Civilinė byla Nr. e2-13639-918/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01394-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oritus“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui,
atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovei Julijai Džiaugei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant ZOOM platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oritus“ ieškinį atsakovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovės reikalavimų esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0482-6906, esančio Elbingo g. 52, Vilnius, daliai (tarnaujantis daiktas) 2019 m. gegužės 15 d. matininko E. Petkaus servituto nustatymo plane pažymėtais taškais: 10-14, 49, 15-44, 10, servitutą (S1), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 2) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0482-6906, esančio Elbingo g. 52, Vilnius, daliai (tarnaujantis daiktas) 2019 m. gegužės 15 d. matininko E. Petkaus servituto nustatymo plane pažymėtais taškais: 45, 46, 47, 48, 45, servitutą (S2), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir ieškovės atstovas advokatas Deivis Valiulis teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškovė UAB „Oritus“ ir atsakovė UAB „Celijus“ yra žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0482-6906, esančio Elbingo g. 52, Vilnius (toliau – Žemės sklypas) bendraturčiai, kuriuos sieja sutartiniai įsipareigojimai dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos bei nekilnojamojo turto projektų išvystymo Žemės sklype. Šalys siekė užsitikrinti, kad kiekviena iš šalių Žemės sklype galės suprojektuoti daugiabučius namus, įskaitant visą tam būtiną infrastruktūrą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, pastatyti namus, įrengti privalomą infrastruktūrą ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statinių užbaigimo procedūras.
3. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. birželio 27 d. sudarė Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, notarinio reg. Nr. SK-7016, kuria ieškovė iš atsakovės įsigijo 8231/16200 dalį Žemės sklypo (toliau – Sutartis1). 2018 m. sausio 11 d. susitarimu pakeisti sutartį (notarinio registro Nr. SK-298), Sutarties nuostatos (6.4., 7.5., 7.15. ir 9.6. p.) buvo pakeistos (toliau Sutartis ir 2018 m. sausio 11 d. susitarimas pakeisti sutartį – Sutartis1). 2019 m. balandžio 18 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi (notarinio registro Nr. 2945) buvo pakeista Sutartimi1 nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka atskira sutartimi (toliau – Naudojimosi tvarkos sutartis), kuria šalys nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką: ieškovė, atskirai nuo atsakovės valdys, naudosis ir disponuos 5076 kv. m. Žemės sklypo dalimi C (toliau – Ieškovės sklypo dalis); atsakovė, atskirai nuo ieškovės valdys, naudosis ir disponuos 4812 kv. m. Žemės sklypo dalimi A (toliau – Atsakovės sklypo dalis); 6312 kv. m. Žemės sklypo dalį B (toliau - Infrastruktūrinė sklypo dalis) ieškovė ir atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka naudosis ir ją valdys bei disponuos bendrai lygiomis dalimis. 2019 m. balandžio 18 d. šalys sudarė sutartį (notarinio registro Nr. 2947) (toliau – Sutartis 2), kuria buvo pakeistos Sutarties1 7.3-7.18.3p. Pasirašius Sutartį2, Sutarties1 7.3-7.18.3. p. nuostatos neteko galios (Sutarties2 18 p.). Naudojimosi žemės sklypu tvarkos 6 punkte šalys buvo susitarusios, kad: (i) atsakovės sklypo dalyje (A) gali būti statomi pastatai, kurių bendras plotas neviršija 8145 kv. m., užstatomas plotas neviršija 2 500 kv. m., aukštis neviršija 16 m.; (ii) ieškovės sklypo dalyje (C) gali būti statomi pastatai, kurių bendras plotas neviršija 8145 kv. m., užstatomas plotas neviršija 2 500 kv. m., aukštis neviršija 16 m. Šalys įsipareigojo neatlikti jokių veiksmų, kurie apribotų kitos šalies galimybes jos Žemės sklypo dalyje statyti statinius, kurių rodikliai atitinka aukščiau nurodytus, tačiau šis sutarties punktas šalių santykiams galioja tik tol, kol Žemės sklypas nėra performuotas ir pertvarkytas bei padalintas į atskirus žemės sklypus. Taip pat numatyta, kad ši sutartis kartu yra ir šalių iš anksto duodamas sutikimas, kad kita šalis jos naudojamoje Žemės sklypo dalyje savo nuožiūra be jokio atskiro kitos šalies sutikimo/ leidimo LR teisės leistinose ribose vykdytų, bet kurią su Žemės sklypu susijusią veiklą, o jeigu kompetentingos institucijos tokio sutikimo pareikalaus, kita šalis jį įsipareigoja išduoti.
