Civilinė byla Nr. e2-1745-996/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26758-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.4; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ atstovams advokato padėjėjui Vyčiui Grybauskui, uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ (duomenys neskelbtini) D. V.,

atsakovui E. S., jo atstovui advokato padėjėjui Žygimantui Klizui,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ ieškinį atsakovui E. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M., dėl papildomo susitarimo prie darbo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo E. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CRT Partner“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M., dėl išeitinės kompensacijos ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „CRT Partner“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) E. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-13955 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 33 120 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę kompensaciją, ir prašydama darbuotojo prašymą, teiktą Darbo ginčų komisijai, atmesti bei pripažinti negaliojančiu jos ir darbuotojo 2021 m. kovo 25 d. sudarytą papildomą susitarimą prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – papildomas susitarimas), taip pat priteisti jai iš darbuotojo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6, 152–155) nurodė, kad įmonė užsiima atsiskaitymo už kurą, mokamus kelius, PVM grąžinimo paslaugomis; atsakovas įmonėje dirbo nuo 2019 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, dirbti įmonėje atsakovas buvo priimtas tuomet, kai įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas užėmė E. M.; 2021 m. gegužės 26 d. įmonės valdybos posėdyje E. M. išreiškus nepasitikėjimą, jis buvo atšauktas iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų; darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. liepos 8 d. šalių susitarimu atsakovo iniciatyva, su atsakovu paskutinę jo darbo dieną buvo pilnai atsiskaityta pagal sudarytos darbo sutarties bei įstatymų reikalavimus; 2021 m. liepos 12 d. įmonei gavus atsakovo elektroninį laišką dėl papildomo užmokesčio pagal papildomą susitarimą išmokėjimo, ėmus tikrinti įmonės dokumentus buvo pastebėta, kad su buvusiu įmonės (duomenys neskelbtini) E. M. nesąžiningai veikę asmenys sudarė eilę susitarimų, kuriais buvo siekiama prieš paliekant įmonę iš jos reikšmingai pasipelnyti – E. M. lojaliems darbuotojams išmokėtos vienkartinės premijos (atsakovui skirta 4 600 Eur), su E. M. lojaliais darbuotojais, tarp jų ir su atsakovu, sudaryti papildomi susitarimai prie darbo sutarčių, numatantys 8 mėnesių išeitinę kompensaciją, nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Nurodė, kad 2021 m. balandžio mėn. E. M. kartu su kitais įmonės darbuotojais (įskaitant atsakovą) vis dar dirbdami įmonėje jau derino konkrečius veiksmus ir sąlygas dėl savo pasitraukimo iš įmonės ir naujos, konkuruojančios įmonės steigimo, tuo metu E. M., atsakovas ir dar du įmonės darbuotojai (L. L. ir D. G.) siūlė naujos, konkuruojančios įmonės steigimą potencialiam investuotojui Lenkijoje. Ieškovė pabrėžė, kad papildomas susitarimas įmonei yra akivaizdžiai nenaudingas ir prieštarauja įmonės tikslams, papildomo susitarimo šalys buvo akivaizdžiai nesąžiningos, jo pripažinimas negaliojančiu yra tinkamiausias būdas ginti pažeistas teises, todėl siekia, kad papildomas susitarimas būtų pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio nuostatas. Be to, mano, papildomas susitarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, nes jis savo esme yra piktavališkas susitarimas. 

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė priešieškinį, kuriame, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo nuspręsta išieškoti jo naudai iš darbdavės 33 120 Eur išeitinę kompensaciją, prašo priteisti jam iš ieškovės 63 200 Eur išeitinę kompensaciją, netesybas ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. II, l. 49–60, 74–80).

Atsakovas paaiškino, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. įmonei nutraukus bendradarbiavimą su uždarąja akcine bendrove „Infomedia“, jo veikla įmonėje buvo itin svarbi, jis buvo esmingai atsakingas ne tik už produkto (išmaniojo (bekortelinio) atsiskaitymo už degalus sprendimo) vystymą, jo pardavimų organizavimą tiek Europos, tiek trečiosiose užsienio valstybėse, tačiau ir asmeniškai vykdė nuotolinio klientų aptarnavimo funkcijas, lyginant su 2019 m., 2020 m. įmonės pardavimo pajamos išaugo net 8 490 022 Eur, visa tai nulėmė, jog 2020 m. įmonė pirmą kartą generavo grynąjį pelną 191 929 Eur, ką įvertinęs įmonės (duomenys neskelbtini) E. M. nusprendė priimti esminių įmonės darbuotojų paskatinimo sprendimų paketą ir tokiu būdu motyvuoti esminius įmonės veiklą organizuojančius darbuotojus toliau sėkmingai siekti įmonės veiklos plėtros bei pelningumo, visiems tokiems darbuotojams (kartu ir jam) buvo išmokėti priedai prie darbo užmokesčio ir su visais jais buvo sudaryti tapatūs susitarimai prie darbo sutarčių, numatantys 8 mėnesių išeitinę kompensaciją. Paaiškino tai, kad jis nuolat gaudavo finansiškai patrauklius pasiūlymus įsidarbinti kitose įmonėse. Nurodė, kad kiti du įmonės darbuotojai, sudarę tokius pat susitarimus su įmone kaip ir jis, toliau dirba įmonėje, su jais sudarytų susitarimų įmonė neginčija, visa tai rodo, kad tokiais susitarimais nebuvo siekiama pasipelnyti iš įmonės, kaip kad teigia ieškovė, o buvo siekiama sukurti kertiniams įmonės darbuotojams palankias ir saugias materialines sąlygas, kad nei vienas iš jų neturėtų ketinimų keisti darbovietę gavęs finansiškai naudingesnį pasiūlymą. Pažymėjo, kad ir po naujo įmonės (duomenys neskelbtini) paskyrimo jis buvo suinteresuotas toliau dirbti įmonėje, tačiau įmonės veiklos tęstinumui prieštaraujantys naujo (duomenys neskelbtini) ir valdybos sprendimai, kategoriška įmonės akcininkų nuomonė neturint tinkamos kompetencijos įmonės plėtros klausimais, žeminanti komunikacija, požiūris darbuotojų atžvilgiu, nuolatinė įtampa, psichologinis spaudimas nulėmė, kad jis buvo priverstas nutraukti darbo santykius su įmone. Atsakovo įsitikinimu, pagrindo pripažinti papildomą susitarimą negaliojančiu CK 1.82 straipsnio, 1.91 straipsnio pagrindais nėra, ieškovės ieškinio reikalavimai grindžiami tik abejonėmis, įtikėjimais ir abstrakčiais pasvarstymais. Paaiškino, kad 2021 m. balandžio 26 d. tarp ieškovės ir jo buvo sudarytas priedas prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarta nuo 2021 m. balandžio 26 d. pakeisti jo darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2021 m. gegužės 1 d. mokėti jam 7 900 Eur mėnesinį darbo užmokestį, taigi, jam neišmokėta išeitinė kompensacija yra 63 200 Eur (8 mėn. × 7 900 Eur), taip pat jam priteistinos ir netesybos, nes išeitinė kompensacija jam neišmokėta iki šiol.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti arba palikti nenagrinėtu (el. b. apyrašo t. II, l. 102–109).

