Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-01-24][nuasmeninta nutartis byloje][TS-8-753-2023].docx
Bylos nr.: TS-8-753/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Procesiniai dokumentai
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

?

Byla Nr. TS-8-753/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49027-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. sausio 19 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas - (duomenys neskelbtini)) 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu – galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendis: už nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – galutinė bausmė 2 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 7 d., pabaiga – 2023 m. spalio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 10 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog 2022 m. spalio 27 d. vertinimo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir stebimos pastangos valdyti nustatytus kriminogeninius veiksnius. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys struktūruotoje aplinkoje. Per bausmės atlikimo laiką skatintas vieną kartą. Nuteistais dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į siūlomus resocializacijos renginius. Stebimas pozityvus požiūris į resocializacijos procesą ir nėra jam abejingas. Stengiasi atsiriboti nuo destruktyvių nuteistųjų grupių kurios gali turėti neigiamos įtakos. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, bendrauja priklausančių skambučių metu, vyksta pas juos 3-jių parų išvykos metu. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė J. V. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, tačiau vien tik to nepakanka. Nors nuteistojo elgesyje pataisos namuose stebima korekcija teigiama linkme, tačiau kaip matyti nuteistasis subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką. Jis 2022 m. nuteistas už nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų - BK 260 straipsnio 1 dalis (už tokio pobūdžio veiką jis nuteistas pakartotinai – 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu jis, be kitų veikų, taip pat buvo teistas už veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), tuo pačiu 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu (atliekama bausmė yra subendrinta būtent su šiuo nuosprendžiu) yra teistas ir už smurtinį labai sunkų nusikaltimą - nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis). Nuteistajam jau buvo praeityje taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis per lygtinio paleidimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką. Be to, nuteistasis praeityje yra teistas ir už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą. Iš socialinio tyrimo išvados (Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog vertinant nuteistojo kriminalinę istoriją žymėtina, jog nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos egzistavo. Nuteistasis prisiima atsakomybę dėl pastarojo nusikaltimo, tačiau savo elgesį stengiasi pateisinti ir menkinti. Nuteistasis menkai identifikuoja ryšį tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasčių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog duomenys rodo nuteistojo polinkį pasiduoti neigiamą įtaką darantiems asmenims ir vėliau įsivelti į pavojingas veikas, elgtis rizikingai, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas. Nuteistajam jau buvo praeityje taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis per lygtinio paleidimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką (dėl kurios šiuo metu jam vėl siūloma skundžiamu 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu taikyti lygtinį paleidimą). Tai rodo, jog A. K. nesugebėjo išlaikyti tinkamo savo elgesio, toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nebuvo baustas drausmine tvarka, o buvo skatintas vieną kartą, tai toks elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju Komisija nepagrįstai padarė išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę nuteistajam A. K. gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai įtikinanti. Kaip pažymėta ir Socialinio tyrimo išvadoje, nustatytos aplinkybės dėl nuteistojo nuostatų rodo, nuteistojo dviprasmišką požiūrį į priežiūrą ir apribojimus. Nors nuteistasis A. K. bausmės atlikimo vietoje dirbo, tačiau jis iš gaunamo atlyginimo iš esmės per visą bausmės atlikimo laiką nedengė turimų įsiskolinimų. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei, kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Nuteistasis iki įkalinimo turėjo šeiminius ryšius, tačiau ši aplinkybė buvo ir anksčiau, todėl jos negalima vertinti kaip apsauginio veiksnio. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistojo draugų ratas neskatina prosocialaus elgesio, kuris būtų priimtinas visuomenei. Stebima, kad lengvai pasiduoda draugų daromai neigiamai įtakai. Dabartinis ir ankstesni nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Pažymima, jog nuteistasis yra lengvai paveikiamas draugų neigiamos įtakos. Nurodoma, jog nuteistasis tai supranta, tačiau neskatino savo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir tai gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Atkreiptinas dėmesys, jog dabartinė nusikalstama veika susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu, kaip pats nuteistasis nurodo dėl finansinės naudos. Tokio pobūdžio nusikaltimai sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Taigi visos šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir paskatinti vykdyti nusikalstamas veikas. Visa tai įvertinus kyla abejonių, kad nuteistasis jau yra įtvirtinęs savo teigiamas socialinio elgesio savybes išeinant iš pataisos įstaigos ribų. Be to, minėtos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atkreiptina, kad likusi neatlikta bausmės dalis (atlikta tik 1/3 paskirtos bausmės) yra dar pakankamai didelė, todėl turi būti atsižvelgtina ir į tai, kad atliktas bausmės laikas nebuvo pakankamas konstatuoti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Taigi būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teisme gautas nuteistojo A. K. atsiliepimas į prokurorės skundą, kuriuo prašo atmesti prokurorės skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis nuteistas už padarytas kelias nusikalstamas veiklas. Teismas įvertino visas aplinkybes dėl padarytų veiklų ir skyrė atitinkamai bausmę už padarytus nusikaltimus. Todėl prokurorės skunde „pastebėjimai“, kad padarė kelias nusikalstamas veiklas, o ne viena ar ankščiau buvau teistas, manau yra perteklinis. Sutinka su prokurorės išvadą, jog visą gyvenimą elgėsi netinkamai. Todėl netaikant man lygtinio paleidimo įstatymo motyvuojant, jog ne pirmą kartą teistas, būtų traktuotinas kaip antrą kartą baudžiamas už tą patį, taip pažeidžiant teisę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas (antrą kartą už tą patį bausti negalima). Visada suprato, kad blogai pasielgė, padarydamas nusikaltimus, gailisi. Padarė išvadas ir nusprendžiau daugiau nenusikalsti, niekada nepateisinau savo veiksmų dėl padarytų nusikaltimų, todėl nesupranta, apie kokią atsakomybę prokurorė teigia savo skunde, dėl kokio nusikaltimo, dėl kurio tariamai savo elgesį stengiasi pateisinti ir menkinti. Nuteistasis nurodo, kad neturiu tokių problemų, kurių nesugebėtų išspręsti. Jų paprasčiausiai nebūna. Niekada nei su kuo nekalbėjo dėl galimybės spręsti savo problemas. Kiekvieną savo teiginį skunde prokurorė turi argumentuoti. Prokurorė nemotyvavo, kodėl Komisija nepagrįstai padarė išvadą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtino paleidimo institutą. Nuteistasis susitaręs su antstoliais, kad savo noru kiekvieną mėnesį išsiųs po 100,00 Eur antstoliams skolos padengimui ir vykdė susitarimą. Kiekvieną mėnesį dengė po 100,00 Eur. Prokurorė manydama, kad negalima butų taikyti lygtinio paleidimo instituto, nepaaiškino, kodėl negalima būtų jo lygtinio instituto taikyti. Teigia, kad deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, bet nenurodė, kaip kurioje vietoje galėtų dar mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis išnaudojęs visas galimybes sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Prokurorės nurodoma aplinkybė, kad tariamai nuteistojo draugų ratas neskatina prosocialaus elgesio, kuris būtų priimtinas visuomenei, kad lengvai pasiduoda draugų neigiamai įtakai, turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis tikrovės, nes aplinkybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Komisijos nutarime aiškiai nurodyta, kad nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti (norėdamas neprarasti poreikio darbui). Mokinasi anglų kalbą, kadangi planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), kurios reikalinga anglų kalba. Tai nuteistojo planai ateityje. Ateityje žada dorai gyventi, pilnavertį gyvenimo būdą. Dirbti, išmokėti visas turimas skolas kuo greičiau. Šiuo metu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir dirbdamas pataisos įstaigoje, negali padoriai uždirbti ir būtent dabar priteisti ieškiniai galėtų apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, bet ne tada, kaip galės dirbti darbą už kurį gaus gerą atlyginimą. Atvirkščiai, kada galės pasijausti pilnaverčiu asmeninu gauti padorų atlyginimą ir mokėti skolas tai padės nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nereikėtų aiškintis už ką nuteistasis buvo nuteistas (nes teismas įvertino elgesį, skirdamas atitinkamą laisvės atėmimo bausmę), bet ar gali būti toliau taisomas laisvėje pritaikius lygtinio paleidimo institutą. Komisija priėmusi nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų aiškiai pasisakė, kad nuteistasis pakankamai pasitaisęs, lygtinio paleidimo atveju turi konkrečią darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būtų tikslinga taikyti lygtinio paleidimo institutą.

Skundas tenkintinas.

Pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią BVK 157 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis A. K. ankščiau teistas, atlieka ne pirmą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra už kelių nuskalstamų veikų padarymą, jam ankščiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau per lygtinio paleidimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, narkotinių medžiagų disponavimą.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam A. K. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų pataisos namuose.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dėl gyvenamosios vietos ar jos pastovumo problemų neturi. Profesijos neturi, tačiau pokalbio metu nurodė, kad atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) lankė kompiuterio operatoriaus kursus. Ankstesnio laisvės atėmimo metu nuteistasis nedirbo pataisos įstaigoje. Nuteistajam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl laisvų darbo vietų. Šiuo metu nuteistasis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini) ” baldų ceche, darbinę veiklą tęsia iki šiol. Šiuo metu mokinasi anglų kalbos kursuose, kadangi planuoja dirbti Skandinavijos šalyse, kuriose reikalinga anglų kalbos žinios. Nuteistojo byloje yra pateikta pažyma (2022 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini)) kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju asmuo turės konkrečią darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertinimo metu teisės pažeidėjas nurodo, kad turi finansinių įsipareigojimų, kadangi už padarytą ankstesnį nusikaltimą yra priteistas civilinis ieškinys. Nurodo, kad minėtus finansinius įsipareigojimus dengdavo iš gaunamo atlyginimo. Pokalbio metu nuteistasis prasitaria, kad dabartinį nusikaltimą padarė dėl finansinės naudos. Remiantis teismo nuosprendžiu per lygtinio paleidimo laikotarpį nuteistasis nebaustas administracine tvarka. Remiantis Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. pateikta pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji patvarkymai, kurie nėra dengiami iš gaunamų darbinių pajamų. Tačiau 2022 m. lapkričio 23 d. nuteistasis pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašo pervesti antstolei 10,00 Eur. iš pataisos įstaigoje gauto atlyginimo ir dengti savanoriškai turimus finansinius įsipareigojimus. Taip pat nuteistasis pateikė oficialiai nepatvirtintus banko išrašus, kuriuose matyti, kad nuteistasis savanoriškai iš asmeninės sąskaitos dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistasis iki įkalinimo turėjo šeiminius ryšius, tačiau ši aplinkybė buvo ir anksčiau, todėl jos negalima vertinti kaip apsauginio veiksnio. Nuteistasis pasakoja, kad nusikalto per draugus, kurie daro jam neigiamą įtaką. Nuteistojo draugų ratas neskatina prosocialaus elgesio kuris butų priimtinas visuomenėje. Stebima, kad lengvai pasiduoda draugų daromai neigiamai įtakai. Dabartinis ir ankstesnis nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Nuteistasis neigia, kad kada nors priklausė kokiai nusikalstamai grupuotei ar būtų įtakotas jos narių. Nuteistasis dabartinį nusikalstamą veiką padarė sukurstytas D. Ž., bendrininkų grupe su S. S., tai nuteistajam skirtina šiek tiek mažesnė bausmė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis iki dabartinio nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, ir praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas - daugiau nei dvidešimt septyni mėnesiai, kas rodo jo pastangas keisti gyvenimo būdą. Bausmės atlikimo metu stebima, kad nuteistais dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į siūlomus resocializacijos renginius. Stebimas pozityvus požiūris į resocializacijos procesą ir nėra jam abejingas. Stengiasi atsiriboti nuo destruktyvių nuteistųjų grupių kurios gali turėti neigiamos įtakos. 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio duomenimis nuteistasis nusikalstamą veiką (nužudymą) padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Priklausomybę neigia ir neigia, kad bandė kitokias narkotines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinė nusikalstama veikla susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu, kaip pats nuteistais nurodo dėl finansinės naudos. Tokio pobūdžio nusikaltimai sudaro itin dideli pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Bausmės atlikimo metu nuteistas baigė priklausomybės prevencijos užsiėmimus. Remiantis Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 2022 m. lapkričio 21 d. Resocializacijos skyriaus psichologo įrašu nuteistasis „vykdo priklausomybių prevencijos programą siekiant ugdyti sąmoningumą ir motyvaciją atsisakant narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo. Pravartu nuteistajam dalyvauti prevenciniuose užsiėmimuose kurie keistų nuteistojo požiūri, kad narkotinės medžiagos galo daryti didelę neigiamą žalą kitam asmeniui. Alkoholio vartojimas nėra kriminogeninis veiksnys, tačiau ši sritis reikalauja prevencinių užsiėmimų, kad keistų nuteistojo požiūrį į alkoholio daromą žalą. nuteistasis yra linkęs labiau akcentuoti savo gerąsias charakterio savybes ir pateikti save iš gerosios pusės. Savo koreguotinų asmens savybių neišskiria, šiuo metu patinka sau toks koks yra. Pokalbio metu stebima, kad nuteistojo savęs analizė vienpusiška, paviršutiniška, labiau save analizuoja iš pozityvios pusės ir jam trūksta savikritiškumo savo paties atžvilgiu. Analizuojant nuteistojo mąstymą ir elgesį praeityje galima teigti, kad nuteistajam būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas (nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto). Susidūręs su finansinėmis problemomis, nuteistasis nesirenka konstruktyvių būdų joms spręsti. Su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, polinkis elgtis rizikingai, negalvojant apie pasekmes, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis turėjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo kokybei bei siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis menkai identifikuoja ryšio taip turimų problemų ir jų atsiradimo priežasčių. Tai rodo nuteistojo polinkį pasiduoti neigiamą įtaką darantiems asmenims ir vėliau įsivelti į pavojingas veikas, elgtis rizikingai, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas. Pokalbio metu prisiima savo atsakomybę dėl pastarojo nusikaltimo, savo netinkamą elgesį stengiasi pateisinti ir menkinti. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, nėra duomenų apie sąlygų pažeidimą. Tačiau per lygtinio paleidimo laikotarpį nuteistasis padarė naują nusikatamą veiką. Vertinimo metu teisės pažeidėjas išreiškia teigiamą nuostatą į įstatymus ir pareigūnus ar jų darbą, tačiau būdamas laisvėje ne visada sugeba apriboti savo veiksmus remiantis priimtais įstatymais. Šios aplinkybės rodo, nuteistojo dviprasmišką požiūrį į priežiūrą ir apribojimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. 

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas vieną kartą. Nors nuteistasis A. K. dėl nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, tačiau jo polinkis minimalizuoti savo elgesį, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį A. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, vienas paskatinimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, motyvacija darbui) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusį BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėja                                                 Rasa Balsevičienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 260 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • 1S-140-966/2020
  • 1S-306-397/2020
  • 1S-81-935/2020