4. Atsakovė Žemės sklype jau yra pastačiusi daugiabutį gyvenamąjį namą. Ieškovė, vystydama daugiabučių namų statybos projektą Ieškovės sklypo dalyje, yra sudariusi daugiabučių namų projekto parengimo sutartį su projekto rengėju, kuris ieškovės užsakymu parengė techninį projektą Daugiabutis gyvenamasis namas Elbingo g. 52, Vilniaus m. statyba (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0167:1279). Ieškovė, siekdama gauti statybos leidimą savo nekilnojamojo turto projektui vykdyti, privalo Žemės sklypo Infrastruktūrinėje dalyje nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas – vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus. Tarp šalių kilo ginčas dėl servituto nustatymo, kadangi atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, o vengia nustatyti Žemės sklype servitutą, kuris yra būtinas ieškovei Žemės sklype nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, prie jų prieiti ir juos aptarnauti. Šis servitutas taip pat ieškovei yra būtinas, siekiant gauti statybos leidimą nekilnojamojo turto projektui Žemės sklype vystyti.
5. Atsakovė dar iki šalių projektų vystymo Žemės sklype užbaigimo perleido Žemės sklypo dalis kitiems asmenims, t. y. Žemės sklype esančio atsakovės pastatyto daugiabučio būtų savininkams, kurių yra 204, ir jie tapo Žemės sklypo bendraturčiais. Servituto sutartį, kaip servituto davėjai, turėjo pasirašyti visi 204 savininkai, ieškovė ir atsakovė, kaip servituto davėjai. Atsakovė turi jai išduotus bendraturčių įgaliojimus Žemės sklype nustatyti servitutą, suteikiantį teisę Žemės sklype tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir tuo tikslu sudaryti ir pasirašyti servituto sutartis. Ieškovė 2019 m. spalio mėnesį kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti šių bendraturčių sutikimus sudaryti minėtą servituto sutartį, tačiau atsakovė tokių Žemės sklypo bendraturčių sutikimų ieškovei nepateikė iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad su servituto nustatymu nesutinka tik atsakovė, o kiti bendraturčiai yra aiškiai išreiškę savo valią dėl servituto nustatymo, ieškinys reiškiamas tik atsakovei, kuri nesutinka su servituto nustatymu. Be servituto ieškovei nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis pastatyti tinklų ir jų eksploatuoti bei atitinkamai įgyvendinti projekto bei įgyvendinti savo nuosavybės teisių.
6. Servituto1 ir Servituto2, kurie būtų nustatomi teismo sprendimu, vieta Žemės sklype nurodyta 2019 m. gegužės 15 d. matininko E. Petkaus parengtame servituto nustatymo plane M1:1000: (i) S1 servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 10-14, 49, 15-44, 10, kurio plotas 1412 kv. m., suteikia teisę ieškovei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), o konkrečiai tai buitinių nuotekų šalinimo tinklus; (ii) S2 servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 45, 46, 47, 48, 45, kurio plotas 286 kv. m., kuris suteikia teisę ieškovei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, o konkrečiai - vandentiekio tinklus. Šie servitutai skirti Prisijungimo sąlygose numatytų vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimui ir eksploatavimui užtikrinti. Inžinerinių tinklų plane indeksu F1 pažymėti projektuojami buitinių nuotekų tinklai, o v1 – projektuojamas vandentiekis bei šiems tinklams nustatyta apsaugos zonas, atitinkanti Servitutą1 ir Servitutą2. Servituto nustatymas nepažeidžia nei atsakovės, nei kitų Žemės sklypo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei šalių sudarytų sutarčių tarpusavio įsipareigojimų.