            Ieškovės manymu, atsakovui nepareiškus reikalavimo išieškoti netesybas Darbo ginčų komisijoje, toks reikalavimas (dėl netesybų priteisimo) vėliau negali būti nagrinėjamas teisme, todėl teismas turėtų atsisakyti nagrinėti atsakovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad teismas turėtų įvertinti pernelyg didelę disproporciją tarp įmonės neva tai padaryto teisės pažeidimo ir reikalaujamos priteisti netesybų sumos. Pabrėžė, kad teismas turėtų įvertinti aplinkybę, jog pripažinus susitarimą teisėtu, atsakovui tektų 8 mėnesių atsakovo darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, atitinkamai, pasibaigus šiam ginčui teisme, bus praėję daugiau nei 6 mėnesiai kaip išeitinė išmoka nėra sumokėta (įmonė nemokėjo išeitinės išmokos atsakovui dėl Darbo ginčų komisijoje vykstančio ginčo), todėl atsakovas papildomai įgytų teisę gauti 6 mėnesių atsakovo darbo užmokesčio dydžio netesybas, dėl ko jam viso būtų išmokėta 14 darbo užmokesčių dėl darbo sutarties nutraukimo suma, taigi tokio dydžio kompensacijos priteisimas atsakovo naudai neatliktų įstatyme nustatytos funkcijos kompensuoti darbuotojo patirtą žalą, o sukurtų sankcinio pobūdžio baudą įmonei. Paaiškino, kad įmonės grynasis pelnas 2020 m. siekė 191 929 Eur, tačiau pelno pasiekimas/nepasiekimas negali būti sąlyga mokėti darbuotojams (įskaitant ir atsakovą) nepagrįstas pinigų sumas, įmonėje (kaip ir daugumoje kitų Lietuvos ir užsienio įmonių) darbuotojų priedus lemia ne pelno/nuostolio rodiklis, o atitinkamų planų įvykdymas, susitarimas dėl atitinkamo atlygio/išmokų dydžio priklausomai nuo pelno/nuostolio tarp šalių sudarytas nebuvo, be to, papildomas susitarimas neatitiktų įmonės gauto pelno dydžio, kadangi darbuotojo susitarimas buvo dėl maždaug 33 procentų viso įmonės metinio pelno. Teigė, jog atsakovo argumentai apie nuolatinį įmonės pajamų (pardavimų) didėjimą ir/ar tai, kad išimtinai dėl atsakovo veiksmų įmonės pardavimai didėjo, yra nepagrįsti. Pabrėžė, kad įmonės pardavimai niekada žymiai nepasiekė įmonės pardavimo tikslų. Nurodė, kad įmonės vadovybė neįvykdė nustatytų planų (nepasiekė rodiklių), todėl teigti, jog atsakovas itin sunkiai dirbo, pasiekė įmonės pardavimų pajamas ir t. t. yra nepagrįsta. Pastebėjo, kad atsakovas nurodė, jog jis užėmė pardavimų (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atsakingas už išmaniojo (be kortelio) atsiskaitymo už degalus sprendimo vystymą, pardavimų strategiją ir paslaugų pardavimą, sėkmingai (duomenys neskelbtini) įmonės pardavimų komandai, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas priskiria sau daugiau funkcijų, nei turėjo iš tiesų, taip siekdamas sukelti svarbumo įspūdį, kadangi minėtas funkcijas iš tiesų vykdė (duomenys neskelbtini) L. L. Paaiškino, kad įmonei nuo 2020 m. gegužės mėnesio nutraukus bendradarbiavimą su uždarąja akcine bendrove „Infomedia“, kuri teikė klientų aptarnavimo telefonu centro (skambučių centro) paslaugas 24/7, atsakovui vidutiniškai tekdavo po 1 skambutį per parą arba 1,5 skambučio per darbo dieną, tačiau atsakovas klaidina teismą teikdamas, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio jam teko visas nuotolinis klientų srauto aptarnavimas (funkcija), nes iš tikrųjų šie skambučiai (skirti Lietuvos rinkai) buvo nukreipiami keliems asmenims, šiuo atveju tai buvo atsakovas ir dar vienas asmuo. Nurodė, kad 2020 m. grynasis pelnas (191 929 Eur) buvo pasiektas ne atsakovo pastangomis, o atliekant kitus veiksmus – įmonė su paskolos davėjais pasirašė susitarimus, kuriais paskolos davėjai įmonės naudai atsisakė palūkanų, kurių dydis buvo 246 786,67 Eur, t. y. daugiau nei įmonės grynasis pelnas, taip pat įmonė 2020 m. gavo 47 900,76 Eur subsidijų iš Lietuvos Respublikos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienas iš keturių asmenų, kurie kartu derino veiksmus ir kuriems visiems vienu metu pakelti atlyginimai, išmokėti priedai, nustatytos 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos – D. G. – pripažino tokius veiksmus neatitinkančiais įmonės tikslų, sudarydamas 2021 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą su įmone dėl atlyginimo sumažinimo ir 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos atsisakymo.

            Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. apyrašo t. II, l. 126–140) nurodė, kad jis buvo lojalus įmonei ir dėjo maksimalias pastangas siekiant įmonės veikos plėtros bei pelningumo. Paaiškino, kad ieškovė tuometinio įmonės (duomenys neskelbtini) E. M. pastangas 2021 m. pavasarį derybose su Lenkijos įmone Anwim S.A. visiškai nepagrįstai traktuoja kaip įmonės interesams prieštaraujantį veikimą, neva turint tikslą kartu su juo (atsakovu), L. L. ir D. G. pasitraukti iš įmonės bei įkurti analogišką įmonę, kadangi iš tikrųjų aptarus su akcininkais procesas buvo vykdomas siekiant įmonės 100 proc. akcijų itin pelningai parduoti Lenkijos įmonei Anwim S.A., kuri toliau sėkmingai vystytų veiklą, pasitelkdama įmonės darbuotojus – jį (atsakovą), E. M., L. L., D. G., tačiau po E. M. atleidimo įmonės akcininkams nepavykus to padaryti, ši Lenkijos įmonė įsigijo kitą analogiška veikla besiverčiančią įmonę – Nyderlandų kompaniją The Fuel Company Holding BV (TFC). Pabrėžė, kad nei jis, nei kiti ieškovės minimi kertiniai įmonės darbuotojai neįkūrė jokios įmonės, tokiems veiksmams įmonės darbuotojai negalėjo turėti jokių logiškų priežasčių. Atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikyti šiuos kertinius įmonės darbuotojus įmonei buvo būtina ne tik ir toliau siekiant sėkmingo įmonės veiklos tęstinumo, tačiau ir atitinkamai užtikrinti akcijų pirkimo–pardavimo sandorio įgyvendinimą. Pastebėjo ir tai, kad tiek L. L. ((duomenys neskelbtini)), tiek D. G. ((duomenys neskelbtini)) ir toliau tęsia darbus įmonėje, įmonė jais pasitiki, kas paneigia ieškovės nepagrįstus kaltinimus veikimu schemoje turint tikslą palikti įmonę ar kurti konkuruojančią įmonę. Teigė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog pelno pasiekimas negali būti sąlyga suteikti darbuotojams atitinkamus paskatinimus, tuo labiau, nuo 2020 m. liepos mėn. įmonei nutraukus bendradarbiavimą su uždarąja akcine bendrove „Infomedia“ ir jam (atsakovui) perėmus klientų aptarnavimo telefonu funkcijas, atitinkamai buvo sumažintos įmonės veiklos sąnaudos. Pabrėžė, kad įmonės pardavimo pajamas tiesiogiai lemia svyruojanti degalų kaina, kuri yra priklausoma nuo naftos rinkos kainos pokyčių. Kartu nurodė ir tai, kad Darbo ginčų komisijoje savo interesus atstovavo pats, specialių teisinių žinių neturi, negalėjo įvertinti, kokius papildomus reikalavimus jis gali reikšti, Darbo ginčų komisija turėjo jam išieškoti ir netesybas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, jis pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. apyrašo t. III, l. 15–27), kuriuose nurodė prašantis ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo priešieškinį pilna apimtimi bei priteisti jam iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė melagingai teigia, jog jis kartu su atsakovu buvo nelojalūs įmonei ir ketino steigti analogišką, konkuruojančią bendrovę. Teigė, kad 2021 m. pavasarį buvo siekiama surasti įmonės akcijų potencialius pirkėjus bei atitinkamai gauti potencialių pirkėjų sutikimą dėl įmonės akcijų įsigijimo. Paaiškino, kad įmonės (duomenys neskelbtini) yra nuo 2013 m. gegužės 15 d., kuomet 25 proc. įmonės akcijų jis įsigijo iš D. G.; šiuo metu įmonės akcijos priklauso didžiajam akcininkui mažajai bendrijai ,,Antus“, turinčiam 89 528 vnt. paprastųjų vardinių įmonės akcijų (kuri bendrai valdoma 2 (duomenys neskelbtini): D. V. ir D. Č.) – 99,48 proc. visų įmonės akcijų, ir mažiesiems (duomenys neskelbtini) jam (E. M.) – 154 vnt. akcijų, L. L. – 164 vnt. akcijų ir D. G. – 154 vnt. akcijų. Nurodė, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) jis (E. M.), L. L. ir D. G. sukūrė unikalų konkurencinį pranašumą prieš kitas bendroves suteikiantį bekortelinį/mobilųjį atsiskaitymo degalinėse sprendimą; 2017 m. gruodžio 19 d. buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Tankita“, kurios vienintelis akcininkas yra mažoji bendrija ,,Antus“, kuri būtent ir yra valdoma (duomenys neskelbtini) D. Č. bei D. V., į uždarąją akcinę bendrovę „Tankita“ buvo nuspręsta perkelti išmaniojo bekortelinio atsiskaitymo už degalus sprendimą Drivitty, 2020 m. pradžioje, kai išmanaus bekortelinio/mobiliojo atsiskaitymo sprendimas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tankita“ jau buvo pilnai materializuotas, uždarąją akcinę bendrovę ,,Tankita” per šios bendrovės vienintelę akcininkę mažąją bendriją ,,Antus“ (duomenys neskelbtini) D. Č. ir D. V. nusprendė parduoti dalį uždarosios akcinės bendrovės „Tankita“ akcijų tiesioginiam ieškovės konkurentui Čekijos kompanijai W. A. G. payment solutions, uždarajai akcinei bendrovei „Tankita“ priklausė mažųjų akcininkų bendromis pastangomis sukurtas išmaniojo atsiskaitymo už degalus sprendimas Drivitty, dalies akcijų pardavimo faktas buvo kruopščiai slepiamas nuo ieškovės mažųjų akcininkų; 2021 m. vasario mėn. D. Č. pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl 66 proc. ieškovės akcijų paketo pirkimo už 7,7 mln. Eur, šio susitarimo esmė ta, kad mažieji