.       Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimas iš vienos įmonės į kitą įmonę buvo iš anksto suplanuotas strateginis verslo planas, o ne siekis sumažinti UAB „Statom parduodam“ ar kitos įmonės turtą, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Tiek įmonių grupės verslo modelis, tiek ir visas strateginis planas, susijęs su turto perkėlimu iš vienos įmonės į kitą, buvo sudėliotas dar 2023 m. Su atskiruoju skundu pateikiami duomenys pagrindžia, kad, perleisdamos turtą, atsakovės siekė ne apgauti ieškovą, bet, siekiant vykdyti iš anksto sudėliotą verslo strategiją, toliau vystyti projektus, įgyvendinti kredito sąlygas.

7.3.       Atsakovės yra mokios. UAB „Statom parduodam“, UAB „Faciem“, UAB „Šamada“ turi pakankamai nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė yra kur kas didesnė nei patikslinto ieškinio reikalavimai, todėl spręsti apie šių įmonių galimą nemokumą nėra pagrindo. UAB ,,Faciem“ ir UAB ,,Šamada“ kreditoriams 2024 m. sausio 25 d. buvo išsiųsti pranešimai apie nemokumo proceso inicijavimą, tačiau sprendimas dėl nemokumo inicijavimo buvo trumpalaikis ir greitai pakeistas. Tolimesnių veiksmų po šių raštų išsiuntimo įmonės neinicijavo, toliau vykdo veiklą.

8.       Ieškovas J. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuo atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus:

8.1.       Ieškovas pareikštus reikalavimus pagrindė patikslintame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė teismui reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Patikslintas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

8.2.       Atsakovių argumentas, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimas buvo iš anksto suplanuotas veiksmas, deklaratyvus. Atsakovės bando pateisinti savo nesąžiningus veiksmus, t. y. turto perleidimą susijusioms įmonėms. Atsakovės kitose bylose, kurios iškeltos dėl skolų iš atsakovių priteisimo, ginasi argumentais, susijusiais su netinkamai atliktais darbais.

8.3.       Ieškovas nesutinka su atsakovių pozicija, kad jų finansinė padėtis gera. UAB ,,Statom parduodam“ mokestinė nepriemoka VMI sudaro 430 575,03 Eur. Atskirajame skunde nurodomas įmonių, kurios nesusijusios su bylos nagrinėjimu, turtas. Argumentas, kad UAB ,,Faciem“ turi nekilnojamojo turto neturi teisinės reikšmės.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovėms pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti: 1) 2023 m. balandžio 28 d. UAB ,,Faciem“ verslo plano pristatymą, siekiant gauti kreditą; 2) kooperatinės bendrovės (toliau – KB) Klaipėdos kredito unijos, KB Šilutės kredito unijos ir UAB ,,Madaša“ 2023 m. birželio 9 d. sindikuotos paskolos suteikimo sutartį Nr. SK2023/06-09; 3) išrašus iš valstybės įmonės Registrų centro apie atsakovėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; 4) UAB ,,Faciem“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 2023/10-11; 5) UAB ,,Šamada“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 2023/02-05; 6) VMI 2024 m. gegužės 8 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. raštus UAB ,,Mašida“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,Statom ir parduodam“) apie mokestinę nepriemoką.

13.       Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš VMI sistemos apie UAB ,,Mašida“ (dabar UAB ,,Statom parduodam“) mokestinės nepriemokos dydį. Ieškovas 2024 m. liepos 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su prašymu pateikti šie įrodymai: 1) 2024 m. liepos 3 d. pranešimas dėl UAB ,,Statom parduodam“ nemokumo proceso inicijavimo; 2) UAB ,,Šamada“ 2023 m. balansas; 3) UAB ,,Faciem“ 2023 m. balansas; 4) DVD diskas su informacija apie UAB ,,Statom parduodam“ nekilnojamojo turto perleidimą.

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015  m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑66/2015).