7. Ieškovės atstovas advokatas Deivis Valiulis teismo posėdžiuose palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad matininkas E.Petkus parengtame plane pažymėjo servituto taškų koordinates, iš jų matyti, kad projektuojami servitutai yra tik sklypo dalyje, priskirtoje naudotis bendrai. Suprojektuotas servitutas tik tokio dydžio ir konfigūracijos, kiek būtinai reikia. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atstovavimo išlaidų suma nurodyta 15 361,07 Eur, tačiau, kilus abejonėms dėl keliose sąskaitose nurodytų sumų priskyrimo šiai bylai, prašomą atlyginti teisinės pagalbos išlaidų sumą mažina 671,55 Eur suma.
Atsakovės atsikirtimų esmė
8. Atsakovė UAB „Celijus“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dar iki kreipiantis dėl ginčo servituto atsakovė ieškovės prašymu atliko atsakovės rengto vandentiekio inžinerinių tinklų projekto pakeitimus ir tik ieškovės naudai įrengė papildomus hidrantus bei šulinius, taip pat ieškovės prašymu buvo suprojektuoti ir įrengti vandentiekio įvadai. Už šiuos darbus ieškovė nesąžiningai vengia atsiskaityti, dėl ko tarp šalių vyksta ginčas Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-960-661/2021). Tačiau nepaisant to, jog ieškovė nėra apmokėjusi aukščiau nurodomų darbų jai tenkančių išlaidų dalies, t. y. neįgijusi teisės prisijungti prie atsakovės pastatytų vandentiekio tinklų, šiuo ieškiniu prašo nustatyti servitutą teismo sprendimu, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė niekada neprieštaravo servituto nustatymui, tiesiog šalys nebuvo baigusios derėtis ir neužbaigė formaliųjų veiksmų, kurie leistų ieškovei pasirašyti servituto sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai reiškia ieškinį atsakovei dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, nesant bendraturčių nesutarimo dėl servituto nustatymo.
10. Be to, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė servituto planą, kuriame išskiriami servitutai S1 ir S2, tačiau ieškinyje nurodoma, jog ieškovė turi išskirti servitutą ir sudaryti sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl projektuojamų bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų. Neaišku, ar plane kaip S2 numatytas servitutas, kuris yra Žemės sklypo viduryje, todėl abejotina, ar ši inžinerinio tinklo atkarpa galėtų būti laikoma bendro naudojimo, o jo nenustačius ieškovė negalėtų naudotis atsakovės dalimi savo projekto vystymui. Atsižvelgiant į tai, jog servitutas S2 suprojektuotas ir galimai patenka į atsakovės Žemės sklypo dalį, nustačius servitutą S2, būtų nepagrįstai ribojamos atsakovės teisės ir teisėti interesai, o taip pat ir atsakovės dalies įgijėjų teisės ir teisėti interesai, ypač ieškovei nepagrindus servituto S2 būtinumo.
11. Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Kristina Sabaliauskienė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad nėra sąlygų servituto nustatymui, nes šalys yra sklypo bendraturčiai. Sklypo dalis, kuriame prašoma nustatyti servitutą, priklauso ir ieškovei, o servitutas yra teisės į svetimą daiktą. Atstovė nurodė, kad dėl projektuojamo servituto tikslios vietos ir konfigūracijos pagrįstumo ginčo nėra. Atsakovė neturi pagrindo abejoti projektuojamų servitutų pažymėjimu koordinačių sistemoje. Nėra ginčo dėl to, kad projektuojami servitutai yra Žemės sklypo dalyje B, kitaip vadinamoje Infrastruktūrinė sklypo dalyje.
Trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ pozicijos esmė.
12. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu prašo servituto nustatymo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVNTĮ) 16 str. 4 d., geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. GVNTĮ 16 str. 2 dalis numato, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. GVNTĮ 16 str. 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2021-01-01 (t. y. prisijungimo sąlygų ieškovui išdavimo metu) numatė, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei UAB „Oritus“ prisijungimo sąlygas Nr. PS19-22 išdavė 2019-01-03, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės UAB „Oritus“ ir Bendrovės 2019-09-12 buvo pasirašyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartis Nr. SUT-TST-258/20-431/19, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti infrastruktūrą ir ją neatlygintinai perleisti Vilniaus miesto savivaldybei. Minima sutartis bei Bendrovės išduotos prisijungimo sąlygos numato Ieškovei pareigą įregistruoti servitutą. Reikalavimas nustatyti servitutą suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas kyla iš teisės aktų visumos. Pagal pasirašytą 2019-09-12 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. SUT-TST-258/20-431/19 ieškovas turi pareigą perduoti pastatytą infrastruktūrą Vilniaus miesto savivaldybei, kuri savo ruožtu šią infrastruktūrą perduos UAB „Vilniaus vandenys“, kuri turi turėti tinkamai sudarytas sąlygas eksploatuoti ir prižiūrėti perduotą infrastruktūrą, o esant poreikiui, ją remontuoti, likviduoti avarijas, rekonstruoti, keisti nauja (esamą tinklą demontuoti ir sumontuoti naują), kad būtų užtikrintas tinkamas pasaugų teikimas vartotojams. UAB „Vilniaus vandenys“ turi turėti galimybę patekti į tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą bet kuriuo paros metu be atskiro derinimo su žemės sklypo bendrasavininkiais. Servituto nustatymas ir įregistravimas yra būtinas siekiant sudaryti sąlygas UAB „Vilniaus vandenys“ tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas kaip viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui Vilniaus mieste visą tokių paslaugų teikimo laikotarpį.
13. Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovė Julija Džiaugė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė išspręsti servituto nustatymo klausimą Paaiškino, kad būsimas inžinerinis statinys būtų viešpataujantis daiktas. Servitutas reikalingas, kad vėliau, pastačius ir perdavus Vilniaus vandenys, nekiltų problemų bandant prižiūrėti vamzdyną. Savivaldybė suinteresuotumo nežvelgia greičiausiai dėl to, kad savivaldybė pati vamzdyno neprižiūrės, nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant.
Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos esmė
14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu bylą prašė spręsti teismo nuožiūra, pagal teisės aktus ir teismų praktiką. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė Žemės sklypo nevaldo jokia teisine forma, nėra išreiškusi valios dėl servituto nustatymo būtinumo, nėra servituto gavėja ar davėja. Vilniaus miesto savivaldybė neturi informacijos, susijusios su vandentiekio ir nuotekų tinklais žemės sklype Elbingo g. 52. Atsakovė UAB ,,Celijus“ pagal 2019-03-20 pasirašytą Susisiekimo Komunikacijų projektavimo sutartį Nr. A326-72/19(2.9.4.2-UK7) parengė Pilaitės prospekto ir Elbingo gatvės sankryžos statybos projektą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą. Pagal 2021-04-26 pasirašytą įrengimo sutartį Nr. A326-68/21(2.9.4.1EINF) Pilaitės prospekto ir Elbingo gatvės sankryžos statybos darbai atliekami iki pirmo statinio objekte „Daugiabučių gyvenamųjų namų Elbingo g. 52 (kad. Nr. 0101/0167:1279), Vilniuje,statybos projektas“ statybos užbaigimo.
15. Trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant, kadangi reikalavimai trečiojo asmens atžvilgiu nėra reiškiami.
Trečiojo asmens UAB „Victory Funds“ pozicijos esmė.
16. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“ atsiliepimo į ieškinį neteikė.
17. Trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant, kadangi reikalavimai trečiojo asmens atžvilgiu nėra reiškiami.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Oritus“ ir atsakovė UAB „Celijus“ 2017 m. birželio 27 d. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0482-6906, esančio Elbingo g. 52, Vilnius, dalies pirkimo-pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį (notarinio reg. Nr. SK-7016), kuria ieškovė UAB „Oritus“ pardavė atsakovei UAB „Celijus“ 8232/16200 dalis žemės sklypo. 2018 m. sausio 11 d. susitarimu pakeisti sutartį (notarinio reg. Nr. SK-298) buvo pakeisti Sutarties 6.4., 7.5., 7.15. ir 9.6 punktai. 2019 m. balandžio 18 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi (notarinio reg. Nr. SK-2945) buvo pakeista 2017 m. birželio 27 d. Sutartimi nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir nustatyta nauja naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pagal kurią: (i) ieškovė UAB „Oritus“, atskirai nuo atsakovės valdys, naudosis ir disponuos 4812 kv. m. Žemės sklypo dalimi A (toliau – Ieškovės sklypo dalis); (ii) atsakovė UAB „Celijus“, atskirai nuo ieškovės valdys, naudosis ir disponuos 5073 kv. m. Žemės sklypo dalimi C (toliau – Atsakovės sklypo dalis); (iii) 6312 kv. m. Žemės sklypo dalį B (toliau - Infrastruktūrinė sklypo dalis) ieškovė ir atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka naudosis ir ją valdys bei disponuos bendrai lygiomis dalimi (Sutarimo1-3 punktai). Sutarimo 4 punktu šalys susitarė, kad Žemės sklypo dalies, priede Nr. 1, prie Sutarties pažymėtos indeksu A, valdytojas, turi teisę Žemės sklypo dalyje, priede Nr. 1 Sutarties pažymėtoje indeksu C, įrengti inžinerinius, reikalingus Žemės sklypo A dalyje, projektuojamiems/statomiems pastatams eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti servitutus. Minėti atliekami darbai turi būti iš anksto suderinti, būtini bei darantys minimalią žalą.
19. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 23 d. su projektuotoju UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 17/08/23 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų Žemės sklype projekto parengimo, kurios pagrindu buvo parengtas techninis projektas Daugiabutis gyvenamasis namas Elbingo g. 52, Vilniaus m. statyba (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0167:1279).
20. 2019 m. sausio 3 d. trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. SP19-22, pagal kurias ieškovė privalo: „I var. suprojektuoti ir pakloti nuotekų tinklą pasijungiant į esamus d200 mm nuotekų tinklus Karaliaučiaus g. (prie Karaliaučiaus g. 13A namo). Projektuojamo nuotekų tinklo skersmenį parinkti įvertinant perspektyvinius vartotojus. Suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadus pasijungiant į projektuojamą nuotekų tinklą. II var. suprojektuoti ir pakloti nuotekų tinklą pasijungiant į anksčiau suprojektuotus nuotekų tinklus (UAB „SRP projektas“ paruošta dokumentacija „Prekybos-poilsio paskirties pastatas Pilaitės šiaurinės dalies gyv. kv. skl. Nr.707 Pilaitės pr. ir Preilos g. sankirtoje, Vilniuje“, gavus užsakovo (UAB „Sostinės vystymo grupė“) raštišką sutikimą. Projektuojamo nuotekų tinklo skersmenį parinkti įvertinant perspektyvinius vartotojus. Suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadus pasijungiant į projektuojamą nuotekų tinklą. III var. suprojektuoti ir pakloti nuotekų tinklą pasijungiant į anksčiau suprojektuotus / statomus nuotekų tinklus šalia Elbingo g. /UAB „Projektavimo sprendimai“ paruoštas techn. projektas ,,Daugiabučiai gyvenamieji namai Vilniaus m. (kad. nr. 0101/0167:1798) statybos projektas“, gavus tinklų projekto užsakovo/savininko /UAB „Vegdos investicijos“/ raštišką, antspaudu patvirtintą, sutikimą prisijungimui. Projektuojamo nuotekų tinklo skersmenį parinkti įvertinant perspektyvinius vartotojus. Suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadus pasijungiant į projektuojamą nuotekų tinklą. IV var. suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadus prisijungiant į anksčiau suprojektuotus nuotekų tinklus d250 mm pagal projektą „Daugiabučiai gyvenamieji namai Elbingo g. 40, Vilniuje“, gavus UAB „Citus namai“ raštišką, antspaudu patvirtintą sutikimą prisijungimui. V var. suprojektuoti ir pakloti nuotekų tinklą pasijungiant į esamus d600 mm nuotekų tinklus ties Elbingo g. 46, gavus UAB „Citus namai“ raštišką, antspaudu patvirtintą, sutikimą prisijungimui. Projektuojamo nuotekų tinklo skersmenį parinkti įvertinant perspektyvinius vartotojus. Suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadus pasijungiant į projektuojamą nuotekų tinklą“. Ieškovė nurodo, kad pagal šias Prisijungimo sąlygas ieškovės užsakymu yra parengtas ir Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektas. Pagal Prisijungimo sąlygas ieškovė Žemės sklype privalo išskirti servitutą ir sudaryti servituto sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“.
