Civilinė byla Nr. e2A-1247-430/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20518-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dalios Trumpulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams V. P., N. P., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Rekovera“, notaras Mindaugas Kačergis, dėl turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškiniu prašė panaikinti 2018 m. birželio 11 d. Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties sudarytos tarp atsakovo V. P. ir atsakovės N. P., patvirtintos Vilniaus miesto 19-asis notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio, 1-4 punktus pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento, taikyti restituciją - nukreipti baudos išieškojimą į ½ turto dalį priklausančią V. P.. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. 2021 m. vasario 23 d. ieškovė gavo iš advokato Valdo Pumpučio informaciją apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-90-640/2021. Iš byloje pateiktų N. P. ir V. P. dokumentų tapo žinoma, kad 2018 m. birželio 11 d. tarp N. P. ir V. P. buvo sudaryta Turto pasidalijimo ir povedybinė sutartis, kuria nelygiomis dalimis buvo pasidalintas sutarties sudarymo metu buvęs bendras N. P. ir V. P. turtas.
1.2. V. P. yra ieškovės skolininkas. 2022 m. lapkričio 9 d. V. P. skola valstybės biudžetui sudarė 2 455,28 Eur. 24 vykdomosiose bylose iš V. P. vykdomas 22 853,00 Eur išieškojimas ieškovės naudai.
1.3. Ieškovo vertinimu, egzistuoja visos sąlygos ieškiniu pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu 2018 m. birželio 11 d. Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties, pasirašytos tarp N. P. ir V. P. 1-4 punktus. Ieškovas savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę grindžia 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismo išduotu vykdomuoju dokumentu Nr. 1-167-497/2016, kuriame nurodyta, kad teismas V. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ir paskyrė 20 713,00 Eur baudą. Antstolė Daiva Prunskienė vykdomojoje byloje Nr. 0068/18/00197 ieškovės naudai vykdo išieškojimą iš V. P. 20 713,00 Eur sumai. 2022 m. lapkričio 7 d. gavus antstolės Daivos Prunskienės raštą yra nurodoma, kad išieškotina skolos suma iš V. P. yra 19560,77 Eur, vykdymo išlaidų suma – 1 176,25 Eur, iš viso: 20737,02 Eur (dvidešimt tūkstančių septyni šimtai trisdešimt septyni eurai 2 ct).
1.4. Turto pasidalijimo ir povedybinė sutarties sudarymo metu V. P. turėjo 61,60 Eur žemės mokesčio skolą ieškovei. Ieškovės vertinimu, atsakovas neprivalėjo sudaryti 2018 m. birželio 11 d. Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties, kadangi nebuvo jokio teisinio privalomumo jos sudaryti, t. y. nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei kitokios aplinkybės nelėmė privalomo ginčijamos turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties sudarymo, o jos sudarymas iš esmės tik pablogino ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir interesus išsiieškoti atsakovo skolą į valstybės biudžetą.
1.5. Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties 1-4 punktai pažeidė ieškovės kaip kreditoriaus teises. Teigė, kad net nevertinant šalių pasidalintų įmonių vertės, N. P. teko turto (reikalavimo teisių) bendrai 523 083,61 Eur sumai be jokių kompensacijų V. P. mokėjimo, kas leidžia teigti, jog V. P. nepagrįstai sumažino savo mokumą pasidalindamas turtą aiškiai nelygiomis dalimis ir negaudamas už tai jokios kompensacijos.
1.6. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos viešų duomenų apie UAB „Magum“, šiai įmonei dar iki Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, kas rodo, kad ši įmonė, kaip tarp šalių dalinamas turtas iš esmės yra bevertė, tuo tarpu N. P. tekusi UAB „NT planeta“ iki šiol vykdo veiklą, tikėtina, veikia pelningai. Ieškovo nuomone, sudarydamas 2018 m. birželio 11 d. Turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį skolininkas tapo nemokus, jo turtas gerokai sumažėjo ir dėl to ieškovas prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai arba bent iš dalies.
1.7. Atsakovo V. P. ir atsakovės N. P. sąžiningumas kreditorės ieškovės atžvilgiu gali būti preziumuojamas, kadangi atsakovas ir atsakovė, būdami sutuoktiniai, sudarė ginčijamą Turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, kai atsakovas V. P. turėjo skolą valstybės biudžetui ir tai buvo žinoma ir atsakovui V. P., ir atsakovei N. P..
1.8. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo 2021 m. vasario 23 d., gavęs informaciją iš advokato Valdo Pumpučio apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-90-640/2021. Ieškinio senaties terminas sueina 2022 m. vasario 23 d., todėl ieškovė vienerių metų ieškinio pareiškimo senaties termino nepraleido.
1.9. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju turi būti taikoma restitucija ir ieškovės naudai priteista 20 737,02 Eur mokestinės nepriemokos suma.
2. Atsakovė N. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Ieškinio tenkinimas sudarys teisinį pagrindą nukreipti išieškojimą tik į turtą, apibrėžtą sutarties 1-4 punktuose, tačiau sutarties 1-4 punktų pripažinimas negaliojančiais nekeičia atsakovo prievolės ieškovei pobūdžio. Atsakovo prievolė ieškovei yra laikytina asmenine prievole ieškovei, todėl pripažinus Sutarties 1-4 punktus negaliojančiais, atsakovai taps šiuose punktuose nurodyto turto bendrasavininkais, valdančiais ši turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau atsakovė netaps solidariai atsakinga už atsakovo prievolių įvykdymą ieškovei.
2.2. Ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės, kadangi ieškovas, ginčydamas sutarties 1-4 punktus actio Pauliana pagrindu, įgis tik teisę nukreipti išieškojimą į atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, o atsižvelgiant į tai, kad jau yra vykdomas išieškojimas iš atsakovo pagal ieškovo pateiktus vykdomuosius dokumentus, tenkinus ieškinio reikalavimą Sutarties 1-4 punktų pripažinimo negaliojančiais, vykdymo veiksmus atliekanti antstolė turės teisę nukreipti išieškojimą tik į konkretų turtą, t. y. turtą, nurodytą Sutarties 1-4 punktuose, tačiau ne į visą kitą atsakovei priklausantį turtą.
2.3. Atsakovo skola ieškovei, kurią priteisti prašo ieškovo po to, kai bus tenkintas pirmasis ieškinio reikalavimas pripažinti Sutarties 1-4 punktus negaliojančiais, sudaro 20 737,02 Eur (19 560,77 Eur neišieškota skola ieškovei ir 1 176,25 Eur vykdymo išlaidų suma), tačiau atsakovės vertinimu, ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo, nesusijusio su kitiems tretiesiems asmenims priklausančiomis reikalavimo teisėmis į atsakovą. Teigė, kad ieškovė reiškia atsakovui reikalavimą dėl 20 737,02 Eur (19 560,77 Eur skola ieškovei ir 1 176,25 Eur vykdymo išlaidų suma) priteisimo, tačiau 19 560,77 Eur skolos išieškojimas ieškovės naudai yra vykdomas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta V. P. bauda už padarytą nusikalstamą veiką, pagrindu, todėl ieškovė neturi teisės reikšti atsakovui pakartotinio reikalavimo dėl 19 560,77 Eur skolos, dėl kurios jau yra vykdomi išieškojimo veiksmai, priteisimo.
2.4. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl Sutarties 1-4 punktų pripažinimo negaliojančiais, todėl tenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovas taps turto bendrasavininkiu. Kaip nurodė ieškovė, turto vertė sutarties sudarymo dienai sudarė 523 083,61 Eur, todėl tenkinus ieškovės reikalavimą dėl Sutarties 1-4 punktų pripažinimo negaliojančiais, atsakovui priklausančio turto dalies vertė sudarys 261 541,80 Eur (523 083,61 Eur/2). Nurodė, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos verte, todėl atsakovės vertinimu ieškinys teismingas apygardos teismui.
2.5. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl būtent sudarytos sutarties atsakovo mokumas sumažėjo, buvo apsunkintas prievolių ieškovei įvykdymas. Pažymėjo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. įvykdė vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma suma sudarė 63 378,72 Eur. Teigė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ir po sutarties sudarymo liko mokus ir jo galimybės įvykdyti prievoles kreditoriams išliko nepakitusios.
2.6. Atsakovo prievolė ieškovei, kilusi įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu, yra pripažįstama asmenine atsakovo prievole ieškovei, todėl ta aplinkybė, jog atsakovo turtinė padėtis po Sutarties sudarymo pasikeitė ne dėl pačios Sutarties sudarymo, o dėl atsakovo pasyvumo ir/ar kitų subjektyvių ar objektyvių priežasčių, lėmusių atsakovo galimybes įvykdyti vykdomąjį raštą, negali daryti įtakos sutarties teisėtumui.
2.7. Nurodė, kad atsakovė su atsakovu faktiškai nustojo kartu gyventi kaip sutuoktiniai 2014-2015 metais, o tai lėmė nuo 2014 metų viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie V. P. galimai neteisėtus veiksmus. Santuokos atsakovai nenutraukė tik dėl savo nepilnamečių vaikų. Kadangi atsakovai kaip sutuoktiniai nevedė bendro ūkio, 2018 metais buvo nuspręsta sudaryti sutartį bei išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog atsakovei atitektų faktiškai tai, kas jai ir taip priklausė asmeninės nuosavybės teise (kitokia formuluotė, nei ji buvo pateikta Sutarties 4 punkte, negalėjo būti nurodyta dėl to, jog atsakovai sutarties sudarymo metu buvo santuokoje).
2.8. Mano, kad ieškovė dar 2018 metais turėjo ir privalėjo sužinoti ir žinojo apie sudarytą sutartį. Vykdomasis raštas pas antstolę Daivą Prunskienę yra vykdomas nuo 2018 m. sausio 26 d., todėl antstolė Daiva Prunskienė privalėjo nukreipti išieškojimą tiek į UAB „NT Planeta“ akcijas, tiek į atsakovės darbo užmokesčio dalį (atsakovė visą ginčo laikotarpį dirbo), tiek į kitą turtą, kuris buvo pasidalintas sutartimi. Ieškovui yra teikiami ir kaupiami duomenys apie sumokamus mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu, gaunamu pagal darbo sutartis, todėl ieškovei turėjo kilti pagrįsti klausimai, dėl kurių priežasčių antstolė Daiva Prunskienė nėra nukreipusi išieškojimo į atsakovės darbo užmokesčio dalį. Tokie pagrįsti klausimai ieškovui turėjo kilti ir jis privalėjo domėtis vykdomosios bylos eiga dar 2018 metais, todėl galima pagrįstai teigti, jog būtent 2018 metais ieškovė sužinojo apie sudarytą sutartį. Ieškovės, kaip valstybinės institucijos, turinčius prieigą prie didelės apimties duomenų, pasyvumas negali suteikti ieškove i kokių nors išskirtinių teisių ginče dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl yra visiškai akivaizdu, kad ieškovei dar 2018 metais buvo žinoma arba galėjo būti žinoma apie sudarytą sutartį ir ieškovas nemanė, kad jo teisės dėl sutarties sudarymo yra pažeistos. Mano, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.
3. Trečias asmuo UAB „Rekovera“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:
3.1. Sutinka su ieškovės pozicija. Paaiškino, kad 2021 m. gegužės 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu iš UAB „Intrum Lietuva“ įgijo reikalavimo teises į skolininką (atsakovą) V. P., kylančias iš tarp V. P. ir „Luminor Bank“ AS sudarytos 2008 m. kovo 27 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/03/95VY, bei visas papildomas ir šalutines teises, visas prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises ir visą kitą naudą į minėtas reikalavimo teises. 2021 m. gegužės 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“ perleido visas reikalavimo teises UAB „Rekovera“, kylančias iš 2018 m. gruodžio 28 d. vykdomojo dokumento Nr. MK-12714, į skolininką (atsakovą) V. P.. Atsižvelgiant į tai, antstolis Donatas Kisielius 2021 m. rugpjūčio 3 d. priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo pradinis išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“ vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/00137 buvo pakeistas naujuoju išieškotoju UAB „Rekovera“.
3.2. Pagal sudarytos Povedybinės sutarties 1-2 p. ieškovė ir V. P. pasidalino santuokoje įgytą turtą ir V. P. teko UAB „Magum” akcijos, o ieškovei - UAB „NT planeta” akcijos ir du kreditoriniai reikalavimai - 437 151,61 Eur sumai pagal 2015 m. birželio 30 d. kredito sutartį Nr. QC-2015/02 ir kreditorinis reikalavimas 85 932 Eur sumai į atsakovę, t. y. kreditorinių reikalavimų bendrai 523 083,61 Eur sumai. Povedybinės sutarties 3 p. nurodoma, kad V. P. pareiškė, jog kompensacijos dėl dalinamo turto vertės skirtumo atsisakė ir visiškai sutinka su aukščiau nurodyta turto padalijimo tvarka ir būdu.
