Administracinė byla Nr. A-990-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-008361-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Inventora“, sodininkų bendrija „Lepšiškiai“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui pateikti, jeigu remiantis bylos duomenimis šis terminas yra praleistas; 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. cspr1-29 – atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyti priimti skundą (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija) priimti skundą.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. sausio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Komisiją, prašydama atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui dėl VĮ Registro centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo (toliau – ir VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas), kuriuo buvo patikslinti J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „Lepšiškiai“ (toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre, paduoti. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti 2010 m. kovo 29 d. atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre. Komisija Sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo bei atsisakė priimti skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo panaikinimo, nes skundas paduotas praleidus vieno mėnesio terminą.
3. Pareiškėja su priimtu sprendimu nesutiko ir teigė, kad 2010 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto kadastro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, jog kadastro duomenų tikslinimas įformintas individualiu sprendimu, kaip ir nenurodyta VĮ Registrų centro Kauno filialo priimto sprendimo data, todėl pareiškėja neturėjo visos informacijos apie Nekilnojamojo turto registraciją, dėl ko nežinojo nei apie tai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti priimtas sprendimas, nei kokią dieną jis buvo priimtas.
4. Pareiškėja nurodė, kad apie VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą pakeisti kadastro duomenis ji sužinojo iš 2015 m. sausio 21 d. Komisijos sprendimo, kuriame buvo nurodyta, jog Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas buvo atliktas 2010 m. kovo 29 d., o ne 2010 kovo 30 d., kaip ji buvo nurodžiusi. Tai, pareiškėjos manymu, ne tik patvirtina, bet ir įrodo, kad ji kadastro duomenų tikslinimo datos nežinojo, todėl ir savo skunde nurodė neteisingą 2010 m. kovo 30 d. datą. Pareiškėja manė, kad 2015 m. spalio 16 d. pateikusi skundą Komisijai, procesinio termino apskųsti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą nepraleido. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad 2010 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto kadastro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nebuvo įteiktas, apie tai, kokiu būdu jis atsirado civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, pareiškėja nežino, todėl atsakovo teiginys, kad apie priimtą skundžiamą sprendimą, ji sužinojo 2010 m. rugpjūčio 21 d. minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra nepagrįstas.
5. Pareiškėja paaiškino, kad ji, 2010 m. rugpjūčio 21 d. sužinojusi apie atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos ginčijo civilinio proceso tvarka bei baudžiamojoje byloje. Ji pagrįstai tikėjosi, kad ikiteisminio tyrimo metu bus surinkti visi klastojimą patvirtinantys įrodymai ir jos reikalavimai bus patenkinti, tarp jų panaikinti atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai bei jų registracija. Pareiškėja ėmėsi procesinių priemonių savo teisėms realizuoti civilinėje ir baudžiamojoje bylose, o vėliau ir administracinėje byloje, teikdama skundus, pareiškimus, prašymus bei dalyvaudama kituose procesuose, todėl Komisijos argumentas, kad pareiškėja nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises, yra nepagrįstas. Pareiškėjos manymu, ji pernelyg rūpestingai ir atkakliai gynė savo pažeistas teises, todėl skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl ko terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, o skundas priimtas.
6. Atsakovas VĮ Registrų centras (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama atnaujinti praleistą terminą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo apskundimo ir panaikinti šį sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija Sprendime padarė tinkamas išvadas, jog pareiškėja sužinojusi apie VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, kuris jos teigimu, yra neteisėtas ir pažeidžia jos teises, ilgą laiką (po sprendimo priėmimo yra praėję daugiau kaip 5 metai) įstatymo nustatyta tvarka jo neskundė, priežasčių, kurios objektyviai ribojo jos galimybes tai padaryti protingu terminu, nenurodė. Pareiškėja vienintele termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad savo teises gynė kitomis, t. y. civilinėmis, baudžiamosiomis, priemonėmis. Įstatymuose nustatyti terminai įpareigoja asmenį operatyviai reaguoti į savo interesų pažeidimus.
8. Šiuo atveju pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą dėl asmens valia pasirinkto elgesio modelio. Terminas praleistas daug, o pareiškėjos nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio. Atsakovo vertinimu, termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nevertino, t. y. materialinio teisinio skundo aplinkybių netyrė.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodė, kad pareiškėjos teiginiai apie kreipimąsi į įvairias institucijas, atsakymų iš jų laukimą, priimtų sprendimų ginčijimą vertintini kaip subjektyvus atitinkamų aplinkybių vertinimas bei subjektyvus atitinkamo elgesio varianto pasirinkimas, tačiau tai nepatvirtina objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, trukdžiusių nustatytu terminu paduoti Komisijai skundą, buvimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti daugiau kaip prieš 5 metus priimtą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą.