21. Šioje byloje ieškinio reikalavimas iš esmės yra grindžiamas UAB „Vilniaus vandenys“ 2019-01-03 išduotose prisijungimo sąlygose Nr. PS19-22 suformuluotu reikalavimu išskirti žemės sklype servitutą inžineriniams tinklams tiesti ir aptarnauti. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė 2019-09-12 pasirašytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. SUT-TST-258/20-431/19, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės UAB „Oritus“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti infrastruktūrą ir ją neatlygintinai perleisti Vilniaus miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 12 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. SUT-TST-258/20-431/19 nuostatas, pastatyti inžineriniai tinklai pirmiausia turės būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, o ši tik po to organizuos tinklų perdavimą UAB „Vilniaus vandenys“. Taigi šioje byloje reikalinga spręsti dėl būsimo (dar nesukurto) viešpataujančio daikto (inžinerinių tinklų) servituto, kurio gavėjas, neatlygintinai perleidus pastatytą infrastruktūrą, būtų Vilniaus miesto savivaldybė gavėjas, o po to - UAB „Vilniaus vandenys“.
22. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 ir kt.).
23. Taigi, siekiant gauti statybos leidimą nekilnojamojo turto vystymui, ieškovė privalo Žemės sklypo Infrastruktūrinėje dalyje nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas – vandentiekių ir buitinių nuotekų tinklu, tačiau atsakovė vengia nustatyti Žemės sklype servitutą, kuris yra būtinas ieškovei Žemės sklype nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, prie jų prieiti ir juos aptarnauti. Nors formaliai atsakovė nurodo neprieštaraujanti servituto nustatymui, tačiau faktiškai atsakovė nesiėmė nuo jos priklausančių veiksmų, kad servituto klausimas būtų išspręstas neteismine tvarka. Iš atsakovės veiksmų neteikiant notarui smulkiųjų bendraturčių įgaliojimų ir pan., akivaizdu, kad atsakovė sąmoningai siekė užtęsti servituto nustatymo procedūrą.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).
25. CK VII skyriuje, reglamentuojančiame servituto institutą, yra išskirtos servitutų rūšys – kelio servitutas, statinių servitutas, servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kiti servitutai (CK 4.117 straipsnis, 4.122 straipsnis, 4.123 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovės teisės prašyti nustatyti servitutą svarbu įvertinti prašomo nustatyti servituto ypatumus.
26. Atsakovė, nesutikdama su servituto nustatymu, kelia klausimą dėl to, kad esant faktinei situacijai, kai žemės sklypas priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovei, tiek šioje byloje nedalyvaujantiems bendraturčiams, koks objektas, nustatant servitutą, būtų laikomas viešpataujančiu daiktu.
27. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą, kad šioje byloje turi reikšmės kasacinio teismo išaiškinimai, atsakant į klausimą, ar remiantis servitutą reglamentuojančiomis teisės normomis galima nustatyti servitutą, kai kol kas neegzistuoja joks viešpataujantysis daiktas, dėl kurio tinkamo naudojimo reikėtų nustatyti servitutą, ir ar pačios kuriamos požeminės bei antžeminės komunikacijos gali būti laikomos viešpataujančiuoju daiktu, dėl kurio būtų nustatomas servitutas. Kasacinis teismas nagrinėjamu aspektu atkreipė dėmesį į CK 4.123 straipsnio normą, suteikiančią teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Šio servituto tikslas – požeminių ir antžeminių komunikacijų tiesimas – leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas numatė servituto panaudojimo galimybę ir situacijoms, kai konkretus viešpataujantysis daiktas dar nėra sukurtas, o pati komunikacija, kurią siekiama sukurti, gali tapti viešpataujančiuoju daiktu. Tokiu atveju vertinant servituto nustatymo poreikį (ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį) turi būti vertinamas tikėtinas viešpataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukūrimas ir panaudojimas pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Taigi, remiantis suformuota teismų praktika, akivaizdu, kad gali susidaryti situacija, kai servituto nustatymo metu viešpataujantis daiktas gali dar neegzistuoti.