15.       Atsakovės pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas joms nepranešus. Apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus  UAB ,,Faciem“ 2023 m. balandžio 28 d. verslo plano pristatymą, 2023 m. birželio 9 d. sindikuotos paskolos suteikimo sutartį Nr. SK2023/06-09 ir vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais, nes šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atsakovių (ne)sąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste. Įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie pateikti su atskiruoju skundu, ieškovas su įrodymais turėjo galimybę susipažinti. Atsakovių pateiktus išrašus iš valstybės įmonės Registrų centro, VMI raštus apie atsakovės mokestinės nepriemokos dydį atsisakoma priimti, nes teismas turi prieigą prie informacinių sistemų ir registrų, kuriuose, esant poreikiui, gali patikrinti duomenis apie atsakovių finansinę būklę, turimą turtą ir skolas valstybės biudžetui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitas Nr. 2023/10-11 ir Nr. 2023/02-05 atsisakoma priimti, nes jos neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui; ataskaitos pateiktos dėl nekilnojamojo turto, dėl kurio šioje byloje nesprendžiama.  

16.       Ieškovo su atsiliepimu ir prašymu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti. Pirma, išrašą iš VMI sistemos, su 2024 m. liepos 17 d. prašymu pateiktus UAB ,,Šamada“ ir  UAB ,,Faciem“ 2023 m. balansus atsisakoma priimti, nes, kaip minėta, teismas turi prieigą prie informacinių sistemų ir registrų, kur aktualius duomenis gali patikrinti pats. Be to, UAB ,,Šamada“ ir UAB ,,Faciem“ balansai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Antra, 2024 m. liepos 3 d. pranešimas dėl UAB ,,Statom parduodam“ nemokumo proceso inicijavimo neturi esminės reikšmės ginčo išnagrinėjimui, t. y. jis nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių dėl atsakovės (ne)sąžiningumo ir (ar) siekio išvengti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo. Trečia, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas EPP ir kitus CPK numatytus atvejus (CPK 113 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami EPP ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju informacija apie UAB ,,Statom parduodam“ nekilnojamojo turto perleidimą pateikta ne per EPP, o DVD laikmenoje, neužtikrinus tiek naujai pateiktų įrodymų kopijų, jog po vieną tektų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17.       Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑78‑1120/2021).

18.       Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar tik sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑27‑370/2020). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių įrodomosios vertės bus sprendžiama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Aplinkybė, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovėms pareikštų reikalavimų akivaizdų nepagrįstumą. Tai, kad atsakovės turi kitą nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovui, tikėtina, palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑874‑943/2016). Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aiškiai matyti, kad reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikštų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas. Taigi pirmoji būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – tenkinama.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžiami klausimai, į kuriuos bus atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Atsakovių akcentuojamas klausimas, ar ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą UAB „Faciem“, bus atsakytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

21.       Konstatavus, kad ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, toliau vertinama kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

22.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

23.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nurodė, kad aplinkybė, jog UAB ,,Mašida“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,Statom parduodam“) perleido visus savo turėtus dešimt dvibučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), susijusioms įmonėms UAB „Faciem“ bei UAB ,,Madaša“,  leidžia daryti prielaidą, jog atsakovės gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti kitiems asmenims ar kitaip išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog atsakovių finansinė padėtis nėra gera.

24.       Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad, didelė ieškinio suma bei sunki juridinio asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1724‑180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).

26.       Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

27.       Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų (UAB ,,Mašida“ byloje pateiktas dokumentas, procesinio dokumento Nr. DOK-4468) nustatė, kad UAB ,,Mašida“ (dabar UAB „Statom parduodam“) 2023 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB ,,Madaša“ žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); 2023 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB ,,Faciem“ žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini).

28.       Pirma, pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys dėl UAB ,,Mašida“ (dabar UAB „Statom parduodam“) turto perleidimo susijusioms įmonėms. Duomenų apie kitų atsakovių – UAB ,,Šamada“ ir UAB ,,Faciem“, atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar jo apsunkinimą bet kokia kita forma) ieškovas nepateikė.

29.       Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovu ir pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė, jog UAB ,,Mašida“ (dabar UAB „Statom parduodam“) perleido žemės sklypus su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), susijusioms įmonėms UAB „Faciem“ bei UAB ,,Madaša“, suponuoja atsakovių nesąžiningumą bei siekį išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

30.       Byloje pateikti atsakovių paaiškinimai ir duomenys iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad UAB ,,Mašida“ (dabar UAB „Statom parduodam“), UAB ,,Šamada“ ir UAB ,,Faciem“ priklauso vienai įmonių grupei, kuri vykdo nekilnojamojo turto objektų įsigijimo ir pardavimo, vystymo veiklą. Motininė įmonė – UAB ,,Mašida“ (dabar UAB ,,Statom parduodam“), kuri centralizuotai perka nekilnojamojo turto objektus, medžiagas, rengia atsiperkamumo planus, vykdo pardavimus ir reklamos strategiją. Atskiri nekilnojamojo turto objektų vystymo projektai vykdomi dukterinėse įmonėse. Iš paties ieškovo į bylą pateiktų įrodymų (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai ir suvestinės apie atsakovės UAB „Mašida“ (dabar UAB „Statom parduodam“) turtą; ieškovo pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo, procesinio dokumento Nr. DOK-31030 priedas; ieškovo prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo, procesinio dokumento Nr. DOK-20846 priedas) matyti, kad atsakovė UAB „Mašida“ (dabar UAB „Statom parduodam“) turimą nekilnojamąjį turtą nuolat perleidžia vykdydama veiklą ir įsipareigojimus (nekilnojamojo turto objektų įsigijimas ir pardavimas, vystymas). Tai, be kita ko, konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo, sprendusio pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB ,,Mašida“ pagal ankstesnį ieškovo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑917‑467/2023 27 punkte. 

31.       Ginčo nekilnojamojo turto objektai perleisti dar iki pirminio ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui (2023 m. liepos 26 d.), t. y. 2023 m. birželio 9 d. ir 2023 m. liepos 12 d. Kartu su atskiruoju skundu pateikta KB Klaipėdos kredito unijos, KB Šilutės kredito unijos ir UAB ,,Madaša“ 2023 m. birželio 9 d. sindikuotos paskolos suteikimo sutartis Nr. SK2023/06-09, kurios 2.1 punkte numatyta, kad UAB ,,Madaša“ suteikiamas kreditas, skirtas penkių žemės sklypų su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir statybų užbaigimui. Aptartos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimas UAB ,,Madaša“ buvo iš anksto suplanuotas. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė 2023 m. balandžio 28 d. UAB ,,Faciem“ verslo plano pristatymą, siekiant gauti kreditą, kurio 6 punkte numatyta, kad tikslinė kredito paskirtis, be kita ko, penkių žemės sklypų su juose esančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijimas ir statybos užbaigimas. Dėl atsakovių pateikto įrodymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis nėra pasirašytas nei UAB ,,Faciem“, nei kitų susijusių įmonių atstovų, todėl apeliacinės instancijos teismas negali įsitikinti jame pateiktų duomenų teisingumu. Visgi, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie įmonių grupės vykdomą nekilnojamojo turto objektų įsigijimo ir pardavimo, vystymo veiklos modelį (žr. šios nutarties 30 punktą), į tai, jog nekilnojamojo turto objektai perleisti dar iki ieškinio pareiškimo, o kitų nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimas buvo iš anksto suplanuotas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ir nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimas UAB ,,Faciem“ buvo iš anksto suplanuotas.

32.       Aptarti motyvai patvirtina, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog UAB ,,Mašida“ (dabar UAB „Statom parduodam“) perleido žemės sklypus su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), susijusioms įmonėms UAB „Faciem“ bei UAB ,,Madaša“ dar iki ieškinio teismui pareiškimo, neleidžia daryti prielaidos, jog atsakovės gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti kitiems asmenims ar kitaip išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo, nes nuosavybės teisės perleistos atsakovėms vykdant įprastinę veiklą. Įprastinės veiklos vykdymas, vystant, perkant ir parduodant nekilnojamojo turto objektus, nepatvirtina atsakovių nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

33.       Ieškovo argumentai dėl prastos atsakovių finansinės padėties, nemokumo procesų inicijavimo nėra aktualūs, nes nenustatyta atsakovių atliktų nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kaip jau minėta, juridinio asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į atsakovių atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių.

34.       Ieškovo akcentuojamos aplinkybės, kad atsakovės yra susijusios įmonės, taip pat, jog atsakovės ginasi šioje ar kitose bylose argumentais dėl netinkamai atliktų darbų nesąlygoja atsakovių nesąžiningumo. Pažymėtina, kad teisminiuose procesuose dalyvaujanti šalis turi teisę gintis nuo jai pareikšto reikalavimo arba reikšti reikalavimą pati, jeigu jos teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami.

35.       Įvertinęs šalių pozicijas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovių nesąžiningą elgesį, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Konstatuotina, kad antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui) nėra įrodyta.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįstai nustatė pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių atsakovių atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. J. (J. J.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Mašida“), uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Faciem“ atžvilgiu atmesti.

Teisėjas                                                                               Irmantas Šulcas