Administracinė byla Nr. I-410-422/2010

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00632-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 13.5; 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Janinos Vitunskienės, kolegijos teisėjų Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno

sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. V. V., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Jolantai Garmuvienei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui O. L. V.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. V. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. L. V. dėl savavališkos statybos akto panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. V. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,  prašydamas panaikinti 2009 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento savavališkos statybos aktą Nr. SA-45.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamame akte visiškai nepagrįstai nurodoma, jog sodo namo rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, ūkio pastato ir šiltnamio statybai nei statybos leidimo, nei projekto pareiškėjas nepateikė, kadangi statyba buvo vykdoma teisėtai pagal tuo metu nustatytus reikalavimus. Be to, pareiškėjo manymu, jis nėra tinkamas subjektas savavališko statybos akto surašymui, nes pareiškėjo žmona O. L. V. yra žemės sklypo savininkė, kuriame buvo pastatytas sodo namas, statyba buvo teisėta ir ji buvo įteisinta. Tuo metu nebuvo reikalinga atlikti sodo pastatų teisinę registraciją, todėl ji nebuvo atlikta. Be to, namo ir kitų statinių statyba pagal pateiktą leidimą buvo atlikta iki 1988 metų, todėl nėra aišku, kodėl surašytas aktas už statybą, kuri atlikta nuo 1970-1988 metų laikotarpiu. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, iš savavališkos statybos akto negalima nustatyti, kokiais faktais ir teisės aktų normomis remiantis jis priimtas bei kokią teisei priešingą veiką jis įvykdė. Jame nurodytos aplinkybės neleidžia konstatuoti savavališkos statybos fakto, jos prieštarauja faktinėms aplinkybėms, patvirtintoms rašytiniais duomenimis. Savavališkos statybos aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jis negali būti laikomas objektyviu.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.  Nurodė, jog  pareiškėjas nesilaikė statybos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų. Statytojas atliko sodo namo rekonstrukciją į gyvenamojo namo su priestatu bei priblokuotu šiltnamiu bei pastatė ūkio pastatą su priestatu,  atlikdamas rekonstrukcijos darbus, turėjo sodo namo 1980-12-03 suderintą projektą rekonstrukcijai atlikti, tačiau rekonstrukcija buvo atlikta jo nesilaikant.  Minėto sodo namo rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą su priestatu bei priblokuotu šiltnamiu atlikti reikėjo ne tik projekto, bet ir leidimo.  Statybos darbai atlikti neturint minėtos projektinės dokumentacijos, nesilaikant imperatyvių teisės aktų normų ir pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Statytojas ūkio pastatą su priestatu pastatė neturėdamas statybos techniniame reglamente nurodytų dokumentų,  pažeisdamas statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas.

Tretysis suinteresuotas asmuo O. L. V. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Byla nutrauktina.

Ginčas kilęs dėl 2009 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento savavališkos statybos akto Nr. SA-45 teisėtumo ir pagrįstumo.

1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Įstatymas) 27 str. 1 d. yra nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Statybos įstatymo 27 str. 4 d. yra nustatyta, kad apskrities viršininko administracija privalo tikrinti: <...> ar nevykdoma savavališka statinio statyba <...>.

Vadovaujantis Įstatymo 2 str. 71 p., savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) <...>.

Aplinkos ministro 2007m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 7.2 p. nurodyta, kad savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) nesudėtingo statinio atveju – neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, o kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas, - žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento ir/ar pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Ginčijamu savavališkos statybos aktu Nr. SA-45 (b. l. 12-13) (duomenys neskelbtini) esančiame sklype yra užfiksuotas savavališkos statybos faktas (statiniai pastatyti be statybos leidimo ir projekto).

Ginčijamo savavališkos statybos akto turinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatos patvirtina, kad savavališkos statybos aktu yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, šiame akte nėra jokių įpareigojimų statybos proceso dalyviui.

 Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei,  todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo statytojui, jame konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės.  Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, byla nenagrinėtina administracinių teismų, tai yra  konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( byla Nr. A⁵⁵⁶-613/2008,  byla Nr. A⁵⁵⁶-483/2010), todėl nagrinėjamu atveju byla dėl reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. SA-45 nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip  nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105-107 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Administracinę bylą  nutraukti.

Nutartis per septynias  dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                       Janina Vitunskienė

Kęstutis Gudynas

Rimantas Giedraitis