28. Žemės sklypo dalis B, kuri šalių įvardijama kaip Inžinerinės infrastruktūros sklypo dalis, šalių susitarimu paskirta naudotis abiems šalims. Byloje nėra ginčo, kad servitutai plane įbrėžti būtent šioje dalyje. Byloje pateikti duomenys (prisijungimo sąlygos) patvirtina, kad vandentiekio sistemos atšaka gali būti įrengta tik per inžinerinės infrastruktūros sklypo dalį. Kito būdo prijungti ieškovės prietaisus prie tinklo nėra jokios galimybės. Pastarąją aplinkybę pagrindžia ir parengtas vandentiekio projekto planas.
29. Nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus dokumentus (vandentiekio projektą ir kt.) nustatyta, kad per žemės sklypo dalį, priskirtą naudotis abiems šalims, iki žemės sklypo dalies, priskirtos naudotis ieškovei, numatyta tiesti inžinerinius tinklus, kurie susijungtų su kitais UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančiais tinklais. Tokiu būdu ieškovei naudotis priskirta žemės sklypo dalis būtų prijungta prie centralizuotos vandentiekio infrastruktūros. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtent komunikacijos tinklai, kurie, gavus statybą leidžiantį dokumentą, bus patiesti, bus laikomi viešpataujančiu daiktu, o žemės sklypas – tarnaujančiu.
30. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl servituto lokacijos ar konfigūracijos būtinumo, t. y., remiantis CPK 178 straipsniu, nėra būtinybės papildomai įrodinėti šalių pripažįstamas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad servituto lokacija yra aiškiai pažymėta matininko E.Petkaus parengtame plane, atsakovė neginčijo, kad planas parengtas tinkamą kvalifikaciją turinčio asmens. Servituto1 ir Servituto2, kuriuos prašoma nustatyti teismo sprendimu, vieta Žemės sklype nurodyta 2019 m. gegužės 15 d. matininko E. Petkaus parengtame servituto nustatymo plane M1:1000: (i) S1 servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 10-14, 49, 15-44, 10, kurio plotas 1412 kv. m., suteikia teisę ieškovei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), o konkrečiai tai buitinių nuotekų šalinimo tinklus; (ii) S2 servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 45, 46, 47, 48, 45, kurio plotas 286 kv. m., kuris suteikia teisę ieškovei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, o konkrečiai - vandentiekio tinklus. Kaip matyti iš matininko E.Petkaus parengto plano, servitutas S1 išsidėstęs žemės sklypo dalyse B (priskirtoje bendrai naudotis ieškovei ir atsakovei) ir C (priskirtoje naudotis ieškovei), servitutas S2 išsidėstęs žemės sklypo dalyje B. Kaip matyti iš į bylą pateiktų tipinių atsakovės sudarytų pirkimo - pardavimo sutarčių turinio, pirkėjai, įsigydami iš atsakovės žemės sklypo C dalyje pastatytame gyvenamajame name butus ir žemės sklypo dalis, susitardavo, jog pirkėjas kartu su kitais bendraturčiai bendrai valdys, naudosis ir disponuos žemės sklypo dalimis, esančiomis žemės sklypo dalyje C. Teismas daro išvadą , kad servituto nustatymas Žemės sklypo dalyje B įtakos kitų sklypo bendraturčių teisėms ir pareigoms neturės.
31. Teismas sprendžia, kad nenustačius servituto teismo tvarka, o atsakovei nesutinkant nustatyti servitutą jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, tokia padėtis pažeidžia ieškovės teisę naudotis jai priskirta žemės klypo dalimi pagal jos paskirtį – gauti statybą leidžiantį dokumentą ir statyti pastatą. Susiklosčiusi padėtis vertintina, kaip pažeidžianti ieškovės ir atsakovės teisių ir interesų pusiausvyrą, taigi ir civilinėje teisėje galiojančių protingumo ir teisingumo principų pusiausvyrą. Servituto nustatymas nepažeidžia nei atsakovės, nei kitų Žemės sklypo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei šalių sudarytų sutarčių tarpusavio įsipareigojimų.
