Administracinio nusižengimo byla Nr. II-13-389/2018

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00626-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.; 21.10.1.; 21.10.4.; 21.10.6.;

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė,

sekretoriaujant Elonai Klemkienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. B.,

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato  atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-112924165-17.

Teismas

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-112924165-17 (toliau – skundžiamas nutarimas) D. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur bauda. Šiuo skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad D. B. 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 6.03 val., būdamas neblaivus, griuvinėjo viešoje vietoje – Nemuno gatvės ir Taikos alėjos sankryžoje, gatvėje prie tilto, Panevėžyje, tokiais savo veiksmais jis įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, pareiškėjas D. B. pateikė skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, iškeltą jo atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodė, kad priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo  bandyta aiškintis, ar nagrinėjama situacija buvo padaryta ne dėl tyčios ar neatsargumo, o būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi policijos pareigūnai net nepasivargino patikrinti to, kad jo banko mokėjimo kortelės galiojimo laikas yra pasibaigęs, todėl jam neturint pinigų ir bankomatui nepatarnaujant jo banko kortelės, jis neturėjo galimybės parvažiuoti namo taksi automobiliu. Taip pat, priimant skundžiamą nutarimą, buvo vadovautasi deklaratyviais teiginiais, kad savo veiksmais jis įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, nors nei protokole, nei skundžiamame nutarime nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų įžeistas bent vieno žmogaus orumas ir dorovė, juolab įvertinus tai, kad tuo metu nebuvo jokių žmonių, nes aptariamos aplinkybės buvo sekmadienį, 6.00 val. ryto, tuo metu buvo vasara, o pati įvykio vieta – atoki nuo gyvenamųjų rajonų ir namų. Tokiomis aplinkybėmis sutikti žmogų yra retenybė, o jei koks žmogus ir buvo, tačiau apie tai nekalbama administracinio nusižengimo byloje.

Pareiškėjas D. B. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai pažymėjo, kad prieš skundžiamame nutarime aptariamas aplinkybes jis, būdamas girtas, išsikvietė taksi automobilį, kad parvažiuoti namo, tačiau privažiavus bankomatą, esantį prie parduotuvės „Rimi“, Klaipėdos ir Nemuno gatvių sankryžoje, jo banko mokėjimo kortelės neaptarnavo bankomatas, kadangi buvo pasibaigęs jos galiojimas (galiojo iki 2017 m. liepos 31 d.). Todėl taksistui atsisakius jį parvežti namo, jam nieko neliko tik eiti namo pėsčiomis, t. y. iki Amerikos gatvės, kur jis gyvena pagal panaudos sutartį. Vėliau jį sustabdę policijos pareigūnai, patikrinę jo duomenis sistemoje, netiksliai nustatė, kad jis gyvena deklaruotu adresu–(duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad minimas tiltas prie Nemuno gatvės ir Taikos alėjos sankryžos yra vienintelis artimiausias tiltas per upę, todėl jis ten ir ėjo. Neneigia to, kad galėjo ir svirduliuoti eidamas, tačiau tikrai negriuvinėjo, juolab nepamena, kad tuo metu būtų buvę kokių tai žmonių aplink jį. Pažymėjo, kad nebuvo fiksuota jokių duomenų apie tai, kad jis būtų pažeidinėjęs viešąją tvarką, atrodė tvarkingai. Todėl mano, kad policijos pareigūnai netinkamai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į visas jo nurodytas aplinkybes.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas D. B. praleido skundo dėl jo atžvilgiu priimto skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavimo terminą, numatytą ANK 623 straipsnyje.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie tai pranešant teismui raštu, kartu buvo prašoma teismo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti, šios institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 17-18).

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjo D. B. nepažįsta ir dėl įvykio aplinkybių parodė, kad pagal gautą pranešimą policijos įstaigoje, jog netoli Nemuno gatvės tilto ant važiuojamosios kelio dalies guli žmogus, buvo nuvykta į vietą ir rastas minėtas asmuo, gulintis netoli žiedinės sankryžos pirmoje eismo juostoje ant važiuojamosios kelio dalies. Tuomet priėjus prie gulinčio žmogaus, jį pajudino, kadangi buvo akivaizdžiai neblaivus, prabudęs jis sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jei nusižengusysis būtų bendravęs su jais, gal ir būtų pervežęs jį tiesiog namo.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjo D. B. nepažįsta ir dėl įvykio aplinkybių parodė, jog nuvykus į vietą – prie Nemuno gatvės tilto netoli žiedinės sankryžos pagal gautą pranešimą policijos įstaigoje, rado ant važiuojamosios kelio dalies gulintį žmogų. Kadangi jis labai kietai miegojo, tai šiaip ne taip jį pažadino, tačiau neblaivus asmuo nesiorientavo aplinkoje, todėl jie jį tiesiog įkėlė į kitą tarnybinį automobilį, kurį buvo iškvietę papildomai, nes jų tarnybinis automobilis buvo tam nepritaikytas. Vėliau asmuo buvo nugabentas į policijos įstaigą Senamiesčio gatvėje, Panevėžyje.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškais ir objektyviai juos ištyrus.

Pareiškėjas D. B., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, iš esmės savo skundą grindžia dviem pagrindiniais motyvais, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad jis savo veiksmais būtų įžeidęs žmogaus orumą ir dorovę, taip pat tai, kad aptariamas pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Todėl teismas, išnagrinėdamas tokį pareiškėjo skundą ir priimdamas priimtas dėl šią nutartį, plačiau aptaria šiuos pareiškėjo skundo argumentus, kadangi vertinant bylos duomenis, teismui nekyla abejonių dėl D. B. padaryto nusižengimo, kuris jam buvo inkriminuotas skundžiamu nutarimu.

Dėl pirmojo minėto pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys bet kuriuo metu be kaltininko leidimo ir kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas sąvokų žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė nėra apibrėžęs. Todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis, nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai tokią visuomenėje nusistovėjusią tvarką pažeidžia. Dėl to įstatymų leidėjas neatsitiktinai numatė šį nusižengimą individualizuojantį požymį – girto asmens pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad D. B. elgesys viešoje vietoje vertintinas, kaip įžeidžiantis žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, t. y. nors skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad šis asmuo, būdamas girtas, viešoje vietoje griuvinėjo, tačiau liudytojai policijos pareigūnai R. G. ir E. M. teismo posėdžio metu vieningai papildomai patvirtino ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl šio asmens elgesio, t. y., kad jie, atvykę į aptariamą vietą, rado neblaivų D. B., kietai miegantį viešoje vietoje ant važiuojamosios kelio dalies, kuris vėliau pažadintas, sunkiai orientavosi aplinkoje, kas akivaizdžiai rodo tokio jo elgesio viešoje vietoje nepriimtiną ir amoralų pobūdį, net keliantį pavojų savo paties gyvybei ir sveikatai. Šių liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys, juolab byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, ypatingai įvertinant tai, kad policijos pareigūnui yra keliami ypatingi sąžiningumo reikalavimai ir kurių jis privalo laikytis. Todėl toks D. B. elgesys yra savaime laikytinas nepriimtinu, įžeidžiančiu žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę ir to pakanka jam inkriminuoti ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nors ir pagal įvykio aplinkybes nenustatytas konkretus asmuo, kurio orumas ar dorovė būtų įžeista, kaip nurodoma pareiškėjo skunde, kadangi tokių pasekmių nereikalauja nustatyti įstatymas ir teismų praktika (nors vertinant liudytojų parodymus, matyti, kad jie į minėtą vietą atvyko pagal gautą pranešimą policijos įstaigoje, kas rodo, kad tokių asmenų objektyviai buvo). Todėl kritiškai vertintini paties D. B. parodymai ir skundo argumentai, kuriais jis ne tik neigė viešoje vietoje netinkamai elgesys dėl girtumo, bet ir nesutiko su tuo, kad savo veiksmais jis būtų įžeidęs žmogaus orumą ir visuomeninė dorovę, nors įvertinus asmens neblaivumą ir jo būseną nagrinėjamo įvykio metu pagal liudytojų parodymus, darytina išvada, kad D. B. galėjo tinkamai ir neįvertinti visų įvykio aplinkybių ir savo atliktų veiksmų. Todėl teismas konstatuoja, kad toks D. B. elgesys, kuomet jis miegojo ant važiuojamosios kelio dalies, o jam atsikėlus, jis sunkiai orientavosi aplinkoje ir griuvinėjo viešoje vietoje, yra akivaizdžiai nepriimtinas reiškinys ir tai laikytina žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimu.

Taip pat atmestinas ir pareiškėjo D. B. teiginys, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, esant būtinojo reikalingumo sąlygomis.  ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė, siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda, susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kai vieną jų galima apginti, tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, ši situacija pripažįstama, kaip būtinasis reikalingumas, esant įstatyme numatytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr.N-575-9-13). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010 ir kt.). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas D. B. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jam neturint pinigų ir bankomatui neaptarnaujant jo banko kortelės, jis neturėjo galimybės parvykti namo kitu būdu, tik kaip grįžtant namo pėsčiomis, jam esant neblaiviam, būtų padaryta didesnė žala kokiam nors kitam teisės saugomam interesui (vertybei), tačiau žala viešajai tvarkai buvo realiai padaryta, juolab buvo net kilęs realus pavojus paties D. B. sveikatai ir gyvybei, jam miegant ant važiuojamosios kelio dalies, taip pat teismas nesutinka, kad minėtas klausimas negalėjo būti išspręstas ir kitomis priemonėmis – skambinant šeimai, draugams, pažįstamiems, bandant pasinaudoti viešuoju transportu, ar blogai jaučiantis dėl girtumo, bandant net išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju privalomų būtino reikalingumo sąlygų nenustatyta.

Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-112924165-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                                        Gražina Kazilionienė