akcininkai iki 2021 m. birželio 15 d. turėjo pateikti suinteresuoto potencialaus pirkėjo oficialų pasiūlymą ieškovės didžiajam akcininkui mažajai bendrijai „Antus“ dėl ieškovės 66 proc. akcijų paketo įsigijimo, o didysis akcininkas svarstytų gautą pasiūlymą, bet tik su numatyta sąlyga, kad ieškovės 66 proc. akcijų paketą įsigijęs asmuo privalės pasirašyti naujos formos akcininkų sutartį, kuri turės pakankamai daug suvaržymų naujajam akcininkui, t. y. be mažojo akcininko sutikimo nebus galima įmonėje priimti pagrindinių sprendimų, susijusių su įmonės valdymu; 2021 m. kovo 12 d. buvo gautas pirmasis 66 proc. įmonės akcijų paketo kainos apskaičiavimas (7,7 mln. Eur), tačiau 66 proc. akcijų paketo pirkimas įmonės akcininko mažosios bendrijos „Antus“ bendrasavininkų numatytomis sąlygomis potencialių investuotojų nedomino, todėl mažieji įmonės akcininkai pasiūlė didžiojo įmonės akcininko mažosios bendrijos „Antus“ (duomenys neskelbtini) D. Č. ir D. V. kartu su mažaisiais akcininkais parduoti visas įmonės akcijas – 100 proc.; 2021 m. kovo 28 d. D. Č. ir D. V. sutiko parduoti visas mažajai bendrijai „Antus“ priklausančias ieškovės akcijas ir nurodė, jog pateiks akcijų pardavimo kainos pasiūlymą iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau akcijų kainos pasiūlymas buvo pateiktas tik 2021 m. gegužės 30 d., todėl suderinti sandorio sąlygas su investuotoju mažieji akcininkai turėjo tik 2 savaites laiko, nors verslo praktika lemia, jog tokio tipo derybos ir sandoriai vyksta ne mažiau kaip pusę metų; mažieji ieškovės akcininkai, komunikuodami su Lenkijos bendrove Anwim S.A., kuri valdo prekinį ženklą MOYA, pasiūlė įsigyti ieškovės akcijas ir taip išplėsti pardavimus tarptautiniu mastu, šiuo tikslu buvo pradėtos derybos, 2021 m. balandžio 6 d. pateiktas pirmas pasiūlymas įsigyti ieškovės akcijas, kaip ir buvo sutarta su D. Č. ir D. V., toliau vyko jo (E. M.) intensyvus susirašinėjimas elektroniniais laiškais su Anwim S.A. atstovu dėl ieškovės akcijų paketo pardavimo; 2021 m. balandžio 14 d. Anwim S.A. sužinojo informaciją, kad uždarosios akcinės bendrovės „Tankita“ 20 proc. akcijų įsigijo ieškovės tiesioginis konkurentas bendrovė W. A. G. payment solutions; 2021 m. balandžio 21 d. ieškovės komanda potencialaus investuotojo Anwim S.A. prašymu paruošė prezentaciją, kurioje aiškiai parodė dvigubai mažesnį įmonės pelningumo rodiklį per tokį pat laiką, taip pat nurodė kitus varžančius ir sunkiai įgyvendinamus veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti siekiant visą kūrimo procesą pradėti nuo nulio, t. y. vadovų akcijų atsisakymas, darbo sutarčių nutraukimas ir t. t.; esminis ieškovės potencialaus akcijų pirkėjo derybų klausimas buvo – ar pardavus įmonę joje išlieka išmaniąją atsiskaitymo už kurą sistemą sukūrusi komanda; kitas potencialus pirkėjas Čekijos bendrovė W. A. G. payment solutions taip pat kėlė analogišką klausimą – ar visi esminiai ieškovės darbuotojai išliks užimamose pareigose; 2021 m. gegužės 19 d. susitikimo su Anwim S.A. atstovais metu Vilniuje, buvo pristatyta 2021 m. gegužės 19 d. prezentacija, kurią vėliau jis (E. M.) persiuntė Anwim S.A. atstovams, šioje prezentacijoje, kaip ir viso derybų su Anwim S.A. atstovais metu, yra aiškiai aptariamas tik ieškovės pardavimas. Teigė, kad 2021 m. gegužės 26 d. jo atšaukimas iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų iš esmės buvo taktinis pagrindinio įmonės akcininko mažosios bendrijos „Antus“ (duomenys neskelbtini) D. Č. ir D. V. žingsnis – 2020 m. ieškovės pardavimai pasiekė iki tol neregėtas aukštumas, įmonė pradėjo generuoti grynąjį pelną, todėl šiuo sprendimu buvo siekiama eliminuoti jį, įmonės mažąjį akcininką bei vieną iš išmaniojo bekortelinio atsiskaitymo sistemos Drivitty autorių, iš įmonės valdymo tam, kad įmonės akcininkai galėtų priimti atitinkamus sprendimus išimtinai susijusius su asmenine nauda. Jo žiniomis, įmonės naujoji vadovybė veda intensyvias derybas su potencialiu įmonės akcijų pirkėju Čekijos kompanija W. A. G. payment solutions, kuri, be kita ko, yra ir uždarosios akcinės bendrovės „Tankita“ 20 proc. akcijų paketo savininkė. Nurodė, kad net ir po atšaukimo iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų, jis jau veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) ir toliau tęsė pradėtas derybas su potencialiais įmonės akcijų pirkėjais, šiuo tikslu 2021 m. birželio 6 d. buvo parengta dar viena prezentacija potencialiems pirkėjams Anwim S.A. dėl ieškovės akcijų pardavimo, 2021 m. birželio 8 d. jis Anwim S.A. prašymu suorganizavo Anwim S.A. susitikimą su įmonės didžiojo akcininko mažosios bendrijos „Antus“ (duomenys neskelbtini) D. Č. ir D. V., tačiau jis pats tik supažindino Anwim S.A. atstovus su ieškovės naująja vadovybe ir atsijungė nuo nuotolinio susitikimo. Mano, kad jo pastangos derybose su Anwim S.A. atstovais dėl ieškovės akcijų pardavimo laikytinos įgyvendintomis, kadangi, Anwim S.A. pateikė įmonės akcijas (duomenys neskelbtini) D. Č. ir D. V. sutikimą įsigyti įmonės