32. Ieškovai reikalavimą suformulavo remdamiesi matininko E.Petkaus parengtu servituto planu, kuriame yra tiksliai apibrėžti servituto išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys, servitutas įbraižytas brėžinyje, pažymėti visi posūkio taškai, kurių koordinatės nurodytos koordinačių žiniaraštyje, iš kurių galima aiškiai identifikuoti servituto teritoriją ir ribas, kurias prašoma nustatyti Inžinerinės infrastruktūros sklype. Plane aiškiai nurodoma, kokios teisės suteikiamos viešpataujančio daikto savininkui – servitutas suteiktų teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovė neginčijo aplinkybių dėl servituto išmatavimų, konfigūracijos ir vietos pagrįstumo.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, vadovaujasi ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Tokia kasacinio teismo pozicija grįsta inter alia (be kita ko) civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principu. Taigi, servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, pvz., neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė servituto atlygintinumo klausimo nekėlė. Teismas, įvertinęs suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, jog servitutas nustatomas inžinerinių tinklų atšakai pakloti, pagal servituto planą servitutas užima sąlyginai nedidelę dalį sklypo ploto, ir tokiu būdu atsakovės nuosavybės teisė suvaržoma itin nežymiai.
34. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą, suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti inžinerinių tinklų atšaką pagal matininko E.Petkaus parengtą 2019 m. gegužės 15 d. servituto nustatymo planą tenkintinas.
35. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad teismo priimtas sprendimas dėl šalių ginčo lemia atsakovų pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, ieškovė byloje patyrė 14689,52 Eur išlaidų advokato pagalbai ir sumokėjo 198 Eur žyminį mokestį (žyminis mokestis sumokėtas už ieškinio reikalavimus, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už apeliacinį skundą).
37. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.
38. Nors formaliai ieškovei suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių, tačiau pagal Rekomendacijų 1 punkto sąlygą, šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
39. Ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomenduotinų maksimalių dydžių, atlikti teisiniai veiksmai iš esmės buvo pagrįsti. Vis dėlto, įvertinus patį ginčo pobūdį (ginčas nelaikytinas itin sudėtingu teisine prasme), ieškovės atstovų teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (ieškovei atstovas teikia teisinę pagalbą ir kituose ginčuose su atsakove, atstovui pati faktinė situacija yra žinoma), todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 14 689,52 Eur iki 9 000 Eur. Ši atstovavimo išlaidų suma nustatytina atsižvelgiant į procesinių veiksmų apimtį bylą nagrinėjant tiek pirmos instancijos ir tiek apeliacinės instancijos, po kurios byla grąžinta nagrinėti iš naujo, teismuose, į rengtų procesinių dokumentų pobūdį ir pagrįstumą, teismo posėdžių kiekį bei trukmę. Be to, tenkinus ieškinio reikalavimus bei ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 160 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovės sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriteistinas, kadangi prašymas buvo atmestas, t .y. įsiteisėjusia nutartimi yra rašymas buvo atmestas, t .y. įsiteisėjusia nutartimi yra įvertinta, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrįstas. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 9 160 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
40. Teismas patyrė 19,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0482-6906, esančio Elbingo g. 52, Vilnius, daliai (tarnaujantis daiktas) 2019 m. gegužės 15 d. matininko E. Petkaus servituto nustatymo plane pažymėtais taškais: 10-14, 49, 15-44, 10, servitutą (S1), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas).
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0482-6906, esančio Elbingo g. 52, Vilnius, daliai (tarnaujantis daiktas) 2019 m. gegužės 15 d. matininko E. Petkaus servituto nustatymo plane pažymėtais taškais: 45, 46, 47, 48, 45, servitutą (S2), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
Priteisti iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“, j. a. k. 304452194, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oritus“, j. a. k. 304476829, naudai 9 160 Eur (devyni tūkstančiai šimtas šešiasdešimt eurų)bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“, j. a. k. 304452194, į valstybės biudžetą 19,02 Eur (devyniolika eurų du centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė