Civilinė byla Nr. e2S-1259-614/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39673-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. A. ir J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

              n u s t a t ė :

                                                                       I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –  Vilniaus apskrities VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. A. ir J. A. 7 976,26 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovams teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas ieškovo naudai iš atsakovų 7 976,26 Eur žalos atlyginimą.
3. Atsakovai J. A. ir J. A. pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, nes ieškinys jiems nebuvo įteiktas ir nebuvo siųstas jų gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su jų nuo 2004 metų deklaruota gyvenamąja vieta adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)). Būtent šiuo adresu atsakovams buvo įteiktas teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimas už akių. Atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie iškeltą bylą, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Pareiškime atsakovai taip pat nurodė, kad sužinoję apie Vilniaus apskrities VMI atliekamą UAB „Šokiai.lt“ mokestinį tyrimą, atsakovai pateikė ieškovui išsamų nustatytų trūkumų ir prieštaravimų paaiškinimą. Ieškovo 2016 m. rugpjūčio 7 d. surašytas patikrinimo aktas Nr.(4.56)-FR0680-532 ir sprendimas dėl patikrinimo akto Nr.(4.65)FR0682-585 yra neteisingi ir atmestini. Atsakovai nesiekė gauti mokestinės naudos, t. y. išvengti mokėtinų į biudžetą mokesčių, su buvusiais darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, UAB „Šokiai.lt“ pakeitė veiklos pobūdį, o individualia veiklą užsiimantys fiziniai asmenys (šokių mokytojai) su UAB „Šokiai.lt” nebuvo su darbo santykiais susiję A klasės pajamomis. Atsakovai tinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovų pareigas ir bendrovės vardu iš bendrovės pinigų nepirko asmeninio pobūdžio prekių ir paslaugų, nesiėmė jokių veiksmų neteisėtai sumažinti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius.
4. Ieškovas su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas procesinius dokumentus atsakovams siuntė teisingu atsakovų gyvenamosios vietos adresu, taip pat darboviečių adresais, o nepavykus jų įteikti, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Apie tai, kad per nustatytą terminą nepašalinus 2015 m. spalio 30 d. atlikto UAB „Šokiai.lt“ mokestinio tyrimo metu nustatytų trūkumų ir prieštaravimų, bus inicijuotas UAB „Šokiai.lt” mokestinis patikrinimas, atsakovas J. A. žinojo, nes dalyvavo atliekant mokestinį tyrimą ir gavo 2015 spalio 30 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-FR0687-1841. UAB „Šokiai.lt“ kreditorių susirinkimas 2015 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą iškelti UAB „Šokiai.lt“ bankroto bylą ir bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo keliu ir tokiu būdu atsakovas, kaip bendrovės direktorius, atsisakė savo teisės ginčyti mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Gindamas viešąjį interesą, jis pareiškė pagrįstą ieškinį, kurį teismas pagrįstai patenkino.