akcijas, tačiau dėl nežinomų priežasčių akcijos Anwim S.A. parduotos nebuvo. Pabrėžė, kad visi aukščiau jo aptarti faktiniai duomenys pagrindžia, jog jis kaip buvęs įmonės (duomenys neskelbtini), kartu su tuometiniais (duomenys neskelbtini) – atsakovu, L. L., D. G. – veikė sąžiningai bei išimtinai įmonės ir akcininkų interesais – pagal akcininkų 2021 m. gegužės 30 d. pateiktą pasiūlymą surado įmonės akcijų pirkėją Lenkijos bendrovę Anwim S.A. Paaiškino ir tai, kad sutikimus persirašyti savo asmeninį numerį tuometinis įmonės vadovas išdavė visiems asmenims, siekiant išvengti situacijos, kuomet darbuotojai prarastų asmeninius telefono numerius bei su šiais numeriais susijusius itin jautrius duomenis – prisijungimus prie asmeninių paskyrų (slaptažodžių atkūrimus), prisijungimus prie elektroninės bankininkystės bei kitų sistemų, taip pat asmeninius kontaktus. Nurodė, kad 2020 m. pandemijos metu būtent jis, L. L. ir D. G. susimažino atlyginimus, o 2021 m. kovo 16 d. įmonės vadovo įsakymais nustatytos vienkartinių priedų sumos buvo lygiai tokio paties dydžio kaip ir minėtiems asmenims neišmokėtų atlyginimų 2020 m. ir 2021 m. dydis; įmonės darbuotojams L. L., D. G. bei jam įsakymo pagrindu buvo paskirti 12 670 Eur (iš jų 9 050 Eur už 2020 m.) vienkartiniai priedai, o atsakovui buvo išmokėta 4 600 Eur vienkartinio priedo suma atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. buvo atsisakyta skambučių centro paslaugų, o klientų aptarnavimo apimtys išaugo dėl padidėjusių pardavimų, skambučio centro paslaugų funkciją nuo 2020 m. liepos mėn. atliko atsakovas, be to, 2020 m. buvo pasiektas žymus pardavimų augimas bei įmonė uždirbo grynojo pelno. Pabrėžė, kad atsakovo kaip ieškovės (duomenys neskelbtini) pastangomis, ieškovės pardavimo pajamos 2019 m. pasiekė 33 953 340 Eur, o 2020 m. net 42 443 362 Eur, t. y., lyginant su 2019 m., 2020 m. ieškovės pardavimo pajamos išaugo net 8 490 022 Eur. Akcentavo, kad tiek įsakymai dėl premijų, tiek susitarimai dėl darbo užmokesčio pakeitimo – padidinimo, tiek susitarimai dėl išeitinių kompensacijų išmokėjimo sudarė įmonės vadovo sprendimų dėl esminių įmonės darbuotojų skatinimo paketą; atsakovas dėl savo kompetencijos bei ilgametės patirties pardavimų srityje buvo itin paklausus profesinėje rinkoje, atsakovas nuolat pasidalindavo su įmonės vadovu gaunamais pasiūlymais iš personalo atrankos bendrovių, todėl jis – įmonės vadovas, siekdamas išlaikyti atsakovą, kaip aukštos kompetencijos (duomenys neskelbtini), bei matydamas, jog įmonės pardavimo pajamos ženkliai auga net ir pandemijos metu, ieškojo įvairių skatinimo priemonių, būtent todėl buvo pasirinktos šioje nagrinėjamoje byloje ginčijamos skatinimo priemonės, tame tarpe papildomas susitarimas dėl 8 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinių kompensacijų išmokėjimo. Pažymėjo, kad biudžetai buvo koreguojami priklausomai nuo verslo aplinkos, kas yra visiškai normalu, o ieškovės siekis lyginti rezultatus su 2016 m. biudžetu – kuomet atsakovas net nedirbo įmonėje, prasilenkia su elementaria logika. Teigė, jog įmonėje veikiant buvusiai vadovų komandai, dar 2021 m. mėnesiais EBITDA rodiklis kas mėnesį siekdavo apie 100 000 Eur, kai dabar sudaro tik 20 000 Eur. Paaiškino, kad L. L. buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini), t. y. už darbą su paslaugų tiekėjais ir naujų taškų pajungimą bei integraciją; mobilaus atsiskaitymo už degalus sprendimo tobulinimas buvo ženkliai įtakojamas atsakovo, kuris intensyviai teikė pasiūlymus kaip tobulinti produktą bei kontroliavo jų įgyvendinimo eigą; atsakovas vienasmeniškai prisiimtą nuotolinio klientų aptarnavimo (skambučių centro) funkciją vykdė 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, pagal atsakovui klientų teikiamas pastabas apie sistemos klaidas, atsakovas itin efektyviai prisidėjo prie išmaniojo atsiskaitymo sprendimo vystymo ir tobulinimo, taipogi, atsakovui prisiimant nuotolinio klientų aptarnavimo (skambučių centro) funkciją buvo sumažintos ieškovės sąnaudos. Paaiškino, kad įmonė su paskolos davėjais pasirašė susitarimus dėl palūkanų atsisakymo su tikslu pagerinti finansinę įmonės padėtį, kad įmonė greičiau galėtų skolintis iš bankų už mažesnes palūkanas ir tai niekaip nesusiję su atsakovo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), funkcijomis; subsidijų gavimas patvirtina faktą, kad darbo krūvis didėjo, subsidijos buvo mokamos kai darbuotojai buvo prastovose, į prastovas buvo išleisti ir pardavimo skyriuje dirbę darbuotojai, todėl tuo metu visas krūvis teko būtent atsakovui, be to, D. G. 2021 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo vertintinas kaip itin bloginantis darbuotojo padėtį ir neatitinkantis tikrosios darbdavio ir darbuotojo valios bei ketinimų, mano, jog D. G. galimai yra sudaręs susitarimą su įmone dėl vienkartinės išmokos įmonės akcijų pardavimo Čekijos kompanijai W. A. G. payment solutions atveju, tuo labiau L. L. ir toliau dirba pagal 2021 m. kovo mėn. sudarytus susitarimus.

