Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-421-174/2016

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01956-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.4.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. (A.) K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 513 straipsnio 9 dalį 1 448 Eur bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

2016 m. balandžio 28 d. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2016-03-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūroje buvo gautas telefoninis pranešimas, registracijos Nr. (9)-LV9-38, kad (duomenys neskelbtini) į sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, yra pilamas statybinis laužas, galbūt pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus. Tikrinant gautą informaciją, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo jai priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus ir susidariusias statybos bei griovimo atliekas, nukastą gruntą, užterštą statybinėmis atliekomis, veža į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten sandėliuoja. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pažeidė 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 1 dalies 1 punkto; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo 6 dalies, 7 dalies reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. paaiškino, kad planuoja sukauptas statybines atliekas sunaudoti kaip apatinį sluoksnį kelių tiesimui bei naujai statomų namų statybai planuojamame statyti gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-637 „Dėl statybinių atliekų tvarkymo“ taisyklių patvirtinimo 16 punkto nuostatomis, neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas. (duomenys neskelbtini) vykdomiems griovimo darbams projektas nėra parengtas. Atliekų sandėliavimas kitame sklype yra draudžiama veikla. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esantį sklypą buvo suvežta 60 kubinių metrų statybinių atliekų. Tokie A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu A. K. pripažino kaltu padarius ATPK 513 straipsnio 9 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 448 Eur baudą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, kadangi teismas, pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį, nepagrįstai konstatavo, jog jis pažeidė 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 1 punkto ir 41 straipsnio 1 dalies 1 punkto (tokio straipsnio minėtame įstatyme nėra), 1999 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 217 Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo 6 dalies, 7 dalies reikalavimus.

A. K. teigimu, 2016-03-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūroje gautas pirminis pranešimas telefonu, kad statybinis laužas buvo pilamas šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, neatitinka tikrovės. Statybinės atliekos buvo atvežtos į (duomenys neskelbtini) g. sklypą, nuosavybės teise priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši bendrovė vykdė jai priklausančio ūkinio pastato griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir susidariusias statybos bei griovimo statybinės atliekas nuvežė į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ir ten teisėtai jį sandėliuoja.

Pagal 2006 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 217 Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo 8 punkto nuostatas, nepavojingos statybinės atliekos gali būti saugomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Apeliantas pažymi, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamame teismo nutarime, pervežtos statybinės atliekos nėra užterštos, nesukelia pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Kaip minėta, šios statybinės atliekos toliau bus perdirbamos naujoje statybvietėje, todėl jos čia ir buvo pervežtos. (duomenys neskelbtini) statybinės atliekos buvo pervežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį kitą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kur planuojama mažaaukščių namų statyba, ne daugiaaukščių statyba, kaip klaidingai pažymėta skundžiamame teismo nutarime. Bendrame Klaipėdos miesto plane yra patvirtinta mažaaukščių namų statyba. Nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nedraudžia pervežti nepavojingas statybines atliekas į kitą tai pačiai įmonei nuosavybės teise priklausantį sklypą ir jas saugoti ne ilgiau kaip vienerius metus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kalbama apie nepavojingas statybinės atliekas, kurios neturi jokios įtakos aplinkos užterštumui požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir sanitarinėse apsaugos zonose.

Pagal valstybinį atliekų tvarkymo 2014 m.–2020 m. planą numatyta, kad mažiausiai 70 procentų nepavojingų statybos ir griovimo atliekų turi būti paruošta naudoti pakartotinai, perdirbti ar kitaip naudoti. Atvežtos nepavojingos statybinės atliekos bus panaudotos naujoje statybvietėje. Netinkamos antriniam panaudojimui statybinės atliekos išvežamos į statybinių atliekų sąvartyną. Pagal sutartį statybines atliekas išveža UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tam, kad verslas vyktų sklandžiai, operatyviai, nesustotų darbai, darbuotojai turėtų nuolatines darbo pajamas, statybinės atliekos buvo pervežtos į kitą statybos vietą. Statybinių atliekų laikymo terminai pažeisti nebuvo.

Nutarimas surašytas abstrakčiai ir klaidingai, neįsigilinta į administracinio teisės pažeidimo esmę, nėra argumentuotų motyvų skirti baudą. A. K. pažymi, jog jis nepripažino padaręs jam inkriminuoto pažeidimo, tik paaiškino apie pervežtas statybinės atliekas ir kaip jos bus toliau naudojamos. Apeliantas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ūkinio pastato dydį, buvo paruoštas supaprastintas projektas iki 80 kv. m, tai taip pat klaidingai nurodyta skundžiamame teismo nutarime. Be to, nutarime akivaizdžiai painiojamos administracinio teisės pažeidimo surašymo protokolo pareigūnų sąvokos.

Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad nepavojingos statybinės atliekos, pervežtos į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį sklypą, nesukėlė pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai, taip pat į tai, kad jis augina 2 mažamečius vaikus.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo jai priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus ir susidariusias statybos bei griovimo atliekas, nukastą gruntą, užterštą statybinėmis atliekomis, veža į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten sandėliuoja. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pažeidė 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 1 dalies 1 punkto; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo 6 dalies, 7 dalies reikalavimus.