                      II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovų J. A. ir J. A. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir pranešimai apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovams įteikti tinkamai. Teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovams siuntė ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris sutampa su atsakovų deklaruota gyvenamąja vieta, tačiau procesiniai dokumentai atsakovams grįžo neįteikti. Pažymėtina, kad patys atsakovai pareiškime nurodo, jog savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravę nuo 2004 metų bei pateikė šią aplinkybę patvirtinančius Gyventojų registro išrašus, be to, nurodo, kad būtent šiuo adresu gavo prašomą peržiūrėti teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimu už akių. Nepavykus dokumentų įteikti atsakovų gyvenamosios vietos adresu, teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovo darboviečių adresais, tačiau dokumentai taip pat grįžo neįteikti. Nepavykus įteikti atsakovams procesinių dokumentų jų gyvenamosios vietos adresu, taip pat darboviečių adresais teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi procesinius dokumentus atsakovams įteikė viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
7. Atsakovai pareiškime nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių jų nesutikimą su teismo sprendimu pagrindžiančių įrodymų. Atsakovų nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai, kad atsakovai tinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovų pareigas, bendrovės vardu iš bendrovės pinigų nepirko asmeninio pobūdžio prekių ir paslaugų, nesiėmė jokių veiksmų neteisėtai sumažinti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, su darbuotojais darbo sutartis nutraukė laikydamiesi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų ir pan., teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į ji teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovai J. A. ir J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovai nekeitė savo gyvenamosios vietos, neišvyko į nežinia kur, nesislapstė, todėl teisėtai tikėjosi būti informuoti apie bylą įprastu būdu, t.y. jiems atsiunčiant teismo dokumentus į jų gyvenamąją vietą, o ne paskelbiant internetiniame tinklapyje. Viešas paskelbimas internetiniame tinklapyje yra kaip kraštutinė priemonė, kai atsakovų gyvenamoji vieta išties yra nežinoma.
2. Teismas priėmė sprendimą už akių vadovaudamasis išskirtinai tik ieškovo pateiktais įrodymais. Rungimosi proceso principas yra iš esmės pažeistas, o pagrindo tenkinti ieškinį nebuvo.
3. Šioje byloje atsakovams gali kilti tik deliktinė atsakomybė, bet tik tuomet, jeigu bus įrodyti visi būtini atsakomybei elementai: teisės pažeidimas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Teismas sprendime už akių to nenustatė.
4. Teismas iš esmės netinkamai taikė CK 2.87 str. 7 d., 6.247 ir 6.249 straipsnių esmę. Pareiga mokėti mokesčius yra įmonės, o ne atsakovo kaip vadovo. Atsakovai nesudarė jokių įmonei nenaudingų sandorių, kurie kaip nors galėjo įtakoti bankroto procesą ar prievolę apmokėti už įmonę mokesčius.
5. Teismo sprendimas, kuriuo įmonės nesumokėti mokesčiai, baudos ir delspinigiai perkelti buvusiam įmonės vadovui yra nesąžiningas, neteisingas ir savo esme prieštarauja juridinio asmens, kaip ribotos civilinės atsakomybės subjekto prigimčiai. Atsakovas neatliko jokių tyčinių veiksmų, todėl teismas negalėjo suabsoliutinti kreditorių interesus ir visą Vilniaus apskrities VMI išvadą dėl tariamos žalos perkelti asmeniškai buvusiam įmonės vadovui.
6. Ieškovas neatliko jokios atsakovo realiai atliktų veiksmų analizės ir neįrodė, kad atsakovas pažeidė bona fide principą, todėl ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkintinas.
7. Šioje byloje teismas nenustatė jokių imperatyviųjų teisės normų, kurias pažeistų individualia veiklą užsiimančių fizinių asmenų (šokių mokytojų) ir UAB „Šokiai.lt“ ne darbo, o komercinės sutartys. Teismas šioje byloje visiškai neatliko faktinių aplinkybių tyrimo, kurį akcentuoja atsakovai. Teismas neįsigilino į atsakovų išsakytus argumentus, kodėl ieškovas klydo, teigdamas apie tariamus darbo santykius.

9. Atsakovas Vilniaus apskrities VMI su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai ir teisėtai, o ne kaip teigia atsakovai „formaliai paskelbus internete apie užvestą bylą“, 2016-12-12 priėmė nutartį įteikti atsakovams procesinius dokumentus (ieškinio kopiją ir pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
2. Atsakovai atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo nustatyti pareikalautos priteisti žalos pagrindą, o to nepadarė. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VMI pareikšto ieškinio, žala, padaryta valstybės biudžetui, yra paskaičiuota pagal 2016-08-07 surašytą patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-532 ir 2016-09-23 priimtą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FR0682-585, kuriuo patvirtintos patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą mokesčių sumos, delspinigiai ir skirtos baudos.  Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra įsiteisėjęs, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka neapskųstas. Tiek ieškinyje, tiek prie jo pridėtame 2016-08-07 patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-532 detaliai aprašomi visi atsakovų, kaip UAB „Šokiai“ vadovų, piktnaudžiaujant teise atlikti nesąžiningi veiksmai, dėl kurių buvo padaryta turtinė žala valstybės biudžetui, kas sukelia bendrovės vadovų materialinę atsakomybę. Teismas visas šias aplinkybes įvertino, padarė pagrįstą išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.
3. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Šokiai.lt“ 2016-04-08 įregistruotas teisinis statusas – „bankrutavęs“. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalauti žalos atlyginimo iš išregistruotos UAB „Šokiai.lt“ teisiškai nėra įmanoma, todėl bendrovės vadovai (atsakovai) laikytini tinkamais civilinės atsakomybės subjektai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

9. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui (CPK 117 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, yra pažymėjęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 117, 129, 130 straipsniai).
11. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovams siuntė ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris sutampa su atsakovų deklaruota gyvenamąja vieta, tačiau procesiniai dokumentai atsakovams grįžo neįteikti (el.b.l. 107) Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patys patvirtino, jog jų gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Nepavykus dokumentų įteikti atsakovų gyvenamosios vietos adresu, teismas procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo darbovietėms, bet procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti (el.b.l. 112-117). Nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų jų gyvenamosios vietos adresu, taip pat darboviečių adresais, teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi procesinius dokumentus atsakovams įteikė viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (e.b.l. 118). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas CPK nustatytas galimybes atsakovui procesinius dokumentus įteikti registruota pašto siunta ir dėl to pagrįstai procesinius dokumentus atsakovams įteikė viešo paskelbimo būdu. Atsakovai nepateikė jokių argumentų, jog procesiniai dokumentai jiems buvo išsiųsti netinkamais adresais, priešingai, patys patvirtinto, kad jų gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškinyje nurodytu adresu, kuriuo ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo pagrįstumo

12. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.
13. Atsakovai tiek savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad įmonės vadovo atsakomybė negali būti suabsoliutinta, o teismo sprendimas, kuriuo įmonės nesumokėti mokesčiai ir delspinigiai perkelti buvusiam įmonės vadovui yra nesąžiningas, neteisingas ir savo esme prieštarauja juridinio asmens, kaip ribotos civilinės atsakomybės subjekto, prigimčiai. Tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, bendrovės vadovo atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Šokiai.lt“ yra bankrutavusi ir nuo 2016-12-14 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Šokiai.lt“ vadovai (atsakovai) laikytini tinkamais civilinės atsakomybės subjektais.
14. Apeliantai klaidingai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, nenustatė visų būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, dėl to nepagrįstai tenkino ieškinį. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių, remdamasis byloje esančiu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-08-17 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-532, padarė išvadą, kad atsakovai būdami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovų pareigų, t. y. žinodami, kad bendrovės vardu ir iš bendrovės pinigų perkamos įvairios asmeninio pobūdžio prekės ir paslaugos nebus skirtos bendrovės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti jų pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą, dėl ko UAB „Šokiai.lt“ neteisėtai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Be to, atsakovai, siekdami gauti mokestinės naudos, t. y. išvengti mokėtinų į biudžetą mokesčių, su buvusiais darbuotojais nutraukė darbo sutartis ir su jais bei kitais asmenimis sudarė paslaugų teikimo sutartis šokių pamokų vykdymui, tokiu būdu neužtikrino, kad nuo jiems sumokėtų pajamų būtų apskaičiuoti, deklaruoti ir į valstybės biudžetą sumokėti privalomi mokesčiai. Mokestinio patikrinimo metu UAB „Šokiai.lt“ papildomai apskaičiuotą PVM, GPM ir įmokų į Garantinį fondą suma (įskaitant šių mokesčių delspinigius) sumą teismas laikė tiesioginiais nuostoliais, kurių atsiradimą nulėmė nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog minėtos sąlygos civilinei atsakomybei kilti nebuvo nustatinėjamos. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti egzistavimą atsakovai nepateikė ir minėtų aplinkybių nepaneigė.
15. Taip pat pažymėtina, jog ieškinį dėl atsakovų padarytos žalos valstybės biudžetui šioje byloje ieškovas grindė 2016-08-07 surašyto patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-532 ir 2016-09-23 priimtu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FR0682-585, kuriuo buvo patvirtintos patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą mokesčių sumos, delspinigiai ir skirtos baudos, tarp jų ir nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų. Apeliantai iš esmės nesutinka su minėto sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo išvadomis, tačiau šis sprendimas yra įsiteisėjęs, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka neapskųstas, todėl apeliantų dėstomi argumentai, susiję su šio sprendimo nepagrįstumu, yra atmestini.
16. Iš byloje esančios medžiagos ir skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog atsakovai yra atsakingi už žalą, padarytą valstybės biudžetui. Kaip jau buvo minėta, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokių įrodymų ir argumentų apeliantai nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, šiuo atveju nenustatyta.
17. Kiti atsakovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
18. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                       Eglė Surgailienė