Civilinė byla Nr. 2-2485-347/2019
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01316-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 2.3.3.4; 2.3.5.2.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 21 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,
sekretoriaujant Rasai Burbienei,
dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovei advokatei R. Š., atsakovo E. M. atstovui advokatui V. P., išvadą teikiančios institucijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui E. M., dėl tėvystės vaikui nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos sutuoktinis nuo 2012 m. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir įkalintas penkeriems metams. Su atsakovu pradėjo gyventi 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje. 2014 m. ieškovė pastojo. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, atsakovas pripažino, kad vaikas jo. Buvęs sutuoktinis kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, jo ieškinys patenkintas. Atsakovas vėliau pakeitė poziciją – prašė nustatyti DNR ekspertizę (nors jos atsakovas neatliko) bei pareiškė, kad nepripažins tėvystės. Ieškiniu prašo: nustatyti, kad N. G. gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra E. M.. Prašo priteisti iš E. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki N. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacija. Šia sumą sudaro: 140 Eur maisto produktai, 40 Eur rūbai ir avalynė, 20 Eur vitaminai ir vaistai, 30 Eur higienos priemonės, 30 Eur ugdymo priemonėms, 10 Eur sveikatos priežiūra, 5 Eur skalbimo priemonės, 5 Eur rankšluosčiai ir patalynė, 20 Eur nenumatytos išlaidos (iš viso 300 Eur, vienam iš tėvų tenkanti dalis sudaro 150 Eur). Nustatyti N. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. D., nustatyti bendravimo tvarką: 1. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi N. pirmą ir trečia mėnesio savaitgalį, paimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį kovo – spalio mėn. iki 18 val. o lapkričio – vasario mėnesiais – iki 16 val. 2. E. M., užmezgus jam su N. artimus ryšius, kai vaikas nebijos likti su savo tėvu, bendrauja su nepilnamečiu sūnumi N. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį kovo – spalio mėn. iki 18 val., o lapkričio – vasario mėnesiais – iki 16 val. 3.1. Velykų 2 dieną (pirmadienį) sūnus švenčia su tėvu, kuris pasiimą jį iš jo namų nuo 10 val., ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamą vietą iki 19 val. 3.2. Kalėdų 2 dieną (gruodžio 26 d.) sūnus švenčia su tėvu, kuris paima N. iš jo namų 10 val. ir grąžina sunų į jo nuolatinę gyvenamą vietą iki 18 val. 3.3. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus švenčia su tėvu, kuris sūnų pasiima iš jo namų nuo 10 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamą vietą iki 19 val. 3.4. Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) N. švenčia su motina, todėl R. D. kompensuoja prarastą tėvo ir sūnaus bendravimo dieną kitą savaitgalį arba kitu šalių suderintu laiku. 4. Kai N. pradės lankytis mokyklą, vaiko atostogų (rudens žiemos, pavasario ir vasaros) metu sūnus bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretų bendravimo laiką šalys suderina ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios. 5. Atsakovas privalo informuoti vaiko motiną apie neturėjimą galimybių paimti vaiką nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dieną iki jo numatyto jo susitikimo su sūnumi N.. Ieškove turi teisę atsisakyti leisti atsakovui susitikti su sūnumi ar jį laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga ir pan.). 6. Tėvas bendravimo su sūnumi metu užtikrina vaikui saugią ir atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus aplinką, rūpinasi jo sveikata, auklėjimu ir lavinimu.
Atsakovas E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu bendravo keletą kartų. Atsakovas nekontaktavo su atstovu. Atsakovo pozicija, jog su ieškiniu nesutinka. Priežasčių dėl kurių neatvyko į ekspertizę ir teismo posėdį nežino. Kvestionuoja ar užtenka bylos duomenų tėvystei nustatyti. Prašo ieškinį atmesti.
Išvadą teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje išvadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, vaikui turi būti nustatyta tėvystė. Atsakovas gyveno su ieškove, vengė atvykti į teismo posėdį – šie veiksmai suponuoja atsakovo bandymą išvengti tėvystės nustatymo. Ieškinio tenkinimui neprieštarauja.
Liudytoja L. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad matydavo ieškovę ir atsakovą kartu namuose. Nėštumo metu ieškovė buvo pas atsakovą bute. Galimai ieškovė dar gyvena pas atsakovą, kai jis atlikinėjo bausmę.
Ieškinys tenkintinas.
N. G., gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo įraše tėvas nenurodytas. Motina nurodyta R. D. (I t., b. l. 7). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. birželio 26 d. duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11), VĮ „Regitra“ 2018 m. birželio 26 d. duomenimis ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (I t., b. l. 12). Šioje byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė tėvystės nustatymui, nes atsakovas į laboratoriją neatvyko. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2018 m. lapkričio 20 d. informacinio rašto nustatyta, kad atsakovas dėl tėvystės nustatymo neatvyko (ieškovė atvyko 2018 m. lapkričio 20 d., kraujo mėginiai nebuvo paimti) (I t., b. l. 43). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. gegužės 16 d. informacinio rašto nustatyta, kad ieškovė dėl tėvystės nustatymo atvyko, atsakovas neatvyko (I t., b. l. 77). Iš tarnybinių pranešimų nustatyta, kad policijos pareigūnai atsakovui prisiskambinti negali, nuvažiavus pagal nurodytą gyvenamosios vietos adresą, durys atidarytos nebuvo.Iš socialinės rizikos šeimų bendrųjų ir socialinės priežiūros paslaugų priežiūros 2013 m. gruodžio mėnesio informacijos; 2014 m. rugsėjo 7 d. asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo; 2013 m. rugpjūčio 26 d. pirminio šeimos aplankymo akto; pakartotinių šeimos aplankymo aktų// nus tay nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su atsakovu (II t., b. l. 2, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 24). Taigi, įvertinus aplinkybes, kad atsakovas sistemingai neatvykdavo į tėvystės nustatymo procedūras ir teismo posėdžius, laikotarpiu prieš vaiko gimimą gyveno su ieškove, teismui nekyla jokių abejonių, kad atsakovas yra vaiko tėvas.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė, iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas E. M. yra N. G. biologinis tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės išvada) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodinėjimo priemonės. Dėl šios priežasties, teismas turi pagrindą ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nustatyta, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas, prašomos priteisti išlaikymo sumos atsakovas neginčijo, savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Teismas įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus N. G. išlaikymui kas mėnesį turi būti priteisiama ieškovės prašoma 150 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Nepilnamečio N. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. D.. Šiam ieškinio reikalavimui byloje nepareikšta prieštaravimų, išvadą teikianti institucija taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus.
Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.
Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku pažeistų jo interesus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaiku. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui, nes būtent šioje įstaigoje įregistruotas N. G. gimimas (CPK 392 straipsnis).
Šalys šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais atleistos 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. G. yra E. M. sūnus.
Priteisti iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. G. gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (viena šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2018 m. birželio 29 d. iki N. G., gimusio (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteistų N. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną R. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti N. G. gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. D..
Nustatyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku N. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
1. E. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi N. pirmą ir trečia mėnesio savaitgalį, paimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį kovo – spalio mėn. iki 18 val. o lapkričio – vasario mėnesiais – iki 16 val.
2. E. M., užmezgus su sūnumi N. artimus ryšius, kai vaikas nebijos likti su savo tėvu, bendrauja su nepilnamečiu sūnumi N. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį kovo – spalio mėn. iki 18 val., o lapkričio – vasario mėnesiais – iki 16 val.
3.1. Velykų 2 dieną (pirmadienį) sūnus švenčia su tėvu, kuris pasiimą jį iš jo namų nuo 10 val., ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamą vietą iki 19 val.
3.2. Kalėdų 2 dieną (gruodžio 26 d.) sūnus švenčia su tėvu, kuris paima N. iš jo namų 10 val. ir grąžina sunų į jo nuolatinę gyvenamą vietą iki 18 val.
3.3. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus švenčia su tėvu, kuris sūnų pasiima iš jo namų nuo 10 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamą vietą iki 19 val.
3.4. Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) N. švenčia su motina, todėl R. D. kompensuoja prarastą tėvo ir sūnaus bendravimo dieną kitą savaitgalį arba kitu šalių suderintu laiku.
4. Kai N. pradės lankytis mokyklą, vaiko atostogų (rudens žiemos, pavasario ir vasaros) metu sūnus bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretų bendravimo laiką šalys suderina ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios.
5. Atsakovas privalo informuoti vaiko motiną apie neturėjimą galimybių paimti vaiką nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dieną iki jo numatyto jo susitikimo su sūnumi N.. Ieškove turi teisę atsisakyti leisti atsakovui susitikti su sūnumi ar jį laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga ir pan.).
6. Tėvas bendravimo su sūnumi metu užtikrina vaikui saugią ir atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus aplinką, rūpinasi jo sveikata, auklėjimu ir lavinimu.
Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Aurelija Ozolinia