Civilinė byla Nr. e2A-865-1097/2024

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01709-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Center-Europe“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investa Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Center-Europe“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)  „Investa Baltic“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB  „Center-Europe“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos ir delspinigių priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 23 994 Eur skolos, 63 824,04 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. su atsakove sudarė Sutartį Nr. 2023-05.22 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo Sutartyje šalių sulygtomis sąlygomis ir terminais perduoti prekes, pristatant jas ieškovei (pirkėjai), o ieškovė įsipareigojo Sutartyje šalių sulygtomis sąlygomis ir terminais apmokėti už prekes bei jas priimti. Atsakovė pagal šią Sutartį įsipareigojo prekes pristatyti per 30 kalendorinių dienų DAP Marijampolė sąlygomis (Sutarties 3.2 punktas), bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 21 d.; vėliau skaičiuojami 2 proc. dydžio delspinigiai nuo visos sandorio sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 3.3 punktas). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tai yra šalims pasirašius Sutartį ir iš atsakovės atstovo elektroninio ryšio priemonėmis gavusi išankstinio mokėjimo sąskaitą, nedelsiant ją apmokėjo, pervesdama į atsakovės nurodytą banko sąskaitą 23 994 Eur sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei laiku (sutartais terminais) ir tinkamai pristatyti prekes neįvykdė, t. y. atsakovė neperdavė ieškovei prekių, kurių kainą ieškovė už prekių įsigijimą sumokėjo iš anksto. Dėl to ieškovė prašė kaip skolą iš atsakovės priteisti už nepristatytas prekes avansu atsakovei sumokėtą prekių kainą ir pagal Sutarties 3.2-3.4 punktų sąlygas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. priskaičiuotus delspinigius.

3.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 10 000 Eur skolos dalies priteisimo, nurodydama, kad atsakovė minėtą skolos dalį sumokėjo po ieškinio pareiškimo. Ieškovė taip pat, vadovaudamasi protingumo kriterijumi ir teismų praktika, sumažino prašomus priteisti delspinigius ir prašė priteisti iš atsakovės 13 994 Eur skolos, 18 715,32 Eur delspinigių, procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog šalių Sutartį parengė atsakovė, kuri pati pasiūlė procentinį delspinigių dydį. Atsakovė po Sutarties sudarymo neginčijo Sutartyje nustatyto delspinigių dydžio. Prekės ieškovei nebuvo pristatytos, todėl, ieškovės teigimu, atsakovė privalo grąžinti už nepristatytas prekes sumokėtą avansą, kurio negrąžinta suma yra 13 994 Eur.

4.       Atsakovė patvirtino, kad 10 000 Eur skolos dalis yra sumokėta, taip pat pripažino likusią 13 994 Eur skolą. Tačiau atsakovė tik iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti delspinigius. Atsakovės teigimu, prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingo dydžio, todėl atsakovė prašė sumažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius iki 0,05 procentų sumos už dieną, kas ieškovės nurodytu prašomų priteisti delspinigių priskaičiavimo laikotarpiu (už 67 dienas) sudarytų 804 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Teismas nutraukė bylos dalį dėl 10 000 Eur skolos ir 45 108,72 Eur delspinigių priteisimo, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 10 000 Eur skolos priteisimo atsakovei šią sumą sumokėjus ieškovei po bylos teisme iškėlimo. Bylos dalį dėl 45 108,72 Eur delspinigių priteisimo teismas nutraukė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą iki 18 715,32 Eur, o reikalavimo dėl likusios sumos delspinigių (45 108,72 Eur) priteisimo atsisakė.

7.       Teismas nustatė, kad šalys 2023 m. gegužės 22 d. sudarė Sutartį Nr. 2023-05.22 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo Sutartyje šalių sulygtomis sąlygomis ir terminais perduoti prekes pristatant jas ieškovei (pirkėjai), o ieškovė įsipareigojo Sutartyje šalių sulygtomis sąlygomis ir terminais apmokėti už prekes bei jas priimti. Ieškovė, gavusi iš atsakovės išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. CEEU2300089, ją apmokėjo, pervesdama į atsakovės nurodytą banko sąskaitą 23 994 Eur, o atsakovė ieškovei sutartu terminu prekių, kurių kainą ieškovė sumokėjo iš anksto (avansu), nepristatė. Po bylos iškėlimo teisme atsakovė ieškovei grąžino 10 000 Eur skolos, o ieškovės atstovas ieškinio reikalavimo dalies dėl 10 000 Eur skolos priteisimo atsisakė 2024 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė prekių pristatymą galinčių patvirtinti įrodymų neturi ir pareigos grąžinti ieškovei skolą – 13 994 Eur (likusią negrąžintą ieškovės atsakovei avansu už prekes sumokėtą sumą) neginčijo. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Sutarties 3.4 punktu, CK 6.200, 6.205 straipsniais, CPK 187 straipsniu, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 13 994 Eur skolos.

8.       Teismas nustatė, kad šalys Sutarties 3.3 punktu susitarė, jog prekės pagal Sutartį turi būti pristatytos per 30 kalendorinių dienų, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 21 d., vėliau skaičiuojami 2 proc. dydžio delspinigiai nuo visos sandorio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei pardavėja (tiekėja) nepristato prekių arba pristato nekokybiškas prekes, pardavėja (tiekėja) privalo grąžinti išankstinį mokėjimą per 3 kalendorines dienas; jei prekės nepristatomos, o pirkėja (užsakovė) reikalauja grąžinti visą avansu sumokėtą sumą, lėšos turi būti grąžintos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas. Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad pardavėjai (tiekėjai) nesilaikant Sutarties 3.2–3.4 punktų nuostatų, skaičiuojami 4 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos sandorio, t. y. Sutarties, sumos.

9.       Spręsdamas dėl ieškovės prašymo priteisti delspinigius, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys yra privatūs verslo subjektai, paprastai laikomi turinčiais patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Byloje nenustatyta, kad pasirašydama Sutartį, atsakovė veikė ne laisva valia ar kad Sutarties sąlygos atsakovei buvo neaiškios, dėl ko atsakovė būtų negalėjusi numatyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių (CPK 178 straipsnis). Todėl, teismo vertinimu, atsakovė, pasirašydama Sutartį su ieškove, matė Sutartyje nustatytas netesybas ir jų dydis atsakovei nebuvo kliūtis tokią sutartį sudaryti, t. y. atsakovė sąmoningai prisiėmė galimą Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Kita vertus, teismas laikė, kad ieškovės prašomų Sutartyje nustatyto dydžio delspinigių priteisimas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, be to, pati ieškovė, sumažindama ieškiniu prašomų priteisti netesybų dydį nuo pradinės reikalautos sumos (63 824,04 Eur) daugiau nei tris kartus (iki 18 715,32 Eur), iš esmės pripažino, kad Sutartyje numatytas netesybų dydis buvo neprotingas ir neproporcingas ir prašė priteisti iš atsakovės gerokai mažesnes nei Sutartyje numatytos netesybas (delspinigius).

10.       Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomų priteisti delspinigių laikotarpį – nuo 2023 m. birželio 22 d. (pareikalavimo grąžinti avansą suėjus prekių pristatymo terminui ir prekėms esant nepristatytoms) iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. (kreipimosi į teismą), vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, bei įvertinęs tai, jog ieškovė byloje patirtų nuostolių fakto ir dydžio dėl atsakovės neįvykdytos prievolės neįrodinėjo, sprendė, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į neįvykdytos prievolės sumą, mažintinas iki 0,4 proc. nuo sandorio sumos, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 6 526,37 Eur delspinigių (23 994,40 x 0,4 proc. x 68 d.), o likusią ieškovės reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Center-Europe“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą ir sumažinti priteistų delspinigių sumą iki 1 631,62 Eur (0,1 proc.), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1                      Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose ir nepagrįstai priteisė itin dideles – 0,4 proc. – netesybas. Pagal teismų praktiką priteisiami delspinigiai įprastai neviršija 0,02 proc. už dieną. Vėlesnėje teismų praktikoje laikoma, jog teisingumą ir protingumą atitinkantis delspinigių dydis yra 0,1 proc.

11.2                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės net 63 824,04 Eur delspinigių sumą, kuri buvo beveik tris kartus didesnė, nei pats ieškinio reikalavimas. Pati ieškovė pripažino, jog Sutartyje nustatytas netesybų dydis buvo neprotingas ir neproporcingas, dėl ko reikalavimą dėl delspinigių sumažino iki 18 715,32 Eur.

11.3                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, jog dėl Sutarties neįvykdymo patyrė nuostolių ar kokių nors kitų padarinių. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus. Teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

11.4                      Teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teismas spręsdamas dėl netesybų mažinimo pagrindo turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei vertinti visas reikšmingas byloje esančias aplinkybes, stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

12.       Ieškovė UAB ,,Investa Baltic“ atsiliepimu prašo apeliacinį  skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1                      Šalių sudarytą Sutartį parengė atsakovė. Ieškovei paprašius į Sutartį įtraukti nuostatas dėl atsakovės prievolių įvykdymo užtikrinimo, į Sutartį buvo įtraukti 3.4 ir 3.5 punktai, kuriuose numatytas procentinis delspinigių dydis. Nuostatos dėl netesybų buvo esminės Sutarties sąlygos, be kurių ieškovė nebūtų sudariusi Sutarties. Pagal kasacinio teismo praktiką, šalims sutartyje susitarus dėl netesybų dydžio, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus kuomet netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų pateikti ieškovei prekes taip ir neįvykdė, todėl netesybos galėtų būti mažinamos tik jas pripažinus neprotingai didelėmis.

12.2                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės bei privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė parengė sutartį ir pasiūlė joje nustatyti netesybų dydį, todėl 10 kartų mažesnės netesybos, už tas, kurias Sutartimi pasiūlė atsakovė, negali būti laikomos pažeidžiančiomis atsakovės interesus ar iškreipiančiomis šalių interesų pusiausvyrą. Dar kartą sumažinus netesybas, būtų paneigta netesybų reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas.

12.3                      Atsakovė nenurodė priežasties, dėl kurios negali įvykdyti Sutarties. Teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, turėtų atsižvelgti į nemotyvuotą skolininkės elgesį, kuris pasireiškia iš Sutarties kylančių prievolių nevykdymu. Nėra pagrindo netesybas mažinti dar labiau. Atsakovė negali būti laikoma silpnesne šalimi, nusipelniusia jos padėties palengvinimo, nes būtent jai pagal Sutartį buvo sumokėtas 23 994 Eur avansas, dėl kurio atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita. Gavusi pinigus atsakovė savo prievolių pagal Sutartį nevykdė, o lėšas naudojo savo nuožiūra. Tikėtina, kad savo prievolių pagal Sutartį atsakovė neketino vykdyti, o teismui proceso pradžioje formulavo melagingą poziciją dėl prievolių įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14.       Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

15.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

16.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. gegužės 22 d. ieškovė UAB „Investa Baltic“ (pirkėja) ir atsakovė UAB „Center-Europe“ (pardavėja) sudarė Sutartį Nr. 2023-05.22 (e. t. 1, b. l. 10-11), kuria atsakovė įsipareigojo perduoti prekes, pristatant jas ieškovei (pirkėjai), o ieškovė įsipareigojo apmokėti už prekes bei jas priimti. Sutarties 3.1 punkte susitarta dėl išankstinio mokėjimo pagal Sutartį. Sutarties 3.3 punkte nustatyti 2 proc. dydžio delspinigiai, vėluojant pristatyti prekes pirkėjai, skaičiuotini nuo visos sandorio sumos už kiekvieną uždelstą dieną; Sutarties 3.4 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jei pardavėja (tiekėja) nepristato prekių arba pristato nekokybiškas prekes, pardavėja (tiekėja) privalo grąžinti išankstinį mokėjimą per 3 kalendorines dienas; jeigu prekės nepristatomos, o pirkėja (užsakovė) reikalauja grąžinti visą avansu sumokėtą sumą, lėšos turi būti grąžintos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas. Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad pardavėjai (tiekėjai) nesilaikant Sutarties 3.2–3.4 punktų nuostatų, skaičiuojami 4 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos sandorio, t. y. Sutarties, sumos.

17.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 23 994 Eur suma apmokėjo atsakovės pateiktą išankstinio mokėjimo sąskaitą už prekes pagal Sutartį, tačiau atsakovė sulygtu terminu prekių, už kurias ieškovė sumokėjo iš anksto (avansu), nepristatė. Po bylos iškėlimo teisme atsakovė ieškovei grąžino 10 000 Eur sumą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad įrodymų, galinčių patvirtinti prekių pristatymą ieškovei, neturi ir pareigos grąžinti ieškovei 13 994 Eur (likusią negrąžintiną ieškovės atsakovei avansu už prekes sumokėtą sumą) neginčija. 

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus dėl 10 000 Eur skolos ir 45 108,72 Eur delspinigių priteisimo, o likusią ieškinio dalį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 13 994 Eur skolos, 6 526,37 Eur delspinigių, 198,25 Eur procesinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (20 520,37 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 397,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą ir sumažinti priteistų delspinigių sumą iki 1 631,62 Eur.

19.       Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas, sumažinęs Sutartyje nustatytą delspinigių dydį iki 0,4 proc. nuo sandorio sumos, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 526,37 Eur delspinigių už Sutarties įsipareigojimų nevykdymą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl priteistino netesybų (delspinigių) dydžio ir jo sumažinimo iki 0,1 proc., ieškovei priteisiant, atsakovės prašymu, 1 631,62 Eur delspinigių.  

20.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.).

22.       Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

23.       Sprendžiant dėl netesybų (delspinigių) dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo kriterijams, svarbi šiais aspektais formuojama teismų praktika. Teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats delspinigių dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes.

24.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, apeliaciniame skunde prašydama mažinti teismo priteistą netesybų (delspinigių) dydį, nurodo, kad nustatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis ir neatitinka teismų praktikos. Teismo vertinimu, tokie bendro pobūdžio teiginiai nėra pakankamas pagrindas teismo priteistiems delspinigiams dar kartą mažinti. Teismų praktikoje, kaip minėta, pabrėžiama būtinybė nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgti į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, ir kt. Be to, netesybų mažinimas neturi pažeisti šalių interesų pusiausvyros principo. Taigi, teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas. Minėta, kad aplinkybė, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog tinkamo dydžio netesybos turėtų būti 1 631,62 Eur, o 6 526,37 Eur dydžio netesybos yra nepagrįstai ir neprotingai didelės, turėjo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos medžiagą, nenustatė pagrindo pritarti atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad teismas būtų neįvertinęs reikšmingų aplinkybių klausimui dėl netesybų dydžio spręsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad netesybos ir delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje. Abi Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė. Taip pat nėra jokių duomenų ir paaiškinimų dėl tokio atsakovės Sutarties neįvykdymo priežasčių ir aplinkybių. Dėl to atsakovei tenka tokios situacijos rizika, kai ji, žinodama Sutarties turinį ir su juo sutikusi Sutarties pasirašymo metu, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Taip pat, skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į ieškovės elgesį, t. y. į tai, kad ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir prašė priteisti ženkliai mažiau delspinigių, nei buvo sutarta Sutartimi. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus šalių autonomijos komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principus, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinų delspinigių dydį, pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, o bendro pobūdžio ir abstrakčiais teiginiais grindžiami apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir atitiktimi pirmiau aptartai teismų praktikai.

27.       Atmestini kaip pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu netesybų klausumu nesudarantys apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad ieškovė neįrodinėjo dėl Sutarties neįvykdymo patirtų nuostolių, o nuostolių dydis, atsakovės teigimu, laikytinas esminiu kriterijumi netesybų dydžiui apibrėžti. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartą formuojamą teismų praktiką ir argumentus, neduoda pagrindo pripažinti teismo priteistas netesybas nepagrįstai didelėmis. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Taigi, šalims Sutartyje įtvirtinus konkretaus dydžio netesybas, o ieškovei prašant priteisti gerokai sumažintas netesybas, ieškovė neturėjo prievolės įrodyti ir pagrįsti tikslų patirtų nuostolių dydį. Atsižvelgiant į šalių autonomijos ir sutarčių laisvės principus, taip pat į bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės elgesiu neįvykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nėra pagrindo laikyti, kad teismo priteisto dydžio netesybos būtų akivaizdžiai neproporcingos ar neprotingo dydžio.

28.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių interesų pusiausvyros principą, nekonstatavus poreikio saugoti silpnesnės šalies, visuomenės interesą ar viešąją tvarką, pabrėžiant būtinybę gerbti sutarčių laisvės principą ir šalių autonomiją pačioms apibrėžti sutartinių teisinių santykių turinį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo teisėtumu, pagrįstumu ir atitiktimi formuojamai teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagal teismų praktikoje suformuluotus kriterijus atliko priteistinų delspinigių dydžio kontrolę, nenukrypo nuo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, įvertino visas ginčo klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios faktinės situacijos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Priešingai, įvertinus nurodytas aplinkybes ir pirmiau šioje nutartyje aptartus delspinigių mažinimo kriterijus, teismų praktiką, priteistų delspinigių sumažinimo procentine išraiška iki 0,1 proc., t. y. 1 631, 62 Eur sumos, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų, paneigtų sutartinės atsakomybės principus ir šalių interesų pusiausvyros išlaikymo tikslą. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas nepriteisiamas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikia turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 2, b. l. 41-42).

31.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (apeliantės).

32.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Center-Europe“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1869-925/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investa Baltic“ (j. a. k. 305592473) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Center-Europe“ (j. a. k. 302418930) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                               Rūta Latvelė