A. K. skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė jai priklausančio ūkinio pastato griovimo darbus (duomenys neskelbtini), ir susidariusias nepavojingas statybines atliekas pervežė į kitą bendrovei nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kur planuojama mažaaukščių namų statyba, ir pervežtos statybinės atliekos toliau bus perdirbamos naujoje statybvietėje. Todėl, apelianto teigimu, jis pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį yra nubaustas nepagrįstai. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 513 straipsnio 9 dalyje. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, teisingai juos įvertino ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 513 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą. Minėto straipsnio 9 dalyje numatyta, kad didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, užtraukia baudą nuo 1 448 Eur iki 2 896 Eur.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministras 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) patvirtino Atliekų tvarkymo taisykles. Šių taisyklių 6 punkte numatyta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o 7 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. neneigia, jog yra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų veiksmų atlikimą, tačiau teigia, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pervežtos statybinės atliekos, kur planuojama mažaaukščių namų statyba, nėra pavojingos ir neturi jokios įtakos aplinkos užterštumui, o pervežtos statybinės atliekos toliau bus perdirbamos naujoje statybvietėje. Todėl, apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 513 straipsnio 9 dalyje, sudėties. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta.

ATPK 513 straipsnio 9 dalyje numatyto pažeidimo požymiai yra ne tik atliekų šalinimas (ir (ar) naudojimas) pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir šalinamų atliekų kiekis (daugiau kaip penki kubiniai metrai), bet ir aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis.

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2016-04-28 rašto Nr. (9)-LV4-208 matyti, jog 2016-03-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūroje buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, yra pilamas statybinis laužas, galbūt pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus. Tikrinant gautą informaciją nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo jai priklausančio pastato griovimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), ir susidariusias statybos bei griovimo atliekas bei nukastą gruntą, užterštą statybinėmis atliekomis, veža į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten sandėliuoja (b. l. 2–3).

Byloje esančios Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus E. U. darytos fotonuotraukos (b. l. 5–7) neginčijamai įrodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), užverstas gruntu, susimaišiusiu su statybos ir griovimo atliekomis. Šios fotonuotraukos ne tik įrodo, kad statybinės atliekos buvo tiesiog išverstos minėtame žemės sklype, bet ir tai, minėtoje vietoje aplinka buvo užteršta įvairiomis statybinėmis  atliekomis. Tai pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn parauktas A. K., savo 2016-04-04 paaiškinime Institucijai nurodydamas, kad: „<...> gruntas vežamas iš (duomenys neskelbtini) g. (gruntas sumaišytas su statybinėm atliekom). <...>“ (b. l. 8); 2016-04-19 paaiškinime nurodydamas, kad: „<...> Griovimo darbus objekte vykdo savininkas UAB“ (duomenys neskelbtini)“. Gruntas iš minėto sklypo vežamas į kitą  UAB“ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) g. Statybinės atliekos , tinkamos antriniam panaudojimui , (plytos ir kt), surenkamos ir sunaudojamos naujai statomų namų statybai . Ardyta mediena atiduodama aplinkiniams gyventojams kurui . Netinkamos antriniam panaudojimui atliekos išvežamos į statybinių atliekų savartyną , pagal sutartį atliekas išveža UAB “ (duomenys neskelbtini)“.“ (b. l. 9). Taigi aplinkos užteršimo nepavojingomis atliekomis faktas yra įrodytas neginčijamai.

Nors A. K. ir teigia, kad statybinės atliekos toliau turėjo būti perdirbamos naujoje statybvietėje, tačiau pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1 punktą neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, ir tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo statybvietės, nebuvo vykdomi statinių griovimo darbai, nesusidarė statybinės atliekos ir nebuvo parengtas statinio projektas, kuriame būtų numatyta statybinių atliekų panaudojimas kaip užpildo ar konstrukcinės medžiagos laikiniems keliams statybvietėje tiesti ar gruntas. Taip pat pažymėtina, kad atliekų tvarkymą reguliuojančios teisės normos nenurodo, kad atliekų turėtojas (tvarkytojas) turi būti atliekų ar teritorijos, kurioje jos sukauptos, savininku; jos nustato tvarką, kaip ir kokiu būdu atliekos turi būti tvarkomos. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, iš kokios veiklos, dėl kokio asmens veiksmų atliekos atsirado ir kas jų savininkas, atliekų turėtojas (tvarkytojas) privalo atliekas sutvarkyti nepažeisdamas jų tvarkymo reikalavimų.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinio skundo argumentai A. K. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Nors, kaip teisingai nurodyta apelianto skunde, skundžiamame nutarime painiojamos administracinio teisės pažeidimo surašymo protokolo pareigūnų sąvokos bei klaidingai nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), buvo paruoštas statybos planas – daugiaaukščio statyba, nors iš tiesų yra paruoštas supaprastintas projektas iki 80 kv. m, tačiau tai vertintina kaip techninė klaida, kuri visiškai neturėjo įtakos sprendžiant padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir pažeidėjo atsakomybės klausimą.

A. K. pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 1 448 Eur bauda. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nepavojingos statybinės atliekos, pervežtos į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį sklypą, nesukėlė pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai, taip pat į tai, kad jis augina 2 mažamečius vaikus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo skirti apeliantui švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobauda. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apygardos teismo vertinimu, A. K. paskirta ATPK 513 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, tad pagrindo ją švelninti, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį A. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                    Violeta Miliuvienė