3.3. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-90-640/2021, konstatavo, kad iš byloje pateiktų Lietuvos antstolių rūmų duomenų matyti, jog V. P. atžvilgiu yra pradėtos ir vykdomos 11 vykdomųjų bylų. Pažymėtina, jog viena iš vykdomųjų bylų yra pradėta 2018 m. sausio 26 d. dėl kriminalinės baudos 20 713 Eur sumos. Net nevertinant šalių pasidalintų įmonių vertės, N. P. teko turto (reikalavimo teisių) bendrai 523 083,61 Eur sumai be jokių kompensacijų V. P. mokėjimo, kas leidžia teigti, jog V. P. nepagrįstai sumažino savo mokumą pasidalindamas turtą aiškiai nelygiomis dalimis ir negaudamas už tai jokios kompensacijos. Be to, kaip matyti iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro viešų duomenų apie UAB „Magum”, šiai įmonei dar iki Povedybinės sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, kas rodo, kad ši įmonė, kaip tarp šalių dalinamas turtas iš esmės yra bevertė, tuo tarpu ieškovei tekusi turto dalis – akcijos UAB „NT planeta“, kuri iki šiol vykdo veiklą (ką patvirtino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-90-640/2021 pateikti 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentai). Tokiu būdu pasidalindami santuokoje įgytą turtą ieškovė ir V. P. sąmoningai sumažino V. P. mokumą ir taip apsunkino galimybę jo kreditoriams patenkinti reikalavimus, turimus V. P..
3.4. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-90-640/2021 patenkino ir pripažino negaliojančiais 2018 m. birželio 11 d. turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties, pasirašytos tarp N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1- 4 punktus.
4. Atsakovas V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Trečiasis asmuo Mindaugas Kačergis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, 2018 m. birželio 11 d. Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties, sudarytos tarp atsakovo V. P. ir atsakovės N. P. patvirtintos Vilniaus miesto 19-asis notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio, 1-4 punktus pripažino negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento ir taikė restituciją – nukreipė baudos išieškojimą į ½ turto dalį priklausančią V. P., priteisė trečiojo asmens UAB „Rekovera“ naudai iš atsakovo V. P. 625 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė trečio asmens UAB „Rekovera“ naudai iš atsakovės N. P. 625 Eur bylinėjimosi išlaidas, lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų valstybei 19 Eur pašto išlaidų, t. y. po 8,5 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutinka su ieškovės motyvais.
8. Sprendė, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovė savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę grindžia 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismo išduotu vykdomuoju dokumentu Nr. 1-167-497/2016, kuriame nurodyta, kad teismas V. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ir paskyrė 20 713,00 Eur baudą. Antstolė Daiva Prunskienė vykdomojoje byloje Nr. 0068/18/00197 VMI prie FM naudai vykdo išieškojimą iš V. P. 20 713,00 Eur sumai. 2022 m. lapkričio 7 d., gavus antstolės Daivos Prunskienės raštą yra nurodoma, kad išieškotina skolos suma iš V. P. yra 19560,77 Eur, vykdymo išlaidų suma – 1 176,25 Eur, iš viso: 20 737,02 Eur (dvidešimt tūkstančių septyni šimtai trisdešimt septyni eurai 2 ct). Remiantis mokesčių informacinės sistemos duomenimis 2018 m. birželio 11 d., kai buvo sudaryta Turto pasidalijimo ir povedybinė sutartis V. P. turėjo 61,60 Eur žemės mokesčio skolą ieškovei.
9. Nurodė, kad ieškovės kreditorės teisės buvo pažeistos. Pagal sudarytos Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties 1-2 punktus atsakovai pasidalino santuokoje įgytą turtą ir V. P. teko UAB „Magum“ akcijos, o N. P. – UAB „NT planeta“ akcijos ir du kreditoriniai reikalavimai – 437 151,61 Eur sumai pagal 2015-06-30 kredito sutartį Nr. QC-2015/02 ir kreditorinis reikalavimas 85 932 Eur sumai į UAB „Vytauto terasos“ t. y. kreditorinių reikalavimų bendrai 523 083,61 Eur sumai. Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties 3 punkte nurodoma, kad V. P. pareiškė, jog kompensacijos dėl dalinamo turto vertės skirtumo atsisakė ir visiškai sutinka su aukščiau nurodyta turto padalijimo tvarka ir būdu. Tai reiškia, kad net nevertinant šalių pasidalintų įmonių vertės, N. P. teko turto (reikalavimo teisių) bendrai 523 083,61 Eur sumai be jokių kompensacijų V. P. mokėjimo, tai leidžia teigti, jog V. P. nepagrįstai sumažino savo mokumą pasidalindamas turtą aiškiai nelygiomis dalimis ir negaudamas už tai jokios kompensacijos. Iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos viešų duomenų apie UAB „Magum“, šiai įmonei iki Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, tai rodo, kad ši įmonė, kaip tarp šalių dalinamas turtas iš esmės yra bevertė, tuo tarpu N. P. tekusi UAB „NT planeta“ iki šiol vykdo veiklą ir, remiantis 2021 m. birželio 3 d. metine finansine ataskaita laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. veikė pelningai. Tokiu būdu pasidalindami santuokoje įgytą turtą N. P. ir V. P. sąmoningai sumažino V. P. mokumą ir taip apsunkino galimybę jo kreditoriams patenkinti reikalavimus, turimus V. P..
10. Sprendė, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovai sudarydami ginčijamą sandorį elgėsi nesąžiningai. Nurodė, kad atsakovai yra sutuoktiniai. Atsakovė nesąžiningumo prezumpcijos nenuginčijo. Teismas nesutiko su atsakovės motyvais. Ieškovė patikslintu ieškiniu nereiškė reikalavimo solidariai išieškoti skolą iš atsakovų ir neprašė antrą kartą išieškoti tą pačią sumą. Ieškovė pradiniu ieškiniu nereiškė turtinio reikalavimo, 2022 m. lapkričio 14 d. patikslinto ieškinio suma buvo 20 737,02 Eur, 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintu ieškiniu turtinio reikalavimo nebereiškė, dėl to teismo vertinimu teismingumo taisyklė nebuvo pažeista ir nėra pagrindo konstatuoti, kad byla teisminga apygardos teismui, be to, net ir tuo atveju, jei dėl patikslinto ieškinio byla taptų teisminga kitam teismui, byla negali būti perduota nagrinėti kitam teismui, nes buvo priimta nepažeidžiant teismingumo taisyklių (CPK 34 straipsnio 1 dalis).
11. Nurodė, kad atsakovės atsikirtimas, jog ginčijamas sandoris nelėmė atsakovo nemokumo, kadangi atsakovas sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai turto nėra pagrįstas bylos medžiaga ir nėra reikšmingas. Remiantis teismų praktika, sandoris neprivalo sukelti nemokumo, konstatuoti actio Pauliano sandorio negaliojimo sąlyga, pakanka, jog sandoris apsunkina, atitoliną atsiskaitymą su kreditoriumi. Nurodė, kad atsakovės atsikirtimas nepagrįstas bylos medžiaga, kadangi dalis nurodyto turto buvo perleista 2018 m. birželio 15 d. ir 2018 m. birželio 19 d. tretiems asmenims, t. y. tuo pačiu metu kaip ir ginčijamo sandorio sudarymas (1/2 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 2142/5000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis turto buvo parduota varžytinėse (1/2 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovė nepateikė varžytinių akto iš kurio būtų matyti turto pardavimo kaina. Nurodyto turto vertės, remiantis registre nurodyta turto verte neužtektų atsiskaityti su ieškove, o atsakovės pateiktas preliminarus turto vertinimas nėra patikimas. Nurodė, kad iki šiol dar nėra atsiskaityta su ieškove, vien tai patvirtina, jog turto perleidimas ginčijamu sandoriu, apsunkino išieškojimą ir atitolino ieškovės reikalavimo patenkinimą.
12. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti senaties terminą. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė turėjo domėtis vykdymo procesu, tuomet būtų galėjusi sužinoti, kad atsakovas turėjo žmoną, su kuria sudarė ginčijama sandorį. Įstatyme nurodyta, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje nustatant senaties termino pradžios momentą prioritetas teikiamas subjektyviam kriterijui.
13. Sprendė, jog egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, todėl ieškinį tenkino ir 2018 m. birželio 11 d. Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties sudarytos tarp atsakovo V. P. ir atsakovės N. P., patvirtintos Vilniaus miesto 19-asis notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio, 1-4 punktus pripažino negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento ir taikė restitucija – nukreipė baudos išieškojimas į ½ turto dalį, priklausančią V. P..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė N. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį „Dėl turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana)“ atmesti, priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos N. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad atsakovas ginčijamą sutartį sudarė su savo formaliai esančia sutuoktine - atsakove, o tokiu atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija, pakeičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims, vertinant šalių sąžiningumą / nesąžiningumą, tačiau skolininko nesąžiningumo prezumpcija negali būti aiškinama kaip kreditoriaus teisių pažeidimo prezumpcija ir nepaneigia procesinės kreditoriaus pareigos įrodyti, kad ginčijamu sandoriu jo teisės buvo pažeistos vienu pirmiau aptartų būdų.
14.2. Nurodė, kad ieškovė privalėjo įrodyti ne tik tą faktą, jog sumažėjo atsakovui priklausantis turtas ar jo vertė (ši aplinkybė yra visuomet akivaizdi, kai yra ginčijamas turto perleidimo ar pasidalijimo sandoris), bet ir tai, jog atsakovei atitekęs turtas - UAB „NT planeta“ akcijos ir du kreditoriniai reikalavimai, t. y. 437 151,61 Eur reikalavimas pagal 2015 m. birželio 30 d. kredito sutartį Nr. QC-2015/02 ir 85 932 Eur reikalavimas į UAB „Vytauto terasos“ - iš esmės pakeitė ieškovės galimybes išieškoti baudą, t. y. ieškovė privalėjo įrodyti, jog nukreipus išieškojimą į turtą, ieškovės reikalavimas dėl baudos sumokėjimo būtų patenkintas, ir tik sutarties sudarymas užkirto kelią išieškoti baudą.
14.3. Teigia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtino, jog baudos išieškojimas nebūtų palengvėjęs, jeigu turtas būtu išlikęs atsakovų bendra jungtine nuosavybe, ar būtu atitekęs atsakovui (pvz. teismui buvo pateikti įrodymai - UAB „NT Planeta“ finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2018-2020 metus), patvirtinantys, jog 2018 m. gruodžio 31 d. (Sutarties sudarymo metai) UAB „NT Planeta“ turtą sudarė 6 623,00 Eur, mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus – 25 521,00 Eur, o bendrovės patirtą nuostolį – 21 398,00 Eur, todėl akivaizdu, kad UAB „NT Planeta“ akcijų vertė 2018 metais buvo neigiama (turtas (6 623,00 Eur) - įsipareigojimai (25 521,00 Eur) - nuostolis (21 398,00 Eur)) ir baudos išieškojimo nukreipimas į UAB „NT Planeta“ akcijas nebūtų sudaręs sąlygų baudai (daliai baudos) išieškoti; teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „Vytauto terasos“ su jai pareikštu atsakovės 85 932 Eur reikalavimu nesutiko ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-90-640/2021 vyko ginčas dėl šios sumos priteisimo, o tai reiškia, jog ir baudos išieškojimo nukreipimas į šį atsakovės reikalavimą nebūtų buvęs įmanomu. UAB „Vytauto terasos“ buvo nemoki įmonė jau civilinės bylos Nr. e2-90-640/2021 nagrinėjimo metu, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla.
14.4. Mano, kad ieškovė neįrodė, o teismas visiškai nevertino turto rinkos vertės, turto likvidumo bei to, kaip būtų pasikeitusi baudos išieškojimo tikimybė, jeigu atsakovai nebūtų sudarę sutarties, o būtent ieškovas ir privalėjo įrodyti, jog sutarties sudarymas pažeidė jo kaip kreditoriaus teises ir nesudarius sutarties - bauda jau būtų išieškota. Ieškovė privalėjo įrodyti ne tik, kad turtas buvo perleistas atsakovei, bet kad turto perleidimas iš esmės įtakojo baudos išieškojimo galimybę. Šių aplinkybių ieškovė byloje neįrodinėjo, nors būtent jos ir sudarė esminę bylos nagrinėjimo dalį, o teismui nenustačius tokių aplinkybių, remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas negalėjo konstatuoti, jog sutarties sudarymas pažeidė ieškovės teises.
14.5. Nurodė, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie įrodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. atsakovas įvykdė vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose, kuriose išieškomą sumą sudarė 63 378,72 Eur, nors šie įrodymai patvirtino, kad atsakovas liko mokus ir jo galimybės įvykdyti prievoles kreditoriams išliko nepakitusios, o sutarties sudarymas neturėjo esminės įtakos atsakovo galimybėms vykdyti prievoles. Atsakovo pasirinkimas kuriems kreditoriams įvykdyti savo prievoles negali būti vertinamas kaip aplinkybė, įrodanti atsakovo nemokumą ir/ar sutarties neteisėtumą.
14.6. Teismas visiškai nevertino to, jog vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos teismas išdavė 2018 m. sausio 18 d., šio vykdomojo dokumento pagrindu vykdomoji byla Nr. 0068/18/00197 pas antstolę Daivą Prunskienę buvo užvesta 2018 m. sausio 26 d., tačiau iki sutarties sudarymo (2018 m. birželio 11 d.), t. y. ilgiau nei keturis mėnesius, antstolė Daiva Prunskienė nenukreipė išieškojimo į turtą, o tai reiškia, jog ir antstolė Daiva Prunskienė, pasirinkdama priverstinio išieškojimo priemones, laikėsi nuomonės, jog atsakovui priklausančio turto visiškai pakanka įvykdyti jo asmeninę prievolę ieškovei pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą.
14.7. Teismas nevertino ne tik aplinkybių, susijusių su turto verte bei turto likvidumu, tačiau ir turto priklausomybe. Teismas visiškai nevertino 437 151,61 Eur reikalavimo pagal 2015 m. birželio 30 d. kredito sutartį Nr. QC-2015/02 kilme. Byloje nebuvo vertinamos ir aplinkybės, susijusios su kredito pagal Kredito sutartį suteikimu, jo grąžinimu ir t.t., todėl akivaizdu, kad teismas bylą išnagrinėjo ir ieškinį tenkino, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir ieškovei, neįrodžius tų aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti būtent ieškovė.
14.8. Teismas pritarė, jog ieškovė apie sutartį sužinojo tik 2021 m. vasario 23 d., tačiau teismas neįvertino to, jog ieškovei pagal Vedybų sutarčių registro nuostatų 83 p., 84 p., yra teikiama informacija apie vedybų (povedybinių) sutarčių sudarymą, todėl ieškovė apie sutarties sudarymą sužinojo, sutartį įregistravus Vedybų sutarčių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-493/2006). Vykdomasis raštas pas antstolę Daivą Prunskienę yra vykdomas nuo 2018 m. sausio 26 d., o antstolė Daiva Prunskienė teikė Ieškovui informaciją apie vykdymo eigą, apie priežastis, dėl kurių baudos išieškojimas negali būti nukreiptas į atsakovui priklausantį turtą ir/ar darbo užmokestį, todėl akivaizdu, kad ieškovė apie sutarties sudarymą sužinojo ne 2021 m. vasario 23 d., o 2018 metais.
14.9. Mano, kad ieškinys privalėjo būti atmestas taikius ieškinio senatį. Teismas negalėjo netaikyti senaties termino nepriklausomai nuo to, kad ieškinį pareiškė valstybės institucija.
15. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės N. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-307-294/2023. Nurodė, kad:
15.1. Ieškovė nesutinka su apeliantės N. P. išdėstytais argumentais. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią surinktų duomenų ir įrodymų analizę, įvertino šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė, įvertinęs ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką.
15.2. Pažymėjo, kad iki šiol dar nėra atsiskaityta su ieškove, o tai patvirtina, jog turto perleidimas ginčijamu sandoriu, apsunkino išieškojimą ir atitolino ieškovės reikalavimo patenkinimą.
15.3. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įstatyme nurodyta, jog senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje nustatant senaties termino pradžios momentą prioritetas teikiamas subjektyviam kriterijui. Be to pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras, baudą priverstinai išieško antstolis, kaip baudos bausmę vykdanti institucija.
15.4. Pažymėjo, kad nei prokurorai, nei teismai neinformuoja VMI prie FM apie nuosprendžiu paskirtas baudas ir jų pateikimą vykdyti antstoliams. Remiantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis, funkcijos, susijusios su kriminalinių baudų administravimu ir išieškojimu, nėra perduotos VMI prie FM, todėl VMI prie FM negali iškarto sužinoti apie asmeniui paskirtą baudą.
15.5. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai neprieštaraujantį, teisėtą ir svarbiausia – teisingą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
16. Trečiasis asmuo UAB „Rekovera“ atsiliepimu į apeliacinį skundą, jį prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Trečiasis asmuo UAB „Rekovera“ išieškodamas skolą iš (atsakovo) V. P. ir laiduotojo S. P. (V. P. tėvo), laidavusio už V. P. skolą, dalyvavo teisminiame procese, kuriame laiduotojas S. P. ginčijo laidavimo sutartį (civilinės bylos Nr. e2-8329-862/2021). Minėtame teisminiame procese V. P. (civilinės bylos Nr. e2-8329-862/2021) dalyvavo trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Dalis dokumentų/įrodymų teikiamų šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-8329-862/2021 sutampa, tačiau įrodymus teikiančios šalys juos interpretuoja kardinaliai skirtingai.
16.2. Nurodė, kad neatitinka tikrovės atsakovės N. P. teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. V. P. įvykdė vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose, kuriose išieškomą sumą sudarė 63 378,72 Eur ir, kad V. P. ir po Sutarties sudarymo liko mokus ir jo galimybės įvykdyti prievoles kreditoriams išliko nepakitusios. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 24 d. atsiliepimo į ieškinį 22 punkte nurodomas išieškojimas UAB „Nordstreet“ naudai, neįrodo atsakovo mokumo ginčo sutarties sudarymo metu, kadangi prievolė kreditoriui UAB „Nordstreet“ atsirado jau po ginčo sutarties sudarymo ir taip pat nepadengta.
16.3. Nors apeliantė teigia, kad Vedybų (povedybinė) sutartis yra specifinė, nes ją sudaro sutuoktiniai, kurių ekonominė, socialinė padėtis gali būti nelygiavertė, todėl įstatymas numato papildomus vedybų (povedybinės) sutarties turiniui keliamus reikalavimus, nei kitai sutarčiai ir vedybų (povedybinės) sutarties sąlygos negali pažeisti sutuoktinių lygiateisiškumo principo, jų teisių ir interesų, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir trečiųjų asmenų – sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių interesų, bet į bylą pateikti įrodymai paneigia apeliantės teiginius ir pagrindžia, kad ginčijama povedybinė sutartis pažeidė kreditorių teises.
16.4. Pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai įrodo, kad N. P. ir V. P. neprivalėjo sudaryti tokio sandorio ir ypač tokiomis aiškiai vienam iš sutuoktinių nenaudingomis sąlygomis. Aplinkybė, kad V. P. turėjo daug neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, leidžia teigti, kad tokios turto pasidalijimo sutarties pasirašymas yra įtakotas siekio apsunkinti kreditorių reikalavimo teisių patenkinimą iš nepadalinto ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe turto. Atsakovai puikiai žinojo ir suprato, kad taip aiškiai nelygiomis dalimis pasidalinant turtą bus pažeistos kreditorių (įskaitant ir atsakovės) teisės atgauti pinigines lėšas iš V. P., t. y. šalys buvo nesąžiningos, juolab, sutarties šalims taikoma CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes sandoris sudarytas tarp sutuoktinių.
17. Atsakovas V. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
18. Trečiasis asmuo Mindaugas Kačergis atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
22. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą panaikinti 2018 m. birželio 11 d. Turto pasidalijimo ir povedybinės sutarties sudarytos tarp atsakovo V. P. ir atsakovės N. P., patvirtintos Vilniaus miesto 19-asis notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio, 1-4 punktus pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino visiškai.
23. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 11 d. N. P. ir V. P. sudarė turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo: Sutarties 1 punkte nustatyta, jog V. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 100 (vienas šimtas) vienetų paprastųjų vardinių UAB „Magnum“ akcijų. Minėtos akcijos priklauso N. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal UAB „Magum“ 2018 m. gegužės mėn. 21 d. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, Nr. 1, ir pagal 2018 m. gegužės mėn. 21 d. UAB „Magum” išduotą pažymą Nr. l. Vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur (dvidešimt aštuoni eurai. 96 ct). Šalių susitarimu, visų akcijų vertė 2 896 Eur. Sutarties 2 punktas numato, jog N. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 85 vienetus paprastųjų vardinių UAB „NT planeta“ akcijų. Minėtos akcijos priklauso N. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal UAB „NT planeta” 2018 m. birželio mėn. 11 d. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, Nr. 1, ir pagal 2018 m. birželio mėn. 11 d. UAB „NT planeta“ išduotą pažymą Nr. 1. Vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Šaliu susitarimu, visu akcijų vertė 2896 Eur. Kreditiniai reikalavimai pagal 2015 m. birželio 30 d. kredito sutartį Nr. QC2015/02, sudarytą su „Quadro Center”, OU paskolos suma - 437 151,61 Eur. Sumokėtas 85 932 Eur avansas pagal 2016 m. gegužės 4 d. preliminariąją sutartį dėl patalpų pirkimo-pardavimo Nr. P-VY-2016-005, bei visos teisės ir pareigos pagal minėtą sutartį. Pagal Sutarties 3 punktą V. P. pareiškė, kad kompensacijos dėl dalinamo turto vertės skirtumo atsisakė ir visiškai sutinka su aukščiau nurodyta turto padalijimo tvarka ir būdu. Sutarties 4 punktas nustato, jog šalys pareiškė, kad aukščiau nurodytas turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, niekam neperleistas, neareštuotas, neįkeistas, kitų daiktinės teisės suvaržymų ar ginčų teisme dėl aukščiau.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų
24. Actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir galimybė gauti visišką savo reikalavimų tenkinimą. Šiuo institutu siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų tenkinti savo reikalavimą. Actio Pauliana ieškinio taikymui būtina nustatyti egzistuojant visas sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pažymėtina, jog sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant anksčiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
25. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų: sutartis pažeidė ieškovės teises, šalių nesąžiningumo bei ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, jo neprašė atnaujinti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Ginčo byloje, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę nėra.
26. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
29. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigia, jog teismas neįvertino to, jog ieškovei pagal Vedybų sutarčių registro nuostatų 83 p., 84 p., yra teikiama informacija apie vedybų (povedybinių) sutarčių sudarymą, todėl ieškovė apie sutarties sudarymą sužinojo, sutartį įregistravus Vedybų sutarčių registre bei, kad vykdomasis raštas pas antstolę Daivą Prunskienę yra vykdomas nuo 2018 m. sausio 26 d., o antstolė teikė ieškovei informaciją apie vykdymo eigą, apie priežastis, dėl kurių baudos išieškojimas negali būti nukreiptas į atsakovui priklausantį turtą ir/ar darbo užmokestį, todėl apeliantės vertinimu ieškovė apie sutartį sužinojo ne 2021 m. vasario 23 d., o 2018 metais.
30. Nors Turto padalijimo ir povedybinė sutartis buvo įregistruota viešame registre, tačiau vien toks registravimas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė turėjo ir galėjo žinoti apie tokios sutarties sudarymą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde nėra imperatyviai nustatyta, kad visais atvejais ieškovei pagal Vedybų sutarčių registro nuostatus (toliau Nuostatai) yra teikiama informacija apie vedybų (povedybinių) sutarčių sudarymą. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 7 punktą Registro valdytoja ir Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Registro valdytojas), o 8 punkte nustatyta, kad Registro tvarkytoja ir Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registro tvarkytojas). Šių nuostatų 85 punkte nustatyta, kad Registro duomenys teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą, išskyrus atvejus, kai asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, prašo susipažinti su Registre tvarkomais savo duomenimis ar su jais susijusių dokumentų kopijomis. Nuostatų 86 punkte Registrui pateiktų dokumentų kopijas teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti Nuostatų 85 punkte nurodytomis sąlygomis turi teisę gauti šie subjektai: notarai, konsuliniai pareigūnai, kiti asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, antstoliai (tik funkcijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atlikti), teismai, teisėtvarkos, mokesčių administravimo institucijos, kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Esant tokioms nuostatoms, darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisę gauti duomenis iš Registro tik pateikusi Registrui prašymą bei nurodžiusi duomenų gavimo tikslą. Vien tai, kad ieškovė, veikdama valstybės vardu, įgyvendina išieškotojos teises, nesant objektyviam pagrindui manyti, kad galimai sudarytas povedybinė sutartis, pareigos tikrinti, ar nėra sudaryta sutartis ir rinkti duomenis, kurie nėra tiesiogiai susiję su funkcijų įgyvendinimu nebuvo.
31. Byloje duomenų, kaip teigia apeliantė, jog ieškovei antstolė Daiva Prunskienė teikė informaciją apie vykdymo eigą, apie priežastis, dėl kurių baudos išieškojimas negali būti nukreiptas į atsakovui priklausantį turtą ir/ar darbo užmokestį nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje objektyvių duomenų, jog ieškovė sužinojo apie atsakovų sudarytą sutartį atsakovės nurodytu metu nėra. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikusi ir atsakovė. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovė apie ginčijamą sutartį turėjo sužinoti anksčiau, ir atsakovams tokių įrodymų nepateikus, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra praleistas.
33. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
34. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
35. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad sandoris pažeidė ieškovės teises, kadangi atsakovo mokumas nepakito.
36. Pažymėtina, kad įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
37. Teisėjų kolegija sprendžia, jog civilinės bylos duomenys ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog sudariusi ginčijamą sandorį sumažėjo atsakovo V. P. galimybės įvykdyti prievolę ieškovei, iš esmės sandoris sudarė prielaidas apsunkinančias ateityje atsakovui vykdyti prievoles, o taip pat apsunkino antstoliui, vykdančiam priverstinį skolos išieškojimą, skolininkui nevykdant prievolės gera valia, nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią dalį turte, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso su sutuoktine, kadangi po sutarties sudarymo buvo ženkliai sumažinta turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, masė ir vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartis užkirto bet kokias galimybes, atsakovui gera valia nevykdant prievolės, ją išieškoti priverstinai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad skolininko pasirinkimas vykdyti ar nevykdyti prievolės negali būti pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia. Akcentuotina, kad įstatyme reglamentuoti skolos priverstinio išieškojimo veiksmai, kuriuos atlikus kreditorius turi realias galimybes atgauti skolą. Šiuo atveju sudarius ginčijamą sutartį, priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai tapo neefektyvūs dėl atsakovų kaltės, kadangi sudariusi povedybinę sutartį, buvo ženkliai sumažinta atsakovo – skolininko mokumas, nebeliko turto, iš kurio atsakovui gera valia nevykdant prievolės galima būtų nukreipti išieškojimą.
38. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas pasirinko nevykdyti prievolės ieškovei, tačiau vykdė prievoles kitiems kreditoriams, nepatvirtina, jog po sutarties sudarymo išliko atsakovo mokumas nepakitęs. Akcentuotina, kad 63 378,72 Eur prievolių suma, kurią padengė kreditoriams atsakovas buvo vykdoma priverstinai antstolių kontorose, byloje duomenų, kad atsakovas pats gera valia įvykdė per antstolių raginimuose nustatytus terminus prievoles kreditoriams, o ne antstoliai jas išieškojo privertinai, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad skolos buvo išieškomos antstolių ir vykdymo proceso metu išieškotos, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog atsakovas po ginčijamos Turto ir povedybinės sutarties išliko mokus. Pabrėžtina, kad atsakovas nepriklausomai nuo noro vykdyti prievolę ar kitų subjektyvių priežasčių, turi pareigą prievoles įvykdyti visiems kreditoriams neteikiant jiems prioriteto, tačiau atsižvelgiant į prievolių vykdymo kreditoriams eiliškumą, nustatytą įstatyme. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog buvo suteiktas prioritetas kitiems kreditoriams, ieškovės atžvilgiu, atsakovui, neturint pakankamai turto ir lėšų visų kreditorių prievolių patenkinimui, suponuoja išvadą, jog atsakovas buvo nesąžiningas.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovai bendro ūkio neveda ir kartu kaip sutuoktiniai neveda nuo 2014-2015 metų. Apeliantei, teigiant, jog atsakovo mokumas nepakito po Turto padalijimo ir povedybinės sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jeigu šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi tuo atveju, jeigu atsakovai, kaip teigia bendro ūkio neveda, atsakovei negalėjo būti žinoma atsakovo turtinė padėtis nuo nurodytos datos. Atsižvelgiant į tai apeliantės teiginiai atmestini.
40. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė privalėjo įrodyti, jog nukreipus išieškojimą į turtą, ieškovės reikalavimas dėl baudos sumokėjimo būtų patenkintas, ir tik sutarties sudarymas užkirto kelią išieškoti baudą, neturi.
41. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarius ginčijamą sutartį atsakovui atiteko įmonė, kuriai Turto padalijimo ir povedybinės sutarties sudarymo metu jau buvo iškelta bankroto byla. Akcentuotina, kad ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas neteko turto dalies, kuri jam priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dėl ko antstolė neteko galimybės į jį nukreipti išieškojimo. Pabrėžtina, kad iki šiol dar nėra atsiskaityta su ieškove, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai patvirtina, jog turto perleidimas ginčijamu sandoriu, apsunkino išieškojimą ir atitolino ieškovės reikalavimo patenkinimą.
43. Kitos būtinosios sąlygos nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Taigi, kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti, jeigu: 1) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 2) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).
44. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įpareigojimas kiekvienai sutarties šaliai, turinčiai sutartinių santykių, elgtis sąžiningai. Šalys privalo elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, sudarydamos sutartį, aiškindamos jos turinį, ją vykdydamos (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.163 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis).
45. Ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo actio Pauliana pagrindu turi dvi alternatyvas, t. y. įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka arba įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą.
46. Šiuo atveju egzistuoja CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija- sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Atsakovų santuoka nenutraukta iki šiol, objektyvių įrodymų, jog šalys nebeveda bendro ūkio, gyvena skyriumi byloje nėra, todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nesąžiningumo prezumpcijos nenuginčijo.
47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtino, jog baudos išieškojimas nebūtų palengvėjęs, jeigu turtas būtu išlikęs atsakovų bendra jungtine nuosavybe, ar būtų atitekęs atsakovui bei įrodinėja tai UAB „NT Planeta“ finansinės atskaitomybės dokumentais. Be to, apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nevertino turto rinkos vertės, turto likvidumo bei to, kaip būtų pasikeitusi baudos išieškojimo tikimybė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti neturi. Pažymėtina, kad atsakovams sudarius Turto padalijimo ir povedybinę sutartį, apeliantei atiteko kaip turtinis vienetas 85 vnt. paprastųjų vardinių UAB „NT Planeta“ akcijų, kurios atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akcentuotina, kad ši įmonė iki šiol vykdo veiklą, todėl vien tai, kaip teigia apeliantė, jog įmonė dirbo ne pelningai ar patyrė nuostolių, nepatvirtiną, jog šis turtas neturi vertės ar antstolis negalėtų į jį nukreipti išieškojimo ir tokiu būdu ieškovei išieškoti skolą. Apeliantės teiginiai, kad nebūtų pavykę išieškoti ieškovei skolos, priverstinį vykdymą nukreipus į UAB „NT Planeta“ ir į kreditorinį reikalavimą UAB „Vytauto terasos“ šiuo atveju nepatvirtina, jog atsakovas po sutarties sudarymo išliko mokus, o taip pat, jog sudaryta sutartis nepažeidė kreditorės ieškovės interesų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovui atitekusiai įmonei UAB „Magnum“ 2018 m. birželio 11 d. Turto padalijimo ir povedybinės sutarties sudarymo metu jau buvo iškelta bankroto byla, t. y. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme buvo gautas 2018 m. kovo 19 d., jo kopija buvo siunčiama atsakovui, o taip pat pačiai įmonei, o 2018 m. balandžio 19 d. priimta nutartis iškelti įmonei bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2018 m. Apeliantės teigimu UAB „Vytauto terasos“ buvo nemoki įmonė jau civilinės bylos Nr. e2-90-640/2021 nagrinėjimo metu, tačiau duomenų, kad 2018 m. birželio 11 d. Turto padalijimo ir povedybinės sutarties sudarymo metu nebuvo realių galimybių išieškoti skolą iš šios įmonės ir tokių būdu padengti skolą apeliantė nepateikė. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-90-640/2021 buvo nutraukta apeliacinės instancijos teisme, šalims sudarius taikos sutartį, kuria būtent atsakovė atsisakė pirmosios instancijos teismo priteistos 52 333,80 Eur sumos, kas paneigia apeliantės teiginius, jog nebuvo realių galimybių iš šio kreditorinio reikalavimo išieškoti skolą ieškovei.
48. Apeliaciniame skunde atsakovo mokumas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos teismas išdavė 2018 m. sausio 18 d., šio vykdomojo dokumento pagrindu vykdomoji byla Nr. 0068/18/00197 pas antstolę Daivą Prunskienę buvo užvesta 2018 m. sausio 26 d., tačiau iki sutarties sudarymo (2018 m. birželio 11 d.), t. y. ilgiau nei keturis mėnesius, antstolė Daiva Prunskienė nenukreipė išieškojimo į turtą, o tai reiškia, jog ir antstolė Daiva Prunskienė, pasirinkdama priverstinio išieškojimo priemones, laikėsi nuomonės, jog atsakovui priklausančio turto visiškai pakanka įvykdyti jo asmeninę prievolę ieškovei pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegija su apeliantės teiginiu nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolės atlikti priverstinio vykdymo veiksmai negali būti laikomi objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo mokumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra vertinamas antstolės veiksmų pagrįstumas ar neveikimas. Akcentuotina, kad apeliantės nurodoma vykdymo veiksmų pradžia, įvertinus įstatyme reglamentuotus antstolių veiksmus, priėmus vykdomąjį raštą vykdyti, leidžia daryti išvada, kad atsakovas žinojo apie prasidėjusi priverstinį vykdymą, raginime nustatytu terminu, teismo sprendimo, šiuo atveju nuosprendžiu priteistos žalos, neįvykdė, o atliko kitus veiksmus – sudarė turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, kuria atsakovas žinodamas apie prievolę ieškovei, atsisakė turo dalies, kuri jam priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Būtent tokia veiksmų seka, teisėjų kolegijos vertintina, kaip atsakovo nesąžiningumas kreditoriaus atžvilgiu. Šiuo atveju aplinkybę, kad atsakovas buvo mokus, o ginčijama sutartis nesumažino mokumo, privalėjo įrodyti atsakovai.
49. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas ir tuo pagrindu, jog teismas nevertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, į juos neatsižvelgė.
50. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Priešingai, nei deklaratyviai teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kuriais įrodymais ir kokia apimtimi vadovaujasi. Teisėjų kolegijos nuomone, byla buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai, o sprendimas priimtas remiantis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti atsakovės nenaudai ar konkrečiai neįvardinti teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie neįvertinti ar vertinti, pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Dėl restitucijos taikymo
51. Ieškovė reiškė reikalavimą, patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, taikyti restituciją - nukreipti baudos išieškojimą į ½ turto dalį priklausančią V. P.. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino, atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkintas reikalavimas dėl sutarties punktų pripažino negaliojančiu actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento. Apeliantė apeliaciniu skundu šios sprendimo dalies neginčija.
52. Teisėjų kolegija, pažymi, kad patikslinto ieškinio dalyje dėl restitucijos taikymo buvo nurodyti teisiniai argumentai dėl restitucijos taikymo analogiški nurodytiems pradiniame ieškinyje, t. y. dėl natūros ekvivalentu pinigine išraiška.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).
55. Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.145 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, actio Pauliana tikslas – taikant restituciją, sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).
56. CK
6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
57. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo tenkintas visiškai ir taikytas toks restitucijos būdas - nukreipti baudos išieškojimą į ½ turto dalį priklausančią V. P..
58. Akcentuotina, kad restitucija galima tik natūra arba ekvivalentu pinigais, tačiau tokiu būdu, kaip prašė ją taikyti ieškovė, restitucija nebuvo galima, kadangi tik antstolis turi kompetenciją nukreipti baudos išieškojimą į ½ turto dalį, priklausančią atsakovui V. P..
59. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo nemotyvavo, nenurodė teisinių argumentų dėl restitucijos būdo.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, parinktas restitucijos būdas, šiuo atveju negalėjo būti patenkintas, kadangi patenkinus tokį reikalavimą antstolio, kaip valstybės pareigūno, vykdančio priverstinį išieškojimą, funkcija perkeliama į teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas negalėjo būtų priimtas, kaip nagrinėtas civilinio proceso tvarka, kadangi jis ieškovei nesukurs materialiųjų teisių ir pareigų. Teismui pripažinus Turto ir povedybinę sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, antstolis, vadovaudamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normomis, nukreips į skolininkui bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine priklausantį turtą, jiems pasiūlys nusistatyti patiems turto dalis, o to nepadarius, antstolis kreipsis į teismą su pareiškimu vykdymo procese dėl skolininko turto dalies nustatymo.
61. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pripažinus atitinkamus Turto padalijimo ir povedybinės sutarties punktus negaliojančiais, šiuose punktuose nurodytas turtas tampa atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe, kas reiškia, jog antstolis, vykdantis priverstinį išieškojimą, į jį galės nukreipti išieškojimą, bet tik į tą dalį, kuri skolininkui priklauso. Akcentuotina, kad skolininkui turint turto, kuris priklauso jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine, bus taikomos CPK 667 straipsnis, reglamentuojantis skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas. CPK 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3, 4 dalys.).
62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
63. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).
64. Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nukreipti baudos išieškojimą į ½ turto dalį priklausančią V. P., turi būti pateiktas ne kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, o antstoliui, vykdančiam priverstinį išieškojimą vykdomoje byloje. Toks reikalavimas teisme bus nagrinėjamas tik įgyvendinus CPK 667 straipsnyje nustatytas sąlygas ir atliktus įstatyme numatytus veiksmus, tačiau ne ginčo teisenos tvarka, o CPK dalyje vykdymo procesas nustatyta supaprastinta tvarka.
65. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo, nukreipiant išieškojimą ½ turto dalį, negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
66. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
67. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir kvalifikavo šalių santykius, procesiniame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išdėstė savo padarytas išvadas, todėl naikinti ar pakeisti pirmosios teismo sprendimą apeliantės nurodytais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
68. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė ginčo esmę, nustatė faktines aplinkybes ir ginčo dalyką, kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, padarė pagrįstas teisines išvadas, pagal ieškovės suformuotą ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytas apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl Turto padalijimo ir povedybinės sutarties punktų pripažinimo negaliojančias actio Pauliana pagrindu nėra pagrindo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas dėl restitucijos taikymo ir jos būdo, tenkindamas ieškinio reikalavimą nukreipti baudos išieškojimą į ½ turto dalį priklausančią V. P., yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl šio reikalavimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
70. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atmesti atsakovės N. P. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo - nukreipti baudos išieškojimą į ½ turto dalį priklausančią V. P. ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Loreta Braždienė
Visvaldas Kazakiūnas
Dalia Trumpulienė