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. vasario 22 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2019 m. vasario 25 d. pradėjo įmonėje dirbti (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 7–8), 2021 m. kovo 16 d. įmonės vadovas priėmė įsakymą dėl 4 600 Eur vienkartinio priedo atsakovui išmokėjimo (el. b. apyrašo t. I, l. 35), 2021 m. kovo 25 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, pagal kurį, nutraukus darbo sutartį nepriklausomai nuo nutraukimo priežasčių, darbdavė darbuotojui įsipareigojo išmokėti 8 mėnesių išeitinę išmoką (el. b. apyrašo t. I, l. 9), 2021 m. balandžio 26 d. šalys sudarė priedą prie darbo sutarties dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo (iki 7 900 Eur) nuo 2021 m. gegužės 1 d. (el. b. apyrašo t. II, l. 35), nuo 2021 m. gegužės 26 d. 12.24 val. įmonės (duomenys neskelbtini) – trečiasis asmuo E. M. buvo atšauktas iš pareigų (el. b. apyrašo t. I, l. 10–16), 2021 m. birželio 18 d. atsakovas pateikė įmonei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2021 m. liepos 8 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 21), darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta šalių susitarimu nuo 2021 m. liepos 8 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 71), 2021 m. liepos 10 d. atsakovas kreipėsi į įmonę dėl galutinio atsiskaitymo detalizacijos pateikimo (el. b. apyrašo t. I, l. 29), 2021 m. liepos 12 d., 14 d., 19 d. atsakovas kreipėsi į įmonę prašydamas išmokėti išmoką pagal papildomą susitarimą (el. b. apyrašo t. I, l. 30, 31), 2021 m. liepos 19 d. darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl išeitinės kompensacijos pagal papildomą susitarimą išieškojimo iš darbdavės (el. b. apyrašo t. I, l. 69–70), Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 33 120 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę kompensaciją (el. b. apyrašo t. I, l. 41–43).

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Pabrėžtina, kad pagal DK 33 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo; šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama; darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta DK ar kitose darbo teisės normose. Taigi, darbo sutarties šalims susitarus dėl papildomų sąlygų, atitinkančių DK 33 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, tos sutarties sąlygos tampa privalomos ir jų turi būti laikomasi. Vienai iš sutarties šalių tokias sąlygas pažeidus, kitos šalies pažeistos teisės turi būti ginamos. 

Kaip jau nustatyta aukščiau, nagrinėjamu atveju 2021 m. kovo 25 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, pagal kurį, nutraukus darbo sutartį nepriklausomai nuo nutraukimo priežasčių, darbdavė darbuotojui įsipareigojo išmokėti 8 mėnesių išeitinę išmoką. Pastebėtina, kad DK didžiausias išeitinės išmokos dydis įtvirtintas DK 59 straipsnyje ir yra lygus 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiui, todėl šiuo atveju, matyti, papildomai dviem vidutinio darbo užmokesčio dydžiais nei įtvirtintas maksimumas DK buvo pagerinta darbuotojo padėtis, kas pagal DK 33 straipsnio nuostatas yra leidžiama.

Ieškovės teigimu, papildomas susitarimas prieštarauja darbdavės teisnumui ir yra piktavališkas susitarimas, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82, 1.91 straipsnių pagrindais. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Teismas, išsamiai įvertinęs visą bylos medžiagą, kartu kompleksiškai įvertinęs į bylą pateiktą elektroninį susirašinėjimą, chronologinę įvykių seką apie įmonės akcijų pardavimo derybas su bendrove Anwim S.A., konstatuoja, kad aukščiau aptartas šalių susitarimas (dėl 8 mėnesių išeitinės išmokos darbuotojo atleidimo iš darbo atveju) su tokios kompetencijos ir tokios svarbos įmonei darbuotoju ((duomenys neskelbtini), kuris kartu nuo 2020 m. liepos mėn. buvo perėmęs prieš tai uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ vykdytas nuotolinio klientų aptarnavimo centro funkcijas visą parą septynias dienas per savaitę, taip kartu sumažinant įmonės veiklos sąnaudas, taip pat kuris intensyviai prisidėjo prie išmaniojo atsiskaitymo už degalus sistemos veiklos tobulinimo, klaidų taisymo) pagal tuometinę įmonės finansinę padėtį (per metus ženkliai išaugusias įmonės pardavimo pajamas, pelno prieaugį) ir vystomus planus dėl įmonės akcijų pardavimo buvo visiškai teisėtas, pagrįstas ir logiškas, naudingas ne tik darbuotojui, bet ir darbdavei, atitinkantis įmonės tikslus.

Nors ieškovė teigė, kad trečiasis asmuo kartu su atsakovu buvo nelojalūs įmonei, būdami įmonės darbuotojais kartu su dar dviem įmonės darbuotojais L. L. ir D. G. ketino steigti analogišką, konkuruojančią bendrovę, 2021 m. balandžio mėn. derino konkrečius veiksmus dėl pasitraukimo iš įmonės ir naujos, konkuruojančios bendrovės steigimo, tačiau tokių savo teiginių byloje ieškovė neįrodė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo – tuometinis įmonės (duomenys neskelbtini) E. M. (kartu būdamas ir įmonės (duomenys neskelbtini)) esminiams įmonės darbuotojams (tarp jų ir atsakovui) 2021 m. kovo–balandžio mėn. pritaikė skatinimo priemonių paketą – išmokėjo vienkartinius priedus, pasirašė susitarimus dėl 8 mėnesių išeitinės išmokos atleidimo iš darbo atveju ir padidino darbo užmokestį – taip siekdamas sudaryti tokios svarbos ir tokių kompetencijų darbuotojams kuo palankesnes materialines sąlygas, kurios juos motyvuotų likti dirbti įmonėje, toliau dėti maksmalias pastangas įmonės sėkmingam tolimesniam veiklos tęstinumui, rodytų įmonės pasitikėjimą jais, jų pastangų, darbo įvertinimą, jų svarbą įmonėje ir siekį juos išlaikyti įmonėje, kas stabdytų juos keisti darbovietę, nes, akivaizdu, tokio skatinimo priemonių paketo taikymas yra atlygis už didelio įdėto darbo rezultatus, kompetenciją, kvalifikaciją, asmenines savybes darbuotojams, kurių paklausa darbo rinkoje yra itin didelė. Tuo labiau, tik priedas ir darbo užmokesčio didinimas yra tos sąlygos, kurios reikalauja įmonei iš karto papildomų lėšų, o raštu įtvirtinamas pasižadėjimas dėl 2 dydžiais nei įtvirtina DK didesnės išeitinės išmokos mokėjimo tuo metu įmonei papildomų finansinių resursų nereikalauja, tačiau motyvuoja darbuotojus papildomai. 

Spręsti, kokiu būdu skatinti esminius, svarbiausius įmonės vystymui darbuotojus, yra kiekvieno įmonės vadovo prerogatyva. Vien tai, kad dabartinis įmonės (duomenys neskelbtini) D. V., kaip kad jis nurodė teismo posėdžio metu, skatina darbuotojus pasirašydamas darbo sutarties priedus dėl tikslų įgyvendinimo priedui gauti, nereiškia, kad kitoks prieš tai buvusio įmonės (duomenys neskelbtini) E. M. pasirinktas ir taikytas darbuotojų skatinimo metodas (aptartas aukščiau) buvo ydingas ar neteisėtas. 

Pastebėtina, kad ieškovės teigtas atsakovo ir trečiojo asmens bei dar dviejų kitų kertinių įmonės darbuotojų (L. L. – (duomenys neskelbtini) bei D. G. – (duomenys neskelbtini)), kuriems taip pat kaip ir atsakovui buvo taikytas aukščiau aptartas skatinimo priemonių paketas, nesąžiningas veikimas nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais, ieškovės cituojamos atskiros susirašinėjimų dalys interpretuojamos jos pasirinkta taktika, tačiau įvertinus visą bendrą ginčo kontekstą, chronologinę įvykių seką matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo sąžiningai atliko savo darbines pareigas įmonės labui, veikė įmonės interesais, buvo lojalūs (priešingų įrodymų byloje nėra), o atšaukus trečiąjį asmenį iš pareigų ir iš darbo išėjus atsakovui kiti du kertiniai įmonės darbuotojai (L. L. ir D. G.) liko dirbti įmonėje tose pačiose pareigose, nors, ieškovės teigimu, jie visi keturi veikė pagal nesąžiningą schemą priešingai įmonės interesams tikslu įkurti konkuruojantį subjektą ir išeiti iš darbo įmonėje, vadinasi, šių darbuotojų (L. L. ir D. G.) neatleidimas iš darbo iš karto už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o netgi palikimas juos dirbti toliau tose pačiose pareigose, rodo pačios ieškovės nenuoseklią poziciją byloje. Teismas visiškai pagrįstu laiko atsakovo teiginį, jog joks atidus ir protingas verslo subjektas negalėtų leisti nesąžiningiems bei prieš įmonės interesus veikiantiems asmenims ir toliau sėkmingai tęsti darbus įmonėje, suteiktų visus įgalinimus veikti įmonės vardu savo kompetencijos ribose bei priimti su įmonės veikla susijusius atitinkamus sprendimus.

Vien ta aplinkybė, kad viename iš prezentacijų bendrovei Anwim S.A. pristatomi kertiniai įmonės darbuotojai, nepaneigia tokios prezentacijos ryšio su kitomis prezentacijomis, kurios visos sudaro pagrindą išvadai, kad buvo keliais etapais pristatomi ieškovės akcijų pardavimo scenarijai potencialiam investuotojui, o ne siekiama kurti konkuruojantį subjektą ir gauti susitarimais sulygtas išeitines išmokas, kaip kad nepagrįstai teigia ieškovė. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad verslo ar akcijų pardavime viena iš pagrindinių investuotojų sąlygų būna esminių darbuotojų likimas dirbti. Byloje nustatyta, kad derybos dėl įmonės akcijų pardavimo buvo vedamos iš darbinio tuometinio įmonės (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, po tokių derybų Anwim S.A. komunikavo su didžiojo ieškovės akcininko atstovais dėl įmonės akcijų įsigijimo, teikiant pasiūlymą, taigi, trečiojo asmens pastangų dėka derybos pasiekė kulminacinį tašką, o tolimesnis bendravimas (galutinės derybos) su Anwim S.A. vyko su didžiojo ieškovės akcininko atstovais, kurie galutinio susitarimo su Anwim S.A. nepasiekė, tačiau Anwim S.A., nepavykus įsigyti ieškovės akcijų, įsigijo kitos analogiška veikla besiverčiančios Olandijos bendrovės The Fuel Company Holding BV akcijas, kas rodo Anwim S.A. aiškų tikslą įsigyti tokio pobūdžio veikla besiverčiančios bendrovės akcijas, ką ji ir padarė, kas kartu paneigia ieškovės teiginį, jog atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu ir kitais dviem kertiniais įmonės darbuotojais bei Anwim S.A. planavo įkurti konkuruojančią bendrovę.

Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog iki papildomo susitarimo sudarymo trečiuoju asmeniu būtų nepasitikima, priešingai, jo komunikacija su Anwim S.A. ir derybų proceso pabaigos perdavimas didžiojo įmonės akcininkų atstovams rodo priešingai. Dar daugiau, papildomas susitarimas sudarytas 2021 m. kovo mėn., o komunikacija su Anwim S.A. vykdoma nuo 2021 m. balandžio mėn., kas rodo, kad sudarant papildomą susitarimą, apie ieškovės teigiamą kertinių įmonės darbuotojų planus išeiti iš darbo į konkuruojantį subjektą įsteigtą kartu su Anwim S.A., net nebuvo galimybės tokiems pamąstymams, tuo labiau, tas nėra įvykę iki šiol, o dabar atsakovui ir trečiajam asmeniui teikiant verslo konsultacines paslaugas, pagal verslo praktiką tokie asmenys turi galimybę turėti kliento sukurtą elektroninę pašto dėžutę sklandensiam komunikavimui. Kaip ir pastebėtina kartu tai, kad asmeninio telefono numerio naudojimas darbinėje veikla tokio lygio darbuotojams yra įprasta praktika.

Byloje nėra jokių duomenų apie trečiojo asmens ir atsakovo nesąžiningumą, piktavališką susitarimą, sandorio (papildomo susitarimo) prieštaravimą įmonės tikslams ar nenaudingumą. Teismas nenustatė pagrindų papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 1.82, 1.91 straipsnių pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu papildomą susitarimą atmetamas.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta aukščiau, ieškovė atleisdama atsakovą iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai neišmokėjo jam priklausančios išieitinės išmokos pagal teisėtai šalių sudarytą papildomą susitarimą, todėl teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 63 200 Eur (8 mėn. × 7 900 Eur) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką.

Kadangi atsakovo atleidimo iš darbo dieną ieškovė tinkamai su atsakovu neatsiskaitė – neišmokėjo jam 63 200 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos, nors pagrindo jos neišmokėjimui nebuvo, susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo šalys sudarę nebuvo, teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, nenustatęs atsakovo kaltės dėl neatsiskaitymo su juo laiku, laiko pagrįstu atsakovo prašymą priteisti jam iš ieškovės netesybas. Vien tai, kad darbuotojas tokio reikalavimo nereiškė Darbo ginčų komisijoje, o Darbo ginčų komisija, turėdama pareigą viršyti darbuotojo pareikštus reikalavimus, savo pareigos tinkamai neįvykdė, nesudaro pagrindo teismui nenagrinėti tokio darbuotojo reikalavimo, kadangi šiuo metu tokio reikalavimo nukreipimas nagrinėti Darbo ginčų komisijoje, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir nepagrįstai pailgintų bylinėjimosi trukmę. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019).

Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, bylos nagrinėjimo trukmę, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš įmonės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 20 000 Eur (atskaičius mokesčius).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; priešieškinis yra pagrįstas, todėl tenkinamas – atsakovui iš ieškovės priteisiama 63 200 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka ir 20 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jo patirtas 13 794 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei 84,70 Eur vertimo išlaidas (el. b. apyrašo t. IV, l. 44–53, 85–89). Trečiasis asmuo teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jo patirtas 3 176,25 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – už rašytinių paaiškinimų parengimą, konsultacijas, bei 556,60 Eur vertimo išlaidas (el. b. apyrašo t. IV, l. 30–37, 92–96). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 13 878,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai; trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 3 732,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamas 676 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumos (išeitinės išmokos) skirtumą už priešieškinį, kas nebuvo nurodyta išieškoti Darbo ginčų komisijos sprendimu).

Teismas šioje byloje patyrė 10,98 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 11 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ ieškinį atmesti.

Atsakovo E. S. priešieškinį patenkinti.

Priteisti atsakovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ (į. k. 302760841) 63 200 Eur (šešiasdešimt trijų tūkstančių ir dviejų šimtų eurų) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas, 13 878,70 Eur (trylikos tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ (į. k. 302760841) 3 732,85 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir aštuoniasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-13955 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ (į. k. 302760841) 676 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 11 Eur (vienuolikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                  Ieva Stanislovaitienė