11. Pati pareiškėja 2015 m. spalio 16 d. skunde Komisijai nurodė, kad ji apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. priimtą sprendimą sužinojo 2010 m. rugpjūčio 21 d. Be to, 2016 m. sausio 21 d. Komisijai pateiktame pareiškime pareiškėja nurodė, jog apie tai, jog šiuo VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu patikslintus kadastro duomenis reikia ginčyti, sužinojusi iš 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 (toliau – ir civilinė byla Nr. 2-115-540/2012, civilinė byla). VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes tariamai pažeistas savo teises įvairiais teisių gynimo būdais aktyviai gina jau nuo 2010 m. gegužės 11 d.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. J. Č. nurodė, kad pareiškėjai apie VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą buvo žinoma jau nuo jo priėmimo, tačiau ji pasirinko savo teises ginti civilinės teisenos tvarka. J. Č. paaiškino, kad nuo 2010 metų vyksta nenutrūkstami teisminiai procesai bendrosios kompetencijos teismuose, kuriuose pareiškėjos ieškiniai bei skundai buvo atmesti.
14. Be to, pareiškėja teikė ne vieną prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, aiškindama, kad po 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012 išsprendimo paaiškėjo naujų esminių faktinių bylos aplinkybių, kurių nebuvo ir negalėjo būti žinoma ieškovei bylos nagrinėjimo metu. Tačiau nei viena jos nurodyta aplinkybė byloje nebuvo įrodyta ar nustatyta. Visose pareiškėjos užvestose civilinėse bylose yra reiškiami analogiški reikalavimai (tarp jų pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)SB „Lepšiškiai“, priklausančio savininkui J. Č., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inventora“ atliktus kadastrinius matavimus – Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti), t. y. pareiškėja nurodo tas pačias aplinkybes, kurias kaip ieškovė nurodė ieškiniuose, dėl kurių yra priimtas 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. 2-115-540/2012.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
16. NŽT nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r. )“ patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č., kadastro duomenis. Žemės sklypo formavimo dokumentų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas teismuose. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos pateiktas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012. NŽT teigimu, pareiškėjos su skundu pateikti teismo sprendimai patvirtina ne tik faktą, kad pareiškėjai civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ((duomenys neskelbtini))“, bet ir tai, kad pareiškėjai buvo žinoma, kokias teisines pasekmes sukelia minėtas administracinis aktas.
17. NŽT nuomone, Komisija, pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo bei atsisakė priimti skundą dėl Kauno filialo 2010 m kovo 29 d. sprendimo, kadangi nagrinėjamo ginčo atveju pati pareiškėja pasirinko savo teisių gynimo modelį, t. y. inicijavo civilinę bylą, kreipimąsi į kitas institucijas, bet ne į VĮ Registrų centrą, į kurį pareiškėja kreipėsi akivaizdžiai praleidusi skundo padavimo terminą. Pareiškėjos skunde nurodytos priežastys negali būti pripažintos objektyviomis kliūtimis sutrukdžiusioms pareiškėjai savo teises realizuoti teisės aktų nustatytais terminais.

II.

18. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos G. V. skundą atmetė.
19. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatas bei įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pažymėjo, kad pareiškėjos skundžiamas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio J. Č., kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, neturėjo būti įteiktas pareiškėjai, nes šis sprendimas yra individualaus pobūdžio ir ginčo dėl to nėra. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kada pareiškėja sužinojo apie skundžiamo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimą (apie sprendimo esmę).
20. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjos teiginius, kad ji apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą sužinojo tik gavusi 2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimą, kuriame buvo nurodyta, jog Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas buvo atliktas 2010 m. kovo 29 d., o ne 2010 m. kovo 30 d.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama ir skųsdama VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, iš esmės nesutinka su atliktų kadastrinių matavimų tikslinimu, kuriais buvo pakeisti Žemės sklypo, priklausančio J. Č. nuosavybės teise, kadastriniai duomenys. Teismas akcentavo, kad duomenys apie tai, jog buvo atliktas Žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas, užfiksuoti 2010 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Registro išrašas). Todėl data, kada pareiškėja susipažino (ar turėjo susipažinti) su Registrų išraše užfiksuotais duomenimis apie Žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą, ir yra ta diena, kai pareiškėja sužinojo apie skundžiamo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimą (apie sprendimo esmę).
22. Teismas iš pridėtos Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., NŽT (tretieji asmenys – SB „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“) dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nustatė, kad Registro išrašas kartu su atsakovo J. Č. pateiktu atsiliepimu į ieškinį šioje civilinėje byloje buvo gautas 2010 m. birželio 17 d., todėl sprendė, kad nuo šios dienos pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su Registro išrašu ir jame užfiksuotais duomenimis apie Žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą. Teismo vertinimu, pareiškėja vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. (ieškovė G. V. pripažino gavusi J. Č. atsiliepimą ir pateikė patikslintą ieškinį, kurio vienu iš reikalavimų prašė panaikinti ginčijamo Žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus), žinojo arba turėjo žinoti, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis, įrašydamas juos į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką.
23. Teismas padarė išvadą, kad vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. G. V. tapo prieinama informacija apie esminius VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie atliktą Žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą, jų datą, sprendimu nustatomas teises ir pareigas. Teismas sprendė, kad pareiškėja 2015 m. spalio 16 d. bei 2016 m. sausio 21 d. pateikusi Komisijai skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo panaikinimo, praleido Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą jam apskųsti. 
24. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su pareiškėjos subjektyviu savo teisių suvokimu, kurios nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, objektyviai sukliudžiusiomis įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į atsakovą. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja teritorinio registratoriaus sprendimo neskundė daugiau nei 5 metus, nors apie jo sukeliamas pasekmes žinojo, sprendė, kad Komisija, atsisakydama atnaujinti skundo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriais įregistruoti patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, padavimo terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
25. Teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atmetė ir kitus tiesiogiai su termino atnaujinimu susijusius skundo reikalavimus.

III.

26. Pareiškėja G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.
27. Pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydama, kad teismas ištyrė ne visus bylai reikšmingus įrodymus, dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnį, numatantį, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
28. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai termino skundui dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo paduoti pradžios momentą siejo su J. Č. atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-115- 540/2012 pateikimo teismui momentu, t. y. 2010 m. birželio 17 d. Pareiškėja nesutinka, kad Registro išrašas kartu su J. Č. atsiliepimu civilinėje byloje Nr. 2-115- 540/2012 buvo pateiktas 2010 m. birželio 17 d., teigdama, kad 2010 m. birželio 17 d. teismas gavo J. Č. atsiliepimą, tačiau teismas nenustatė, kada šis atsiliepimas atsirado byloje.
29. Pareiškėja teigia, kad J. Č. pateikto atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-115- 540/2012 prieduose nebuvo nurodytas Registro išrašas, buvo nurodyta tik VĮ Registro centro pažyma. Be to, minėta pažyma į šią bylą nebuvo pateikta, o atsakovas vietoj jos teismui pateikė 2009 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą Nr. 4D-2009/4-l151. Todėl, pasak pareiškėjos, nebuvo jokio pagrindo skundo padavimo termino pradžios sieti su J. Č. atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pateikimo teismui diena. Pareiškėjos teigimu, 2009 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2009/4-l151, pavadinta VĮ Registrų centro pažyma, ir byloje atsiradęs Registro išrašas buvo sukeisti vietomis, taip siekiant nuslėpti Registro išrašo atsiradimo byloje momentą.
30. Pareiškėja teigimu, Kauno apygardos administracinis teismas šių pareiškėjos teismo posėdyje nurodytų argumentų apie Registro išrašo atsiradimą civilinėje byloje nepaneigė ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat neanalizavo 2009 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos, Registro išrašo, kuriuos įvertinus kartu su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu, 2012 m. kovo 19 d. pareiškėjos apeliaciniu skundu ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, pasak pareiškėjos, atsiranda pagrindas išvadai, kad Registro išrašo 2010 m. birželio 17 d. civilinėje byloje nebuvo.
31. Pareiškėjos teigimu, civilinės bylos duomenys patvirtina, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendime apie Registro išrašą nepasisakė, 2012 m. kovo 19 d. pareiškėja civilinėje byloje jau pastebėjo šį Registro išrašą, ko nepaneigė Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d nutartimi, kas įrodo, kad 2010 m. birželio 17 d. bei nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-115-540/2012 Registro išrašo byloje nebuvo.
32. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Registro išrašas neatskleidžia ginčijamo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo turinio. Jame nėra nurodyta, kad 2010 m. kovo 29 d. buvo priimtas toks sprendimas, nėra nurodyta (išaiškinta) sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, ginčijamo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės. Pareiškėja tvirtina, kad teismas nenustatė datos, kada pareiškėja gavo J. Č. atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, kuri, pasak pareiškėjos, yra 2010 m. rugpjūčio 21 d. Patikslintą ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui pareiškėja pateikė 2010 m. rugsėjo 20 d., todėl šis patikslintas ieškinys buvo paduotas nepraleidus nustatyto įstatymo termino.
33. Pareiškėjos teigimu, teismas nustatė ne visas aplinkybes, t. y. nenustatė, kam buvo pareikštas 2010 m. rugsėjo 17 d. surašytas ieškovės patikslintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, bei nenustatė vieno iš pareikštų reikalavimų. Pareiškėja nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. data nepatvirtina, kad ji apie VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą vėliausiai sužinojo 2010 m. rugsėjo 17 d., nes žinojimas apie šiuos neteisėtus dokumentus ir veiksmus nereiškia, jog ji žinojo ar turėjo žinoti apie sprendimą, teisinę registraciją ir kad ji yra neteisėta.
34. Pareiškėja mano, kad tai yra tęstinis jos teisių pažeidimas, kuris paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą Nr. 2-1896-214/2010, todėl terminas negali būti praleistas. Pareiškėjos teigimu, vykstant teisminiams ginčams civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pareiškėja objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, nes apie jį nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. liepos 13 d. nepasisakė nei atsakovai atsiliepimuose, nei teismo posėdžiuose, nei teismai priimtose nutartyse.
35. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai jos 2010 m. rugsėjo 17 d. patikslinto ieškinio surašymo momentą sieja su esminėmis VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo turinį sudarančiomis aplinkybėmis. Pareiškėja teigia, kad jai 2010 m. rugpjūčio 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo atsiųstuose dokumentuose apskritai nebuvo pateikta jokia informacija apie sprendimą, nebuvo nurodyta, kad turi būti priimtas arba buvo priimtas sprendimas kadastro duomenims patikslinti registre, nebuvo nurodyta nei sprendimo data, nei priėmusi institucija, juose duomenys buvo skirtingi, klaidinantys, o be to, ranka ištaisyti, kas nesuteikia jokio pagrindo manyti, jog kadastro matavimų byla, neatitinkanti jai keliamų reikalavimų, iš viso buvo priimta valstybės įstaigoje.
36. Pareiškėjos teigimu, apie 2010 m. kovo 29 d. sprendimą ji sužinojo gavusi 2015 m. gruodžio 15 d. VĮ Registrų centro raštą Nr. (1.1.4.)s-6122 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 15 d. VĮ Registrų centro raštas), kurio teismas visai neįvertino, sprendimu nenustatė aplinkybių dėl šio rašto, kas turi esminės reikšmės sprendimo teisingumui.
37. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo neskundė daugiau nei 5 metus, nurodydama, kad teisės pažeidimo (sprendimo priėmimo) ir sužinojimo (apie priimtą sprendimą) momentas nesutampa. Pasak pareiškėjos, ji termino skundui paduoti nepraleido, nes VĮ Registrų centrui skundą padavė per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad terminas yra praleistas, teismas turėtų atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes (pareiškėja aktyviai gynė savo teises civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012), kurios per įstatymo nustatytą laikotarpį skundui paduoti (2015 m. lapkričio 3 d. – 2016 m. sausio 21 d.) objektyviai jai sutrukdė laiku kreiptis į Komisiją.
38. Pareiškėjos teigimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1, 2 punktus, ABTĮ 4, 5, 53, 57 straipsnius, kadangi neištyręs ir tinkamai neįvertinęs byloje surinktos medžiagos, nepagrįstai nusprendė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei formaliai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjos nuomone, jos nurodytos aplinkybės ir pridėti jas patvirtinantis įrodymai negali būti laikomi subjektyvaus pobūdžio ir gali būti pripažįstami svarbiais, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, tačiau teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nevertino. Todėl, pasak pareiškėjos, neatnaujinęs skundo padavimo termino, teismas galbūt pažeidė asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, be to, dėl neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų, mažėja visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis ir valstybe.
39. Pareiškėja nurodo, kad teismui neatnaujinus termino skundui paduoti, jis liktų neįvertinęs dėl egzistuojančios neteisės kylančių pasekmių, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai pagrindinei teismo funkcijai – vykdyti teisingumą. Pareiškėjos vertinimu, teismas jai netaikė sąžiningumo, atidumo bei rūpestingo elgesio standarto, t. y. spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja atliko būtiniausius aktyvius veiksmus savo teisei į žemę apsaugoti, t. y. elgėsi apdairiai ir rūpestingai rūpindamasi savo nuosavybe. Teismas neįvykdė teisingumo, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, o atmesdamas pareiškėjos skundo argumentus, teismas gynė tik atsakovų teises.
40. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
41. Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išanalizavus faktines aplinkybes, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
42. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja savo skunduose kiekvieną kartą skirtingai aiškina apie VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo sužinojimą, ir pritaria teismo motyvams, kad pareiškėja vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. turėjo sužinoti apie VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis.
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
44. VĮ Registrų centro Kauno filialas, sutikdamas su teismo išvadomis, pažymi, kad teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė aktualią teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą pareiškėjos skundą atmesti. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas neturėjo pareigos apie 2010 m. kovo 29 d. priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis pranešti gretimo žemės sklypo savininkei G. V., kadangi to nenumatė jokie šio viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
45. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai, jog J. Č. Kauno rajono apylinkės teismui iš tikrųjų nebuvo pateikęs Nekilnojamojo turto registro išrašo, o vietoje jo pateikė 2009 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą Nr. 4D-2009/4-1151, taip pat teiginiai apie tai, kad civilinėje byloje  buvo sukeisti dokumentai (vietoje 2009 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos Nr. 4D-2009/4-1151 į bylą įdedant Nekilnojamojo turto registro išrašą) yra akivaizdžiai subjektyvūs pareiškėjos išvedžiojimai, nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais.
46. VĮ Registrų centro Kauno filialas sutinka su teismo išvada, kad „<...> pareiškėja vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. <...> žinojo arba turėjo žinoti, kad Kauno filialas 2010 m. vasario 29 d. sprendimu patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis, įrašydamas juos į registro centrinį duomenų banką“, ir pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro išraše aiškiai atsispindi visa aktuali informacija apie Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą (2.1 p. įrašyta Žemės sklypo ,,Kadastro duomenų nustatymo data: 2008 m. vasario 20 d.“; 10 p. įregistruotos kadastro žymos ,,Kadastro duomenų tikslinimas, juridinis pagrindas: Apskrities viršininko įsakymas, 2010 m. kovo 20 d., Nr. 02-05-2932“, ,,Kadastrinius matavimus atliko UAB ,,Inventora“, juridinis pagrindas: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2008 m. vasario 20 d.“). Vadovaujantis šiais duomenimis, pareiškėja turėjo žinoti, jog Nekilnojamojo turto registre duomenys apie Žemės sklypą yra patikslinti.
47. VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodo, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė, kad  Nekilnojamojo turto išraše turėjo būti kokia nors kita papildoma informacija apie 2010 m. kovo 29 d. priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėja negalėjo iš Nekilnojamojo turto registro išrašo suprasti, kad jau yra priimtas sprendimas patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis, kadangi Nekilnojamojo turto registro išraše neatsispindėjo tokiu sprendimu nustatytos teisės ir pareigos asmenims, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, ginčijamo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės, yra visiškai nepagrįsti.
48. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
49. NŽT pažymi, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atliko ginčui taikytinų teisės normų analizę, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą, tinkamai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti 120 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
51. J. Č. teigimu, Kauno rajono apylinkės teismo civilines bylos Nr. 2-115-540/2012 medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą buvo žinoma jau nuo jo priėmimo, t. y. ji gerai žinojo faktinę aplinkybę apie J. Č. įregistruotas nuosavybės teises į žemės sklypą ir įregistravimo pagrindus, kuriuos ir ginčijo civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje svarbios yra ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatos, kurios pareiškėjai buvo žinomos po visų priimtų teismų sprendimų, kurie yra įsiteisėję. Tačiau pareiškėja dėl registratoriaus aktų nuginčijimo, šiuo atveju – dėl jos minimo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo, nesikreipė, dėl to praleido įstatymuose numatytus terminus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

52. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.
53. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. cspr1-29, kuriuo atmestas pareiškėjos G. V. pareiškimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. paduotą skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslinti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja taip pat yra pareiškusi reikalavimus: atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo paduoti ir įpareigoti Komisiją priimti jos 2016 m. sausio 21 d. skundą.
54. Pareiškėja 2016 m. sausio 21 d. pareiškime atnaujinti praleistą procesinį terminą Komisijai nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismui 2012 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, nurodžius, jog reikia ginčyti registro duomenis, ji 2015 m. spalio 16 d. pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti 2010 m. kovo 30 d. atliktą J. Č. priklausančio Žemės sklypo kadastrinių duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja pažymėjo, kad pateikdama skundą Komisijai ji nežinojo, jog dėl Žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo buvo priimtas atskiras 2010 m. kovo 29 d. sprendimas, apie kurį ji sužinojo 2015 m. lapkričio 2 d., gavusi 2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimą Nr. cspr 1-219, kuriame buvo nurodyta, kad kadastro duomenų tikslinimas atliktas 2010 m. kovo 29 d. Pareiškime pareiškėja išdėstė visas faktines aplinkybes, nurodydama kiek kartų ir į kokias institucijas ji kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismų ir prokuratūros priimtus procesinius sprendimus dėl jos skundų ir prašymų, pateiktų jai ginant savo nuosavybės teises civilinio ir baudžiamojo proceso tvarka, ir nurodė, kad nors ir neturėdama teisinio išsilavinimo, nesinaudodama profesionalaus teisininko pagalba, ji aktyviai gynė savo pažeistas teises, o jos pačios pasirinkimas ginti savo teises civilinio ir baudžiamojo proceso tvarka, jai sutrukdė laiku, nepraleidus vieno mėnesio termino kreiptis į Komisiją (I t., b. l. 33–38).
55. Pažymėtina, jog pareiškėja pareiškime buvo nurodžiusi, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d. gavusi iš teismo procesinius dokumentus bei UAB „Inventora“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, kurioje buvo ištaisytas 2000 m. vasario 20 d. Žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas, 2010 m. rugsėjo 20 d. teikė patikslintą ieškinį, per mėnesį nuo pateikto ieškinio buvo pateikusi 2010 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl UAB „Inventora“ dokumentų klastojimo, o tai reiškia, kad ji savo teises ketino ginti civilinėje ir baudžiamojoje bylose ir tikėjo, jog jos reiškiami reikalavimai ar civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, ar baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00538-10 bus išnagrinėti.
56. Komisija netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą paduoti skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad Komisijai priėmus 2016 m. vasario 9 d. sprendimą pareiškėjai buvo užkirstas kelias kreiptis į administracinį teismą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo, nes nėra pasinaudota privaloma išankstine ne teismo tvarka ginčyti šį sprendimą.
57. Šiuo aspektu primintina, kad teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 22–24, 32–33 straipsniai. ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
58. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisėms (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr. 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Z ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją).
59. Pažymėtina, kad išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų byloms yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje, kuris nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucijai atsisakius nagrinėti skundą dėl to, jog buvo praleistas skundo padavimo terminas, sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013).
60. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka.
61. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, kuriuo buvo ginčijamas Sprendimas atmesti pareiškimą (prašymą) dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, ir  nustatęs, kad pareiškėja vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. sužinojo apie skundžiamą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, konstatavo, jog pareiškėja 2015 m. spalio 16 d. bei 2016 m. sausio 21 d. pateikusi Komisijai skundus dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo panaikinimo, praleido įstatymo nustatytą terminą jam apskųsti, o pareiškėjos pareiškime atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytos aplinkybės (priežastys) Komisijai nesudarė pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjos skundą atmetė.
62. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kai kurių pareiškėjos nurodytų aplinkybių visai nevertino, neatsižvelgė į jos (pareiškėjos) nurodytas skundo padavimo praleidimo priežastis, netinkamai nustatė termino skundui paduoti pradžios momentą. Su pareiškėjos apeliaciniame skunde išsakyta pozicija dėl pareiškėjos sužinojimo apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo momentą ir dėl skundo padavimo praleidimo priežasčių, kurias pareiškėja įvardija kaip svarbias skundo padavimo praleidimo priežastis, nesutinka atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Kauno filialas, NŽT ir J. Č..
63. Nagrinėjant proceso šalių argumentus dėl Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne dėl to asmens, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (pvz., 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011).
64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).
65. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2010 m. kovo 29 d. sprendimo pareiškėjai neįteikė ir neturėjo įteikti, nes sprendimas priimtas dėl trečiojo suinteresuoto asmens J. Č. Žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo ir jų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą.
66. Analizuojant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl jos (pareiškėjos) sužinojimo apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimą, matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad dėl netinkamo įrodymo vertinimo buvo padaryta neteisinga išvada, jog vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjai tapo prieinama informacija apie esminius VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie atliktą Žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą, jų datą, sprendimu nustatomas teises ir pareigas, ir kad vieno mėnesio terminas paduoti skundą dėl šio sprendimo turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. rugsėjo 17 d.
67. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 56 straipsnio 6 dalimi (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 str. 6 d.) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
68. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
69. Teisėjų kolegija, įvertinusi prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėtos Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pateiktus dokumentus bei nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja apie skundžiamą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą sužinojo vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d., nuo kurios ir turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti.
70. Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 atsakovas J. Č. 2010 m. birželio 17 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos (byloje buvo ieškovė) ieškinį, kartu su atsiliepimu pateikdamas UAB „Inventora“ parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (pradėta 2008 m. vasario mėnesį), VĮ Registrų centro pažymą. VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepime įvardyta kaip VĮ Registrų centro pažyma) 10.1 punkte nurodyta, kad buvo patikslinti Žemės sklypo kadastriniai duomenys, „juridinis pagrindas – 2010 m. kovo 20 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2932“ (civilinė byla, I t., b. l. 74–75). Pažymėtina, kad minėtas Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 02-05-2932, kuriuo patikslinti Žemės sklypo duomenys, kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, taip pat buvo pateiktas kartu su atsakovo J. Č. atsiliepimu (civilinė byla, I t., b. l. 76). Aplinkybę, kad G. V. 2010 m. rugsėjo 17 d. buvo susipažinusi su atsakovo J. Č. atsiliepimu, patvirtina jos 2010 m. rugsėjo 17 d. prašymas Kauno rajono apylinkės teismui dėl teismo liudijimo išdavimo bei tos pačios dienos G. V. patikslintas ieškinys, kuriame vienu iš reikalavimų ji prašė pripažinti J. Č. priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus neteisėtais. Minėti dokumentai Kauno rajono apylinkės teisme gauti 2010 m. rugsėjo 20 d. (civilinė byla, I t. b. l. 94–95, 98–105).
71. Nors apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-115-540/2012, Registrų išrašo, kuriame įrašytas Žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas, byloje nebuvo, jis byloje atsirado vėliau, dokumentai buvo sukeisti vietomis, Registro išrašas civilinėje byloje kartu su atsakovo J. Č. atsiliepimu į G. V. ieškinį nebuvo pateiktas, apie jį nepasisakė ir Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendime ir kt. panašaus pobūdžio argumentus, tačiau teisėjų kolegija visus šiuo aspektu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertintini prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėtoje civilinėje byloje esantys dokumentai, kuriais remiantis buvo priimtas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimas.
72. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje yra pažymėta, jog „Apeliantė nurodo, kad neaišku kokiu būdu byloje atsirado du dokumentai – VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2010 03 30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko įsakymas Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.) 2010 03 20 Nr. 02-05-2932“. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, atsakydamas į šiuos pareiškėjos argumentus, nurodė, kad šie dokumentai pagrįstai laikytini įrodymais byloje, kadangi buvo priimti į bylą, byloje apžiūrėti ir teismo įvertinti priimant procesinį sprendimą.
73. Aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja žinojo apie VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktą Žemės sklypo patikslintų kadastrinių duomenų įregistravimą, nagrinėjant civilinę bylą.
74. Pabrėžtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog, kaip skunde pirmosios instancijos teismui nurodė ir pati pareiškėja, ji savo nuosavybės teises aktyviai gynė tiek civilinio, tiek ir baudžiamojo proceso tvarka, tačiau apeliaciniame skunde dėstydama savo argumentus dėl dokumentų atsiradimo / sukeitimo civilinėje byloje, jokių duomenų, įrodančių, kad buvo pripažintas koks nors pareiškėjos teisių pažeidimas (pvz., dėl dokumentų klastojimo), pareiškėja nepateikė. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Registro išrašo byloje nebuvimo, nagrinėjant civilinę bylą, pagrįsti tik jos subjektyvia nuomone bei samprotavimais ir nagrinėjamu atveju atmestini kaip neįrodyti.
75. Apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad diena, nuo kurios turi būti skaičiuojamas terminas pareiškėjos skundui dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo paduoti, yra 2010 m. rugsėjo 17 d., pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nenustatė, kada pareiškėja gavo J. Č. atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, kada buvo pateiktas jos patikslintas ieškinys civilinėje byloje, kam jis buvo pareikštas, kad teismas nenustatė vieno iš jos patikslintame ieškinyje pateiktų reikalavimų, kad teismas termino skundui dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo paduoti pradžios momentą nepagrįstai siejo su J. Č. atsiliepimo į G. V. ieškinį civilinėje byloje gavimo momentu, atmestini.
76. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog apie VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą pareiškėja sužinojo anksčiau nei 2015 m. gruodžio 27 d., gavusi 2015 m. gruodžio 15 d. VĮ Registrų centro raštą, pasirašytą direktoriaus pavaduotojo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame 2015 m. gruodžio 15 d. VĮ Registrų centro rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, jog sprendimas – besikreipiančio asmens prašymą tenkinti – įrašyti, pakeisti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įforminamas, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. registro centrinį duomenų banką, o jo priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo, pakeitimo į registro centrinį duomenų banką data (I t., b. l. 31). Teisėjų kolegijos vertinimu, Registro išrašas, kuris į civilinę bylą J. Č. buvo pateiktas 2010 m. birželio 17 d., pareiškėjai suteikė pakankamai informacijos apie Žemės sklypo kadastrinius duomenis, jų patikslinimo datą (apie tai, kad data patikslinta iki 2010 m. kovo 30 d.) ir pagrindą (Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 02-05-2932), todėl pareiškėja, gavusi informaciją apie Žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą, su jais nesutikdama ir manydama, kad jos teisės yra pažeistos, turėjo visas galimybes kreiptis į VĮ Registrų centrą, kaip kreipėsi ir 2015 m. gruodžio 2 d. su prašymu, į kurį jai buvo atsakyta VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 15 d. raštu, ir gauti visą jai reikalingą informaciją dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo, tačiau to nedarė, delsdama kelis metus.
77. Iš Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 1076293 duomenų matyti, kad šiame dokumente nėra nurodyta sprendimo patikslinti kadastrinius matavimus priėmimo data – 2010 m. kovo 29 d., tačiau tai nekeičia reikalo esmės, nes šis dokumentas patvirtino atliktus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiksmus (kadastrinių matavimų patikslinimą) ir pareiškėja, nesutikdama su tokiais veiksmais turėjo galimybę apskųsti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiksmus. Kaip yra nurodęs atsakovas sprendimas pakeisti kadastrinius duomenis nėra įforminamas atskiru aktu, priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo, pakeitimo į registro centrinį duomenų banką data.
78. Iš įsiteisėjusio Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjos ieškinio reikalavimai, iš jų ir reikalavimas panaikinti 1993 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo ribų planą, kt., motyvų matyti, kad ieškinio reikalavimai atmesti, remiantis J. Č. nuosavybės teisę į Žemės sklypą patvirtinančiais dokumentais (sandoriais, kurių pagrindu J. Č. įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą), Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu, kuriuo patikslinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytais įrašais. Kauno rajono apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjai neginčijant sandorių, įsakymo ir turto registro duomenų, 1993 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo ribų plano pripažinimas neteisėtu ir jo panaikinimas pareiškėjai nesukeltų teisinių pasekmių.
79. Apibendrindama pirmiau aptartas bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias taisykles ir dėl to neteisingai nustatė vieną iš esminių bylos aplinkybių, t. y. kad pareiškėja 2015 m. spalio 16 d. (pirminis skundas) ir 2016 m. sausio 21 d. pateikusi Komisijai skundus dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo praleido Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatytą terminą jam apskųsti.
80. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nėra įtvirtinta nuostatų apie tai, kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikosi nuostatos, kad, sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2064/2012).
81. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
82. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
83. Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.
84. Vertinant, dėl kokių priežasčių asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, nepakanka vien konstatuoti, kad asmuo netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.
85. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). 
86. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-115-540/2012, kurioje pareiškėja G. V. vienu iš savo patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų siekė, jog būtų pripažinti neteisėtais J. Č. priklausančio Žemės sklypo kadastriniai matavimai, kad pareiškėjai buvo žinoma apie VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktą kadastrinių duomenų patikslinimą ir įregistravimą, apie registro duomenų ginčijimą buvo nurodyta Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendime, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 17 d., Kauno apygardos teismui priėmus nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjos apeliacinis skundas, tai, kad skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo VĮ Registrų centrui pareiškėja pirmą kartą pateikė tik 2015 m. spalio 16 d., pareiškimą atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2016 m. sausio 21 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. pareiškime nurodomos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Konstatuotina, kad pareiškėja be jokio teisėto pagrindo delsė paduoti skundą Komisijai.
87. Pažymėtina, kad jei ir būtų byloje nustatyta, jog pareiškėja ne 2010 m. rugsėjo 17 d. susipažino su VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu, o jei ir susipažino, bet nežinojo, kad jį reikia ginčyti, tai įsigaliojus Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimui (2012 m. rugsėjo 17 d.) akivaizdu, kad pareiškėja žinojo ir suprato, kad toks sprendimas yra civilinėje byloje ir jį reikia ginčyti. Pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo nedelsdama kreiptis su skundu į VĮ Registrų centrą, tačiau to nepadarė.
88. Iš pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. pareiškime atnaujinti terminą skundui paduoti nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėja prašymą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jos kreipimusi į Kauno apylinkės prokuratūrą, jos inicijuotais procesais dėl prokuratūros priimtų sprendimų apskundimo, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, tačiau atsakovas Komisija teisingai nustatė, kad šios nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą.
89. Pažymėtina, kad pareiškėjos inicijuoti procesai buvo ne dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo neteisėtų veiksmų, priimant 2010 m. kovo 29 d. sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–211/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-397/2012 ir kt.).
90. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kitų proceso dalyvių pateiktus atsikirtimus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl Komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo padarė, išsamiai ir visapusiškai išaiškinęs visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso normas, laikydamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (ar pareiškėja praleido terminą / nepraleido termino paduoti skundą, o jei praleido, – tai, ar šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių), o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, ir nesutiko su pareiškėjos reiškiama pozicija dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, patikimumo, bet dėl to pirmosios instancijos teismas sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu, nepagrįstu, nemotyvuotu ir formaliu.
91. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui yra nurodžiusi ir aplinkybes, susijusias su pačiu ginču dėl Žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo ir J. Č. priklausančio Žemės sklypo ribomis, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, nes šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų, priimant 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
92. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas dėl J. Č. priklausančio Žemės sklypo ribų yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu. Šiuo sprendimu taip pat nustatyta, kad nėra ginčo dėl pareiškėjai priklausančio 576 kv. m sklypo ribų bei dėl to, kad jai priklausančio sklypo ribos nėra aiškios, o kyla ginčas tik dėl papildomų 24 kv. m žemės naudojimo bei suteikimo, o pareiškėjos reikalavimas pripažinti pareiškėjai teisę išpirkti 24 kv. m valstybinės žemės ploto atmestinas, netenkintas pareiškėjos reikalavimas apginti jos pažeistą teisę į 600 kv. m naudojamos žemės sklypą. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatyta, kad pareiškėja įsigijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį 576 kv. m dydžio žemės sklypą ir tokiu sklypu naudojasi, o pareiškėjos argumentas, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos nėra aiškios, niekuo nepagrįstas.
93. Pareiškėja taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad viešajame registre liks įregistruoti tokie kadastro duomenys, kurie neteisėtai leido užimti dalį valstybinės žemės, dėl tokių įrašytų duomenų valstybei padaryta didelė žala ir kt. Dėl tokio pobūdžio pareiškėjos nurodytų aplinkybių jos skundas negalėjo būti tenkintas, nes pareiškėja pagal įstatymą nėra asmuo, galintis ginti viešąjį interesą (ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 55 str.; ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 56 str.).
94. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
95. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (120 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
96. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
97. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č. bylinėjimosi išlaidas, nes priimtu procesiniu sprendimu apgintos ir jo teisės.
98. J. Č. kartu su prašymu pateikė 2017 m. vasario 10 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 28/2017 (II t., b. l. 67), sudarytą su R. G. ir S. Ž. advokatų kontora, kuria advokatei S. Ž. pavedama parengti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. J. Č. taip pat pateikė 2017 m. vasario 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 28/2017, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą J. Č. turėjo sumokėti 120 Eur (II t., b. l. 67), ir 2017 m. vasario 10 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 906305), patvirtinantį, kad J. Č. minėtą 120 Eur sumą už dokumento surašymą sumokėjo (II t., b. l. 68).
99. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktą ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 120 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 1 031,29 Eur (1,3*793,3 Eur), nėra per didelė ar neprotinga, J. Č. iš pareiškėjos priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos G. V. trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė